Маънолар таржимаси Оят 42 Сура Анфол - Литвача таржима - Руввадут Таржама маркази - Қуръони Карим қомуси

Оят: 42

إِذۡ أَنتُم بِٱلۡعُدۡوَةِ ٱلدُّنۡيَا وَهُم بِٱلۡعُدۡوَةِ ٱلۡقُصۡوَىٰ وَٱلرَّكۡبُ أَسۡفَلَ مِنكُمۡۚ وَلَوۡ تَوَاعَدتُّمۡ لَٱخۡتَلَفۡتُمۡ فِي ٱلۡمِيعَٰدِ وَلَٰكِن لِّيَقۡضِيَ ٱللَّهُ أَمۡرٗا كَانَ مَفۡعُولٗا لِّيَهۡلِكَ مَنۡ هَلَكَ عَنۢ بَيِّنَةٖ وَيَحۡيَىٰ مَنۡ حَيَّ عَنۢ بَيِّنَةٖۗ وَإِنَّ ٱللَّهَ لَسَمِيعٌ عَلِيمٌ

42. (Ir atminkite) kai jūs (musulmonų kariuomenė) buvote artimiausiame slėnio krašte, o jie buvo tolimesniame krašte, ir karavanas – vietoje, žemiau nei jūs. Net jei jūs būtumėte sudarę abipusį susitarimą susitikti, jums tikrai būtų nepavykę susitikime, tačiau (jūs susitikote) kad Allahas įvykdytų tai, kas jau nulemta (Jo Žinojimu), tam kad tie, kurie turi būti sunaikinti (dėl to, kad jie atmetė tikėjimą), galėtų būti sunaikinti po aiškių įrodymų, o tie, kurie turi gyventi (t. y. tikintieji), galėtų gyventi po aiškių įrodymų. Ir iš tiesų, Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.