অৰ্থানুবাদ ছুৰা ছুৰা আশ্ব-শ্বুআৰা - الترجمة الليتوانية - আল-কোৰআনুল কাৰীমৰ বিশ্বকোষ

Sūra Aš-Šu’ara

আয়াত: 1

طسٓمٓ

1. Ta, Syn, Mym. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

আয়াত: 2

تِلۡكَ ءَايَٰتُ ٱلۡكِتَٰبِ ٱلۡمُبِينِ

2. Šios Eilutės yra aiški Knyga [(šis Koranas), kuri buvo pažadėta Allaho Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje), viską paaiškinanti].

আয়াত: 3

لَعَلَّكَ بَٰخِعٞ نَّفۡسَكَ أَلَّا يَكُونُواْ مُؤۡمِنِينَ

3. Gali būti, kad tu (Muchammedai ﷺ) nusižudysi iš liūdesio, tačiau jie netaps tikinčiais [tavo Risala (Pranašavimu), t. y. tavo islamiškojo monoteizmo Žinia].

আয়াত: 4

إِن نَّشَأۡ نُنَزِّلۡ عَلَيۡهِم مِّنَ ٱلسَّمَآءِ ءَايَةٗ فَظَلَّتۡ أَعۡنَٰقُهُمۡ لَهَا خَٰضِعِينَ

4. Jei Mes panorėtume, Mes nuleistume jiems iš dangaus ženklą, kuriam jie nulenktų savo kaklus iš paklusimo.

আয়াত: 5

وَمَا يَأۡتِيهِم مِّن ذِكۡرٖ مِّنَ ٱلرَّحۡمَٰنِ مُحۡدَثٍ إِلَّا كَانُواْ عَنۡهُ مُعۡرِضِينَ

5. Ir niekada nepasiekia jų Priminimas kaip dabartinis apreiškimas iš Maloningiausiojo (Allaho), tačiau kaip tik jie nusigręžia nuo jo.

আয়াত: 6

فَقَدۡ كَذَّبُواْ فَسَيَأۡتِيهِمۡ أَنۢبَٰٓؤُاْ مَا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ

6. Taigi jie iš tiesų paneigė (tiesą – šį Koraną), tada žinios apie tai, iš ko jie juokėsi, pasieks juos.

আয়াত: 7

أَوَلَمۡ يَرَوۡاْ إِلَى ٱلۡأَرۡضِ كَمۡ أَنۢبَتۡنَا فِيهَا مِن كُلِّ زَوۡجٖ كَرِيمٍ

7. Argi jie nepastebi žemės – kiek visokių gerų rūšių Mes išauginimo joje?

আয়াত: 8

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

8. Iš tiesų, tame yra Ajat (įrodymas arba ženklas), tačiau dauguma iš jų (daugiadievių, pagonių, kurie netiki Prikėlimą) nėra tikintieji.

আয়াত: 9

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

9. Ir iš tiesų jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Galingiausias, Gailestingiausias.

আয়াত: 10

وَإِذۡ نَادَىٰ رَبُّكَ مُوسَىٰٓ أَنِ ٱئۡتِ ٱلۡقَوۡمَ ٱلظَّٰلِمِينَ

10. Ir (atminkite), kai jūsų Viešpats pakvietė Mūsą (Mozę) (sakydamas): „Eik pas žmones, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantieji) -

আয়াত: 11

قَوۡمَ فِرۡعَوۡنَۚ أَلَا يَتَّقُونَ

11. „Firauno (Faraono) žmonės: argi jie tada nebijos Allaho ir netaps teisingais?“

আয়াত: 12

قَالَ رَبِّ إِنِّيٓ أَخَافُ أَن يُكَذِّبُونِ

12. Jis tarė: „Mano Viešpatie, tikrai, aš bijau, kad jie paneigs mane.

আয়াত: 13

وَيَضِيقُ صَدۡرِي وَلَا يَنطَلِقُ لِسَانِي فَأَرۡسِلۡ إِلَىٰ هَٰرُونَ

13. Ir mano krūtinė suminkštėja ir mano liežuvis neišsireiškia gerai. Taigi siųsk Harūnui (Aronui) (eiti kartu su manimi).

আয়াত: 14

وَلَهُمۡ عَلَيَّ ذَنۢبٞ فَأَخَافُ أَن يَقۡتُلُونِ

14. „Ir jie turi kaltinimą man nusikaltimu, ir aš bijau, kad jie nužudys mane.“

আয়াত: 15

قَالَ كَلَّاۖ فَٱذۡهَبَا بِـَٔايَٰتِنَآۖ إِنَّا مَعَكُم مُّسۡتَمِعُونَ

15. (Allahas) tarė: „Ne, eikite jūs abu su Mūsų Ženklais. Iš tiesų, Mes būsime su jumis, klausydami.“

আয়াত: 16

فَأۡتِيَا فِرۡعَوۡنَ فَقُولَآ إِنَّا رَسُولُ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

16. „Ir eikite abu jūs pas Firauną (Faraoną) ir sakykite: „Mes esame Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties Pasiuntiniai.

আয়াত: 17

أَنۡ أَرۡسِلۡ مَعَنَا بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

17. Tad leiskite Israelio (Izraelio) Vaikams eiti su mumis.“

আয়াত: 18

قَالَ أَلَمۡ نُرَبِّكَ فِينَا وَلِيدٗا وَلَبِثۡتَ فِينَا مِنۡ عُمُرِكَ سِنِينَ

18. [Firaun (Faraonas)] tarė [Mūsai (Mozei)]: „Argi mes neišauginome tavęs tarp savęs kaip vaiko? Ir tu gyvenai daug savo gyvenimo metų su mumis.

আয়াত: 19

وَفَعَلۡتَ فَعۡلَتَكَ ٱلَّتِي فَعَلۡتَ وَأَنتَ مِنَ ٱلۡكَٰفِرِينَ

19. Ir tu darei veiksmus, kuriuos padarei (t. y. žmogaus nužudymą), kai buvai vienas iš nedėkingųjų.“

আয়াত: 20

قَالَ فَعَلۡتُهَآ إِذٗا وَأَنَا۠ مِنَ ٱلضَّآلِّينَ

20. Mūsa (Mozė) tarė: „Aš padariau tada, kai buvau neišmanantis (apie savo Viešpatį ir Jo Žinią).

আয়াত: 21

فَفَرَرۡتُ مِنكُمۡ لَمَّا خِفۡتُكُمۡ فَوَهَبَ لِي رَبِّي حُكۡمٗا وَجَعَلَنِي مِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

21. „Taigi aš pabėgau nuo jūsų kai jūsų bijojau. Tačiau mano Viešpats suteikė man Hukm (t. y. religines žinias, teisingą teisėjavimą dėl reikalų ir Pranašavimą) ir padarė mane vienu iš Pasiuntinių.

