Маънолар таржимаси Сура Жин сураси - Литвача таржимаси - Қуръони Карим қомуси

Sūra Al-Džinn

Оят: 1

قُلۡ أُوحِيَ إِلَيَّ أَنَّهُ ٱسۡتَمَعَ نَفَرٞ مِّنَ ٱلۡجِنِّ فَقَالُوٓاْ إِنَّا سَمِعۡنَا قُرۡءَانًا عَجَبٗا

1. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Man buvo apreikšta, kad grupė džinų klausėsi ir sakė: „Iš tiesų, mes girdėjome nuostabųjį Koraną (t. y. jo recitaciją),

Оят: 2

يَهۡدِيٓ إِلَى ٱلرُّشۡدِ فَـَٔامَنَّا بِهِۦۖ وَلَن نُّشۡرِكَ بِرَبِّنَآ أَحَدٗا

2. jis veda į teisingą kelią ir mes patikėjome jį, ir niekada nepriskirsime mūsų Viešpačiui nieko kito.“

Оят: 3

وَأَنَّهُۥ تَعَٰلَىٰ جَدُّ رَبِّنَا مَا ٱتَّخَذَ صَٰحِبَةٗ وَلَا وَلَدٗا

3. „Ir (jis moko), kad – išaukštintas yra mūsų Viešpaties Didingumas – Jis neprisiėmė žmonos ar sūnaus

Оят: 4

وَأَنَّهُۥ كَانَ يَقُولُ سَفِيهُنَا عَلَى ٱللَّهِ شَطَطٗا

4. ir kad kvailys iš mūsų (t. y. Iblis) kalbėjo apie Allahą didžiulę neteisybę,

Оят: 5

وَأَنَّا ظَنَنَّآ أَن لَّن تَقُولَ ٱلۡإِنسُ وَٱلۡجِنُّ عَلَى ٱللَّهِ كَذِبٗا

5. ir mes manėme, kad žmonija ir džinai niekada nesakys apie Allahą jokio melo.“

Оят: 6

وَأَنَّهُۥ كَانَ رِجَالٞ مِّنَ ٱلۡإِنسِ يَعُوذُونَ بِرِجَالٖ مِّنَ ٱلۡجِنِّ فَزَادُوهُمۡ رَهَقٗا

6. „Ir buvo vyrų iš žmonijos tarpo, kurie ieškojo vyrų iš džinų tarpo prieglobsčio, tad šie (tik) pasunkino jiems naštą (t. y. nuodėmę).“

Оят: 7

وَأَنَّهُمۡ ظَنُّواْ كَمَا ظَنَنتُمۡ أَن لَّن يَبۡعَثَ ٱللَّهُ أَحَدٗا

7. „Ir jie manė, kaip ir jūs manėte, kad Allahas niekada neprikels nieko (po mirties).“

Оят: 8

وَأَنَّا لَمَسۡنَا ٱلسَّمَآءَ فَوَجَدۡنَٰهَا مُلِئَتۡ حَرَسٗا شَدِيدٗا وَشُهُبٗا

8. „Ir mes stengėmės (pasiekti) dangų, tačiau radome jį pilną galingų apsaugininkų ir degančių liepsnų.“

Оят: 9

وَأَنَّا كُنَّا نَقۡعُدُ مِنۡهَا مَقَٰعِدَ لِلسَّمۡعِۖ فَمَن يَسۡتَمِعِ ٱلۡأٓنَ يَجِدۡ لَهُۥ شِهَابٗا رَّصَدٗا

9. „Ir mes sėdėdavome ten vietose, kad girdėtume, tačiau kas klausosi dabar, ras degančią liepsną, laukiančią jo.“

Оят: 10

وَأَنَّا لَا نَدۡرِيٓ أَشَرٌّ أُرِيدَ بِمَن فِي ٱلۡأَرۡضِ أَمۡ أَرَادَ بِهِمۡ رَبُّهُمۡ رَشَدٗا

