Маънолар таржимаси Оят 42 Сура Тавба сураси - Литвача таржимаси - Қуръони Карим қомуси

Оят: 42

لَوۡ كَانَ عَرَضٗا قَرِيبٗا وَسَفَرٗا قَاصِدٗا لَّٱتَّبَعُوكَ وَلَٰكِنۢ بَعُدَتۡ عَلَيۡهِمُ ٱلشُّقَّةُۚ وَسَيَحۡلِفُونَ بِٱللَّهِ لَوِ ٱسۡتَطَعۡنَا لَخَرَجۡنَا مَعَكُمۡ يُهۡلِكُونَ أَنفُسَهُمۡ وَٱللَّهُ يَعۡلَمُ إِنَّهُمۡ لَكَٰذِبُونَ

42. Jei tai būtų buvęs greitas pasipelnymas (karo grobis priešais juos) ir lengva kelionė, jie būtų sekę tave, tačiau atstumas (žygio į Tabuk) buvo ilgas jiems ir jie prisiekinėjo Allahu: „Jei tik mes galėtume, mes tikrai būtume išėję su tavimi.“ Jie naikina patys save, ir Allahas žino, kad jie yra melagiai.