ترجمة معاني سورة الصافات - الترجمة الليتوانية - موسوعة القرآن الكريم

سورة الصافات - Sūra As-Saffat

آية: 1

وَٱلصَّٰٓفَّٰتِ صَفّٗا

1. Prisiekiu tais (angelais) išrikiuotais lygiais (arba eilėmis).

آية: 2

فَٱلزَّٰجِرَٰتِ زَجۡرٗا

2. Prisiekiu tais (angelais), kurie gena debesis geru būdu.

آية: 3

فَٱلتَّٰلِيَٰتِ ذِكۡرًا

3. Prisiekiu tais (angelais), kurie neša Knygą ir Koraną iš Allaho žmonijai

آية: 4

إِنَّ إِلَٰهَكُمۡ لَوَٰحِدٞ

4. Iš tiesų, jūsų Ilah (Dievas) yra tikrai Vienas (t. y. Allahas):

آية: 5

رَّبُّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا بَيۡنَهُمَا وَرَبُّ ٱلۡمَشَٰرِقِ

5. Viešpats dangų ir žemės, ir visko, kas tarp jų, ir Viešpats kievieno saulės pakilimų taško.

آية: 6

إِنَّا زَيَّنَّا ٱلسَّمَآءَ ٱلدُّنۡيَا بِزِينَةٍ ٱلۡكَوَاكِبِ

6. Iš tiesų, Mes papuošėme artimiausią dangų žvaigždėmis (dėl grožio).

آية: 7

وَحِفۡظٗا مِّن كُلِّ شَيۡطَٰنٖ مَّارِدٖ

7. Ir kad saugotų nuo kiekvieno maištingo demono.

آية: 8

لَّا يَسَّمَّعُونَ إِلَى ٱلۡمَلَإِ ٱلۡأَعۡلَىٰ وَيُقۡذَفُونَ مِن كُلِّ جَانِبٖ

8. Jie negali klausytis aukštesnių grupių (angelų), nes yra apsvaidomi iš visų pusių.

آية: 9

دُحُورٗاۖ وَلَهُمۡ عَذَابٞ وَاصِبٌ

9. Atstumtieji, ir jų yra nuolatinė (arba skausminga) kančia.

آية: 10

إِلَّا مَنۡ خَطِفَ ٱلۡخَطۡفَةَ فَأَتۡبَعَهُۥ شِهَابٞ ثَاقِبٞ

10. Išskyrus tokį kaip išplėšimą vogiant, ir jie persekiojami liepsnojančios ugnies, veriančio ryškumo.

آية: 11

فَٱسۡتَفۡتِهِمۡ أَهُمۡ أَشَدُّ خَلۡقًا أَم مَّنۡ خَلَقۡنَآۚ إِنَّا خَلَقۡنَٰهُم مِّن طِينٖ لَّازِبِۭ

11. Tada paklausk jų (t. y. tų daugiadievių, Muchammedai ﷺ): „Ar jie stipresni kaip kūriniai, ar tie (kiti kaip dangūs ir žemė, ir kalnai), kuriuos Mes sukūrėme?“ Iš tiesų, Mes sukūrėme juos iš klampaus molio.

آية: 12

بَلۡ عَجِبۡتَ وَيَسۡخَرُونَ

12. Ne, tu (Muchammedai ﷺ) stebėjais (jų akiplėšiškumu), kai jie tyčiojosi (iš tavęs ir Korano).

آية: 13

وَإِذَا ذُكِّرُواْ لَا يَذۡكُرُونَ

13. Ir kai jiems primenama, jie nekreipia dėmesio.

آية: 14

وَإِذَا رَأَوۡاْ ءَايَةٗ يَسۡتَسۡخِرُونَ

14. Ir kai jie mato Ajat (ženklą arba įkaltį) nuo Allaho, jie tyčiojasi iš jo.

آية: 15

وَقَالُوٓاْ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا سِحۡرٞ مُّبِينٌ

15. Ir jie sako: „Tai niekas kitas, tik akivaizdūs burtai.“

آية: 16

أَءِذَا مِتۡنَا وَكُنَّا تُرَابٗا وَعِظَٰمًا أَءِنَّا لَمَبۡعُوثُونَ

16. „Kai mes mirsime ir tapsime dulkėmis ir kaulais, ar mes (tada) tikrai būsime prikelti?“

آية: 17

أَوَءَابَآؤُنَا ٱلۡأَوَّلُونَ

17. „Ir mūsų senovės tėvai?“

آية: 18

قُلۡ نَعَمۡ وَأَنتُمۡ دَٰخِرُونَ

18. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Taip, ir tada jūs būsite pažeminti.“

آية: 19

فَإِنَّمَا هِيَ زَجۡرَةٞ وَٰحِدَةٞ فَإِذَا هُمۡ يَنظُرُونَ

19. Tai tebus tik vienintelis Zadžra [šūksnis (t. y. antrasis Trimito pūtimas)] ir štai, jie žiūrės.

آية: 20

وَقَالُواْ يَٰوَيۡلَنَا هَٰذَا يَوۡمُ ٱلدِّينِ

20. Jei sakys: „Vargas mums, tai Prikėlimo Diena.“

آية: 21

هَٰذَا يَوۡمُ ٱلۡفَصۡلِ ٱلَّذِي كُنتُم بِهِۦ تُكَذِّبُونَ

21. (Bus tarta): „Tai Teismo Diena, kurią jūs neigdavote.“

آية: 22

۞ ٱحۡشُرُواْ ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ وَأَزۡوَٰجَهُمۡ وَمَا كَانُواْ يَعۡبُدُونَ

