Маънолар таржимаси Оят 12 Сура Сабаъ сураси - Литвача таржимаси - Қуръони Карим қомуси

Оят: 12

وَلِسُلَيۡمَٰنَ ٱلرِّيحَ غُدُوُّهَا شَهۡرٞ وَرَوَاحُهَا شَهۡرٞۖ وَأَسَلۡنَا لَهُۥ عَيۡنَ ٱلۡقِطۡرِۖ وَمِنَ ٱلۡجِنِّ مَن يَعۡمَلُ بَيۡنَ يَدَيۡهِ بِإِذۡنِ رَبِّهِۦۖ وَمَن يَزِغۡ مِنۡهُمۡ عَنۡ أَمۡرِنَا نُذِقۡهُ مِنۡ عَذَابِ ٱلسَّعِيرِ

12. Ir Suleimanui (Saliamonui) (Mes palenkėme) vėją, jo rytas (šuolis nuo saulės patekėjimo iki vidurdienio) buvo mėnesio (kelionė), o jo popietės (šuolis nuo saulės vidurdienio leidimosi iki saulėlydžio) buvo mėnesio (kelionė, t. y. per vieną dieną jis galėjo nukeliauti dviejų mėnesių kelionės atstumą). Ir Mes privertėme (išsilydžiusio) žalvario versmę tekėti jam, ir tai buvo džinai, kurie dirbo priešais jį, jo Viešpaties Leidimu. Ir kas iš jų nusigręžtų nuo Mūsų Įsakymų, Mes priversime jį paragauti liepsnojančios Ugnies kančios.