معانی کا ترجمہ آیت 30 سورت سورۂ فُصّلت - الترجمة الليتوانية - قرآن کریم انسائیکلوپیڈیا

آیت: 30

إِنَّ ٱلَّذِينَ قَالُواْ رَبُّنَا ٱللَّهُ ثُمَّ ٱسۡتَقَٰمُواْ تَتَنَزَّلُ عَلَيۡهِمُ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةُ أَلَّا تَخَافُواْ وَلَا تَحۡزَنُواْ وَأَبۡشِرُواْ بِٱلۡجَنَّةِ ٱلَّتِي كُنتُمۡ تُوعَدُونَ

30. Iš tiesų, tie, kurie sako: „Mūsų Viešpats yra Allahas (Vienintelis)“ ir tada laikosi tvirtai ^[1], ant jų nusileis angelai (jų mirties metu, sakydami): „Nebijokite, neliūdėkite, tačiau priimkite geras žinias apie Rojų, kuris jums pažadėtas.“

[1] Arabiškai istakamu – stovėti tvirtai, t. y. jie (tikrai) sekė islamiškojo monoteizmo religija, tikėjo Allaho Vienumą, ir negarbino nieko kito tik Jį (Vienintelį), ir atliko viską, kas buvo Allaho įsakyta (gerus darbus) ir susilaikė nuo visko, kas buvo Allaho uždrausta (nuodėmių ir blogų darbų).