22. (Bus tarta angelams): „Surinkite tuos, kurie darė blogą kartu su jų kompanjonais (iš demonų) ir tai, ką jie garbindavo“

آية: 23

مِن دُونِ ٱللَّهِ فَٱهۡدُوهُمۡ إِلَىٰ صِرَٰطِ ٱلۡجَحِيمِ

23. „Vietoje Allaho ir palydėkite juos į liepsnojančios Ugnies (Pragaro) kelią.“

آية: 24

وَقِفُوهُمۡۖ إِنَّهُم مَّسۡـُٔولُونَ

24. „Tačiau sustabdykite juos, iš tiesų, jie bus klausinėjami.“

آية: 25

مَا لَكُمۡ لَا تَنَاصَرُونَ

25. „Kas jums? Kodėl jūs nepadedate vienas kitam (kaip darydavote tai pasaulyje)?“

آية: 26

بَلۡ هُمُ ٱلۡيَوۡمَ مُسۡتَسۡلِمُونَ

26. Ne, tačiau Tą Dieną jie pasiduos.

آية: 27

وَأَقۡبَلَ بَعۡضُهُمۡ عَلَىٰ بَعۡضٖ يَتَسَآءَلُونَ

27. Ir atsigręš vienas į kitą ir klausinės vienas kito.

آية: 28

قَالُوٓاْ إِنَّكُمۡ كُنتُمۡ تَأۡتُونَنَا عَنِ ٱلۡيَمِينِ

28. Jie sakys: „Tai buvai tu, kuris ateidavai pas mus iš dešinės pusės [t. y. iš dešinės vieno iš mūsų pusės ir pagražindavai mums visą blogį, įsakei mums daugiadievystę, ir sustabdei mus nuo tiesos, t. y. islamiškojo monoteizmo ir visų gerų darbų].“

آية: 29

قَالُواْ بَل لَّمۡ تَكُونُواْ مُؤۡمِنِينَ

29. Jie atsakys: „Ne, jūs patys buvote netikintieji.“

آية: 30

وَمَا كَانَ لَنَا عَلَيۡكُم مِّن سُلۡطَٰنِۭۖ بَلۡ كُنتُمۡ قَوۡمٗا طَٰغِينَ

30. „Ir mes neturėjome jums jokios valdžios. Ne, bet jūs buvote peržengiantys ribas žmonės (daugiadieviai ir netikintieji).

آية: 31

فَحَقَّ عَلَيۡنَا قَوۡلُ رَبِّنَآۖ إِنَّا لَذَآئِقُونَ

31. „Taigi dabar mūsų Viešpaties Žodis buvo pateisintas prieš mus, kad mes tikrai (turime) paragautume (kančios).

آية: 32

فَأَغۡوَيۡنَٰكُمۡ إِنَّا كُنَّا غَٰوِينَ

32. „taigi Mes paklaidinome jus, nes patys buvome paklydę.“

آية: 33

فَإِنَّهُمۡ يَوۡمَئِذٖ فِي ٱلۡعَذَابِ مُشۡتَرِكُونَ

33. Tada iš tiesų, Tą Dieną, jie (visi) dalinsis kančią.

آية: 34

إِنَّا كَذَٰلِكَ نَفۡعَلُ بِٱلۡمُجۡرِمِينَ

34. Be abejonės, taip Mes elgiamės su Al-Mudžrimūn (daugiadieviais, nuodėmiautojais, netikinčiaisiais, nusikaltėliais, nepaklusniaisiais Allahui).

آية: 35

إِنَّهُمۡ كَانُوٓاْ إِذَا قِيلَ لَهُمۡ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا ٱللَّهُ يَسۡتَكۡبِرُونَ

35. Iš tiesų, kai buvo pasakyta jiems: „La ilaha illallah (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas), jie sušniokštė su išdidumu (t. y. paneigė tai).

آية: 36

وَيَقُولُونَ أَئِنَّا لَتَارِكُوٓاْ ءَالِهَتِنَا لِشَاعِرٖ مَّجۡنُونِۭ

36. Ir (jie) sakė: „Ar mes apleisime savo aliha (dievus) dėl pakvaišusio poeto?“

آية: 37

بَلۡ جَآءَ بِٱلۡحَقِّ وَصَدَّقَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

37. Ne, Jis (Muchammedas ﷺ) atėjo su tiesa (t. y. Allaho religija – islamiškuoju monoteizmu ir šiuo Koranu) ir jis patvirtina Pasiuntinius (buvusius prieš jį, kurie nešė Allaho religiją – islamiškąjį monoteizmą).

آية: 38

إِنَّكُمۡ لَذَآئِقُواْ ٱلۡعَذَابِ ٱلۡأَلِيمِ

38. Iš tiesų, jūs (Mekkos pagonys) ketinate ragauti skausmingą kančią.

آية: 39

وَمَا تُجۡزَوۡنَ إِلَّا مَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

39. Ir jums bus atlyginta už nieką kitą, tik už tai, ką jūs darydavote (blogus darbus, nuodėmes ir nepaklusimą Allahui, kuriuos darydavote šiame pasaulyje).

