പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം സൂറത്തുശ്ശുഅറാഅ് - الترجمة الليتوانية - വിശുദ്ധ ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

Sūra Aš-Šu’ara

ആയത്ത്: 1

طسٓمٓ

1. Ta, Syn, Mym. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

ആയത്ത്: 2

تِلۡكَ ءَايَٰتُ ٱلۡكِتَٰبِ ٱلۡمُبِينِ

2. Šios Eilutės yra aiški Knyga [(šis Koranas), kuri buvo pažadėta Allaho Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje), viską paaiškinanti].

ആയത്ത്: 3

لَعَلَّكَ بَٰخِعٞ نَّفۡسَكَ أَلَّا يَكُونُواْ مُؤۡمِنِينَ

3. Gali būti, kad tu (Muchammedai ﷺ) nusižudysi iš liūdesio, tačiau jie netaps tikinčiais [tavo Risala (Pranašavimu), t. y. tavo islamiškojo monoteizmo Žinia].

ആയത്ത്: 4

إِن نَّشَأۡ نُنَزِّلۡ عَلَيۡهِم مِّنَ ٱلسَّمَآءِ ءَايَةٗ فَظَلَّتۡ أَعۡنَٰقُهُمۡ لَهَا خَٰضِعِينَ

4. Jei Mes panorėtume, Mes nuleistume jiems iš dangaus ženklą, kuriam jie nulenktų savo kaklus iš paklusimo.

ആയത്ത്: 5

وَمَا يَأۡتِيهِم مِّن ذِكۡرٖ مِّنَ ٱلرَّحۡمَٰنِ مُحۡدَثٍ إِلَّا كَانُواْ عَنۡهُ مُعۡرِضِينَ

5. Ir niekada nepasiekia jų Priminimas kaip dabartinis apreiškimas iš Maloningiausiojo (Allaho), tačiau kaip tik jie nusigręžia nuo jo.

ആയത്ത്: 6

فَقَدۡ كَذَّبُواْ فَسَيَأۡتِيهِمۡ أَنۢبَٰٓؤُاْ مَا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ

6. Taigi jie iš tiesų paneigė (tiesą – šį Koraną), tada žinios apie tai, iš ko jie juokėsi, pasieks juos.

ആയത്ത്: 7

أَوَلَمۡ يَرَوۡاْ إِلَى ٱلۡأَرۡضِ كَمۡ أَنۢبَتۡنَا فِيهَا مِن كُلِّ زَوۡجٖ كَرِيمٍ

7. Argi jie nepastebi žemės – kiek visokių gerų rūšių Mes išauginimo joje?

ആയത്ത്: 8

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

8. Iš tiesų, tame yra Ajat (įrodymas arba ženklas), tačiau dauguma iš jų (daugiadievių, pagonių, kurie netiki Prikėlimą) nėra tikintieji.

ആയത്ത്: 9

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

9. Ir iš tiesų jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Galingiausias, Gailestingiausias.

ആയത്ത്: 10

وَإِذۡ نَادَىٰ رَبُّكَ مُوسَىٰٓ أَنِ ٱئۡتِ ٱلۡقَوۡمَ ٱلظَّٰلِمِينَ

10. Ir (atminkite), kai jūsų Viešpats pakvietė Mūsą (Mozę) (sakydamas): „Eik pas žmones, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantieji) -

ആയത്ത്: 11

قَوۡمَ فِرۡعَوۡنَۚ أَلَا يَتَّقُونَ

11. „Firauno (Faraono) žmonės: argi jie tada nebijos Allaho ir netaps teisingais?“

ആയത്ത്: 12

قَالَ رَبِّ إِنِّيٓ أَخَافُ أَن يُكَذِّبُونِ

12. Jis tarė: „Mano Viešpatie, tikrai, aš bijau, kad jie paneigs mane.

ആയത്ത്: 13

وَيَضِيقُ صَدۡرِي وَلَا يَنطَلِقُ لِسَانِي فَأَرۡسِلۡ إِلَىٰ هَٰرُونَ

13. Ir mano krūtinė suminkštėja ir mano liežuvis neišsireiškia gerai. Taigi siųsk Harūnui (Aronui) (eiti kartu su manimi).

ആയത്ത്: 14

وَلَهُمۡ عَلَيَّ ذَنۢبٞ فَأَخَافُ أَن يَقۡتُلُونِ

14. „Ir jie turi kaltinimą man nusikaltimu, ir aš bijau, kad jie nužudys mane.“

ആയത്ത്: 15

قَالَ كَلَّاۖ فَٱذۡهَبَا بِـَٔايَٰتِنَآۖ إِنَّا مَعَكُم مُّسۡتَمِعُونَ

15. (Allahas) tarė: „Ne, eikite jūs abu su Mūsų Ženklais. Iš tiesų, Mes būsime su jumis, klausydami.“

ആയത്ത്: 16

فَأۡتِيَا فِرۡعَوۡنَ فَقُولَآ إِنَّا رَسُولُ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

16. „Ir eikite abu jūs pas Firauną (Faraoną) ir sakykite: „Mes esame Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties Pasiuntiniai.

ആയത്ത്: 17

أَنۡ أَرۡسِلۡ مَعَنَا بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

17. Tad leiskite Israelio (Izraelio) Vaikams eiti su mumis.“

ആയത്ത്: 18

قَالَ أَلَمۡ نُرَبِّكَ فِينَا وَلِيدٗا وَلَبِثۡتَ فِينَا مِنۡ عُمُرِكَ سِنِينَ

18. [Firaun (Faraonas)] tarė [Mūsai (Mozei)]: „Argi mes neišauginome tavęs tarp savęs kaip vaiko? Ir tu gyvenai daug savo gyvenimo metų su mumis.

ആയത്ത്: 19

وَفَعَلۡتَ فَعۡلَتَكَ ٱلَّتِي فَعَلۡتَ وَأَنتَ مِنَ ٱلۡكَٰفِرِينَ

19. Ir tu darei veiksmus, kuriuos padarei (t. y. žmogaus nužudymą), kai buvai vienas iš nedėkingųjų.“

ആയത്ത്: 20

قَالَ فَعَلۡتُهَآ إِذٗا وَأَنَا۠ مِنَ ٱلضَّآلِّينَ

20. Mūsa (Mozė) tarė: „Aš padariau tada, kai buvau neišmanantis (apie savo Viešpatį ir Jo Žinią).

ആയത്ത്: 21

فَفَرَرۡتُ مِنكُمۡ لَمَّا خِفۡتُكُمۡ فَوَهَبَ لِي رَبِّي حُكۡمٗا وَجَعَلَنِي مِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

21. „Taigi aš pabėgau nuo jūsų kai jūsų bijojau. Tačiau mano Viešpats suteikė man Hukm (t. y. religines žinias, teisingą teisėjavimą dėl reikalų ir Pranašavimą) ir padarė mane vienu iš Pasiuntinių.

