Маънолар таржимаси Оят 32 Сура Луқмон сураси - Литвача таржимаси - Қуръони Карим қомуси

Оят: 32

وَإِذَا غَشِيَهُم مَّوۡجٞ كَٱلظُّلَلِ دَعَوُاْ ٱللَّهَ مُخۡلِصِينَ لَهُ ٱلدِّينَ فَلَمَّا نَجَّىٰهُمۡ إِلَى ٱلۡبَرِّ فَمِنۡهُم مُّقۡتَصِدٞۚ وَمَا يَجۡحَدُ بِـَٔايَٰتِنَآ إِلَّا كُلُّ خَتَّارٖ كَفُورٖ

32. Ir kai banga uždengia juos kaip šešėlis (t. y. kaip debesis arba jūros vandens kalnai), jie šaukiasi Allaho, darydami savo kreipimusis vien tik į Jį. Tačiau kai Jis atgabena juos saugiai į žemę, yra tarp jų tie, kurie sustoja tarp jų (Tikėjimo ir netikėjimo). Tačiau niekas neneigė Mūsų Ženklų, išskyrus kiekvieną išdavikišką nedėkingą.