آية: 40

إِلَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

40. Išskyrus išrinktuosius Allaho vergus (t. y. tikruosius tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą).

آية: 41

أُوْلَٰٓئِكَ لَهُمۡ رِزۡقٞ مَّعۡلُومٞ

41. Jiems bus žinomas aprūpinimas (Rojuje)

آية: 42

فَوَٰكِهُ وَهُم مُّكۡرَمُونَ

42. vaisiai, ir jie bus pagerbti,

آية: 43

فِي جَنَّٰتِ ٱلنَّعِيمِ

43. Malonumo Soduose (Rojuje)

آية: 44

عَلَىٰ سُرُرٖ مُّتَقَٰبِلِينَ

44. žvelgdami vienas į kitą sostuose.

آية: 45

يُطَافُ عَلَيۡهِم بِكَأۡسٖ مِّن مَّعِينِۭ

45. Aplink juos bus perduodama gryno vyno taurė -

آية: 46

بَيۡضَآءَ لَذَّةٖ لِّلشَّٰرِبِينَ

46. balto, skanaus geriantiesiems.

آية: 47

لَا فِيهَا غَوۡلٞ وَلَا هُمۡ عَنۡهَا يُنزَفُونَ

47. Nei jie turės ghaul (bet kokią žalą, pilvo skausmą, galvos skausmą, nuodėmę) nuo jo, nei jie kentės apsvaigimą nuo jo.

آية: 48

وَعِندَهُمۡ قَٰصِرَٰتُ ٱلطَّرۡفِ عِينٞ

48. O šalia jų bus kasirat-at-tarf [tyros moterys (žmonos), sulaikančios savo žvilgsnius (trokštančios nieko kito, tik savo vyrų)], plačiomis ir gražiomis akimis.

آية: 49

كَأَنَّهُنَّ بَيۡضٞ مَّكۡنُونٞ

49. (Rafinuotos ir tyros) lyg jos būtų (paslėpti) (gerai) išsaugoti kiaušiniai.

آية: 50

فَأَقۡبَلَ بَعۡضُهُمۡ عَلَىٰ بَعۡضٖ يَتَسَآءَلُونَ

50. Tada jie atsigręš vienas į kitą, abipusiškai klausinėdami.

آية: 51

قَالَ قَآئِلٞ مِّنۡهُمۡ إِنِّي كَانَ لِي قَرِينٞ

51. Kalbėtojas iš jų tarpo sakys: „Iš tiesų, aš turėjau kompanjoną (pasaulyje).

آية: 52

يَقُولُ أَءِنَّكَ لَمِنَ ٱلۡمُصَدِّقِينَ

52. Kuris sakydavo: „Ar esi iš tų, kurie tiki (prikėlimą po mirties).

آية: 53

أَءِذَا مِتۡنَا وَكُنَّا تُرَابٗا وَعِظَٰمًا أَءِنَّا لَمَدِينُونَ

53. „(Kad) mirę ir tapę dulkėmis ir kaulais, mes tikrai būsime (prikelti) gauti atlygį arba bausmę (pagal savo darbus)?“

آية: 54

قَالَ هَلۡ أَنتُم مُّطَّلِعُونَ

54. (Kalbėtojas) sakė: „Ar pažvelgsi žemyn?“

آية: 55

فَٱطَّلَعَ فَرَءَاهُ فِي سَوَآءِ ٱلۡجَحِيمِ

55. Taigi jis pažvelgė žemyn ir pamatė jį vidury Liepsnos.

آية: 56

قَالَ تَٱللَّهِ إِن كِدتَّ لَتُرۡدِينِ

56. Jis tarė: „Allahai, Tu beveik pražudei mane.“

آية: 57

وَلَوۡلَا نِعۡمَةُ رَبِّي لَكُنتُ مِنَ ٱلۡمُحۡضَرِينَ

57. Jei ne dėl mano Viešpaties Malonės, aš tikrai būčiau tarp tų atvestų (į Pragarą)“

آية: 58

أَفَمَا نَحۡنُ بِمَيِّتِينَ

58. (Rojaus gyventojai sakys): „Ar mes (daugiau) nebemirsime?“

آية: 59

إِلَّا مَوۡتَتَنَا ٱلۡأُولَىٰ وَمَا نَحۡنُ بِمُعَذَّبِينَ

59. „Išskyrus mūsų pirmąją mirtį, ir nebūsime baudžiami? (po to kai įžengėme į Rojų).“