ആയത്ത്: 22

وَتِلۡكَ نِعۡمَةٞ تَمُنُّهَا عَلَيَّ أَنۡ عَبَّدتَّ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

22. „Ir tai praeities malonė, su kuria tu priekaištavai man: kad tu pavergei Israelio (Izraelio) Vaikus.“

ആയത്ത്: 23

قَالَ فِرۡعَوۡنُ وَمَا رَبُّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

23. Firaun (Faraonas) tarė: „O kas yra Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpats?“

ആയത്ത്: 24

قَالَ رَبُّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا بَيۡنَهُمَآۖ إِن كُنتُم مُّوقِنِينَ

24. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Dangų ir žemės, ir visko, kas tarp jų, Viešpats, jei tu sieki būti įsitikinusiu užtikrintai.“

ആയത്ത്: 25

قَالَ لِمَنۡ حَوۡلَهُۥٓ أَلَا تَسۡتَمِعُونَ

25. [Firaun (Faraonas)] tarė tiems aplinkui: „Argi negirdėjote (ką jis sako)?“

ആയത്ത്: 26

قَالَ رَبُّكُمۡ وَرَبُّ ءَابَآئِكُمُ ٱلۡأَوَّلِينَ

26. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Tavo Viešpats ir tavo senovės tėvų Viešpats!“

ആയത്ത്: 27

قَالَ إِنَّ رَسُولَكُمُ ٱلَّذِيٓ أُرۡسِلَ إِلَيۡكُمۡ لَمَجۡنُونٞ

27. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Iš tiesų, jūsų Pasiuntinys, kuris buvo siųstas jums, yra pamišęs!“

ആയത്ത്: 28

قَالَ رَبُّ ٱلۡمَشۡرِقِ وَٱلۡمَغۡرِبِ وَمَا بَيۡنَهُمَآۖ إِن كُنتُمۡ تَعۡقِلُونَ

28. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Rytų ir vakarų ir visko, kas tarp jų, Viešpats, jei tu tik suprastum!“

ആയത്ത്: 29

قَالَ لَئِنِ ٱتَّخَذۡتَ إِلَٰهًا غَيۡرِي لَأَجۡعَلَنَّكَ مِنَ ٱلۡمَسۡجُونِينَ

29. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Jei jūs pasirinksite ilah (dievu) kitą nei mane, Aš tikrai patalpinsiu jus tarp kalinių.“

ആയത്ത്: 30

قَالَ أَوَلَوۡ جِئۡتُكَ بِشَيۡءٖ مُّبِينٖ

30. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Net jei aš atnešiu tau ką nors akivaizdaus (ir įrodančio)?“

ആയത്ത്: 31

قَالَ فَأۡتِ بِهِۦٓ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

31. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Tada nešk čia, jei esi sakantis tiesą!“

ആയത്ത്: 32

فَأَلۡقَىٰ عَصَاهُ فَإِذَا هِيَ ثُعۡبَانٞ مُّبِينٞ

32. Taigi [Mūsa (Mozė)] metė savo lazdą, ir štai! Tai buvo gyvatė, akivaizdi.

ആയത്ത്: 33

وَنَزَعَ يَدَهُۥ فَإِذَا هِيَ بَيۡضَآءُ لِلنَّٰظِرِينَ

33. Ir jis ištraukė savo ranką, ir štai! Ji buvo balta visiems žiūrovams!

ആയത്ത്: 34

قَالَ لِلۡمَلَإِ حَوۡلَهُۥٓ إِنَّ هَٰذَا لَسَٰحِرٌ عَلِيمٞ

34. [Firaun (Faraonas)] tarė savo vyresniesiems, aplink save: „Iš tiesų, tai tikrai gerai patyręs burtininkas.“

ആയത്ത്: 35

يُرِيدُ أَن يُخۡرِجَكُم مِّنۡ أَرۡضِكُم بِسِحۡرِهِۦ فَمَاذَا تَأۡمُرُونَ

35. Jis nori išvaryti jus iš jūsų žemės savo burtais: ką tada tu įsakai?“

ആയത്ത്: 36

قَالُوٓاْ أَرۡجِهۡ وَأَخَاهُ وَٱبۡعَثۡ فِي ٱلۡمَدَآئِنِ حَٰشِرِينَ

36. Jie tarė: „Atidėk jį ir jo brolį (kuriam laikui), ir išsiųsk kvieslius į miestus.

ആയത്ത്: 37

يَأۡتُوكَ بِكُلِّ سَحَّارٍ عَلِيمٖ

37. „Atvesti pas tave kiekvieną geriausią burtininką.

ആയത്ത്: 38

فَجُمِعَ ٱلسَّحَرَةُ لِمِيقَٰتِ يَوۡمٖ مَّعۡلُومٖ

38. Taigi burtininkai buvo surinkti nustatytu laiku paskirtą dieną

ആയത്ത്: 39

وَقِيلَ لِلنَّاسِ هَلۡ أَنتُم مُّجۡتَمِعُونَ

39. Ir buvo pasakyta žmonėms: „Ar jūs (taip pat) eisite į susirinkimą?“

ആയത്ത്: 40

لَعَلَّنَا نَتَّبِعُ ٱلسَّحَرَةَ إِن كَانُواْ هُمُ ٱلۡغَٰلِبِينَ

40. „Kad mes sektume burtininkais [kurie buvo Firauno (Faraono) netikėjimo religijos], jei jie bus laimėtojai.“

ആയത്ത്: 41

فَلَمَّا جَآءَ ٱلسَّحَرَةُ قَالُواْ لِفِرۡعَوۡنَ أَئِنَّ لَنَا لَأَجۡرًا إِن كُنَّا نَحۡنُ ٱلۡغَٰلِبِينَ

