Маънолар таржимаси Оят 153 Сура Нисо сураси - Литвача таржимаси - Қуръони Карим қомуси

Оят: 153

يَسۡـَٔلُكَ أَهۡلُ ٱلۡكِتَٰبِ أَن تُنَزِّلَ عَلَيۡهِمۡ كِتَٰبٗا مِّنَ ٱلسَّمَآءِۚ فَقَدۡ سَأَلُواْ مُوسَىٰٓ أَكۡبَرَ مِن ذَٰلِكَ فَقَالُوٓاْ أَرِنَا ٱللَّهَ جَهۡرَةٗ فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلصَّٰعِقَةُ بِظُلۡمِهِمۡۚ ثُمَّ ٱتَّخَذُواْ ٱلۡعِجۡلَ مِنۢ بَعۡدِ مَا جَآءَتۡهُمُ ٱلۡبَيِّنَٰتُ فَعَفَوۡنَا عَن ذَٰلِكَۚ وَءَاتَيۡنَا مُوسَىٰ سُلۡطَٰنٗا مُّبِينٗا

153. Rašto žmonės (judėjai) prašo tavęs priversti knygą nusileisti jiems iš dangaus. Iš tiesų jie prašė Mūsos (Mozės) netgi daugiau nei tai, kai jie sakė: „Parodyk mums Allahą atvirai.“ Tačiau jiems trenkė griaustinis ir žaibas dėl jų nedorumo. Tada jie garbino veršį netgi po to, kai aiškūs įrodymai, įkalčiai ir ženklai atėjo jiems. (Netgi) tai Mes atleidome jiems. Ir Mes suteikėme Mūsai (Mozei) aiškų valdžios įrodymą.