آية: 60

إِنَّ هَٰذَا لَهُوَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡعَظِيمُ

60. Iš tiesų, tai yra didžiausias laimėjimas.

آية: 61

لِمِثۡلِ هَٰذَا فَلۡيَعۡمَلِ ٱلۡعَٰمِلُونَ

61. Dėl tokio panašaus lai darbininkai dirba.

آية: 62

أَذَٰلِكَ خَيۡرٞ نُّزُلًا أَمۡ شَجَرَةُ ٱلزَّقُّومِ

62. Ar tai (Rojus) geresnė pramoga ar Zakum medis (siaubingas medis Pragare)?

آية: 63

إِنَّا جَعَلۡنَٰهَا فِتۡنَةٗ لِّلظَّٰلِمِينَ

63. Iš tiesų Mes padarėme tai (kaip) išbandymą Zalimūn (daugiadieviams, netikintiesiems, bloga darantiesiems).

آية: 64

إِنَّهَا شَجَرَةٞ تَخۡرُجُ فِيٓ أَصۡلِ ٱلۡجَحِيمِ

64. Iš tiesų, tai medis, kuris dygsta iš Pragaro Liepsnos dugno.

آية: 65

طَلۡعُهَا كَأَنَّهُۥ رُءُوسُ ٱلشَّيَٰطِينِ

65. Jo vaisių stiebų ūgliai kaip Šajatin (demonų) galvos

آية: 66

فَإِنَّهُمۡ لَأٓكِلُونَ مِنۡهَا فَمَالِـُٔونَ مِنۡهَا ٱلۡبُطُونَ

66. Iš tiesų, jie valgys juos ir jais pripildys savo pilvus.

آية: 67

ثُمَّ إِنَّ لَهُمۡ عَلَيۡهَا لَشَوۡبٗا مِّنۡ حَمِيمٖ

67. Tada galiausiai jiems bus duotas verdantis vanduo gerti, kad tai susimaišytų (verdantis vanduo ir zakum jų pilvuose).

آية: 68

ثُمَّ إِنَّ مَرۡجِعَهُمۡ لَإِلَى ٱلۡجَحِيمِ

68. Tada po šito, iš tiesų, jų grįžimas į liepsnojančią Pragaro ugnį.

آية: 69

إِنَّهُمۡ أَلۡفَوۡاْ ءَابَآءَهُمۡ ضَآلِّينَ

69. Iš tiesų, jie aptiko savo tėvus neteisingame kelyje

آية: 70

فَهُمۡ عَلَىٰٓ ءَاثَٰرِهِمۡ يُهۡرَعُونَ

70. Taigi jie (taip pat) pasiskubino jų pėdsakais.

آية: 71

وَلَقَدۡ ضَلَّ قَبۡلَهُمۡ أَكۡثَرُ ٱلۡأَوَّلِينَ

71. Ir iš tiesų, dauguma senovės žmonių nuklydo prieš juos

آية: 72

وَلَقَدۡ أَرۡسَلۡنَا فِيهِم مُّنذِرِينَ

72. Ir iš tiesų Mes siuntėme tarp jų perspėtojus (Pasiuntinius)

آية: 73

فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُنذَرِينَ

73. Taigi žiūrėkit, kokia buvo pabaiga tų, kurie buvo perspėti (tačiau nepaisė)

آية: 74

إِلَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

74. Išskyrus išrinktuosius Allaho vergus (ištikimus, paklusnius ir teisingus tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą).

آية: 75

وَلَقَدۡ نَادَىٰنَا نُوحٞ فَلَنِعۡمَ ٱلۡمُجِيبُونَ

75. Ir iš tiesų Nūhas (Nojus) šaukėsi Mūsų ir Mes esame Geriausi iš tų, kurie atsako (į prašymą).

آية: 76

وَنَجَّيۡنَٰهُ وَأَهۡلَهُۥ مِنَ ٱلۡكَرۡبِ ٱلۡعَظِيمِ

76. Ir Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą nuo didžiulės bėdos (t. y. paskendimo).

آية: 77

وَجَعَلۡنَا ذُرِّيَّتَهُۥ هُمُ ٱلۡبَاقِينَ

77. Ir, jo palikuonis, juos Mes padarėme išlikusiais (t. y. Šem, Ham ir Jafes).

آية: 78

وَتَرَكۡنَا عَلَيۡهِ فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

78. Ir palikome jam (gerą prisiminimą) tarp vėlesniųjų kartų:

آية: 79

سَلَٰمٌ عَلَىٰ نُوحٖ فِي ٱلۡعَٰلَمِينَ

79. „Salam (taika) Nūhui (Nojui) (nuo Mūsų) tarp Alamyn (žmonijos, džinų ir visko,kas egzistuoja)“

آية: 80

إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

80. Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gera darantiesiems – žr. eilutę 2:112)

آية: 81

إِنَّهُۥ مِنۡ عِبَادِنَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

81. Iš tiesų, jis [Nūhas (Nojus)] buvo vienas iš Mūsų tikinčiųjų vergų.

آية: 82

ثُمَّ أَغۡرَقۡنَا ٱلۡأٓخَرِينَ

82. Tada Mes paskandinome kitus (netikinčiuosius ir daugiadievius).

آية: 83

۞ وَإِنَّ مِن شِيعَتِهِۦ لَإِبۡرَٰهِيمَ

83. Ir iš tiesų, tarp tų, kurie pasekė jo [Nūho (Nojaus)] keliu (islamiškuoju monoteizmu (buvo Ibrahim (Abraomas))

آية: 84

إِذۡ جَآءَ رَبَّهُۥ بِقَلۡبٖ سَلِيمٍ

84. Kai jis atėjo pas savo Viešpatį su tyra širdimi [paskirta tik Allahui Vieninteliam ir niekam kitam, garbindamas nieką kitą tik Allahą Vienintelį – tikrasis islamiškasis monoteizmas, tyras nuo daugiadievystės purvo].