41. Taigi kai atvyko burtininkai, jie tarė Firaunui (Faraonui): „Ar tikrai bus atlygis mums, jei mes būsime laimėtojai?“

ആയത്ത്: 42

قَالَ نَعَمۡ وَإِنَّكُمۡ إِذٗا لَّمِنَ ٱلۡمُقَرَّبِينَ

42. Jis tarė: „Taip, ir tada jūs tikrai būsite iš tų, kurie arti (man).“

ആയത്ത്: 43

قَالَ لَهُم مُّوسَىٰٓ أَلۡقُواْ مَآ أَنتُم مُّلۡقُونَ

43. Mūsa (Mozė) tarė jiems: „Meskite tai, ką jūs ketinate mesti.“

ആയത്ത്: 44

فَأَلۡقَوۡاْ حِبَالَهُمۡ وَعِصِيَّهُمۡ وَقَالُواْ بِعِزَّةِ فِرۡعَوۡنَ إِنَّا لَنَحۡنُ ٱلۡغَٰلِبُونَ

44. Taig jie metė savo virves ir savo lazdas ir tarė: „Prisiekiam Firauno (Faraono) galybe, tai mes, kurie tikrai laimės!“

ആയത്ത്: 45

فَأَلۡقَىٰ مُوسَىٰ عَصَاهُ فَإِذَا هِيَ تَلۡقَفُ مَا يَأۡفِكُونَ

45. Tada Mūsa (Mozė) metė savo lazdą ir štai! Ji prarijo viską, ką jie apgaulingai parodė!

ആയത്ത്: 46

فَأُلۡقِيَ ٱلسَّحَرَةُ سَٰجِدِينَ

46. Ir burtininkai suklupo.

ആയത്ത്: 47

قَالُوٓاْ ءَامَنَّا بِرَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

47. Sakydami: „Mes tikime Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpatį.“

ആയത്ത്: 48

رَبِّ مُوسَىٰ وَهَٰرُونَ

48. „Mūsos (Mozės) ir Harūno (Arono) Viešpatį.“

ആയത്ത്: 49

قَالَ ءَامَنتُمۡ لَهُۥ قَبۡلَ أَنۡ ءَاذَنَ لَكُمۡۖ إِنَّهُۥ لَكَبِيرُكُمُ ٱلَّذِي عَلَّمَكُمُ ٱلسِّحۡرَ فَلَسَوۡفَ تَعۡلَمُونَۚ لَأُقَطِّعَنَّ أَيۡدِيَكُمۡ وَأَرۡجُلَكُم مِّنۡ خِلَٰفٖ وَلَأُصَلِّبَنَّكُمۡ أَجۡمَعِينَ

49. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Jūs patikėjote juo prieš tai, kai daviau jums leidimą. Iš tiesų, jis tikrai yra jūsų vyriausias, kuris išmokė jus magijos. Tada iš tiesų, jūs sužinosite. Iš tiesų, aš nukirsiu jūsų rankas ir jūsų kojas priešingose pusėse, ir aš nukryžiuosiu jus visus.“

ആയത്ത്: 50

قَالُواْ لَا ضَيۡرَۖ إِنَّآ إِلَىٰ رَبِّنَا مُنقَلِبُونَ

50. Jie tarė: „Jokios žalos! Tikrai, pas savo Viešpatį (Allahą) mes sugrįšime.“

ആയത്ത്: 51

إِنَّا نَطۡمَعُ أَن يَغۡفِرَ لَنَا رَبُّنَا خَطَٰيَٰنَآ أَن كُنَّآ أَوَّلَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

51. „Iš tiesų, mes tikrai tikimės, kad mūsų Viešpats atleis mums mūsų nuodėmes, nes mes esame pirmieji iš tikinčiųjų [Mūsą (Mozę) ir monoteizmą, kurį jis atnešė iš Allaho].“

ആയത്ത്: 52

۞ وَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰٓ أَنۡ أَسۡرِ بِعِبَادِيٓ إِنَّكُم مُّتَّبَعُونَ

52. Ir Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), sakydami: „Išvyk naktį su Mano vergais, iš tiesų, jūs būsite persekiojami.“

ആയത്ത്: 53

فَأَرۡسَلَ فِرۡعَوۡنُ فِي ٱلۡمَدَآئِنِ حَٰشِرِينَ

53. Tada Firaun (Faraonas) išsiuntė šauklius į (visus) miestus.

ആയത്ത്: 54

إِنَّ هَٰٓؤُلَآءِ لَشِرۡذِمَةٞ قَلِيلُونَ

54. (Sakančius): „Iš tiesų, jie tikrai yra tik maža grupė.“

ആയത്ത്: 55

وَإِنَّهُمۡ لَنَا لَغَآئِظُونَ

55. Ir tikrai, jie padarė tai, kas įsiutino mus.

ആയത്ത്: 56

وَإِنَّا لَجَمِيعٌ حَٰذِرُونَ

56. Tačiau mes esame kariuomenė, visi surinkti, gausiai perspėjantys.“

ആയത്ത്: 57

فَأَخۡرَجۡنَٰهُم مِّن جَنَّٰتٖ وَعُيُونٖ

57. Taigi, Mes išvarėme juos iš sodų ir šaltinių

ആയത്ത്: 58

وَكُنُوزٖ وَمَقَامٖ كَرِيمٖ

58. Lobių ir visų rūšių garbingų vietų.

ആയത്ത്: 59

كَذَٰلِكَۖ وَأَوۡرَثۡنَٰهَا بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

59. Taip [Mes išvarėme juos (Faraono žmones)] ir Mes privertėme Israelio (Izraelio) Vaikus paveldėti juos.

ആയത്ത്: 60

فَأَتۡبَعُوهُم مُّشۡرِقِينَ

60. Taigi jie persekiojo juos saulėtekio metu.

ആയത്ത്: 61

فَلَمَّا تَرَٰٓءَا ٱلۡجَمۡعَانِ قَالَ أَصۡحَٰبُ مُوسَىٰٓ إِنَّا لَمُدۡرَكُونَ

61. Ir kai dvi kariuomenės pamatė viena kitą, Mūsos (Mozės) kompanjonai tarė: „Mes tikrai būsime pasivyti.“

ആയത്ത്: 62

قَالَ كَلَّآۖ إِنَّ مَعِيَ رَبِّي سَيَهۡدِينِ

62. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Ne, iš tiesų su manimi yra mano Viešpats. Jis išves mane.“

ആയത്ത്: 63

فَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰٓ أَنِ ٱضۡرِب بِّعَصَاكَ ٱلۡبَحۡرَۖ فَٱنفَلَقَ فَكَانَ كُلُّ فِرۡقٖ كَٱلطَّوۡدِ ٱلۡعَظِيمِ

63. Tada Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), (sakydami): „Smok jūrai su savo lazda.“ Ir ji pasidalino, kiekviena atskira dalis (tos jūros vandens) tapo kaip didžiulis kalnas.

