Маънолар таржимаси Сура Каҳф - Литвача таржима - Руввадут Таржама маркази - Бет рақами 300 - Қуръони Карим қомуси

Оят: 54

وَلَقَدۡ صَرَّفۡنَا فِي هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانِ لِلنَّاسِ مِن كُلِّ مَثَلٖۚ وَكَانَ ٱلۡإِنسَٰنُ أَكۡثَرَ شَيۡءٖ جَدَلٗا

54. Ir iš tiesų Mes parodėme visų rūšių pavyzdžius šiame Korane žmonijai. Tačiau žmogus yra visada labiau priešgyniaujantis nei bet kas kitas.

Оят: 55

وَمَا مَنَعَ ٱلنَّاسَ أَن يُؤۡمِنُوٓاْ إِذۡ جَآءَهُمُ ٱلۡهُدَىٰ وَيَسۡتَغۡفِرُواْ رَبَّهُمۡ إِلَّآ أَن تَأۡتِيَهُمۡ سُنَّةُ ٱلۡأَوَّلِينَ أَوۡ يَأۡتِيَهُمُ ٱلۡعَذَابُ قُبُلٗا

55. Ir niekas nesulaiko žmonių nuo tikėjimo, (dabar) kai teisingas vedimas (Koranas) atėjo jiems, ir nuo prašymo savo Viešpaties Atleidimo išskyrus tai, kad sentėvių būdai kartojami jiems (t. y. Allaho nulemtas jų sunaikinimas) arba jiems veidas į veidą pristatyta kančia?

Оят: 56

وَمَا نُرۡسِلُ ٱلۡمُرۡسَلِينَ إِلَّا مُبَشِّرِينَ وَمُنذِرِينَۚ وَيُجَٰدِلُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ بِٱلۡبَٰطِلِ لِيُدۡحِضُواْ بِهِ ٱلۡحَقَّۖ وَٱتَّخَذُوٓاْ ءَايَٰتِي وَمَآ أُنذِرُواْ هُزُوٗا

56. Ir Mes nesiuntėme Pasiuntinių, išskyrus kaip geros žinios nešėjus ir perspėtojus. Tačiau tie, kurie netiki, ginčijasi su klaidingais argumentais tam, kad paneigtų tuo tiesą. Ir jie laiko Mano Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir tai, kuo jie buvo perspėti, juokais ir pašaipa!

Оят: 57

وَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّن ذُكِّرَ بِـَٔايَٰتِ رَبِّهِۦ فَأَعۡرَضَ عَنۡهَا وَنَسِيَ مَا قَدَّمَتۡ يَدَاهُۚ إِنَّا جَعَلۡنَا عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ أَكِنَّةً أَن يَفۡقَهُوهُ وَفِيٓ ءَاذَانِهِمۡ وَقۡرٗاۖ وَإِن تَدۡعُهُمۡ إِلَى ٱلۡهُدَىٰ فَلَن يَهۡتَدُوٓاْ إِذًا أَبَدٗا

57. Ir kas elgiasi blogiau, nei tas, kuriam primenama apie jo Viešapties Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), tačiau jis nusigręžia nuo jų, pamiršdamas tai (tuos darbus), ką jo rankos skleidė. Iš tiesų, Mes užtraukėme apdangalus ant jų širdžių, kad jie nesuprastų to (Korano), ir jų ausyse – kurtumas. Ir jei tu (Muchammedai ﷺ) kviesi juos į teisingą vedimą, netgi tada jie niekada nebus teisingai vedami.

Оят: 58

وَرَبُّكَ ٱلۡغَفُورُ ذُو ٱلرَّحۡمَةِۖ لَوۡ يُؤَاخِذُهُم بِمَا كَسَبُواْ لَعَجَّلَ لَهُمُ ٱلۡعَذَابَۚ بَل لَّهُم مَّوۡعِدٞ لَّن يَجِدُواْ مِن دُونِهِۦ مَوۡئِلٗا

58. Ir jūsų Viešpats yra Atlaidžiausias, Gailestingumo Valdytojas. Jei Jis pakviestų juos atsiskaityti už tai, ką jie įgijo, tada tikrai, Jis paspartintų jų bausmę. Tačiau jie turi jiems paskirtą laiką, po kurio jie nebeturės jokio pabėgimo.

Оят: 59

وَتِلۡكَ ٱلۡقُرَىٰٓ أَهۡلَكۡنَٰهُمۡ لَمَّا ظَلَمُواْ وَجَعَلۡنَا لِمَهۡلِكِهِم مَّوۡعِدٗا

59. Ir šiuos miestus (gyventojus - Ad, Samud) Mes sunaikinome, kai jie elgėsi blogai. Ir Mes paskyrėme nustatytą laiką jų sunaikinimui.

Оят: 60

وَإِذۡ قَالَ مُوسَىٰ لِفَتَىٰهُ لَآ أَبۡرَحُ حَتَّىٰٓ أَبۡلُغَ مَجۡمَعَ ٱلۡبَحۡرَيۡنِ أَوۡ أَمۡضِيَ حُقُبٗا

60. Ir (atmink), kai Mūsa (Mozė) sakė savo tarnui: „Aš nesiliausiu (keliavęs), kol pasieksiu dviejų jūrų susiliejimą arba (kol) praleisiu daugybę metų kelionėje.“

Оят: 61

فَلَمَّا بَلَغَا مَجۡمَعَ بَيۡنِهِمَا نَسِيَا حُوتَهُمَا فَٱتَّخَذَ سَبِيلَهُۥ فِي ٱلۡبَحۡرِ سَرَبٗا

61. Tačiau kai jie pasiekė dviejų jūrų susiliejimą, jie pamiršo savo žuvis, ir jos išėjo per jūrą kaip per tunelį.