آية: 85

إِذۡ قَالَ لِأَبِيهِ وَقَوۡمِهِۦ مَاذَا تَعۡبُدُونَ

85. Kai jis tarė savo tėvui ir savo žmonėms: „Kas yra tai, ką jūs garbinate?“

آية: 86

أَئِفۡكًا ءَالِهَةٗ دُونَ ٱللَّهِ تُرِيدُونَ

86. „Argi melagystės – aliha (dievų) kitų nei Allahas – jūs trokštate?“

آية: 87

فَمَا ظَنُّكُم بِرَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

87. „Tada, ką jūs galvojate apie Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpatį?“

آية: 88

فَنَظَرَ نَظۡرَةٗ فِي ٱلنُّجُومِ

88. Tada jis pažvelgė į žvaigždes

آية: 89

فَقَالَ إِنِّي سَقِيمٞ

89. ir tarė: „Iš tiesų, aš sergu (maru). [Jis padarė šią apgaulę tam, kad liktų jų dievybių šventykloje ir sunaikintų juos, ir nedalyvautų kartu su jais pagoniškoje šventėje].“

آية: 90

فَتَوَلَّوۡاْ عَنۡهُ مُدۡبِرِينَ

90. Taigi kai jie nusigręžė nuo jo, ir paliko (iš ligos baimės).

آية: 91

فَرَاغَ إِلَىٰٓ ءَالِهَتِهِمۡ فَقَالَ أَلَا تَأۡكُلُونَ

91. Tada jis atsigręžė į jų aliha (dievus) ir tarė: „Argi jūs nevalgysite (to, kas siūloma jums)?“

آية: 92

مَا لَكُمۡ لَا تَنطِقُونَ

92. „Kas jums yra, kad jūs nekalbate?“

آية: 93

فَرَاغَ عَلَيۡهِمۡ ضَرۡبَۢا بِٱلۡيَمِينِ

93. Tada jis atsigręžė į juos, daužydamas (juos) (savo) dešiniaja ranka.

آية: 94

فَأَقۡبَلُوٓاْ إِلَيۡهِ يَزِفُّونَ

94. Tada jie (stabų garbintojai) atėjo, pas jį, paskubomis.

آية: 95

قَالَ أَتَعۡبُدُونَ مَا تَنۡحِتُونَ

95. Jis tarė: „Jūs garbinate tai, ką (jūs patys) išdrožiate?“

آية: 96

وَٱللَّهُ خَلَقَكُمۡ وَمَا تَعۡمَلُونَ

96. „Kai Allahas sukūrė jus ir tai, ką jūs darote?“

آية: 97

قَالُواْ ٱبۡنُواْ لَهُۥ بُنۡيَٰنٗا فَأَلۡقُوهُ فِي ٱلۡجَحِيمِ

97. Jis tarė: „Pastatykite man pastatą (sakoma, kad pastatas buvo kaip krosnis) ir įmeskite jį į liepsnojančią ugnį.“

آية: 98

فَأَرَادُواْ بِهِۦ كَيۡدٗا فَجَعَلۡنَٰهُمُ ٱلۡأَسۡفَلِينَ

98. Taip jie kūrė sąmokslą prieš jį, tačiau Mes padarėme juos silpniausiais.

آية: 99

وَقَالَ إِنِّي ذَاهِبٌ إِلَىٰ رَبِّي سَيَهۡدِينِ

99. Ir jis tarė (po jo išgelbėjimo iš ugnies): „Iš tiesų, einu pas savo Viešpatį. Jis mane išves.“

آية: 100

رَبِّ هَبۡ لِي مِنَ ٱلصَّٰلِحِينَ

100. „Mano Viešpatie, suteik man (palikuonis) iš teisingųjų.“

آية: 101

فَبَشَّرۡنَٰهُ بِغُلَٰمٍ حَلِيمٖ

101. Taigi Mes suteikėme jam gerą žinią apie pakantų berniuką.

آية: 102

فَلَمَّا بَلَغَ مَعَهُ ٱلسَّعۡيَ قَالَ يَٰبُنَيَّ إِنِّيٓ أَرَىٰ فِي ٱلۡمَنَامِ أَنِّيٓ أَذۡبَحُكَ فَٱنظُرۡ مَاذَا تَرَىٰۚ قَالَ يَٰٓأَبَتِ ٱفۡعَلۡ مَا تُؤۡمَرُۖ سَتَجِدُنِيٓ إِن شَآءَ ٱللَّهُ مِنَ ٱلصَّٰبِرِينَ

102. Ir kai jis (jo sūnus) užaugo pakankamai, kad vaikščiotų su juo, jis tarė: „Mano sūnau, mačiau sapne, kad aš skerdžiu tave (aukoju tave Allahui). Taigi ką tu manai?“ Jis atsakė: „Mano tėve, daryk tai, kas tau įsakyta, in ša Allah (jei Allahas panorės), aptiksi mane As-Sabirun (kantriu).“

آية: 103

فَلَمَّآ أَسۡلَمَا وَتَلَّهُۥ لِلۡجَبِينِ

103. Tada, kai jie abu pakluso (Allaho Valiai) ir jis paguldė jį klupsčią ant jo kaktos (arba ant galvos šono, skerdimui)

آية: 104

وَنَٰدَيۡنَٰهُ أَن يَٰٓإِبۡرَٰهِيمُ

104. Mes pašaukėme jį: „Abraomai,

آية: 105

قَدۡ صَدَّقۡتَ ٱلرُّءۡيَآۚ إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

105. Tu išpildei sapną.“ Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gera darantiesiems – žr. eilutę 2:112)

آية: 106

إِنَّ هَٰذَا لَهُوَ ٱلۡبَلَٰٓؤُاْ ٱلۡمُبِينُ

106. Iš tiesų, tai tikrai buvo akivaizdus išbandymas.

آية: 107

وَفَدَيۡنَٰهُ بِذِبۡحٍ عَظِيمٖ

107. Ir Mes išpirkom jį didžia auka (t. y. – avinu).

آية: 108

وَتَرَكۡنَا عَلَيۡهِ فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

108. Ir Mes palikom jam (gerą atminimą) tarp vėlesnių kartų.

آية: 109

سَلَٰمٌ عَلَىٰٓ إِبۡرَٰهِيمَ

109. „Salam (taika) Ibrahimui (Abraomui)“

آية: 110

كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

110. Taip iš tikrųjų Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gerą darantiesiems – žr. eilutę 2:112)

آية: 111

إِنَّهُۥ مِنۡ عِبَادِنَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

111. Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų tikinčiųjų vergų.

