Маънолар таржимаси Оят 14 Сура Сабаъ сураси - Литвача таржимаси - Қуръони Карим қомуси

Оят: 14

فَلَمَّا قَضَيۡنَا عَلَيۡهِ ٱلۡمَوۡتَ مَا دَلَّهُمۡ عَلَىٰ مَوۡتِهِۦٓ إِلَّا دَآبَّةُ ٱلۡأَرۡضِ تَأۡكُلُ مِنسَأَتَهُۥۖ فَلَمَّا خَرَّ تَبَيَّنَتِ ٱلۡجِنُّ أَن لَّوۡ كَانُواْ يَعۡلَمُونَ ٱلۡغَيۡبَ مَا لَبِثُواْ فِي ٱلۡعَذَابِ ٱلۡمُهِينِ

14. Tada, kai Mes nulėmėme mirtį jam [Sulaimanui (Saliamonui)], niekas nepranešė jiems (džinams) apie jo mirtį, išskyrus mažą žemės kirminą, kuris (lėtai) griaužė savo lazdą. Taigi kai jis nukrito, džinai aiškiai pamatė, kad jei jie būtų žinoję Nematomą, nebūtų jie pasilikę žeminančioje kančioje.