ആയത്ത്: 64

وَأَزۡلَفۡنَا ثَمَّ ٱلۡأٓخَرِينَ

64. Tada Mes prinešėme kitus [Firauno (Faraono) dalį] arčiau tos vietos.

ആയത്ത്: 65

وَأَنجَيۡنَا مُوسَىٰ وَمَن مَّعَهُۥٓ أَجۡمَعِينَ

65. Ir Mes išgelbėjome Mūsą (Mozę) ir visus su juo.

ആയത്ത്: 66

ثُمَّ أَغۡرَقۡنَا ٱلۡأٓخَرِينَ

66. Tada Mes paskandinome kitus.

ആയത്ത്: 67

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

67. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas (arba įrodymas), tačiau dauguma jų nėra tikintys.

ആയത്ത്: 68

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

68. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 69

وَٱتۡلُ عَلَيۡهِمۡ نَبَأَ إِبۡرَٰهِيمَ

69. Ir recituok jiems Ibrahimo (Abraomo) istoriją.

ആയത്ത്: 70

إِذۡ قَالَ لِأَبِيهِ وَقَوۡمِهِۦ مَا تَعۡبُدُونَ

70. Kai jis sakė savo tėvui ir savo žmonėms: „Ką jūs garbinate?“

ആയത്ത്: 71

قَالُواْ نَعۡبُدُ أَصۡنَامٗا فَنَظَلُّ لَهَا عَٰكِفِينَ

71. Jie tarė: „Mes garbiname stabus ir jiems mes esame visada atsidavę.“

ആയത്ത്: 72

قَالَ هَلۡ يَسۡمَعُونَكُمۡ إِذۡ تَدۡعُونَ

72. Jis tarė: „Ar jie girdi jus, kai jūs šaukiatės (jų)?“

ആയത്ത്: 73

أَوۡ يَنفَعُونَكُمۡ أَوۡ يَضُرُّونَ

73. „Arba ar jie duoda jums naudos arba kenkia (jums)?“

ആയത്ത്: 74

قَالُواْ بَلۡ وَجَدۡنَآ ءَابَآءَنَا كَذَٰلِكَ يَفۡعَلُونَ

74. Jie tarė: „(Ne), bet mes radome savo tėvus darant taip.“

ആയത്ത്: 75

قَالَ أَفَرَءَيۡتُم مَّا كُنتُمۡ تَعۡبُدُونَ

75. Jis tarė: „Ar jūs pastebite tai, ką jūs garbinote –

ആയത്ത്: 76

أَنتُمۡ وَءَابَآؤُكُمُ ٱلۡأَقۡدَمُونَ

76. jūs ir jūsų senovės tėvai?

ആയത്ത്: 77

فَإِنَّهُمۡ عَدُوّٞ لِّيٓ إِلَّا رَبَّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

77. Iš tiesų, jie yra priešai man, išskyrus Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpatį

ആയത്ത്: 78

ٱلَّذِي خَلَقَنِي فَهُوَ يَهۡدِينِ

78. Kuris sukūrė mane, ir tai Jis, Kuris teisingai veda mane.“

ആയത്ത്: 79

وَٱلَّذِي هُوَ يُطۡعِمُنِي وَيَسۡقِينِ

79. Ir tai Jis, Kuris maitina mane ir duoda man gerti

ആയത്ത്: 80

وَإِذَا مَرِضۡتُ فَهُوَ يَشۡفِينِ

80. Ir kai aš sergu, tai Jis, Kuris pagydo mane.

ആയത്ത്: 81

وَٱلَّذِي يُمِيتُنِي ثُمَّ يُحۡيِينِ

81. Ir Kuris privers mane mirti, ir tada prikels mane gyvenimui (vėl).“

ആയത്ത്: 82

وَٱلَّذِيٓ أَطۡمَعُ أَن يَغۡفِرَ لِي خَطِيٓـَٔتِي يَوۡمَ ٱلدِّينِ

82. Ir Kuris, aš tikiuosi, atleis man mano kaltes Atlygio Dieną (Prikėlimo Dieną).“

ആയത്ത്: 83

رَبِّ هَبۡ لِي حُكۡمٗا وَأَلۡحِقۡنِي بِٱلصَّٰلِحِينَ

83. Mano Viešpatie, suteik Hukm (religinių žinių, teisingą reikalų sprendimą ir pranašavimą) man, ir prijunk mane prie teisingųjų.

ആയത്ത്: 84

وَٱجۡعَل لِّي لِسَانَ صِدۡقٖ فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

84. Ir suteik man garbingą minėjimą vėlesniųjų kartų.

ആയത്ത്: 85

وَٱجۡعَلۡنِي مِن وَرَثَةِ جَنَّةِ ٱلنَّعِيمِ

85. Ir padaryk mane vienu iš Džiaugsmo Rojaus paveldėtojų.

ആയത്ത്: 86

وَٱغۡفِرۡ لِأَبِيٓ إِنَّهُۥ كَانَ مِنَ ٱلضَّآلِّينَ

86. Ir atleisk mano tėvui, iš tiesų, jis yra paklydęs.

ആയത്ത്: 87

وَلَا تُخۡزِنِي يَوۡمَ يُبۡعَثُونَ

87. Ir negėdink manęs tą Dieną, kai (visi kūriniai) bus prikelti.

ആയത്ത്: 88

يَوۡمَ لَا يَنفَعُ مَالٞ وَلَا بَنُونَ

88. Dieną, kurią nei turtas, nei sūnūs neduos naudos.

ആയത്ത്: 89

إِلَّا مَنۡ أَتَى ٱللَّهَ بِقَلۡبٖ سَلِيمٖ

89. Išskyrus tam, kuris atneš Allahui švarią širdį [švarią nuo širk (daugiadievystės) ir nifak (veidmainystės)].

ആയത്ത്: 90

وَأُزۡلِفَتِ ٱلۡجَنَّةُ لِلۡمُتَّقِينَ

90. Ir Rojus bus priartintas prie Mutakūn (dievobaimingųjų)

ആയത്ത്: 91

وَبُرِّزَتِ ٱلۡجَحِيمُ لِلۡغَاوِينَ

91. Ir (Pragaro) Ugnis bus išstatyta pilnam paklydusiųjų vaizdui.

ആയത്ത്: 92

وَقِيلَ لَهُمۡ أَيۡنَ مَا كُنتُمۡ تَعۡبُدُونَ

92. Ir bus tarta jiems: „Kur tie (netikri dievai, kuriuos jūs priskirdavote Allaho priešininkais), kuriuos jūs garbindavote.