آية: 112

وَبَشَّرۡنَٰهُ بِإِسۡحَٰقَ نَبِيّٗا مِّنَ ٱلصَّٰلِحِينَ

112. Ir Mes suteikėme jam gerą žinią apie Ishaką (Izaoką) – Pranašą iš teisingųjų.

آية: 113

وَبَٰرَكۡنَا عَلَيۡهِ وَعَلَىٰٓ إِسۡحَٰقَۚ وَمِن ذُرِّيَّتِهِمَا مُحۡسِنٞ وَظَالِمٞ لِّنَفۡسِهِۦ مُبِينٞ

113. Mes palaiminome jį ir Ishaką (Izaoką). Ir iš jų palikuonių yra (kai kurie) darantys teisingą, ir kai kurie, kurie aiškiai paklaidino save.

آية: 114

وَلَقَدۡ مَنَنَّا عَلَىٰ مُوسَىٰ وَهَٰرُونَ

114. Ir iš tiesų, Mes suteikėme Savo Malonę Mūsai (Mozei) ir Harūnui (Aronui).

آية: 115

وَنَجَّيۡنَٰهُمَا وَقَوۡمَهُمَا مِنَ ٱلۡكَرۡبِ ٱلۡعَظِيمِ

115. Ir Mes išgelbėjome juos ir jų žmones nuo didžiulės bėdos.

آية: 116

وَنَصَرۡنَٰهُمۡ فَكَانُواْ هُمُ ٱلۡغَٰلِبِينَ

116. Ir padėjome jiems, kad jie taptų laimėtojais.

آية: 117

وَءَاتَيۡنَٰهُمَا ٱلۡكِتَٰبَ ٱلۡمُسۡتَبِينَ

117. Ir Mes suteikėme jiems aiškų Raštą.

آية: 118

وَهَدَيۡنَٰهُمَا ٱلصِّرَٰطَ ٱلۡمُسۡتَقِيمَ

118. Ir išvedėme juos į Teisingą Kelią.

آية: 119

وَتَرَكۡنَا عَلَيۡهِمَا فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

119. Ir Mes palikome jiems (gerą atminimą) tarp vėlesniųjų kartų.

آية: 120

سَلَٰمٌ عَلَىٰ مُوسَىٰ وَهَٰرُونَ

120. „Salam (taika) Mūsai (Mozei) ir Harūnui (Aronui).

آية: 121

إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

121. Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gerą darantiesiems – žr. eilutę 2:112)

آية: 122

إِنَّهُمَا مِنۡ عِبَادِنَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

122. Iš tiesų, jie buvo du iš Mūsų tikinčiųjų vergų.

آية: 123

وَإِنَّ إِلۡيَاسَ لَمِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

123. Ir iš tiesų, Iljas (Elijus) buvo vienas iš Pasiuntinių.

آية: 124

إِذۡ قَالَ لِقَوۡمِهِۦٓ أَلَا تَتَّقُونَ

124. Kai jis tarė savo žmonėms: „Ar jūs nebijosite Allaho?“

آية: 125

أَتَدۡعُونَ بَعۡلٗا وَتَذَرُونَ أَحۡسَنَ ٱلۡخَٰلِقِينَ

125. „Ar jūs šauksitės Bal (gerai žinomo jo tautos stabo, kurį jie garbindavo) ir apleisite Geriausią iš kūrėjų

آية: 126

ٱللَّهَ رَبَّكُمۡ وَرَبَّ ءَابَآئِكُمُ ٱلۡأَوَّلِينَ

126. Allahą, jūsų Viešpatį ir jūsų protėvių Viešpatį?“

آية: 127

فَكَذَّبُوهُ فَإِنَّهُمۡ لَمُحۡضَرُونَ

127. Tačiau jie paneigė jį [Iljasą (Elijų)], taigi jie tikrai bus atvesti (į bausmę)

آية: 128

إِلَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

128. Išskyrus išrinktuosius Allaho vergus.

آية: 129

وَتَرَكۡنَا عَلَيۡهِ فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

129. Ir Mes palikom jam (gerą atminimą) tarp vėlesniųjų kartų.

آية: 130

سَلَٰمٌ عَلَىٰٓ إِلۡ يَاسِينَ

130. „Salam (taika) Iljasin (Elijui)“

آية: 131

إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

131. Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gerą darantiesiems, kurie daro gerus darbus visiškai tik dėl Allaho – žr. eilutę 2:112)

آية: 132

إِنَّهُۥ مِنۡ عِبَادِنَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

132. Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų tikinčiųjų vergų.