আয়াত: 22

وَتِلۡكَ نِعۡمَةٞ تَمُنُّهَا عَلَيَّ أَنۡ عَبَّدتَّ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

22. „Ir tai praeities malonė, su kuria tu priekaištavai man: kad tu pavergei Israelio (Izraelio) Vaikus.“

আয়াত: 23

قَالَ فِرۡعَوۡنُ وَمَا رَبُّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

23. Firaun (Faraonas) tarė: „O kas yra Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpats?“

আয়াত: 24

قَالَ رَبُّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا بَيۡنَهُمَآۖ إِن كُنتُم مُّوقِنِينَ

24. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Dangų ir žemės, ir visko, kas tarp jų, Viešpats, jei tu sieki būti įsitikinusiu užtikrintai.“

আয়াত: 25

قَالَ لِمَنۡ حَوۡلَهُۥٓ أَلَا تَسۡتَمِعُونَ

25. [Firaun (Faraonas)] tarė tiems aplinkui: „Argi negirdėjote (ką jis sako)?“

আয়াত: 26

قَالَ رَبُّكُمۡ وَرَبُّ ءَابَآئِكُمُ ٱلۡأَوَّلِينَ

26. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Tavo Viešpats ir tavo senovės tėvų Viešpats!“

আয়াত: 27

قَالَ إِنَّ رَسُولَكُمُ ٱلَّذِيٓ أُرۡسِلَ إِلَيۡكُمۡ لَمَجۡنُونٞ

27. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Iš tiesų, jūsų Pasiuntinys, kuris buvo siųstas jums, yra pamišęs!“

আয়াত: 28

قَالَ رَبُّ ٱلۡمَشۡرِقِ وَٱلۡمَغۡرِبِ وَمَا بَيۡنَهُمَآۖ إِن كُنتُمۡ تَعۡقِلُونَ

28. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Rytų ir vakarų ir visko, kas tarp jų, Viešpats, jei tu tik suprastum!“

আয়াত: 29

قَالَ لَئِنِ ٱتَّخَذۡتَ إِلَٰهًا غَيۡرِي لَأَجۡعَلَنَّكَ مِنَ ٱلۡمَسۡجُونِينَ

29. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Jei jūs pasirinksite ilah (dievu) kitą nei mane, Aš tikrai patalpinsiu jus tarp kalinių.“

আয়াত: 30

قَالَ أَوَلَوۡ جِئۡتُكَ بِشَيۡءٖ مُّبِينٖ

30. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Net jei aš atnešiu tau ką nors akivaizdaus (ir įrodančio)?“

আয়াত: 31

قَالَ فَأۡتِ بِهِۦٓ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

31. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Tada nešk čia, jei esi sakantis tiesą!“

আয়াত: 32

فَأَلۡقَىٰ عَصَاهُ فَإِذَا هِيَ ثُعۡبَانٞ مُّبِينٞ

32. Taigi [Mūsa (Mozė)] metė savo lazdą, ir štai! Tai buvo gyvatė, akivaizdi.

আয়াত: 33

وَنَزَعَ يَدَهُۥ فَإِذَا هِيَ بَيۡضَآءُ لِلنَّٰظِرِينَ

33. Ir jis ištraukė savo ranką, ir štai! Ji buvo balta visiems žiūrovams!

আয়াত: 34

قَالَ لِلۡمَلَإِ حَوۡلَهُۥٓ إِنَّ هَٰذَا لَسَٰحِرٌ عَلِيمٞ

34. [Firaun (Faraonas)] tarė savo vyresniesiems, aplink save: „Iš tiesų, tai tikrai gerai patyręs burtininkas.“

আয়াত: 35

يُرِيدُ أَن يُخۡرِجَكُم مِّنۡ أَرۡضِكُم بِسِحۡرِهِۦ فَمَاذَا تَأۡمُرُونَ

35. Jis nori išvaryti jus iš jūsų žemės savo burtais: ką tada tu įsakai?“

আয়াত: 36

قَالُوٓاْ أَرۡجِهۡ وَأَخَاهُ وَٱبۡعَثۡ فِي ٱلۡمَدَآئِنِ حَٰشِرِينَ

36. Jie tarė: „Atidėk jį ir jo brolį (kuriam laikui), ir išsiųsk kvieslius į miestus.

আয়াত: 37

يَأۡتُوكَ بِكُلِّ سَحَّارٍ عَلِيمٖ

37. „Atvesti pas tave kiekvieną geriausią burtininką.

আয়াত: 38

فَجُمِعَ ٱلسَّحَرَةُ لِمِيقَٰتِ يَوۡمٖ مَّعۡلُومٖ

38. Taigi burtininkai buvo surinkti nustatytu laiku paskirtą dieną

আয়াত: 39

وَقِيلَ لِلنَّاسِ هَلۡ أَنتُم مُّجۡتَمِعُونَ

39. Ir buvo pasakyta žmonėms: „Ar jūs (taip pat) eisite į susirinkimą?“

আয়াত: 40

لَعَلَّنَا نَتَّبِعُ ٱلسَّحَرَةَ إِن كَانُواْ هُمُ ٱلۡغَٰلِبِينَ

40. „Kad mes sektume burtininkais [kurie buvo Firauno (Faraono) netikėjimo religijos], jei jie bus laimėtojai.“

আয়াত: 41

فَلَمَّا جَآءَ ٱلسَّحَرَةُ قَالُواْ لِفِرۡعَوۡنَ أَئِنَّ لَنَا لَأَجۡرًا إِن كُنَّا نَحۡنُ ٱلۡغَٰلِبِينَ

41. Taigi kai atvyko burtininkai, jie tarė Firaunui (Faraonui): „Ar tikrai bus atlygis mums, jei mes būsime laimėtojai?“

আয়াত: 42

قَالَ نَعَمۡ وَإِنَّكُمۡ إِذٗا لَّمِنَ ٱلۡمُقَرَّبِينَ

42. Jis tarė: „Taip, ir tada jūs tikrai būsite iš tų, kurie arti (man).“

আয়াত: 43

قَالَ لَهُم مُّوسَىٰٓ أَلۡقُواْ مَآ أَنتُم مُّلۡقُونَ

43. Mūsa (Mozė) tarė jiems: „Meskite tai, ką jūs ketinate mesti.“

আয়াত: 44

فَأَلۡقَوۡاْ حِبَالَهُمۡ وَعِصِيَّهُمۡ وَقَالُواْ بِعِزَّةِ فِرۡعَوۡنَ إِنَّا لَنَحۡنُ ٱلۡغَٰلِبُونَ

