Маънолар таржимаси Сура Наҳл - Литвача таржима - Руввадут Таржама маркази - Бет рақами 280 - Қуръони Карим қомуси

Оят: 111

۞ يَوۡمَ تَأۡتِي كُلُّ نَفۡسٖ تُجَٰدِلُ عَن نَّفۡسِهَا وَتُوَفَّىٰ كُلُّ نَفۡسٖ مَّا عَمِلَتۡ وَهُمۡ لَا يُظۡلَمُونَ

111. (Atminkite) Dieną, kai kiekvienas žmogus pakils maldaudamas dėl savęs, ir kiekvienam bus atmokėta pilnai už tai, ką jis darė (gerą ar blogą, tikėjimą ar netikėjimą šio pasaulio gyvenime) ir nebus su jais elgiamasi neteisingai.

Оят: 112

وَضَرَبَ ٱللَّهُ مَثَلٗا قَرۡيَةٗ كَانَتۡ ءَامِنَةٗ مُّطۡمَئِنَّةٗ يَأۡتِيهَا رِزۡقُهَا رَغَدٗا مِّن كُلِّ مَكَانٖ فَكَفَرَتۡ بِأَنۡعُمِ ٱللَّهِ فَأَذَٰقَهَا ٱللَّهُ لِبَاسَ ٱلۡجُوعِ وَٱلۡخَوۡفِ بِمَا كَانُواْ يَصۡنَعُونَ

112. Ir Allahas iškelia pavyzdį miesto (Mekkos), kuris gyveno saugiai ir patenkintas: jo aprūpinimas pasiekdavo jį gausiai iš visų pusių, tačiau jis (jo žmonės) neigė Allaho Malones (nedėkingai). Taigi, Allahas privertė jį paragauti alkio (bado) ir baimės, dėl to (blogio, t. y. Pranašo Muchammedo ﷺ neigimo), ką jie (jo žmonės) darydavo.

Оят: 113

وَلَقَدۡ جَآءَهُمۡ رَسُولٞ مِّنۡهُمۡ فَكَذَّبُوهُ فَأَخَذَهُمُ ٱلۡعَذَابُ وَهُمۡ ظَٰلِمُونَ

113. Ir iš tiesų, atėjo pas juos Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ) iš jų pačių tarpo, tačiau jie neigė jį, taigi apėmė juos kančia, jiems būnant Zalimūn (daugiadieviais ir nusidėjėliais).

Оят: 114

فَكُلُواْ مِمَّا رَزَقَكُمُ ٱللَّهُ حَلَٰلٗا طَيِّبٗا وَٱشۡكُرُواْ نِعۡمَتَ ٱللَّهِ إِن كُنتُمۡ إِيَّاهُ تَعۡبُدُونَ

114. Taigi, valgykite iš leistino ir gero maisto ^[6], kurį Allahas suteikė jums. Ir būkite dėkingi už Allaho Malonę, jei Jis yra Tas, Kurį jūs garbinate.

[6] Mėsa gyvulių, kuriuos Allahas jums (musulmonams) padarė leistinus ir kurie paskersti pagal islamo taisykles.

Оят: 115

إِنَّمَا حَرَّمَ عَلَيۡكُمُ ٱلۡمَيۡتَةَ وَٱلدَّمَ وَلَحۡمَ ٱلۡخِنزِيرِ وَمَآ أُهِلَّ لِغَيۡرِ ٱللَّهِ بِهِۦۖ فَمَنِ ٱضۡطُرَّ غَيۡرَ بَاغٖ وَلَا عَادٖ فَإِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٞ رَّحِيمٞ

115. Jis uždraudė jums tik Al-Maita (mirusių gyvulių mėsą), kraują, kiaulės mėsą ir bet kokį gyvulį, paskerstą kaip auką kam nors kitam, nei Allahas (arba paskerstą stabams arba tokį, kurio skerdimo metu nebuvo paminėtas Allaho Vardas). Tačiau, jei jis verčiamas būtinybės, neturėdamas noro nepaklusti, ir neperžengdamas ribų – tada Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

Оят: 116

وَلَا تَقُولُواْ لِمَا تَصِفُ أَلۡسِنَتُكُمُ ٱلۡكَذِبَ هَٰذَا حَلَٰلٞ وَهَٰذَا حَرَامٞ لِّتَفۡتَرُواْ عَلَى ٱللَّهِ ٱلۡكَذِبَۚ إِنَّ ٱلَّذِينَ يَفۡتَرُونَ عَلَى ٱللَّهِ ٱلۡكَذِبَ لَا يُفۡلِحُونَ

116. Ir nesakykite apie tai, ką jūsų liežuviai klaidingai išleidžia: „Šitai leistina, o šitai – draudžiama“ tam, kad sukurtumėte melus prieš Allahą. Iš tiesų, tie, kurie kuria melus apie Allahą, niekada neklestės.

Оят: 117

مَتَٰعٞ قَلِيلٞ وَلَهُمۡ عَذَابٌ أَلِيمٞ

117. (Jų bus) Išnykstantis trumpalaikis malonumas, tačiau jie patirs skausmingą kančią.

Оят: 118

وَعَلَى ٱلَّذِينَ هَادُواْ حَرَّمۡنَا مَا قَصَصۡنَا عَلَيۡكَ مِن قَبۡلُۖ وَمَا ظَلَمۡنَٰهُمۡ وَلَٰكِن كَانُوٓاْ أَنفُسَهُمۡ يَظۡلِمُونَ

118. O tiems, kurie yra judėjai, Mes uždraudėme tokius dalykus, kuriuos Mes paminėjome tau (Muchammedai ﷺ ) anksčiau [žr. eilutę 6:146]. Ir nenuskriaudėme jų, tačiau jie patys save nuskriaudė.