آية: 133

وَإِنَّ لُوطٗا لَّمِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

133. Ir iš tiesų, Lūtas (Lotas) buvo vienas iš Pasiuntinių.

آية: 134

إِذۡ نَجَّيۡنَٰهُ وَأَهۡلَهُۥٓ أَجۡمَعِينَ

134. Kai Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą, visus,

آية: 135

إِلَّا عَجُوزٗا فِي ٱلۡغَٰبِرِينَ

135. išskyrus seną moterį (jo žmoną), kuri buvo tarp tų, kurie liko užnugaryje.

آية: 136

ثُمَّ دَمَّرۡنَا ٱلۡأٓخَرِينَ

136. Tada Mes sunaikinome likusiuosius (Sodomo miestą Negyvosios Jūros dabartinėje Palestinos teritorijoje)

آية: 137

وَإِنَّكُمۡ لَتَمُرُّونَ عَلَيۡهِم مُّصۡبِحِينَ

137. Iš tiesų, jūs einate pro šalį jų ryte

آية: 138

وَبِٱلَّيۡلِۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ

138. Ir naktį. Ar tada jūs neapmąstysite?

آية: 139

وَإِنَّ يُونُسَ لَمِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

139. Ir iš tiesų, Jūnus (Jona) buvo vienas iš Pasiuntinių.

آية: 140

إِذۡ أَبَقَ إِلَى ٱلۡفُلۡكِ ٱلۡمَشۡحُونِ

140. Kai jis bėgo į prikrautą laivą.

آية: 141

فَسَاهَمَ فَكَانَ مِنَ ٱلۡمُدۡحَضِينَ

141. Tada jis (sutiko) metė burtus, ir buvo tarp pralaimėtojų.

آية: 142

فَٱلۡتَقَمَهُ ٱلۡحُوتُ وَهُوَ مُلِيمٞ

142. Tada (didžiulė) žuvis prarijo jį, nes jis padarė veiksmą, vertą kaltės.

آية: 143

فَلَوۡلَآ أَنَّهُۥ كَانَ مِنَ ٱلۡمُسَبِّحِينَ

143. Jei jis nebūtų buvęs iš tų, kurie garbina Allahą

آية: 144

لَلَبِثَ فِي بَطۡنِهِۦٓ إِلَىٰ يَوۡمِ يُبۡعَثُونَ

144. Jis būtų tikrai likęs jos (žuvies) pilve iki Prikėlimo Dienos

آية: 145

۞ فَنَبَذۡنَٰهُ بِٱلۡعَرَآءِ وَهُوَ سَقِيمٞ

145. Tačiau Mes išmetėme jį ant pliko kranto, kai jis buvo sergantis

آية: 146

وَأَنۢبَتۡنَا عَلَيۡهِ شَجَرَةٗ مِّن يَقۡطِينٖ

146. Ir privertėme moliūgo augalą apaugti jį.

آية: 147

وَأَرۡسَلۡنَٰهُ إِلَىٰ مِاْئَةِ أَلۡفٍ أَوۡ يَزِيدُونَ

147. Ir Mes nusiuntėme jį pas šimtą tūkstančių (žmonių) ar net daugiau

آية: 148

فَـَٔامَنُواْ فَمَتَّعۡنَٰهُمۡ إِلَىٰ حِينٖ

148. Ir jie patikėjo. Taigi Mes suteikėme jiems pramogą kuriam laikui

آية: 149

فَٱسۡتَفۡتِهِمۡ أَلِرَبِّكَ ٱلۡبَنَاتُ وَلَهُمُ ٱلۡبَنُونَ

149. Dabar paklausk jų (Muchammedai ﷺ): „Ar yra (tik) dukrų jūsų Viešpačiui, o sūnus jiems?

آية: 150

أَمۡ خَلَقۡنَا ٱلۡمَلَٰٓئِكَةَ إِنَٰثٗا وَهُمۡ شَٰهِدُونَ

150. Arba ar Mes sukūrėme angelus moterimis, kai jie buvo liudytojais?

آية: 151

أَلَآ إِنَّهُم مِّنۡ إِفۡكِهِمۡ لَيَقُولُونَ

151. Iš tiesų, tai iš jų melagysčių, kad jie (Kuraišų pagonys) sako:

آية: 152

وَلَدَ ٱللَّهُ وَإِنَّهُمۡ لَكَٰذِبُونَ

152. „Allahas pagimdė [palikuonis – angelus, kurie yra Allaho dukros].“ Ir iš tiesų, jie melagiai.

آية: 153

أَصۡطَفَى ٱلۡبَنَاتِ عَلَى ٱلۡبَنِينَ

153. Ar Jis (tada) pasirinko dukras, nei sūnus?

آية: 154

مَا لَكُمۡ كَيۡفَ تَحۡكُمُونَ

154. Kas jums yra? Kaip jūs nusprendžiate?

آية: 155

أَفَلَا تَذَكَّرُونَ

155. Ar jūs tada neatminsite?

آية: 156

أَمۡ لَكُمۡ سُلۡطَٰنٞ مُّبِينٞ

156. Arba ar yra jums akivaizdi valdžia?

آية: 157

فَأۡتُواْ بِكِتَٰبِكُمۡ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

157. Tad atneškite savo Knygą, jei esate tiesą sakantys.

آية: 158

وَجَعَلُواْ بَيۡنَهُۥ وَبَيۡنَ ٱلۡجِنَّةِ نَسَبٗاۚ وَلَقَدۡ عَلِمَتِ ٱلۡجِنَّةُ إِنَّهُمۡ لَمُحۡضَرُونَ

158. Ir jie sukūrė giminystę tarp Jo ir džinų, tačiau džinai gerai žino, kad jie tikrai turės pasirodyti (priešais Jį) (t. y. jie bus kviečiami atsiskaityti).