44. Taig jie metė savo virves ir savo lazdas ir tarė: „Prisiekiam Firauno (Faraono) galybe, tai mes, kurie tikrai laimės!“

আয়াত: 45

فَأَلۡقَىٰ مُوسَىٰ عَصَاهُ فَإِذَا هِيَ تَلۡقَفُ مَا يَأۡفِكُونَ

45. Tada Mūsa (Mozė) metė savo lazdą ir štai! Ji prarijo viską, ką jie apgaulingai parodė!

আয়াত: 46

فَأُلۡقِيَ ٱلسَّحَرَةُ سَٰجِدِينَ

46. Ir burtininkai suklupo.

আয়াত: 47

قَالُوٓاْ ءَامَنَّا بِرَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

47. Sakydami: „Mes tikime Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpatį.“

আয়াত: 48

رَبِّ مُوسَىٰ وَهَٰرُونَ

48. „Mūsos (Mozės) ir Harūno (Arono) Viešpatį.“

আয়াত: 49

قَالَ ءَامَنتُمۡ لَهُۥ قَبۡلَ أَنۡ ءَاذَنَ لَكُمۡۖ إِنَّهُۥ لَكَبِيرُكُمُ ٱلَّذِي عَلَّمَكُمُ ٱلسِّحۡرَ فَلَسَوۡفَ تَعۡلَمُونَۚ لَأُقَطِّعَنَّ أَيۡدِيَكُمۡ وَأَرۡجُلَكُم مِّنۡ خِلَٰفٖ وَلَأُصَلِّبَنَّكُمۡ أَجۡمَعِينَ

49. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Jūs patikėjote juo prieš tai, kai daviau jums leidimą. Iš tiesų, jis tikrai yra jūsų vyriausias, kuris išmokė jus magijos. Tada iš tiesų, jūs sužinosite. Iš tiesų, aš nukirsiu jūsų rankas ir jūsų kojas priešingose pusėse, ir aš nukryžiuosiu jus visus.“

আয়াত: 50

قَالُواْ لَا ضَيۡرَۖ إِنَّآ إِلَىٰ رَبِّنَا مُنقَلِبُونَ

50. Jie tarė: „Jokios žalos! Tikrai, pas savo Viešpatį (Allahą) mes sugrįšime.“

আয়াত: 51

إِنَّا نَطۡمَعُ أَن يَغۡفِرَ لَنَا رَبُّنَا خَطَٰيَٰنَآ أَن كُنَّآ أَوَّلَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

51. „Iš tiesų, mes tikrai tikimės, kad mūsų Viešpats atleis mums mūsų nuodėmes, nes mes esame pirmieji iš tikinčiųjų [Mūsą (Mozę) ir monoteizmą, kurį jis atnešė iš Allaho].“

আয়াত: 52

۞ وَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰٓ أَنۡ أَسۡرِ بِعِبَادِيٓ إِنَّكُم مُّتَّبَعُونَ

52. Ir Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), sakydami: „Išvyk naktį su Mano vergais, iš tiesų, jūs būsite persekiojami.“

আয়াত: 53

فَأَرۡسَلَ فِرۡعَوۡنُ فِي ٱلۡمَدَآئِنِ حَٰشِرِينَ

53. Tada Firaun (Faraonas) išsiuntė šauklius į (visus) miestus.

আয়াত: 54

إِنَّ هَٰٓؤُلَآءِ لَشِرۡذِمَةٞ قَلِيلُونَ

54. (Sakančius): „Iš tiesų, jie tikrai yra tik maža grupė.“

আয়াত: 55

وَإِنَّهُمۡ لَنَا لَغَآئِظُونَ

55. Ir tikrai, jie padarė tai, kas įsiutino mus.

আয়াত: 56

وَإِنَّا لَجَمِيعٌ حَٰذِرُونَ

56. Tačiau mes esame kariuomenė, visi surinkti, gausiai perspėjantys.“

আয়াত: 57

فَأَخۡرَجۡنَٰهُم مِّن جَنَّٰتٖ وَعُيُونٖ

57. Taigi, Mes išvarėme juos iš sodų ir šaltinių

আয়াত: 58

وَكُنُوزٖ وَمَقَامٖ كَرِيمٖ

58. Lobių ir visų rūšių garbingų vietų.

আয়াত: 59

كَذَٰلِكَۖ وَأَوۡرَثۡنَٰهَا بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

59. Taip [Mes išvarėme juos (Faraono žmones)] ir Mes privertėme Israelio (Izraelio) Vaikus paveldėti juos.

আয়াত: 60

فَأَتۡبَعُوهُم مُّشۡرِقِينَ

60. Taigi jie persekiojo juos saulėtekio metu.

আয়াত: 61

فَلَمَّا تَرَٰٓءَا ٱلۡجَمۡعَانِ قَالَ أَصۡحَٰبُ مُوسَىٰٓ إِنَّا لَمُدۡرَكُونَ

61. Ir kai dvi kariuomenės pamatė viena kitą, Mūsos (Mozės) kompanjonai tarė: „Mes tikrai būsime pasivyti.“

আয়াত: 62

قَالَ كَلَّآۖ إِنَّ مَعِيَ رَبِّي سَيَهۡدِينِ

62. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Ne, iš tiesų su manimi yra mano Viešpats. Jis išves mane.“

আয়াত: 63

فَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰٓ أَنِ ٱضۡرِب بِّعَصَاكَ ٱلۡبَحۡرَۖ فَٱنفَلَقَ فَكَانَ كُلُّ فِرۡقٖ كَٱلطَّوۡدِ ٱلۡعَظِيمِ

63. Tada Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), (sakydami): „Smok jūrai su savo lazda.“ Ir ji pasidalino, kiekviena atskira dalis (tos jūros vandens) tapo kaip didžiulis kalnas.

আয়াত: 64

وَأَزۡلَفۡنَا ثَمَّ ٱلۡأٓخَرِينَ

64. Tada Mes prinešėme kitus [Firauno (Faraono) dalį] arčiau tos vietos.

আয়াত: 65

وَأَنجَيۡنَا مُوسَىٰ وَمَن مَّعَهُۥٓ أَجۡمَعِينَ

65. Ir Mes išgelbėjome Mūsą (Mozę) ir visus su juo.

আয়াত: 66

ثُمَّ أَغۡرَقۡنَا ٱلۡأٓخَرِينَ

66. Tada Mes paskandinome kitus.

আয়াত: 67

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

67. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas (arba įrodymas), tačiau dauguma jų nėra tikintys.