10. „Ir mes nežinome, ar blogis yra skirtas tiems, kurie žemėje, ar jų Viešpats skiria jiems teisingą kelią.“

Оят: 11

وَأَنَّا مِنَّا ٱلصَّٰلِحُونَ وَمِنَّا دُونَ ذَٰلِكَۖ كُنَّا طَرَآئِقَ قِدَدٗا

11. „Ir tarp mūsų yra teisingų, ir tarp mūsų yra (kitokių) nei tai. Mes buvome skirtinguose keliuose.“

Оят: 12

وَأَنَّا ظَنَنَّآ أَن لَّن نُّعۡجِزَ ٱللَّهَ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَن نُّعۡجِزَهُۥ هَرَبٗا

12. „Ir mes įsitikinome, kad niekada nesužlugdysime Allaho žemėje, nei galime mes išsigelbėti nuo Jo pabėgimu.“

Оят: 13

وَأَنَّا لَمَّا سَمِعۡنَا ٱلۡهُدَىٰٓ ءَامَنَّا بِهِۦۖ فَمَن يُؤۡمِنۢ بِرَبِّهِۦ فَلَا يَخَافُ بَخۡسٗا وَلَا رَهَقٗا

13. „Ir kai mes girdėjome Teisingą Vedimą (t. y. Koraną), mes patikėjome jį. Ir kas tiki savo Viešpatį, nebijos netekimo ar naštos.“

Оят: 14

وَأَنَّا مِنَّا ٱلۡمُسۡلِمُونَ وَمِنَّا ٱلۡقَٰسِطُونَۖ فَمَنۡ أَسۡلَمَ فَأُوْلَٰٓئِكَ تَحَرَّوۡاْ رَشَدٗا

14. „Ir tarp mūsų yra musulmonų (paklūstančių Allahui), ir tarp mūsų yra neteisingų. Ir kas tapo musulmonu – tie surado teisingą kelią,“

Оят: 15

وَأَمَّا ٱلۡقَٰسِطُونَ فَكَانُواْ لِجَهَنَّمَ حَطَبٗا

15. tačiau neteisingieji - jie bus malkos Pragarui.“

Оят: 16

وَأَلَّوِ ٱسۡتَقَٰمُواْ عَلَى ٱلطَّرِيقَةِ لَأَسۡقَيۡنَٰهُم مَّآءً غَدَقٗا

16. Ir (Allahas apreiškė), kad jei jie būtų likę Teisingame Kelyje, Mes būtume jiems suteikę gausų lietų (t. y. aprūpinimą)

Оят: 17

لِّنَفۡتِنَهُمۡ فِيهِۚ وَمَن يُعۡرِضۡ عَن ذِكۡرِ رَبِّهِۦ يَسۡلُكۡهُ عَذَابٗا صَعَدٗا

17. tam, kad juo Mes juos išbandytume. Ir kas nusigręžia nuo savo Viešpaties prisiminimo, Jis įves juos į sunkią bausmę.

Оят: 18

وَأَنَّ ٱلۡمَسَٰجِدَ لِلَّهِ فَلَا تَدۡعُواْ مَعَ ٱللَّهِ أَحَدٗا

18. Ir (Jis apreiškė), kad masadžid (mečetės) yra skirtos Allahui, taigi nesišaukite ir negarbinkite nieko kito šalia Allaho.