ആയത്ത്: 93

مِن دُونِ ٱللَّهِ هَلۡ يَنصُرُونَكُمۡ أَوۡ يَنتَصِرُونَ

93. Vietoj Allaho? Ar gali jie padėti jums ar (bent) padėti patys sau?“

ആയത്ത്: 94

فَكُبۡكِبُواْ فِيهَا هُمۡ وَٱلۡغَاوُۥنَ

94. Tada jie įmes savo veidus į (Ugnį), jie ir ghavūn (velniai, ir tie, kurie klydo).

ആയത്ത്: 95

وَجُنُودُ إِبۡلِيسَ أَجۡمَعُونَ

95. Ir visos Iblis (Šėtono) kariuomenės kartu.

ആയത്ത്: 96

قَالُواْ وَهُمۡ فِيهَا يَخۡتَصِمُونَ

96. Jie sakys, varžydamiesi tenais.

ആയത്ത്: 97

تَٱللَّهِ إِن كُنَّا لَفِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٍ

97. Prisiekiame Allahu, mes tikrai buvome akivaidžioje klaidoje.

ആയത്ത്: 98

إِذۡ نُسَوِّيكُم بِرَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

98. Kai Mes laikėme jus (netikri dievai) lygiais (garbinime) Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpačiui.

ആയത്ത്: 99

وَمَآ أَضَلَّنَآ إِلَّا ٱلۡمُجۡرِمُونَ

99. Ir niekas nepaklaidino mūsų tik Mudžrimūn [Iblis (Šėtonas) ir tie iš žmonių, kurie darė nusikaltimus, žudikai, daugiadieviai ir engėjai].

ആയത്ത്: 100

فَمَا لَنَا مِن شَٰفِعِينَ

100. Dabar mes neturime jokių užtarėjų

ആയത്ത്: 101

وَلَا صَدِيقٍ حَمِيمٖ

101. Nei artimo draugo (padėti mums).

ആയത്ത്: 102

فَلَوۡ أَنَّ لَنَا كَرَّةٗ فَنَكُونَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

102. (Deja), jei tik mes turėtume progą grįžti (į pasaulį), mes tikrai būtume tarp tikinčiųjų!

ആയത്ത്: 103

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

103. Iš tiesų tame yra tikrai ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys.

ആയത്ത്: 104

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

104. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis yra tikrai Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 105

كَذَّبَتۡ قَوۡمُ نُوحٍ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

105. Nūho (Nojaus) žmonės atmetė Pasiuntinius.

ആയത്ത്: 106

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ أَخُوهُمۡ نُوحٌ أَلَا تَتَّقُونَ

106. Kai jų brolis Nūhas (Nojus) sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?“

ആയത്ത്: 107

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

107. „Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.“

ആയത്ത്: 108

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

108. „Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.“

ആയത്ത്: 109

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

109. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

ആയത്ത്: 110

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

110. Taigi atlikte savo pareigas Allahui, bijokite Jo ir pakluskite man.“

ആയത്ത്: 111

۞ قَالُوٓاْ أَنُؤۡمِنُ لَكَ وَٱتَّبَعَكَ ٱلۡأَرۡذَلُونَ

111. Jie tarė: „Ar mes turėtume patikėti tavimi, kai prasčiausi (žmonės) seka tavimi?“

ആയത്ത്: 112

قَالَ وَمَا عِلۡمِي بِمَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

112. Jis tarė: „O kokias žinias aš turiu apie tai, ką jie darydavo?

ആയത്ത്: 113

إِنۡ حِسَابُهُمۡ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّيۖ لَوۡ تَشۡعُرُونَ

113. „Jų atsiskaitymas yra tik su mano Viešpačiu, jei (tik) jūs galėtumėte žinoti.

ആയത്ത്: 114

وَمَآ أَنَا۠ بِطَارِدِ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

114. Ir aš neketinu išvyti tikinčiųjų.

ആയത്ത്: 115

إِنۡ أَنَا۠ إِلَّا نَذِيرٞ مُّبِينٞ

115. Aš tik esu paprastas perspėtojas.

ആയത്ത്: 116

قَالُواْ لَئِن لَّمۡ تَنتَهِ يَٰنُوحُ لَتَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمَرۡجُومِينَ

116. Jie tarė: „Jei tu nesiliausi, Nūhai (Nojau), tikrai būsi tarp užmėtytųjų akmenimis (užmuštųjų).“

ആയത്ത്: 117

قَالَ رَبِّ إِنَّ قَوۡمِي كَذَّبُونِ

117. Jis tarė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, mano žmonės atmetė mane.

ആയത്ത്: 118

فَٱفۡتَحۡ بَيۡنِي وَبَيۡنَهُمۡ فَتۡحٗا وَنَجِّنِي وَمَن مَّعِيَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

118. Taigi teisk Tu tarp manęs ir jų, ir išgelbėk mane ir tuos tikinčiuosius, kurie su manimi.“

ആയത്ത്: 119

فَأَنجَيۡنَٰهُ وَمَن مَّعَهُۥ فِي ٱلۡفُلۡكِ ٱلۡمَشۡحُونِ

119. Ir Mes išgelbėjome jį ir tuos su juo prikrautu laivu.

ആയത്ത്: 120

ثُمَّ أَغۡرَقۡنَا بَعۡدُ ٱلۡبَاقِينَ

120. Tada Mes paskandinome likusius (netikinčiuosius) po to.

ആയത്ത്: 121

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

121. Iš tiesų, tame yra tikrai ženklas, tačiau dauguma iš jų nėra tikintys.

ആയത്ത്: 122

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

122. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 123

كَذَّبَتۡ عَادٌ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

123. Ad (žmonės) atmetė Pasiuntinius.

ആയത്ത്: 124

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ أَخُوهُمۡ هُودٌ أَلَا تَتَّقُونَ