আয়াত: 68

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

68. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

আয়াত: 69

وَٱتۡلُ عَلَيۡهِمۡ نَبَأَ إِبۡرَٰهِيمَ

69. Ir recituok jiems Ibrahimo (Abraomo) istoriją.

আয়াত: 70

إِذۡ قَالَ لِأَبِيهِ وَقَوۡمِهِۦ مَا تَعۡبُدُونَ

70. Kai jis sakė savo tėvui ir savo žmonėms: „Ką jūs garbinate?“

আয়াত: 71

قَالُواْ نَعۡبُدُ أَصۡنَامٗا فَنَظَلُّ لَهَا عَٰكِفِينَ

71. Jie tarė: „Mes garbiname stabus ir jiems mes esame visada atsidavę.“

আয়াত: 72

قَالَ هَلۡ يَسۡمَعُونَكُمۡ إِذۡ تَدۡعُونَ

72. Jis tarė: „Ar jie girdi jus, kai jūs šaukiatės (jų)?“

আয়াত: 73

أَوۡ يَنفَعُونَكُمۡ أَوۡ يَضُرُّونَ

73. „Arba ar jie duoda jums naudos arba kenkia (jums)?“

আয়াত: 74

قَالُواْ بَلۡ وَجَدۡنَآ ءَابَآءَنَا كَذَٰلِكَ يَفۡعَلُونَ

74. Jie tarė: „(Ne), bet mes radome savo tėvus darant taip.“

আয়াত: 75

قَالَ أَفَرَءَيۡتُم مَّا كُنتُمۡ تَعۡبُدُونَ

75. Jis tarė: „Ar jūs pastebite tai, ką jūs garbinote –

আয়াত: 76

أَنتُمۡ وَءَابَآؤُكُمُ ٱلۡأَقۡدَمُونَ

76. jūs ir jūsų senovės tėvai?

আয়াত: 77

فَإِنَّهُمۡ عَدُوّٞ لِّيٓ إِلَّا رَبَّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

77. Iš tiesų, jie yra priešai man, išskyrus Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpatį

আয়াত: 78

ٱلَّذِي خَلَقَنِي فَهُوَ يَهۡدِينِ

78. Kuris sukūrė mane, ir tai Jis, Kuris teisingai veda mane.“

আয়াত: 79

وَٱلَّذِي هُوَ يُطۡعِمُنِي وَيَسۡقِينِ

79. Ir tai Jis, Kuris maitina mane ir duoda man gerti

আয়াত: 80

وَإِذَا مَرِضۡتُ فَهُوَ يَشۡفِينِ

80. Ir kai aš sergu, tai Jis, Kuris pagydo mane.

আয়াত: 81

وَٱلَّذِي يُمِيتُنِي ثُمَّ يُحۡيِينِ

81. Ir Kuris privers mane mirti, ir tada prikels mane gyvenimui (vėl).“

আয়াত: 82

وَٱلَّذِيٓ أَطۡمَعُ أَن يَغۡفِرَ لِي خَطِيٓـَٔتِي يَوۡمَ ٱلدِّينِ

82. Ir Kuris, aš tikiuosi, atleis man mano kaltes Atlygio Dieną (Prikėlimo Dieną).“

আয়াত: 83

رَبِّ هَبۡ لِي حُكۡمٗا وَأَلۡحِقۡنِي بِٱلصَّٰلِحِينَ

83. Mano Viešpatie, suteik Hukm (religinių žinių, teisingą reikalų sprendimą ir pranašavimą) man, ir prijunk mane prie teisingųjų.

আয়াত: 84

وَٱجۡعَل لِّي لِسَانَ صِدۡقٖ فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

84. Ir suteik man garbingą minėjimą vėlesniųjų kartų.

আয়াত: 85

وَٱجۡعَلۡنِي مِن وَرَثَةِ جَنَّةِ ٱلنَّعِيمِ

85. Ir padaryk mane vienu iš Džiaugsmo Rojaus paveldėtojų.

আয়াত: 86

وَٱغۡفِرۡ لِأَبِيٓ إِنَّهُۥ كَانَ مِنَ ٱلضَّآلِّينَ

86. Ir atleisk mano tėvui, iš tiesų, jis yra paklydęs.

আয়াত: 87

وَلَا تُخۡزِنِي يَوۡمَ يُبۡعَثُونَ

87. Ir negėdink manęs tą Dieną, kai (visi kūriniai) bus prikelti.

আয়াত: 88

يَوۡمَ لَا يَنفَعُ مَالٞ وَلَا بَنُونَ

88. Dieną, kurią nei turtas, nei sūnūs neduos naudos.

আয়াত: 89

إِلَّا مَنۡ أَتَى ٱللَّهَ بِقَلۡبٖ سَلِيمٖ

89. Išskyrus tam, kuris atneš Allahui švarią širdį [švarią nuo širk (daugiadievystės) ir nifak (veidmainystės)].

আয়াত: 90

وَأُزۡلِفَتِ ٱلۡجَنَّةُ لِلۡمُتَّقِينَ

90. Ir Rojus bus priartintas prie Mutakūn (dievobaimingųjų)

আয়াত: 91

وَبُرِّزَتِ ٱلۡجَحِيمُ لِلۡغَاوِينَ

91. Ir (Pragaro) Ugnis bus išstatyta pilnam paklydusiųjų vaizdui.

আয়াত: 92

وَقِيلَ لَهُمۡ أَيۡنَ مَا كُنتُمۡ تَعۡبُدُونَ

92. Ir bus tarta jiems: „Kur tie (netikri dievai, kuriuos jūs priskirdavote Allaho priešininkais), kuriuos jūs garbindavote.

