অৰ্থানুবাদ ছুৰা আচ-ছাজদাহ - লিথুৱেনিয়ান অনুবাদ- মৰ্কজ ৰুৱাদুত তাৰ্জামাহ - পৃষ্ঠা নং 416 - আল-কোৰআনুল কাৰীমৰ বিশ্বকোষ

আয়াত: 12

وَلَوۡ تَرَىٰٓ إِذِ ٱلۡمُجۡرِمُونَ نَاكِسُواْ رُءُوسِهِمۡ عِندَ رَبِّهِمۡ رَبَّنَآ أَبۡصَرۡنَا وَسَمِعۡنَا فَٱرۡجِعۡنَا نَعۡمَلۡ صَٰلِحًا إِنَّا مُوقِنُونَ

12. Ir jei tik jūs galėtumėte matyti, kai Al-Mudžrimūn (nusikatėliai, netikintieji, daugiadieviai, nuodėmiautojai) pakabins savo galvas prieš savo Viešpatį (sakydami): „Mūsų Viešpatie, dabar mes pamatėme ir išgirdome, taigi siųsk mus atgal (į pasaulį), kad mes darytume teisingus gerus darbus. Iš tiesų, dabar mes užtikrintai tikime.“

আয়াত: 13

وَلَوۡ شِئۡنَا لَأٓتَيۡنَا كُلَّ نَفۡسٍ هُدَىٰهَا وَلَٰكِنۡ حَقَّ ٱلۡقَوۡلُ مِنِّي لَأَمۡلَأَنَّ جَهَنَّمَ مِنَ ٱلۡجِنَّةِ وَٱلنَّاسِ أَجۡمَعِينَ

13. Ir jei Mes būtume norėje, tikrai Mes būtume suteikę kiekvienam asmeniui jo vedimą, tačiau Mano Žodis įvyko (dėl bloga darančiųjų), kad Aš užpildysiu Pragarą kartu, džinais ir žmonėmis.

আয়াত: 14

فَذُوقُواْ بِمَا نَسِيتُمۡ لِقَآءَ يَوۡمِكُمۡ هَٰذَآ إِنَّا نَسِينَٰكُمۡۖ وَذُوقُواْ عَذَابَ ٱلۡخُلۡدِ بِمَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

14. Tad ragaukite jūs (Ugnies kančios) dėl šios savo Susitikimo Dienos užmiršimo. Tikrai, Mes taip pat jus pamiršime: taigi ragaukite nuolatinės kančios dėl to, ką jūs darydavote.

আয়াত: 15

إِنَّمَا يُؤۡمِنُ بِـَٔايَٰتِنَا ٱلَّذِينَ إِذَا ذُكِّرُواْ بِهَا خَرُّواْۤ سُجَّدٗاۤ وَسَبَّحُواْ بِحَمۡدِ رَبِّهِمۡ وَهُمۡ لَا يَسۡتَكۡبِرُونَ۩

15. Tik tie tiki Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.), kurie, kai jiems primenama, griūva kniūbsčiomis ir garbina savo Viešapties Šlovę, ir jie nėra išdidūs.

আয়াত: 16

تَتَجَافَىٰ جُنُوبُهُمۡ عَنِ ٱلۡمَضَاجِعِ يَدۡعُونَ رَبَّهُمۡ خَوۡفٗا وَطَمَعٗا وَمِمَّا رَزَقۡنَٰهُمۡ يُنفِقُونَ

16. Jų šonai apleidžia jų lovas, šaukdamiesi savo Viešpaties iš išgąsčio ir vilties, ir jie leidžia (labdarai vardan Allaho) iš to, ką Mes suteikėme jiems.

আয়াত: 17

فَلَا تَعۡلَمُ نَفۡسٞ مَّآ أُخۡفِيَ لَهُم مِّن قُرَّةِ أَعۡيُنٖ جَزَآءَۢ بِمَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

17. Joks asmuo nežino, kas yra paslėpta jiems iš džiaugsmo kaip atlygis už tai, ką jie darydavo.

আয়াত: 18

أَفَمَن كَانَ مُؤۡمِنٗا كَمَن كَانَ فَاسِقٗاۚ لَّا يَسۡتَوُۥنَ

18. Ar tada tas, kuris yra tikintysis kaip tas, kuris yra Fasik (netikintysis ir nepaklusnus Allahui)? Nevienodi jie yra.

আয়াত: 19

أَمَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ فَلَهُمۡ جَنَّٰتُ ٱلۡمَأۡوَىٰ نُزُلَۢا بِمَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

19. O tie, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus gerus darbus, jiems yra Sodai (Rojus), kaip pramoga už tai, ką jie darydavo.

আয়াত: 20

وَأَمَّا ٱلَّذِينَ فَسَقُواْ فَمَأۡوَىٰهُمُ ٱلنَّارُۖ كُلَّمَآ أَرَادُوٓاْ أَن يَخۡرُجُواْ مِنۡهَآ أُعِيدُواْ فِيهَا وَقِيلَ لَهُمۡ ذُوقُواْ عَذَابَ ٱلنَّارِ ٱلَّذِي كُنتُم بِهِۦ تُكَذِّبُونَ

20. O tie, kurie yra Fasikūn (netikintieji ir nepaklusnūs Allahui), jų buveinė bus Ugnis, kaskart kai jie panorės ištrūkti iš jos, jie bus į ją grąžinti, ir bus sakoma jiems: „Ragaukite jūs Ugnies kančios, kurią jūs neigdavote.“