124. Kai jų brolis Hudas sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?“

ആയത്ത്: 125

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

125. Iš tiesų aš esu patikimas Pasiuntinys jums.

ആയത്ത്: 126

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

126. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

ആയത്ത്: 127

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

127. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

ആയത്ത്: 128

أَتَبۡنُونَ بِكُلِّ رِيعٍ ءَايَةٗ تَعۡبَثُونَ

128. Ar jūs statote aukštus rūmus ant kiekvienos aukštos vietovės, nors juose patys negyvenate?

ആയത്ത്: 129

وَتَتَّخِذُونَ مَصَانِعَ لَعَلَّكُمۡ تَخۡلُدُونَ

129. Ir ar jūs įsigyjate sau rūmus (gerus pastatus) lyg jūs gyvensite juose amžinai.

ആയത്ത്: 130

وَإِذَا بَطَشۡتُم بَطَشۡتُمۡ جَبَّارِينَ

130. Ir kai jūs pričiumpate (ką nors), pričiumpate jūs (jį) kaip tironai?

ആയത്ത്: 131

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

131. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

ആയത്ത്: 132

وَٱتَّقُواْ ٱلَّذِيٓ أَمَدَّكُم بِمَا تَعۡلَمُونَ

132. Ir atlikite savo pareigas Jam, bijokite To, Kuris pagelbėjo jums viskuo (gerais dalykais), ką jūs žinote.

ആയത്ത്: 133

أَمَدَّكُم بِأَنۡعَٰمٖ وَبَنِينَ

133. Jis pagelbėjo jums galvijais ir vaikais

ആയത്ത്: 134

وَجَنَّٰتٖ وَعُيُونٍ

134. Ir sodais ir šaltiniais

ആയത്ത്: 135

إِنِّيٓ أَخَافُ عَلَيۡكُمۡ عَذَابَ يَوۡمٍ عَظِيمٖ

135. Iš tiesų, aš bijau jums Didžiosios Dienos kančios.

ആയത്ത്: 136

قَالُواْ سَوَآءٌ عَلَيۡنَآ أَوَعَظۡتَ أَمۡ لَمۡ تَكُن مِّنَ ٱلۡوَٰعِظِينَ

136. Jie tarė: „Mums tas pat ar tu pamokslauji ar nesi iš tų, kurie pamokslauja.

ആയത്ത്: 137

إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا خُلُقُ ٱلۡأَوَّلِينَ

137. Tai ne kas kita kaip melagingos pasakos ir senovės religijos

ആയത്ത്: 138

وَمَا نَحۡنُ بِمُعَذَّبِينَ

138. Ir mes nebūsime nubausti.“

ആയത്ത്: 139

فَكَذَّبُوهُ فَأَهۡلَكۡنَٰهُمۡۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

139. Taigi jie atmetė jį ir Mes sunaikinome juos. Iš tiesų tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma iš jų nėra tikintys.

ആയത്ത്: 140

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

140. Ir iš tiesų jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausias.

ആയത്ത്: 141

كَذَّبَتۡ ثَمُودُ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

141. Samud (žmonės) atmetė Pasiuntinius.

ആയത്ത്: 142

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ أَخُوهُمۡ صَٰلِحٌ أَلَا تَتَّقُونَ

142. Kai jų brolis Salihas sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?“

ആയത്ത്: 143

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

143. „Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.“

ആയത്ത്: 144

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

144. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

ആയത്ത്: 145

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

145. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

ആയത്ത്: 146

أَتُتۡرَكُونَ فِي مَا هَٰهُنَآ ءَامِنِينَ

146. Ar jūs būsite saugūs tame, ką jūs čia turite?

ആയത്ത്: 147

فِي جَنَّٰتٖ وَعُيُونٖ

147. Soduose ir šaltiniuose.

ആയത്ത്: 148

وَزُرُوعٖ وَنَخۡلٖ طَلۡعُهَا هَضِيمٞ

148. Ir žaliuose javuose (laukuose) ir datulių palmėse su minkštomis burbuolėmis.

ആയത്ത്: 149

وَتَنۡحِتُونَ مِنَ ٱلۡجِبَالِ بُيُوتٗا فَٰرِهِينَ

149. Ir jūs iškertate kanluose, namus meistriškai.

ആയത്ത്: 150

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

150. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

ആയത്ത്: 151

وَلَا تُطِيعُوٓاْ أَمۡرَ ٱلۡمُسۡرِفِينَ

151. Ir nesekite įsakymais Al-Musrifūn [t. y. savo vyresniųjų – lyderių, kurie buvo daugiadieviai, nusikaltėliai ir nuodėmiautojai]

ആയത്ത്: 152

ٱلَّذِينَ يُفۡسِدُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَا يُصۡلِحُونَ

152. Kurie daro piktadarybes žemėje, ir nesitaiso.“

ആയത്ത്: 153

قَالُوٓاْ إِنَّمَآ أَنتَ مِنَ ٱلۡمُسَحَّرِينَ

153. Jie tarė: „Tu esi tik iš tų, užburtųjų!“

ആയത്ത്: 154

مَآ أَنتَ إِلَّا بَشَرٞ مِّثۡلُنَا فَأۡتِ بِـَٔايَةٍ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

154. Tu esu tik žmogus, kaip ir mes. Tad atnešk mums ženklą, jei esi iš tiesą sakančiųjų.“

ആയത്ത്: 155

قَالَ هَٰذِهِۦ نَاقَةٞ لَّهَا شِرۡبٞ وَلَكُمۡ شِرۡبُ يَوۡمٖ مَّعۡلُومٖ

155. Jis tarė: „Čia kupranugarė. Ji turi teisę gerti (vandenį) ir jūs turite teisę gerti (vandenį) (kiekvienas) dieną, žinomą.