আয়াত: 93

مِن دُونِ ٱللَّهِ هَلۡ يَنصُرُونَكُمۡ أَوۡ يَنتَصِرُونَ

93. Vietoj Allaho? Ar gali jie padėti jums ar (bent) padėti patys sau?“

আয়াত: 94

فَكُبۡكِبُواْ فِيهَا هُمۡ وَٱلۡغَاوُۥنَ

94. Tada jie įmes savo veidus į (Ugnį), jie ir ghavūn (velniai, ir tie, kurie klydo).

আয়াত: 95

وَجُنُودُ إِبۡلِيسَ أَجۡمَعُونَ

95. Ir visos Iblis (Šėtono) kariuomenės kartu.

আয়াত: 96

قَالُواْ وَهُمۡ فِيهَا يَخۡتَصِمُونَ

96. Jie sakys, varžydamiesi tenais.

আয়াত: 97

تَٱللَّهِ إِن كُنَّا لَفِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٍ

97. Prisiekiame Allahu, mes tikrai buvome akivaidžioje klaidoje.

আয়াত: 98

إِذۡ نُسَوِّيكُم بِرَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

98. Kai Mes laikėme jus (netikri dievai) lygiais (garbinime) Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpačiui.

আয়াত: 99

وَمَآ أَضَلَّنَآ إِلَّا ٱلۡمُجۡرِمُونَ

99. Ir niekas nepaklaidino mūsų tik Mudžrimūn [Iblis (Šėtonas) ir tie iš žmonių, kurie darė nusikaltimus, žudikai, daugiadieviai ir engėjai].

আয়াত: 100

فَمَا لَنَا مِن شَٰفِعِينَ

100. Dabar mes neturime jokių užtarėjų

আয়াত: 101

وَلَا صَدِيقٍ حَمِيمٖ

101. Nei artimo draugo (padėti mums).

আয়াত: 102

فَلَوۡ أَنَّ لَنَا كَرَّةٗ فَنَكُونَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

102. (Deja), jei tik mes turėtume progą grįžti (į pasaulį), mes tikrai būtume tarp tikinčiųjų!

আয়াত: 103

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

103. Iš tiesų tame yra tikrai ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys.

আয়াত: 104

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

104. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis yra tikrai Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

আয়াত: 105

كَذَّبَتۡ قَوۡمُ نُوحٍ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

105. Nūho (Nojaus) žmonės atmetė Pasiuntinius.

আয়াত: 106

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ أَخُوهُمۡ نُوحٌ أَلَا تَتَّقُونَ

106. Kai jų brolis Nūhas (Nojus) sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?“

আয়াত: 107

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

107. „Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.“

আয়াত: 108

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

108. „Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.“

আয়াত: 109

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

109. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

আয়াত: 110

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

110. Taigi atlikte savo pareigas Allahui, bijokite Jo ir pakluskite man.“

আয়াত: 111

۞ قَالُوٓاْ أَنُؤۡمِنُ لَكَ وَٱتَّبَعَكَ ٱلۡأَرۡذَلُونَ

111. Jie tarė: „Ar mes turėtume patikėti tavimi, kai prasčiausi (žmonės) seka tavimi?“

আয়াত: 112

قَالَ وَمَا عِلۡمِي بِمَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

112. Jis tarė: „O kokias žinias aš turiu apie tai, ką jie darydavo?

আয়াত: 113

إِنۡ حِسَابُهُمۡ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّيۖ لَوۡ تَشۡعُرُونَ

113. „Jų atsiskaitymas yra tik su mano Viešpačiu, jei (tik) jūs galėtumėte žinoti.

আয়াত: 114

وَمَآ أَنَا۠ بِطَارِدِ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

114. Ir aš neketinu išvyti tikinčiųjų.

আয়াত: 115

إِنۡ أَنَا۠ إِلَّا نَذِيرٞ مُّبِينٞ

115. Aš tik esu paprastas perspėtojas.

আয়াত: 116

قَالُواْ لَئِن لَّمۡ تَنتَهِ يَٰنُوحُ لَتَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمَرۡجُومِينَ

116. Jie tarė: „Jei tu nesiliausi, Nūhai (Nojau), tikrai būsi tarp užmėtytųjų akmenimis (užmuštųjų).“

আয়াত: 117

قَالَ رَبِّ إِنَّ قَوۡمِي كَذَّبُونِ

117. Jis tarė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, mano žmonės atmetė mane.

আয়াত: 118

فَٱفۡتَحۡ بَيۡنِي وَبَيۡنَهُمۡ فَتۡحٗا وَنَجِّنِي وَمَن مَّعِيَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

118. Taigi teisk Tu tarp manęs ir jų, ir išgelbėk mane ir tuos tikinčiuosius, kurie su manimi.“

আয়াত: 119

فَأَنجَيۡنَٰهُ وَمَن مَّعَهُۥ فِي ٱلۡفُلۡكِ ٱلۡمَشۡحُونِ

119. Ir Mes išgelbėjome jį ir tuos su juo prikrautu laivu.

আয়াত: 120

ثُمَّ أَغۡرَقۡنَا بَعۡدُ ٱلۡبَاقِينَ

120. Tada Mes paskandinome likusius (netikinčiuosius) po to.

আয়াত: 121

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

121. Iš tiesų, tame yra tikrai ženklas, tačiau dauguma iš jų nėra tikintys.

আয়াত: 122

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

122. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

আয়াত: 123

كَذَّبَتۡ عَادٌ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

123. Ad (žmonės) atmetė Pasiuntinius.

আয়াত: 124

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ أَخُوهُمۡ هُودٌ أَلَا تَتَّقُونَ

124. Kai jų brolis Hudas sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?“

আয়াত: 125

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

125. Iš tiesų aš esu patikimas Pasiuntinys jums.

আয়াত: 126

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

126. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

আয়াত: 127

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

127. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

আয়াত: 128

أَتَبۡنُونَ بِكُلِّ رِيعٍ ءَايَةٗ تَعۡبَثُونَ

128. Ar jūs statote aukštus rūmus ant kiekvienos aukštos vietovės, nors juose patys negyvenate?

আয়াত: 129

وَتَتَّخِذُونَ مَصَانِعَ لَعَلَّكُمۡ تَخۡلُدُونَ

129. Ir ar jūs įsigyjate sau rūmus (gerus pastatus) lyg jūs gyvensite juose amžinai.

আয়াত: 130

وَإِذَا بَطَشۡتُم بَطَشۡتُمۡ جَبَّارِينَ

130. Ir kai jūs pričiumpate (ką nors), pričiumpate jūs (jį) kaip tironai?

আয়াত: 131

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

131. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

আয়াত: 132

وَٱتَّقُواْ ٱلَّذِيٓ أَمَدَّكُم بِمَا تَعۡلَمُونَ

132. Ir atlikite savo pareigas Jam, bijokite To, Kuris pagelbėjo jums viskuo (gerais dalykais), ką jūs žinote.

আয়াত: 133

أَمَدَّكُم بِأَنۡعَٰمٖ وَبَنِينَ

133. Jis pagelbėjo jums galvijais ir vaikais

আয়াত: 134

وَجَنَّٰتٖ وَعُيُونٍ

134. Ir sodais ir šaltiniais

আয়াত: 135

إِنِّيٓ أَخَافُ عَلَيۡكُمۡ عَذَابَ يَوۡمٍ عَظِيمٖ

135. Iš tiesų, aš bijau jums Didžiosios Dienos kančios.

আয়াত: 136

قَالُواْ سَوَآءٌ عَلَيۡنَآ أَوَعَظۡتَ أَمۡ لَمۡ تَكُن مِّنَ ٱلۡوَٰعِظِينَ

136. Jie tarė: „Mums tas pat ar tu pamokslauji ar nesi iš tų, kurie pamokslauja.

আয়াত: 137

إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا خُلُقُ ٱلۡأَوَّلِينَ

137. Tai ne kas kita kaip melagingos pasakos ir senovės religijos

আয়াত: 138

وَمَا نَحۡنُ بِمُعَذَّبِينَ

138. Ir mes nebūsime nubausti.“

আয়াত: 139

فَكَذَّبُوهُ فَأَهۡلَكۡنَٰهُمۡۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

