மொழிபெயர்ப்பு அத்தியாயம் அஸ்ஸஜதா - லிதுவேனிய மொழிபெயர்ப்பு - மொழிபெயர்ப்பு முன்னோடிகள் மையம் - பக்க எண் 416 - அல்குர்ஆன் கலைக்களஞ்சியம்

வசனம்: 12

وَلَوۡ تَرَىٰٓ إِذِ ٱلۡمُجۡرِمُونَ نَاكِسُواْ رُءُوسِهِمۡ عِندَ رَبِّهِمۡ رَبَّنَآ أَبۡصَرۡنَا وَسَمِعۡنَا فَٱرۡجِعۡنَا نَعۡمَلۡ صَٰلِحًا إِنَّا مُوقِنُونَ

12. Ir jei tik jūs galėtumėte matyti, kai Al-Mudžrimūn (nusikatėliai, netikintieji, daugiadieviai, nuodėmiautojai) pakabins savo galvas prieš savo Viešpatį (sakydami): „Mūsų Viešpatie, dabar mes pamatėme ir išgirdome, taigi siųsk mus atgal (į pasaulį), kad mes darytume teisingus gerus darbus. Iš tiesų, dabar mes užtikrintai tikime.“

வசனம்: 13

وَلَوۡ شِئۡنَا لَأٓتَيۡنَا كُلَّ نَفۡسٍ هُدَىٰهَا وَلَٰكِنۡ حَقَّ ٱلۡقَوۡلُ مِنِّي لَأَمۡلَأَنَّ جَهَنَّمَ مِنَ ٱلۡجِنَّةِ وَٱلنَّاسِ أَجۡمَعِينَ

13. Ir jei Mes būtume norėje, tikrai Mes būtume suteikę kiekvienam asmeniui jo vedimą, tačiau Mano Žodis įvyko (dėl bloga darančiųjų), kad Aš užpildysiu Pragarą kartu, džinais ir žmonėmis.

வசனம்: 14

فَذُوقُواْ بِمَا نَسِيتُمۡ لِقَآءَ يَوۡمِكُمۡ هَٰذَآ إِنَّا نَسِينَٰكُمۡۖ وَذُوقُواْ عَذَابَ ٱلۡخُلۡدِ بِمَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

14. Tad ragaukite jūs (Ugnies kančios) dėl šios savo Susitikimo Dienos užmiršimo. Tikrai, Mes taip pat jus pamiršime: taigi ragaukite nuolatinės kančios dėl to, ką jūs darydavote.

வசனம்: 15

إِنَّمَا يُؤۡمِنُ بِـَٔايَٰتِنَا ٱلَّذِينَ إِذَا ذُكِّرُواْ بِهَا خَرُّواْۤ سُجَّدٗاۤ وَسَبَّحُواْ بِحَمۡدِ رَبِّهِمۡ وَهُمۡ لَا يَسۡتَكۡبِرُونَ۩

15. Tik tie tiki Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.), kurie, kai jiems primenama, griūva kniūbsčiomis ir garbina savo Viešapties Šlovę, ir jie nėra išdidūs.

வசனம்: 16

تَتَجَافَىٰ جُنُوبُهُمۡ عَنِ ٱلۡمَضَاجِعِ يَدۡعُونَ رَبَّهُمۡ خَوۡفٗا وَطَمَعٗا وَمِمَّا رَزَقۡنَٰهُمۡ يُنفِقُونَ

16. Jų šonai apleidžia jų lovas, šaukdamiesi savo Viešpaties iš išgąsčio ir vilties, ir jie leidžia (labdarai vardan Allaho) iš to, ką Mes suteikėme jiems.

வசனம்: 17

فَلَا تَعۡلَمُ نَفۡسٞ مَّآ أُخۡفِيَ لَهُم مِّن قُرَّةِ أَعۡيُنٖ جَزَآءَۢ بِمَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

17. Joks asmuo nežino, kas yra paslėpta jiems iš džiaugsmo kaip atlygis už tai, ką jie darydavo.

வசனம்: 18

أَفَمَن كَانَ مُؤۡمِنٗا كَمَن كَانَ فَاسِقٗاۚ لَّا يَسۡتَوُۥنَ

18. Ar tada tas, kuris yra tikintysis kaip tas, kuris yra Fasik (netikintysis ir nepaklusnus Allahui)? Nevienodi jie yra.

வசனம்: 19

أَمَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ فَلَهُمۡ جَنَّٰتُ ٱلۡمَأۡوَىٰ نُزُلَۢا بِمَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

19. O tie, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus gerus darbus, jiems yra Sodai (Rojus), kaip pramoga už tai, ką jie darydavo.

வசனம்: 20

وَأَمَّا ٱلَّذِينَ فَسَقُواْ فَمَأۡوَىٰهُمُ ٱلنَّارُۖ كُلَّمَآ أَرَادُوٓاْ أَن يَخۡرُجُواْ مِنۡهَآ أُعِيدُواْ فِيهَا وَقِيلَ لَهُمۡ ذُوقُواْ عَذَابَ ٱلنَّارِ ٱلَّذِي كُنتُم بِهِۦ تُكَذِّبُونَ

20. O tie, kurie yra Fasikūn (netikintieji ir nepaklusnūs Allahui), jų buveinė bus Ugnis, kaskart kai jie panorės ištrūkti iš jos, jie bus į ją grąžinti, ir bus sakoma jiems: „Ragaukite jūs Ugnies kančios, kurią jūs neigdavote.“