மொழிபெயர்ப்பு அத்தியாயம் முஹம்மத் - லிதுவேனிய மொழிபெயர்ப்பு - மொழிபெயர்ப்பு முன்னோடிகள் மையம் - பக்க எண் 509 - அல்குர்ஆன் கலைக்களஞ்சியம்

வசனம்: 20

وَيَقُولُ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ لَوۡلَا نُزِّلَتۡ سُورَةٞۖ فَإِذَآ أُنزِلَتۡ سُورَةٞ مُّحۡكَمَةٞ وَذُكِرَ فِيهَا ٱلۡقِتَالُ رَأَيۡتَ ٱلَّذِينَ فِي قُلُوبِهِم مَّرَضٞ يَنظُرُونَ إِلَيۡكَ نَظَرَ ٱلۡمَغۡشِيِّ عَلَيۡهِ مِنَ ٱلۡمَوۡتِۖ فَأَوۡلَىٰ لَهُمۡ

20. Tie, kurie tiki, sako: „Kodėl gi mums nėra apreikšta sūra (leidžiantis gintis)!“ Bet kuomet lemiama sūra (įsakanti veiksmus) yra apreiškta, ir kova yra joje paminėta, tu matysi tuos, kurių širdyse yra (veidmainiškumo) liga, žiūrinčius į tave mirštančio žmogaus žvilgsniu. Jiems būtų geriau

வசனம்: 21

طَاعَةٞ وَقَوۡلٞ مَّعۡرُوفٞۚ فَإِذَا عَزَمَ ٱلۡأَمۡرُ فَلَوۡ صَدَقُواْ ٱللَّهَ لَكَانَ خَيۡرٗا لَّهُمۡ

21. paklusti ir kalbėti teisingai. Ir kuomet (pasiruošimo džihadui) reikalas yra nuspręstas, tuomet teisumas prieš Allahą jiems būtų buvęs geriau.

வசனம்: 22

فَهَلۡ عَسَيۡتُمۡ إِن تَوَلَّيۡتُمۡ أَن تُفۡسِدُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَتُقَطِّعُوٓاْ أَرۡحَامَكُمۡ

22. Ir jeigu jūs (veidmainiai), nusisuksite (nuo Allaho įsakymo), tikriausiai skleisite piktadarystes žemėje ir suardysite giminystės ryšius!

வசனம்: 23

أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ لَعَنَهُمُ ٱللَّهُ فَأَصَمَّهُمۡ وَأَعۡمَىٰٓ أَبۡصَٰرَهُمۡ

23. Tai tie, kuriuos prakeikė Allahas juos padarydamas kurčiais ir aklais.

வசனம்: 24

أَفَلَا يَتَدَبَّرُونَ ٱلۡقُرۡءَانَ أَمۡ عَلَىٰ قُلُوبٍ أَقۡفَالُهَآ

24. Argi jie giliai nepagalvoja to, kas yra Korane? Ar jų širdys yra užrakintos (nuo jo supratimo)?

வசனம்: 25

إِنَّ ٱلَّذِينَ ٱرۡتَدُّواْ عَلَىٰٓ أَدۡبَٰرِهِم مِّنۢ بَعۡدِ مَا تَبَيَّنَ لَهُمُ ٱلۡهُدَى ٱلشَّيۡطَٰنُ سَوَّلَ لَهُمۡ وَأَمۡلَىٰ لَهُمۡ

25. Iš tiesų, tie, kurie atsiskyrė nusisukę (kaip netikintieji), kai vedimas buvo jiems aiškiai parodytas - tai buvo Šaitan (Šėtonas), kuris išgražino jų darbus, ir pripildė juos (netikra viltimi).

வசனம்: 26

ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ قَالُواْ لِلَّذِينَ كَرِهُواْ مَا نَزَّلَ ٱللَّهُ سَنُطِيعُكُمۡ فِي بَعۡضِ ٱلۡأَمۡرِۖ وَٱللَّهُ يَعۡلَمُ إِسۡرَارَهُمۡ

26. Taip yra, nes jie sakė tiems, kurie nekenčia apreiškimo iš Allaho: „Mes dalinai seksime paskui jus.“ Bet Allahas žino jų paslaptis.

வசனம்: 27

فَكَيۡفَ إِذَا تَوَفَّتۡهُمُ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةُ يَضۡرِبُونَ وُجُوهَهُمۡ وَأَدۡبَٰرَهُمۡ

27. Tai kaip (bus baisu), kuomet angelai paims jų mirštančių sielas, mušdami jų veidus ir nugaras!

வசனம்: 28

ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمُ ٱتَّبَعُواْ مَآ أَسۡخَطَ ٱللَّهَ وَكَرِهُواْ رِضۡوَٰنَهُۥ فَأَحۡبَطَ أَعۡمَٰلَهُمۡ

28. Taip yra, nes jie seka tuo, kas pykdo Allahą, ir nekenčia to, kuo Jis yra patenkintas. Todėl Jis padarė jų darbus beverčiais.

வசனம்: 29

أَمۡ حَسِبَ ٱلَّذِينَ فِي قُلُوبِهِم مَّرَضٌ أَن لَّن يُخۡرِجَ ٱللَّهُ أَضۡغَٰنَهُمۡ

29. Ar tie, kurių širdyse yra (veidmainiškumo) liga, galvoja, jog Allahas neapšvies jų paslėptos pagiežos?