139. Taigi jie atmetė jį ir Mes sunaikinome juos. Iš tiesų tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma iš jų nėra tikintys.

আয়াত: 140

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

140. Ir iš tiesų jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausias.

আয়াত: 141

كَذَّبَتۡ ثَمُودُ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

141. Samud (žmonės) atmetė Pasiuntinius.

আয়াত: 142

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ أَخُوهُمۡ صَٰلِحٌ أَلَا تَتَّقُونَ

142. Kai jų brolis Salihas sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?“

আয়াত: 143

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

143. „Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.“

আয়াত: 144

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

144. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

আয়াত: 145

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

145. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

আয়াত: 146

أَتُتۡرَكُونَ فِي مَا هَٰهُنَآ ءَامِنِينَ

146. Ar jūs būsite saugūs tame, ką jūs čia turite?

আয়াত: 147

فِي جَنَّٰتٖ وَعُيُونٖ

147. Soduose ir šaltiniuose.

আয়াত: 148

وَزُرُوعٖ وَنَخۡلٖ طَلۡعُهَا هَضِيمٞ

148. Ir žaliuose javuose (laukuose) ir datulių palmėse su minkštomis burbuolėmis.

আয়াত: 149

وَتَنۡحِتُونَ مِنَ ٱلۡجِبَالِ بُيُوتٗا فَٰرِهِينَ

149. Ir jūs iškertate kanluose, namus meistriškai.

আয়াত: 150

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

150. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

আয়াত: 151

وَلَا تُطِيعُوٓاْ أَمۡرَ ٱلۡمُسۡرِفِينَ

151. Ir nesekite įsakymais Al-Musrifūn [t. y. savo vyresniųjų – lyderių, kurie buvo daugiadieviai, nusikaltėliai ir nuodėmiautojai]

আয়াত: 152

ٱلَّذِينَ يُفۡسِدُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَا يُصۡلِحُونَ

152. Kurie daro piktadarybes žemėje, ir nesitaiso.“

আয়াত: 153

قَالُوٓاْ إِنَّمَآ أَنتَ مِنَ ٱلۡمُسَحَّرِينَ

153. Jie tarė: „Tu esi tik iš tų, užburtųjų!“

আয়াত: 154

مَآ أَنتَ إِلَّا بَشَرٞ مِّثۡلُنَا فَأۡتِ بِـَٔايَةٍ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

154. Tu esu tik žmogus, kaip ir mes. Tad atnešk mums ženklą, jei esi iš tiesą sakančiųjų.“

আয়াত: 155

قَالَ هَٰذِهِۦ نَاقَةٞ لَّهَا شِرۡبٞ وَلَكُمۡ شِرۡبُ يَوۡمٖ مَّعۡلُومٖ

155. Jis tarė: „Čia kupranugarė. Ji turi teisę gerti (vandenį) ir jūs turite teisę gerti (vandenį) (kiekvienas) dieną, žinomą.

আয়াত: 156

وَلَا تَمَسُّوهَا بِسُوٓءٖ فَيَأۡخُذَكُمۡ عَذَابُ يَوۡمٍ عَظِيمٖ

156. Ir nežalokite jos, kad Didžiosios Dienos kančia nepričiuptų jūsų.“

আয়াত: 157

فَعَقَرُوهَا فَأَصۡبَحُواْ نَٰدِمِينَ

157. Tačiau jie nužudė ją ir tada jie tapo atgailaujančiais.

আয়াত: 158

فَأَخَذَهُمُ ٱلۡعَذَابُۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

158. Taigi kančia pasivijo juos. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys.

আয়াত: 159

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

159. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

আয়াত: 160

كَذَّبَتۡ قَوۡمُ لُوطٍ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

160. Lūto (Loto) žmonės (kurie gyveno Sodomos mieste, Palestinoje), neigė Pasiuntinius.

আয়াত: 161

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ أَخُوهُمۡ لُوطٌ أَلَا تَتَّقُونَ

161. Kai jų brolis Lūtas (Lotas) sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?“

আয়াত: 162

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

162. „Iš tiesų, Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.“

আয়াত: 163

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

163. „Tad bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

আয়াত: 164

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

164. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

আয়াত: 165

أَتَأۡتُونَ ٱلذُّكۡرَانَ مِنَ ٱلۡعَٰلَمِينَ

165. „Ar jūs skverbiatės į Alamyn (žmonijos) vyrus

আয়াত: 166

وَتَذَرُونَ مَا خَلَقَ لَكُمۡ رَبُّكُم مِّنۡ أَزۡوَٰجِكُمۚ بَلۡ أَنتُمۡ قَوۡمٌ عَادُونَ

166. Ir paliekate tas, kurias Allahas sukūrė jums būti jūsų žmonomis? Ne, jūs esate nusidedantys žmonės!

আয়াত: 167

قَالُواْ لَئِن لَّمۡ تَنتَهِ يَٰلُوطُ لَتَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُخۡرَجِينَ

167. Jie tarė: „Jei tu nesiliausi, Lūtai (Lotai), iš tiesų būsi iš išvarytųjų!

আয়াত: 168

قَالَ إِنِّي لِعَمَلِكُم مِّنَ ٱلۡقَالِينَ

168. Jis tarė: „Aš tikrai, esu iš tų, kurie su griežtu pykčiu ir įsiučiu nepritaria jūsų (šiam blogam) (sodomijos) veiksmui.“

