மொழிபெயர்ப்பு அத்தியாயம் அல்ஜாஸியா - லிதுவேனிய மொழிபெயர்ப்பு - மொழிபெயர்ப்பு முன்னோடிகள் மையம் - பக்க எண் 501 - அல்குர்ஆன் கலைக்களஞ்சியம்

வசனம்: 23

أَفَرَءَيۡتَ مَنِ ٱتَّخَذَ إِلَٰهَهُۥ هَوَىٰهُ وَأَضَلَّهُ ٱللَّهُ عَلَىٰ عِلۡمٖ وَخَتَمَ عَلَىٰ سَمۡعِهِۦ وَقَلۡبِهِۦ وَجَعَلَ عَلَىٰ بَصَرِهِۦ غِشَٰوَةٗ فَمَن يَهۡدِيهِ مِنۢ بَعۡدِ ٱللَّهِۚ أَفَلَا تَذَكَّرُونَ

23. Argi nematei to, kuris laiko savo paties geismą (tuščius troškimus) savo ilah (dievu)? Ir Allahas, žinodamas (jį kaip tokį), paliko jį paklydusį ir užantspaudavo jo girdėjimą ir jo širdį ir uždėjo užsklandą ant jo matymo. Kas tada išves jį po Allaho? Argi tada neatsiminsi?

வசனம்: 24

وَقَالُواْ مَا هِيَ إِلَّا حَيَاتُنَا ٱلدُّنۡيَا نَمُوتُ وَنَحۡيَا وَمَا يُهۡلِكُنَآ إِلَّا ٱلدَّهۡرُۚ وَمَا لَهُم بِذَٰلِكَ مِنۡ عِلۡمٍۖ إِنۡ هُمۡ إِلَّا يَظُنُّونَ

24. Ir jie sako: „Nėra nieko, tik mūsų gyvenimas šiame pasaulyje, mes mirštame ir mes gyvename ir niekas nesunaikina mūsų, tik Ad-Dahr (laikas). Ir neturi jie išmanymo apie tai: jie tik spėlioja.

வசனம்: 25

وَإِذَا تُتۡلَىٰ عَلَيۡهِمۡ ءَايَٰتُنَا بَيِّنَٰتٖ مَّا كَانَ حُجَّتَهُمۡ إِلَّآ أَن قَالُواْ ٱئۡتُواْ بِـَٔابَآئِنَآ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

25. Ir kai Mūsų Aiškios Eilutės recituojamos jiems, jų argumentas yra ne kas kitas, kaip pasakymas: „Grąžink mūsų (mirusius) tėvus, jei esi tiesą sakantis.“

வசனம்: 26

قُلِ ٱللَّهُ يُحۡيِيكُمۡ ثُمَّ يُمِيتُكُمۡ ثُمَّ يَجۡمَعُكُمۡ إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِ لَا رَيۡبَ فِيهِ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَ ٱلنَّاسِ لَا يَعۡلَمُونَ

26. Sakyk (jiems): „Allahas suteikia jums gyvenimą, tada priverčia jus mirti, tada Jis surinks jus Prikėlimo Dieną, dėl kurios nėra jokių abejonių. Tačiau dauguma žmonijos nežino.“

வசனம்: 27

وَلِلَّهِ مُلۡكُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۚ وَيَوۡمَ تَقُومُ ٱلسَّاعَةُ يَوۡمَئِذٖ يَخۡسَرُ ٱلۡمُبۡطِلُونَ

27. Ir Allahui priklauso dangų ir žemės karalystė. Ir Dieną, kai įvyks Valanda – tą Dieną melagystės pasekėjai (daugiadieviai, netikintieji, netikrų dievybių garbintojai) praras (viską).

வசனம்: 28

وَتَرَىٰ كُلَّ أُمَّةٖ جَاثِيَةٗۚ كُلُّ أُمَّةٖ تُدۡعَىٰٓ إِلَىٰ كِتَٰبِهَا ٱلۡيَوۡمَ تُجۡزَوۡنَ مَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

28. Ir jūs matysite kiekvieną tautą nusižeminusią ant savo kelių (parklupusią) – kiekviena tauta bus pakviesta į jos (darbų) Įrašą. Šią Dieną jums bus atlyginta už tai, ką jūs darydavote.

வசனம்: 29

هَٰذَا كِتَٰبُنَا يَنطِقُ عَلَيۡكُم بِٱلۡحَقِّۚ إِنَّا كُنَّا نَسۡتَنسِخُ مَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

29. Šis Mūsų Įrašas kalba apie jus teisingai. Iš tiesų, Mes užrašėme, ką jūs darydavote (t. y. Mūsų angelai užrašinėdavo jūsų darbus).

வசனம்: 30

فَأَمَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ فَيُدۡخِلُهُمۡ رَبُّهُمۡ فِي رَحۡمَتِهِۦۚ ذَٰلِكَ هُوَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡمُبِينُ

30. Tada, tuos, kurie tikėjo (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir darė teisingus gerus darbus, jų Viešpats prileis juos prie Savo Gailestingumo. Tai bus aiški sėkmė.

வசனம்: 31

وَأَمَّا ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ أَفَلَمۡ تَكُنۡ ءَايَٰتِي تُتۡلَىٰ عَلَيۡكُمۡ فَٱسۡتَكۡبَرۡتُمۡ وَكُنتُمۡ قَوۡمٗا مُّجۡرِمِينَ

31. Tačiau tiems, kurie netikėjo (bus pasakyta): „Ar Mūsų Eilutės nebuvo recituojamos jums? Tačiau jūs buvote išdidūs, ir jūs buvote žmonės, kurie buvo mudžrimūn (daugiadieviai, netikintieji, nuodėmiautojai, nusikaltėliai).“

வசனம்: 32

وَإِذَا قِيلَ إِنَّ وَعۡدَ ٱللَّهِ حَقّٞ وَٱلسَّاعَةُ لَا رَيۡبَ فِيهَا قُلۡتُم مَّا نَدۡرِي مَا ٱلسَّاعَةُ إِن نَّظُنُّ إِلَّا ظَنّٗا وَمَا نَحۡنُ بِمُسۡتَيۡقِنِينَ

32. Ir kai buvo pasakyta: „Iš tiesų, Allaho Pažadas yra tiesa ir nėra abejonės dėl ateinančios Valandos.“ Jūs sakėte: „Mes nežinome, kas yra Valanda – mes manome ją esant tik spėlione, ir neturime mes tvirto įtikinančio tikėjimo (tuo).“