Оят: 19

وَأَنَّهُۥ لَمَّا قَامَ عَبۡدُ ٱللَّهِ يَدۡعُوهُ كَادُواْ يَكُونُونَ عَلَيۡهِ لِبَدٗا

19. Ir kad tada, kai Allaho Tarnas (t. y. Pranašas ﷺ ) atsistojo maldaudamas Jo, jie beveik tapo aplink jį susigrūdusia minia.“

Оят: 20

قُلۡ إِنَّمَآ أَدۡعُواْ رَبِّي وَلَآ أُشۡرِكُ بِهِۦٓ أَحَدٗا

20. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš šaukiuosi tik savo Viešpaties ir nepriskiriu Jam jokių partnerių.“

Оят: 21

قُلۡ إِنِّي لَآ أَمۡلِكُ لَكُمۡ ضَرّٗا وَلَا رَشَدٗا

21. Sakyk: „Iš tiesų, aš neturiu jums (galios dėl) žalos ar teisingo kelio.“

Оят: 22

قُلۡ إِنِّي لَن يُجِيرَنِي مِنَ ٱللَّهِ أَحَدٞ وَلَنۡ أَجِدَ مِن دُونِهِۦ مُلۡتَحَدًا

22. Sakyk: „Iš tiesų, niekada niekas neapsaugos manęs nuo Allaho (jei aš nepaklusčiau), nei aš rasiu prieglobstį pas ką kitą nei Jis.

Оят: 23

إِلَّا بَلَٰغٗا مِّنَ ٱللَّهِ وَرِسَٰلَٰتِهِۦۚ وَمَن يَعۡصِ ٱللَّهَ وَرَسُولَهُۥ فَإِنَّ لَهُۥ نَارَ جَهَنَّمَ خَٰلِدِينَ فِيهَآ أَبَدًا

23. Tačiau (aš turiu jums) tik perspėjimą nuo Allaho ir Jo žinutes.“ Ir kas nepaklūsta Allahui ir Jo Pasiuntiniui, tada tikrai jam – Pragaro Ugnis. Tenais jie gyvens amžinai.

Оят: 24

حَتَّىٰٓ إِذَا رَأَوۡاْ مَا يُوعَدُونَ فَسَيَعۡلَمُونَ مَنۡ أَضۡعَفُ نَاصِرٗا وَأَقَلُّ عَدَدٗا

24. (Netikintieji tęsia) tol, kol jie pamatys tai, kas jiems pažadėta. Tada jie sužinos, kas yra silpnesnis padėjėjais ir (kurių) mažiau skaičiumi.

Оят: 25

قُلۡ إِنۡ أَدۡرِيٓ أَقَرِيبٞ مَّا تُوعَدُونَ أَمۡ يَجۡعَلُ لَهُۥ رَبِّيٓ أَمَدًا

25. Sakyk: „Aš nežinau, ar tai, kas jums pažadėta, yra arti, ar mano Viešpats suteiks tam (ilgą) laikotarpį.“

Оят: 26

عَٰلِمُ ٱلۡغَيۡبِ فَلَا يُظۡهِرُ عَلَىٰ غَيۡبِهِۦٓ أَحَدًا

26. „(Jis yra) Žinantis Nematomą ir Jis niekam neatskleidžia Savo (žinių apie) Nematomą.“

Оят: 27

إِلَّا مَنِ ٱرۡتَضَىٰ مِن رَّسُولٖ فَإِنَّهُۥ يَسۡلُكُ مِنۢ بَيۡنِ يَدَيۡهِ وَمِنۡ خَلۡفِهِۦ رَصَدٗا

27. Išskyrus tiems, kuriuos Jis pripažino Pasiuntiniais. Ir tikrai, Jis siunčia priešais jį (t. y. kiekvieną Pasiuntinį) ir paskui jį stebėtojus,

Оят: 28

لِّيَعۡلَمَ أَن قَدۡ أَبۡلَغُواْ رِسَٰلَٰتِ رَبِّهِمۡ وَأَحَاطَ بِمَا لَدَيۡهِمۡ وَأَحۡصَىٰ كُلَّ شَيۡءٍ عَدَدَۢا

28. kad jis (t. y. Muchammedas ﷺ) žinotų, kad jie perdavė savo Viešpaties žinutes. Ir Jis apima viską, kas su jais, ir suskaičiavo viską skaičiais.