আয়াত: 169

رَبِّ نَجِّنِي وَأَهۡلِي مِمَّا يَعۡمَلُونَ

169. „Mano Viešpatie, išgelbėk mane ir mano šeimą nuo to, ką jie daro.“

আয়াত: 170

فَنَجَّيۡنَٰهُ وَأَهۡلَهُۥٓ أَجۡمَعِينَ

170. Taigi Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą, visus,

আয়াত: 171

إِلَّا عَجُوزٗا فِي ٱلۡغَٰبِرِينَ

171. Išskyrus seną moterį (jo žmoną) iš tų, kurie liko anapus.

আয়াত: 172

ثُمَّ دَمَّرۡنَا ٱلۡأٓخَرِينَ

172. Tada po to Mes sunaikinome kitus.

আয়াত: 173

وَأَمۡطَرۡنَا عَلَيۡهِم مَّطَرٗاۖ فَسَآءَ مَطَرُ ٱلۡمُنذَرِينَ

173. Ir Mes apipylėme juos (kančios) lietumi. Ir koks blogas buvo lietus tų, kurie buvo perspėti.

আয়াত: 174

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

174. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys,

আয়াত: 175

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

175. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

আয়াত: 176

كَذَّبَ أَصۡحَٰبُ لۡـَٔيۡكَةِ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

176. Al-Aika [šalia Madjan (Midian)] gyventojai neigė Pasiuntinius.

আয়াত: 177

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ شُعَيۡبٌ أَلَا تَتَّقُونَ

177. Kai Šuaibas sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho (ir nepaklusite Jam)?“

আয়াত: 178

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

178. „Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.“

আয়াত: 179

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

179. „Tad bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

আয়াত: 180

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

180. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

আয়াত: 181

۞ أَوۡفُواْ ٱلۡكَيۡلَ وَلَا تَكُونُواْ مِنَ ٱلۡمُخۡسِرِينَ

181. „Suteikite pilną matą, ir nepriverskite (kitų) prarasti.

আয়াত: 182

وَزِنُواْ بِٱلۡقِسۡطَاسِ ٱلۡمُسۡتَقِيمِ

182. Ir sverkite teisingomis ir tiksliomis svarstyklėmis.

আয়াত: 183

وَلَا تَبۡخَسُواْ ٱلنَّاسَ أَشۡيَآءَهُمۡ وَلَا تَعۡثَوۡاْ فِي ٱلۡأَرۡضِ مُفۡسِدِينَ

183. Ir neapgaudinėkite žmonių sumažindami jų daiktus, nei darykite ką blogo, ištvirkaudami ir darydami piktadarybes žemėje.“

আয়াত: 184

وَٱتَّقُواْ ٱلَّذِي خَلَقَكُمۡ وَٱلۡجِبِلَّةَ ٱلۡأَوَّلِينَ

184. Ir bijokite To, Kuris sukūrė jus ir senų žmonių kartas.“

আয়াত: 185

قَالُوٓاْ إِنَّمَآ أَنتَ مِنَ ٱلۡمُسَحَّرِينَ

185. Jie tarė: „Tu esi tik iš tų, užburtųjų!“

আয়াত: 186

وَمَآ أَنتَ إِلَّا بَشَرٞ مِّثۡلُنَا وَإِن نَّظُنُّكَ لَمِنَ ٱلۡكَٰذِبِينَ

186. „Tu esi tik žmogus, kaip ir mes, ir tikrai mes manome, kad esi tu vienas iš melagių.“

আয়াত: 187

فَأَسۡقِطۡ عَلَيۡنَا كِسَفٗا مِّنَ ٱلسَّمَآءِ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

187. Taigi priversk dangaus dalį užkristi ant mūsų, jei esi tiesą sakantis.

আয়াত: 188

قَالَ رَبِّيٓ أَعۡلَمُ بِمَا تَعۡمَلُونَ

188. Jis tarė: „Mano Viešpats yra Geriausiai Žinantis, ką jūs darote.“

আয়াত: 189

فَكَذَّبُوهُ فَأَخَذَهُمۡ عَذَابُ يَوۡمِ ٱلظُّلَّةِۚ إِنَّهُۥ كَانَ عَذَابَ يَوۡمٍ عَظِيمٍ

189. Tačiau jie atmetė jį, taigi (tamsaus debesies) šešėlio dienos kančia apėmė juos. Iš tiesų tai buvo Didžiosios Dienos kančia.

আয়াত: 190

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

190. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys.

আয়াত: 191

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

191. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

আয়াত: 192

وَإِنَّهُۥ لَتَنزِيلُ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

192. Ir tikrai, šis (Koranas) yra Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties apreiškimas.

আয়াত: 193

نَزَلَ بِهِ ٱلرُّوحُ ٱلۡأَمِينُ

193. Kurį patikimas Rūh [Džibrilis (Gabirelius)] nuleido

আয়াত: 194

عَلَىٰ قَلۡبِكَ لِتَكُونَ مِنَ ٱلۡمُنذِرِينَ

194. į tavo (Muchammedai ﷺ) širdį, kad tu būtum (vienas) iš perspėtojų

আয়াত: 195

بِلِسَانٍ عَرَبِيّٖ مُّبِينٖ

195. Suprantama arabų kalba

আয়াত: 196

وَإِنَّهُۥ لَفِي زُبُرِ ٱلۡأَوَّلِينَ

196. Ir iš itesų, tai (Koranas ir jo apreiškimas Pranašui Muchammedui ﷺ) yra (pranešta) ankstesniųjų žmonių Raštuose [t. y. Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje).

আয়াত: 197

أَوَلَمۡ يَكُن لَّهُمۡ ءَايَةً أَن يَعۡلَمَهُۥ عُلَمَٰٓؤُاْ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

197. Argi tai nėra ženklas jiems, kad Israelio (Izraelio) Vaikų mokyti mokslininkai (kaip Adbullah bin Salam (lai Allahas būna juo patenkintas), kuris priėmė islamą) žinojo tai (esant tiesa)?

আয়াত: 198

وَلَوۡ نَزَّلۡنَٰهُ عَلَىٰ بَعۡضِ ٱلۡأَعۡجَمِينَ

198. Ir jei Mes būtume apreiškę tai (šį Koraną) kam nors iš ne arabų

আয়াত: 199

فَقَرَأَهُۥ عَلَيۡهِم مَّا كَانُواْ بِهِۦ مُؤۡمِنِينَ

199. Ir jis būtų parecitavęs tai jiems, jie nebūtų tuo patikėję,

আয়াত: 200

كَذَٰلِكَ سَلَكۡنَٰهُ فِي قُلُوبِ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

200. Taip Mes privertėme tai (Korano neigimą) įžengti į Mudžrimūn (nusikaltėlių, daugiadievių, nusidėjėlių) širdis

আয়াত: 201

لَا يُؤۡمِنُونَ بِهِۦ حَتَّىٰ يَرَوُاْ ٱلۡعَذَابَ ٱلۡأَلِيمَ

201. Jie nepatikės tuo tol, kol jie pamatys skausmingą kančią.

আয়াত: 202

فَيَأۡتِيَهُم بَغۡتَةٗ وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ

202. Ji ateis pas juos staiga, jiems to nesuvokiant.

আয়াত: 203

فَيَقُولُواْ هَلۡ نَحۡنُ مُنظَرُونَ

203. Tada jie sakys: „Ar gali mums būti leista atsikvėpti?“

আয়াত: 204

أَفَبِعَذَابِنَا يَسۡتَعۡجِلُونَ

204. Ar jie tada norės, kad Mūsų kančia būtų paskubinta?

আয়াত: 205

أَفَرَءَيۡتَ إِن مَّتَّعۡنَٰهُمۡ سِنِينَ

205. Pasakyk Man, (netgi) jei Mes leisime jiems linksmintis ilgus metus,

আয়াত: 206

ثُمَّ جَآءَهُم مَّا كَانُواْ يُوعَدُونَ

206. o po to ateis pas juos tai (bausmė), kas jiems buvo pažadėta,

আয়াত: 207

مَآ أَغۡنَىٰ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يُمَتَّعُونَ

207. Viskas, ką jie darydavo linksmindamiesi, neduos jiems jokios naudos.

আয়াত: 208

وَمَآ أَهۡلَكۡنَا مِن قَرۡيَةٍ إِلَّا لَهَا مُنذِرُونَ

208. Ir niekada Mes nenaikinome miesto, tik jis turėjo savo perspėtojus

আয়াত: 209

ذِكۡرَىٰ وَمَا كُنَّا ظَٰلِمِينَ

209. Priminimo būdu, ir Mes niekada nebuvome neteisingi.

আয়াত: 210

وَمَا تَنَزَّلَتۡ بِهِ ٱلشَّيَٰطِينُ

210. Ir tai ne Šajatin (velniai), kurie nuleido tai (šį Koraną).

আয়াত: 211

وَمَا يَنۢبَغِي لَهُمۡ وَمَا يَسۡتَطِيعُونَ

211. Nei tai pritiktų jiems, nei jie galėtų (sukurti tai).

আয়াত: 212

إِنَّهُمۡ عَنِ ٱلسَّمۡعِ لَمَعۡزُولُونَ

212. Iš tiesų, jie buvo nutolinti nuo jo girdėjimo.

আয়াত: 213

فَلَا تَدۡعُ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَ فَتَكُونَ مِنَ ٱلۡمُعَذَّبِينَ

213. Taigi nesišaukite su Allahu kito ilah (dievo), kad jūs nebūtumėte tarp tų, kurie gaus bausmę.

আয়াত: 214

وَأَنذِرۡ عَشِيرَتَكَ ٱلۡأَقۡرَبِينَ

214. Ir perspėk savo gentį (Muchammedai ﷺ) iš artimų giminių.

আয়াত: 215

وَٱخۡفِضۡ جَنَاحَكَ لِمَنِ ٱتَّبَعَكَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

215. Ir būk malonus ir nuolankus tikintiesiems, kurie seka tavimi.

আয়াত: 216

فَإِنۡ عَصَوۡكَ فَقُلۡ إِنِّي بَرِيٓءٞ مِّمَّا تَعۡمَلُونَ

216. Tada, jei jie nepaklūsta tau, sakyk: „Aš nekaltas dėl to, ką jūs darote.“

আয়াত: 217

وَتَوَكَّلۡ عَلَى ٱلۡعَزِيزِ ٱلرَّحِيمِ

217. Ir pasitikėk Visa Galingu, Gailestingiausiuoju.

আয়াত: 218

ٱلَّذِي يَرَىٰكَ حِينَ تَقُومُ

218. Kuris mato tave (Muchammedai ﷺ) kai tu stovi (vienas naktį Tahadžud maldose).

আয়াত: 219

وَتَقَلُّبَكَ فِي ٱلسَّٰجِدِينَ

219. Ir tavo judesius tarp tų, kurie krenta kniūbsčiomis (priešais Allahą penkiose privalomose bendruomeninėse maldose).

আয়াত: 220

إِنَّهُۥ هُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡعَلِيمُ

220. Iš tiesų, Jis, tik Jis, yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

আয়াত: 221

هَلۡ أُنَبِّئُكُمۡ عَلَىٰ مَن تَنَزَّلُ ٱلشَّيَٰطِينُ

221. Ar Man pranešti jums (žmonės) (apie tai) ant ko nusileidžia Šajatin (velniai)?

আয়াত: 222

تَنَزَّلُ عَلَىٰ كُلِّ أَفَّاكٍ أَثِيمٖ

222. Jie nusleidžia ant kiekvieno meluoajnčio, nuodėmingo žmogaus.

আয়াত: 223

يُلۡقُونَ ٱلسَّمۡعَ وَأَكۡثَرُهُمۡ كَٰذِبُونَ

223. Kuris klausosi (velnių, o jie išsako, kad jie girdėjo apie Nematomą iš angelų), ir dauguma iš jų yra melagiai.

আয়াত: 224

وَٱلشُّعَرَآءُ يَتَّبِعُهُمُ ٱلۡغَاوُۥنَ

224. Tokie, kaip poetai - nusidėjėliai seka jais,

আয়াত: 225

أَلَمۡ تَرَ أَنَّهُمۡ فِي كُلِّ وَادٖ يَهِيمُونَ

225. Argi nematai, kad jie kalba apie kiekvieną dalyką (šlovindami žmones – gerus ar blogus) savo poezijose?

আয়াত: 226

وَأَنَّهُمۡ يَقُولُونَ مَا لَا يَفۡعَلُونَ

226. Ir kad jie sako tai, ko nedaro.

আয়াত: 227

إِلَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ وَذَكَرُواْ ٱللَّهَ كَثِيرٗا وَٱنتَصَرُواْ مِنۢ بَعۡدِ مَا ظُلِمُواْۗ وَسَيَعۡلَمُ ٱلَّذِينَ ظَلَمُوٓاْ أَيَّ مُنقَلَبٖ يَنقَلِبُونَ

227. Išskyrus tuos, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus darbus, ir dažnai prisimena Allahą, ir pateisina save po to, kai buvo suklaidinti [atsakydami į poeziją neteisingai poezijai (kurią pagonių poetai sako prieš musulmonus)]. O tie, kurie elgiasi blogai, sužinos kokiu pralaimėjimu jie bus nuversti.