ആയത്ത്: 156

وَلَا تَمَسُّوهَا بِسُوٓءٖ فَيَأۡخُذَكُمۡ عَذَابُ يَوۡمٍ عَظِيمٖ

156. Ir nežalokite jos, kad Didžiosios Dienos kančia nepričiuptų jūsų.“

ആയത്ത്: 157

فَعَقَرُوهَا فَأَصۡبَحُواْ نَٰدِمِينَ

157. Tačiau jie nužudė ją ir tada jie tapo atgailaujančiais.

ആയത്ത്: 158

فَأَخَذَهُمُ ٱلۡعَذَابُۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

158. Taigi kančia pasivijo juos. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys.

ആയത്ത്: 159

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

159. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 160

كَذَّبَتۡ قَوۡمُ لُوطٍ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

160. Lūto (Loto) žmonės (kurie gyveno Sodomos mieste, Palestinoje), neigė Pasiuntinius.

ആയത്ത്: 161

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ أَخُوهُمۡ لُوطٌ أَلَا تَتَّقُونَ

161. Kai jų brolis Lūtas (Lotas) sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?“

ആയത്ത്: 162

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

162. „Iš tiesų, Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.“

ആയത്ത്: 163

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

163. „Tad bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

ആയത്ത്: 164

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

164. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

ആയത്ത്: 165

أَتَأۡتُونَ ٱلذُّكۡرَانَ مِنَ ٱلۡعَٰلَمِينَ

165. „Ar jūs skverbiatės į Alamyn (žmonijos) vyrus

ആയത്ത്: 166

وَتَذَرُونَ مَا خَلَقَ لَكُمۡ رَبُّكُم مِّنۡ أَزۡوَٰجِكُمۚ بَلۡ أَنتُمۡ قَوۡمٌ عَادُونَ

166. Ir paliekate tas, kurias Allahas sukūrė jums būti jūsų žmonomis? Ne, jūs esate nusidedantys žmonės!

ആയത്ത്: 167

قَالُواْ لَئِن لَّمۡ تَنتَهِ يَٰلُوطُ لَتَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُخۡرَجِينَ

167. Jie tarė: „Jei tu nesiliausi, Lūtai (Lotai), iš tiesų būsi iš išvarytųjų!

ആയത്ത്: 168

قَالَ إِنِّي لِعَمَلِكُم مِّنَ ٱلۡقَالِينَ

168. Jis tarė: „Aš tikrai, esu iš tų, kurie su griežtu pykčiu ir įsiučiu nepritaria jūsų (šiam blogam) (sodomijos) veiksmui.“

ആയത്ത്: 169

رَبِّ نَجِّنِي وَأَهۡلِي مِمَّا يَعۡمَلُونَ

169. „Mano Viešpatie, išgelbėk mane ir mano šeimą nuo to, ką jie daro.“

ആയത്ത്: 170

فَنَجَّيۡنَٰهُ وَأَهۡلَهُۥٓ أَجۡمَعِينَ

170. Taigi Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą, visus,

ആയത്ത്: 171

إِلَّا عَجُوزٗا فِي ٱلۡغَٰبِرِينَ

171. Išskyrus seną moterį (jo žmoną) iš tų, kurie liko anapus.

ആയത്ത്: 172

ثُمَّ دَمَّرۡنَا ٱلۡأٓخَرِينَ

172. Tada po to Mes sunaikinome kitus.

ആയത്ത്: 173

وَأَمۡطَرۡنَا عَلَيۡهِم مَّطَرٗاۖ فَسَآءَ مَطَرُ ٱلۡمُنذَرِينَ

173. Ir Mes apipylėme juos (kančios) lietumi. Ir koks blogas buvo lietus tų, kurie buvo perspėti.

ആയത്ത്: 174

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

174. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys,

ആയത്ത്: 175

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

175. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 176

كَذَّبَ أَصۡحَٰبُ لۡـَٔيۡكَةِ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

176. Al-Aika [šalia Madjan (Midian)] gyventojai neigė Pasiuntinius.

ആയത്ത്: 177

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ شُعَيۡبٌ أَلَا تَتَّقُونَ

177. Kai Šuaibas sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho (ir nepaklusite Jam)?“

ആയത്ത്: 178

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

178. „Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.“

ആയത്ത്: 179

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

179. „Tad bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

ആയത്ത്: 180

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

180. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

ആയത്ത്: 181

۞ أَوۡفُواْ ٱلۡكَيۡلَ وَلَا تَكُونُواْ مِنَ ٱلۡمُخۡسِرِينَ

181. „Suteikite pilną matą, ir nepriverskite (kitų) prarasti.

ആയത്ത്: 182

وَزِنُواْ بِٱلۡقِسۡطَاسِ ٱلۡمُسۡتَقِيمِ

182. Ir sverkite teisingomis ir tiksliomis svarstyklėmis.

ആയത്ത്: 183

وَلَا تَبۡخَسُواْ ٱلنَّاسَ أَشۡيَآءَهُمۡ وَلَا تَعۡثَوۡاْ فِي ٱلۡأَرۡضِ مُفۡسِدِينَ

183. Ir neapgaudinėkite žmonių sumažindami jų daiktus, nei darykite ką blogo, ištvirkaudami ir darydami piktadarybes žemėje.“

ആയത്ത്: 184

وَٱتَّقُواْ ٱلَّذِي خَلَقَكُمۡ وَٱلۡجِبِلَّةَ ٱلۡأَوَّلِينَ

184. Ir bijokite To, Kuris sukūrė jus ir senų žmonių kartas.“

ആയത്ത്: 185

قَالُوٓاْ إِنَّمَآ أَنتَ مِنَ ٱلۡمُسَحَّرِينَ

185. Jie tarė: „Tu esi tik iš tų, užburtųjų!“

ആയത്ത്: 186

وَمَآ أَنتَ إِلَّا بَشَرٞ مِّثۡلُنَا وَإِن نَّظُنُّكَ لَمِنَ ٱلۡكَٰذِبِينَ

186. „Tu esi tik žmogus, kaip ir mes, ir tikrai mes manome, kad esi tu vienas iš melagių.“

ആയത്ത്: 187

فَأَسۡقِطۡ عَلَيۡنَا كِسَفٗا مِّنَ ٱلسَّمَآءِ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

187. Taigi priversk dangaus dalį užkristi ant mūsų, jei esi tiesą sakantis.

ആയത്ത്: 188

قَالَ رَبِّيٓ أَعۡلَمُ بِمَا تَعۡمَلُونَ

188. Jis tarė: „Mano Viešpats yra Geriausiai Žinantis, ką jūs darote.“

ആയത്ത്: 189

فَكَذَّبُوهُ فَأَخَذَهُمۡ عَذَابُ يَوۡمِ ٱلظُّلَّةِۚ إِنَّهُۥ كَانَ عَذَابَ يَوۡمٍ عَظِيمٍ

189. Tačiau jie atmetė jį, taigi (tamsaus debesies) šešėlio dienos kančia apėmė juos. Iš tiesų tai buvo Didžiosios Dienos kančia.

ആയത്ത്: 190

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

190. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys.