آية: 159

سُبۡحَٰنَ ٱللَّهِ عَمَّا يَصِفُونَ

159. Pagerbtas yra Allahas, (Laisvas Jis) nuo to, ką jie Jam priskiria.

آية: 160

إِلَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

160. Išskyrus Allaho vergus, kuriuos Jis pasirinko (savo Gailestingumui, t. y. tikruosius tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą, kurie nepriskiria Allahui melagingų dalykų).

آية: 161

فَإِنَّكُمۡ وَمَا تَعۡبُدُونَ

161. Taigi, iš tiesų jūs (pagonys) ir tie, kuriuos jūs garbinate (stabai)

آية: 162

مَآ أَنتُمۡ عَلَيۡهِ بِفَٰتِنِينَ

162. negali paklaidinti [nugręžti nuo Jo (Allaho) nė vieno iš tikinčiųjų],

آية: 163

إِلَّا مَنۡ هُوَ صَالِ ٱلۡجَحِيمِ

163. išskyrus tuos, kuriems lemta degti Pragare.

آية: 164

وَمَا مِنَّآ إِلَّا لَهُۥ مَقَامٞ مَّعۡلُومٞ

164. Ir nėra nė vieno iš mūsų (angelų), tačiau žino savo vietą (arba padėtį)

آية: 165

وَإِنَّا لَنَحۡنُ ٱلصَّآفُّونَ

165. Ir iš tiesų, mes (angelai), mes stovime eilėmis (maldose kaip jūs musulmonai stovite eilėmis savo maldose)

آية: 166

وَإِنَّا لَنَحۡنُ ٱلۡمُسَبِّحُونَ

166. Ir iš tiesų, mes (angelai), tikrai esame tie, kurie garbina (Allaho šloves, t. y. atlieka maldas).

آية: 167

وَإِن كَانُواْ لَيَقُولُونَ

167. Ir iš tiesų jie (arabų pagonys) sakydavo:

آية: 168

لَوۡ أَنَّ عِندَنَا ذِكۡرٗا مِّنَ ٱلۡأَوَّلِينَ

168. „Jei būtume turėję priminimą, kaip turėjo senovės žmonės (prieš ateinant Pranašui Muchammedui ﷺ Allaho Pasiuntiniu).

آية: 169

لَكُنَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

169. „Mes tikrai būtume buvę Allaho išrinktieji vergai (tikrieji tikintieji islamiškajį monoteizmą)

آية: 170

فَكَفَرُواْ بِهِۦۖ فَسَوۡفَ يَعۡلَمُونَ

170. Tačiau (dabar, kai atėjo Koranas) jie netiki juo (t. y. Koraną ir Pranašą Muchammedą ﷺ ir viską, ką jis atnešė – Dieviškąjį Apreiškimą), taigi jie sužinos.

آية: 171

وَلَقَدۡ سَبَقَتۡ كَلِمَتُنَا لِعِبَادِنَا ٱلۡمُرۡسَلِينَ

171. Ir iš tiesų, Mūsų Žodis atėjo iš senovės pas Mūsų vergus, Pasiuntinius

آية: 172

إِنَّهُمۡ لَهُمُ ٱلۡمَنصُورُونَ

172. Kad jie tikrai būtų padaryti triumfuojančiaisiais

آية: 173

وَإِنَّ جُندَنَا لَهُمُ ٱلۡغَٰلِبُونَ

173. Ir kad Mūsų kariuomenės, jie tikrai būtų laimėtojais

آية: 174

فَتَوَلَّ عَنۡهُمۡ حَتَّىٰ حِينٖ

174. Taigi nusigręžk (Muchammedai ﷺ) nuo jų kuriam laikui

آية: 175

وَأَبۡصِرۡهُمۡ فَسَوۡفَ يُبۡصِرُونَ

175. Ir stebėk juos ir jie pamatys (bausmę)

آية: 176

أَفَبِعَذَابِنَا يَسۡتَعۡجِلُونَ

176. Argi jie siekia paskubinti Mūsų Kančią?

آية: 177

فَإِذَا نَزَلَ بِسَاحَتِهِمۡ فَسَآءَ صَبَاحُ ٱلۡمُنذَرِينَ

177. Tada, kai ji pakils jų kieme (t. y. šalia jų), blogas bus rytas tiems, kurie buvo perspėti.

آية: 178

وَتَوَلَّ عَنۡهُمۡ حَتَّىٰ حِينٖ

178. Taigi nusigręžk (Muchammedai ﷺ ) nuo jų kuriam laikui

آية: 179

وَأَبۡصِرۡ فَسَوۡفَ يُبۡصِرُونَ

179. ir stebėk juos ir jie pamatys (kančią).

آية: 180

سُبۡحَٰنَ رَبِّكَ رَبِّ ٱلۡعِزَّةِ عَمَّا يَصِفُونَ

180. Pagerbtas jūsų Viešpats, Garbės ir Galios Viešpats. (Laisvas Jis) nuo visko, ką jie Jam priskiria.

آية: 181

وَسَلَٰمٌ عَلَى ٱلۡمُرۡسَلِينَ

181. Ir taika Pasiuntiniams

آية: 182

وَٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

182. Ir šlovė ir padėka Allahui, Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpačiui.