অৰ্থানুবাদ ছুৰা আল-ফুৰক্বান - লিথুৱেনিয়ান অনুবাদ- মৰ্কজ ৰুৱাদুত তাৰ্জামাহ - পৃষ্ঠা নং 363 - আল-কোৰআনুল কাৰীমৰ বিশ্বকোষ

আয়াত: 33

وَلَا يَأۡتُونَكَ بِمَثَلٍ إِلَّا جِئۡنَٰكَ بِٱلۡحَقِّ وَأَحۡسَنَ تَفۡسِيرًا

33. Ir jokio pavyzdžio ar panašumo jie nepristato (kad pasipriešintų arba rastų tavyje ar šiame Korane kokią klaidą), tačiau Mes apreiškiame tau tiesą (prieš tokį panašumą ar pavyzdį) ir geresnį to paaiškinimą.

আয়াত: 34

ٱلَّذِينَ يُحۡشَرُونَ عَلَىٰ وُجُوهِهِمۡ إِلَىٰ جَهَنَّمَ أُوْلَٰٓئِكَ شَرّٞ مَّكَانٗا وَأَضَلُّ سَبِيلٗا

34. Tie, kurie bus surinkti Pragaran (kniūbsti) ant savo veidų, tokie bus blogoje būsenoje, ir labiausiai paklydę nuo (Tiesaus) Kelio.

আয়াত: 35

وَلَقَدۡ ءَاتَيۡنَا مُوسَى ٱلۡكِتَٰبَ وَجَعَلۡنَا مَعَهُۥٓ أَخَاهُ هَٰرُونَ وَزِيرٗا

35. Ir iš tiesų, Mes suteikėme Mūsai (Mozei) Raštą [Tauratą (Torą)] ir padarėme jo brolį Harūną (Aroną) su juo padėjėju.

আয়াত: 36

فَقُلۡنَا ٱذۡهَبَآ إِلَى ٱلۡقَوۡمِ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا فَدَمَّرۡنَٰهُمۡ تَدۡمِيرٗا

36. Ir Mes sakėme: „Eikite abu pas žmones, kurie neigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.).“ Tada Mes sunaikinome juos visišku sunaikinimu.

আয়াত: 37

وَقَوۡمَ نُوحٖ لَّمَّا كَذَّبُواْ ٱلرُّسُلَ أَغۡرَقۡنَٰهُمۡ وَجَعَلۡنَٰهُمۡ لِلنَّاسِ ءَايَةٗۖ وَأَعۡتَدۡنَا لِلظَّٰلِمِينَ عَذَابًا أَلِيمٗا

37. Ir Nūho (Nojaus) žmones, kai jie neigė Pasiuntinius, Mes paskandinome juos ir padarėme juos ženklu žmonijai. Ir Mes paruošėme skausmingą kančią Zalimūn (daugiadieviams ir bloga darantiesiems).

আয়াত: 38

وَعَادٗا وَثَمُودَاْ وَأَصۡحَٰبَ ٱلرَّسِّ وَقُرُونَۢا بَيۡنَ ذَٰلِكَ كَثِيرٗا

38. Ir (taip pat) Ad ir Samud, Ar-Ras gyventojai, ir kitos kartos tarp jų.

আয়াত: 39

وَكُلّٗا ضَرَبۡنَا لَهُ ٱلۡأَمۡثَٰلَۖ وَكُلّٗا تَبَّرۡنَا تَتۡبِيرٗا

39. Ir kiekvienam (iš jų) Mes pasiūlėme pavyzdžius (kaip įrodymus ir pamokas), ir kiekvieną (iš jų) Mes privedėme prie visiško sunaikinimo (dėl jų netikėjimo ir blogų darbų).

আয়াত: 40

وَلَقَدۡ أَتَوۡاْ عَلَى ٱلۡقَرۡيَةِ ٱلَّتِيٓ أُمۡطِرَتۡ مَطَرَ ٱلسَّوۡءِۚ أَفَلَمۡ يَكُونُواْ يَرَوۡنَهَاۚ بَلۡ كَانُواْ لَا يَرۡجُونَ نُشُورٗا

40. Ir iš tiesų jie praėjo pro [Pranašo Lūto (Loto)] miestą, ant kurio lijo blogu lietumi. Ar jie (netikintieji) nepamatė tada to (savo pačių akimis)? Ne, tačiau jie nesitikėdavo jokio prikėlimo.

আয়াত: 41

وَإِذَا رَأَوۡكَ إِن يَتَّخِذُونَكَ إِلَّا هُزُوًا أَهَٰذَا ٱلَّذِي بَعَثَ ٱللَّهُ رَسُولًا

41. Ir kai jie mato tave (Muchammedai ﷺ) jie laiko tave tik pajuokos objektu (sakydami): „Ar tai tas, kurį Allahas siuntė Pasiuntiniu?

আয়াত: 42

إِن كَادَ لَيُضِلُّنَا عَنۡ ءَالِهَتِنَا لَوۡلَآ أَن صَبَرۡنَا عَلَيۡهَاۚ وَسَوۡفَ يَعۡلَمُونَ حِينَ يَرَوۡنَ ٱلۡعَذَابَ مَنۡ أَضَلُّ سَبِيلًا

42. Jis beveik paklaidino mus nuo mūsų aliha (dievų), jei tik mes nebūtume buvę kantrūs ir pastovūs jų garbinime!“ Ir sužinos jie, kai jie pamatys kančią, kas yra tas, kuris labiausiai nuklydęs nuo (Teisingo) Kelio!

আয়াত: 43

أَرَءَيۡتَ مَنِ ٱتَّخَذَ إِلَٰهَهُۥ هَوَىٰهُ أَفَأَنتَ تَكُونُ عَلَيۡهِ وَكِيلًا

43. Ar tu (Muchammedai ﷺ) matei tą, kuris laikė savo ilah (dievu) savo paties tuščią trokškimą? Ar tada būsi tu Vakil (jo reikalų valdytoju ir prižiūrėtoju) jam?