معانی کا ترجمہ آیت 118 سورت سورۂ توبہ - الترجمة الليتوانية - قرآن کریم انسائیکلوپیڈیا

آیت: 118

وَعَلَى ٱلثَّلَٰثَةِ ٱلَّذِينَ خُلِّفُواْ حَتَّىٰٓ إِذَا ضَاقَتۡ عَلَيۡهِمُ ٱلۡأَرۡضُ بِمَا رَحُبَتۡ وَضَاقَتۡ عَلَيۡهِمۡ أَنفُسُهُمۡ وَظَنُّوٓاْ أَن لَّا مَلۡجَأَ مِنَ ٱللَّهِ إِلَّآ إِلَيۡهِ ثُمَّ تَابَ عَلَيۡهِمۡ لِيَتُوبُوٓاْۚ إِنَّ ٱللَّهَ هُوَ ٱلتَّوَّابُ ٱلرَّحِيمُ

118. Ir (Jis taip pat atleido) trims [neprisijungusiems prie Tabūk žygio, kurių reikalą (Pranašas ﷺ) atidėjo] (dėl Allaho Sprendimo) iki tol, kol jiems žemė, plati kokia ji yra, buvo susiaurinta ir jie patys sau buvo susiaurinti, ir jie suvokė, kad nėra pabėgimo nuo Allaho ir nėra prieglobsčio, tik pas Jį. Tada, Jis atleido jiems (priėmė jų atgailą), kad jie maldautų Jo atleidimo [atgailautų (Jam)]. Iš tiesų, Allahas yra Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą, Gailestingiausiasis.