معانی کا ترجمہ سورت سورۂ نوح - الترجمة الليتوانية - قرآن کریم انسائیکلوپیڈیا

Sūra Nūch

آیت: 1

إِنَّآ أَرۡسَلۡنَا نُوحًا إِلَىٰ قَوۡمِهِۦٓ أَنۡ أَنذِرۡ قَوۡمَكَ مِن قَبۡلِ أَن يَأۡتِيَهُمۡ عَذَابٌ أَلِيمٞ

1. Iš tiesų, Mes siuntėme Nūhą (Nojų) jo žmonėms (sakydami:) „Perspėk savo žmones anksčiau, nei pasieks juos skausminga bausmė.“

آیت: 2

قَالَ يَٰقَوۡمِ إِنِّي لَكُمۡ نَذِيرٞ مُّبِينٌ

2. Jis sakė: „Mano žmonės, iš tiesų, aš esu jums aiškus perspėtojas (sakantis)

آیت: 3

أَنِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ وَٱتَّقُوهُ وَأَطِيعُونِ

3. garbinti Allahą, baimintis Jo ir paklusti man.

آیت: 4

يَغۡفِرۡ لَكُم مِّن ذُنُوبِكُمۡ وَيُؤَخِّرۡكُمۡ إِلَىٰٓ أَجَلٖ مُّسَمًّىۚ إِنَّ أَجَلَ ٱللَّهِ إِذَا جَآءَ لَا يُؤَخَّرُۚ لَوۡ كُنتُمۡ تَعۡلَمُونَ

4. Jis (t. y. Allahas) atleis jums jūsų nuodėmes ir atidės jums nustatytam terminui. Iš tiesų, terminas (nustatytas) Allaho, – kai jis ateis, nebus užlaikyta, jei tik jūs žinotumėte.“

آیت: 5

قَالَ رَبِّ إِنِّي دَعَوۡتُ قَوۡمِي لَيۡلٗا وَنَهَارٗا

5. Jis sakė: „Mano Viešpatie, tikrai aš kviečiau savo žmones (į tiesą) naktį ir dieną.

آیت: 6

فَلَمۡ يَزِدۡهُمۡ دُعَآءِيٓ إِلَّا فِرَارٗا

6. Tačau mano kvietimas padidino juos niekame kitame tik atsitraukime (t. y. pasibjaurėjime).

آیت: 7

وَإِنِّي كُلَّمَا دَعَوۡتُهُمۡ لِتَغۡفِرَ لَهُمۡ جَعَلُوٓاْ أَصَٰبِعَهُمۡ فِيٓ ءَاذَانِهِمۡ وَٱسۡتَغۡشَوۡاْ ثِيَابَهُمۡ وَأَصَرُّواْ وَٱسۡتَكۡبَرُواْ ٱسۡتِكۡبَارٗا

7. Ir tikrai, kaskart, kai aš kviečiau juos, kad Tu galėtum atleisti jiems, jie įsikišdavo savo pirštus į savo ausis, apsidengdavo savo apdarais, būdavo užsispyrę ir išpuikę (didžiu) pasipūtimu.

آیت: 8

ثُمَّ إِنِّي دَعَوۡتُهُمۡ جِهَارٗا

8. Paskui aš kviečiau juos atvirai.

آیت: 9

ثُمَّ إِنِّيٓ أَعۡلَنتُ لَهُمۡ وَأَسۡرَرۡتُ لَهُمۡ إِسۡرَارٗا

9. Paskui aš skelbiau jiems (viešai) ir (taip pat) pasakojau jiems privačiai,

آیت: 10

فَقُلۡتُ ٱسۡتَغۡفِرُواْ رَبَّكُمۡ إِنَّهُۥ كَانَ غَفَّارٗا

10. ir sakiau: „Prašykite savo Viešpaties atleidimo. Tikrai, Jis yra Visa Atleidžiantis.

آیت: 11

يُرۡسِلِ ٱلسَّمَآءَ عَلَيۡكُم مِّدۡرَارٗا

11. Jis atsiųs (lietų iš) dangaus (esančio) virš jūsų (besitęsiančiomis) liūtimis

آیت: 12

وَيُمۡدِدۡكُم بِأَمۡوَٰلٖ وَبَنِينَ وَيَجۡعَل لَّكُمۡ جَنَّٰتٖ وَيَجۡعَل لَّكُمۡ أَنۡهَٰرٗا

12. ir padidins jums turto ir vaikų (kiekį), ir suteiks jums sodus, ir suteiks jums upes.

آیت: 13

مَّا لَكُمۡ لَا تَرۡجُونَ لِلَّهِ وَقَارٗا

13. Kas yra jums, kad nepriskiriate Allahui (Jam priklausančios) didybės,

آیت: 14

وَقَدۡ خَلَقَكُمۡ أَطۡوَارًا

14. nors Jis sukūrė jus etapais?

آیت: 15

أَلَمۡ تَرَوۡاْ كَيۡفَ خَلَقَ ٱللَّهُ سَبۡعَ سَمَٰوَٰتٖ طِبَاقٗا

15. Argi neapmąstote, kaip Allahas sukūrė septynis dangus lygiais

آیت: 16

وَجَعَلَ ٱلۡقَمَرَ فِيهِنَّ نُورٗا وَجَعَلَ ٱلشَّمۡسَ سِرَاجٗا

16. ir padarė mėnulį juose (atspindėta) šviesa ir padarė saulę degančiu žibintu?

آیت: 17

وَٱللَّهُ أَنۢبَتَكُم مِّنَ ٱلۡأَرۡضِ نَبَاتٗا

17. Ir Allahas privertė jus išaugti iš žemės (palaipsniui kaip) augalus.

آیت: 18

ثُمَّ يُعِيدُكُمۡ فِيهَا وَيُخۡرِجُكُمۡ إِخۡرَاجٗا

18. Paskui Jis sugrąžins jus į ją ir ištrauks jus (kitu) ištraukimu.

آیت: 19

وَٱللَّهُ جَعَلَ لَكُمُ ٱلۡأَرۡضَ بِسَاطٗا

19. Ir Allahas padarė jums žemę platybe,

آیت: 20

لِّتَسۡلُكُواْ مِنۡهَا سُبُلٗا فِجَاجٗا

20. kad jūs galėtumėte keliauti po ją plačiais keliais.“

آیت: 21

قَالَ نُوحٞ رَّبِّ إِنَّهُمۡ عَصَوۡنِي وَٱتَّبَعُواْ مَن لَّمۡ يَزِدۡهُ مَالُهُۥ وَوَلَدُهُۥٓ إِلَّا خَسَارٗا

21. Nūhas (Nojus) sakė: „Mano Viešpatie, iš tiesų jie nepakluso man ir sekė tuo, kurio turtas ir vaikai nepadidins jam nieko, tik pralaimėjimą.

آیت: 22

وَمَكَرُواْ مَكۡرٗا كُبَّارٗا

22. Ir jie surengė didžiulį sąmokslą,

آیت: 23

وَقَالُواْ لَا تَذَرُنَّ ءَالِهَتَكُمۡ وَلَا تَذَرُنَّ وَدّٗا وَلَا سُوَاعٗا وَلَا يَغُوثَ وَيَعُوقَ وَنَسۡرٗا

23. ir sakė: „Niekada nepalikite savo dievų ir niekada nepalikite Vad, arba Suva, arba Jaghus ir Jauk, ir Nasr.

آیت: 24

وَقَدۡ أَضَلُّواْ كَثِيرٗاۖ وَلَا تَزِدِ ٱلظَّٰلِمِينَ إِلَّا ضَلَٰلٗا

24. Ir jau paklaidino jie daugelį. Ir (mano Viešpatie), nepadidink nusidėjėliams nieko kito, tik klaidą.“

آیت: 25

مِّمَّا خَطِيٓـَٰٔتِهِمۡ أُغۡرِقُواْ فَأُدۡخِلُواْ نَارٗا فَلَمۡ يَجِدُواْ لَهُم مِّن دُونِ ٱللَّهِ أَنصَارٗا

25. Dėl savo nuodėmių jie buvo paskandinti ir įvesti į Ugnį, ir nerado jie sau priešais Allahą (jokių) padėjėjų.

آیت: 26

وَقَالَ نُوحٞ رَّبِّ لَا تَذَرۡ عَلَى ٱلۡأَرۡضِ مِنَ ٱلۡكَٰفِرِينَ دَيَّارًا

26. Ir Nūhas (Nojus) tarė: „Mano Viešpatie, nepalik žemėje netikinčiųjų gyventojų.

آیت: 27

إِنَّكَ إِن تَذَرۡهُمۡ يُضِلُّواْ عِبَادَكَ وَلَا يَلِدُوٓاْ إِلَّا فَاجِرٗا كَفَّارٗا

27. Iš tiesų, jei Tu paliksi juos, jie paklaidins Tavo tarnus ir negimdys nieko kito, tik (kiekvieną) nuodėmingąjį ir (tvirtai) netikintįjį.

آیت: 28

رَّبِّ ٱغۡفِرۡ لِي وَلِوَٰلِدَيَّ وَلِمَن دَخَلَ بَيۡتِيَ مُؤۡمِنٗا وَلِلۡمُؤۡمِنِينَ وَٱلۡمُؤۡمِنَٰتِۖ وَلَا تَزِدِ ٱلظَّٰلِمِينَ إِلَّا تَبَارَۢا

28. Mano Viešpatie, atleisk man ir mano tėvams, ir tiems, kurie įžengia į mano namus (būdami) tikinčiaisiais, ir tikintiesiems, ir tikinčiosioms. Ir nepadidink nusidėjėliams nieko, tik pražūtį.“