ആയത്ത്: 191

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

191. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 192

وَإِنَّهُۥ لَتَنزِيلُ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

192. Ir tikrai, šis (Koranas) yra Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties apreiškimas.

ആയത്ത്: 193

نَزَلَ بِهِ ٱلرُّوحُ ٱلۡأَمِينُ

193. Kurį patikimas Rūh [Džibrilis (Gabirelius)] nuleido

ആയത്ത്: 194

عَلَىٰ قَلۡبِكَ لِتَكُونَ مِنَ ٱلۡمُنذِرِينَ

194. į tavo (Muchammedai ﷺ) širdį, kad tu būtum (vienas) iš perspėtojų

ആയത്ത്: 195

بِلِسَانٍ عَرَبِيّٖ مُّبِينٖ

195. Suprantama arabų kalba

ആയത്ത്: 196

وَإِنَّهُۥ لَفِي زُبُرِ ٱلۡأَوَّلِينَ

196. Ir iš itesų, tai (Koranas ir jo apreiškimas Pranašui Muchammedui ﷺ) yra (pranešta) ankstesniųjų žmonių Raštuose [t. y. Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje).

ആയത്ത്: 197

أَوَلَمۡ يَكُن لَّهُمۡ ءَايَةً أَن يَعۡلَمَهُۥ عُلَمَٰٓؤُاْ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

197. Argi tai nėra ženklas jiems, kad Israelio (Izraelio) Vaikų mokyti mokslininkai (kaip Adbullah bin Salam (lai Allahas būna juo patenkintas), kuris priėmė islamą) žinojo tai (esant tiesa)?

ആയത്ത്: 198

وَلَوۡ نَزَّلۡنَٰهُ عَلَىٰ بَعۡضِ ٱلۡأَعۡجَمِينَ

198. Ir jei Mes būtume apreiškę tai (šį Koraną) kam nors iš ne arabų

ആയത്ത്: 199

فَقَرَأَهُۥ عَلَيۡهِم مَّا كَانُواْ بِهِۦ مُؤۡمِنِينَ

199. Ir jis būtų parecitavęs tai jiems, jie nebūtų tuo patikėję,

ആയത്ത്: 200

كَذَٰلِكَ سَلَكۡنَٰهُ فِي قُلُوبِ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

200. Taip Mes privertėme tai (Korano neigimą) įžengti į Mudžrimūn (nusikaltėlių, daugiadievių, nusidėjėlių) širdis

ആയത്ത്: 201

لَا يُؤۡمِنُونَ بِهِۦ حَتَّىٰ يَرَوُاْ ٱلۡعَذَابَ ٱلۡأَلِيمَ

201. Jie nepatikės tuo tol, kol jie pamatys skausmingą kančią.

ആയത്ത്: 202

فَيَأۡتِيَهُم بَغۡتَةٗ وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ

202. Ji ateis pas juos staiga, jiems to nesuvokiant.

ആയത്ത്: 203

فَيَقُولُواْ هَلۡ نَحۡنُ مُنظَرُونَ

203. Tada jie sakys: „Ar gali mums būti leista atsikvėpti?“

ആയത്ത്: 204

أَفَبِعَذَابِنَا يَسۡتَعۡجِلُونَ

204. Ar jie tada norės, kad Mūsų kančia būtų paskubinta?

ആയത്ത്: 205

أَفَرَءَيۡتَ إِن مَّتَّعۡنَٰهُمۡ سِنِينَ

205. Pasakyk Man, (netgi) jei Mes leisime jiems linksmintis ilgus metus,

ആയത്ത്: 206

ثُمَّ جَآءَهُم مَّا كَانُواْ يُوعَدُونَ

206. o po to ateis pas juos tai (bausmė), kas jiems buvo pažadėta,

ആയത്ത്: 207

مَآ أَغۡنَىٰ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يُمَتَّعُونَ

207. Viskas, ką jie darydavo linksmindamiesi, neduos jiems jokios naudos.

ആയത്ത്: 208

وَمَآ أَهۡلَكۡنَا مِن قَرۡيَةٍ إِلَّا لَهَا مُنذِرُونَ

208. Ir niekada Mes nenaikinome miesto, tik jis turėjo savo perspėtojus

ആയത്ത്: 209

ذِكۡرَىٰ وَمَا كُنَّا ظَٰلِمِينَ

209. Priminimo būdu, ir Mes niekada nebuvome neteisingi.

ആയത്ത്: 210

وَمَا تَنَزَّلَتۡ بِهِ ٱلشَّيَٰطِينُ

210. Ir tai ne Šajatin (velniai), kurie nuleido tai (šį Koraną).

ആയത്ത്: 211

وَمَا يَنۢبَغِي لَهُمۡ وَمَا يَسۡتَطِيعُونَ

211. Nei tai pritiktų jiems, nei jie galėtų (sukurti tai).

ആയത്ത്: 212

إِنَّهُمۡ عَنِ ٱلسَّمۡعِ لَمَعۡزُولُونَ

212. Iš tiesų, jie buvo nutolinti nuo jo girdėjimo.

ആയത്ത്: 213

فَلَا تَدۡعُ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَ فَتَكُونَ مِنَ ٱلۡمُعَذَّبِينَ

213. Taigi nesišaukite su Allahu kito ilah (dievo), kad jūs nebūtumėte tarp tų, kurie gaus bausmę.

ആയത്ത്: 214

وَأَنذِرۡ عَشِيرَتَكَ ٱلۡأَقۡرَبِينَ

214. Ir perspėk savo gentį (Muchammedai ﷺ) iš artimų giminių.

ആയത്ത്: 215

وَٱخۡفِضۡ جَنَاحَكَ لِمَنِ ٱتَّبَعَكَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

215. Ir būk malonus ir nuolankus tikintiesiems, kurie seka tavimi.

ആയത്ത്: 216

فَإِنۡ عَصَوۡكَ فَقُلۡ إِنِّي بَرِيٓءٞ مِّمَّا تَعۡمَلُونَ

216. Tada, jei jie nepaklūsta tau, sakyk: „Aš nekaltas dėl to, ką jūs darote.“

ആയത്ത്: 217

وَتَوَكَّلۡ عَلَى ٱلۡعَزِيزِ ٱلرَّحِيمِ

217. Ir pasitikėk Visa Galingu, Gailestingiausiuoju.

ആയത്ത്: 218

ٱلَّذِي يَرَىٰكَ حِينَ تَقُومُ

218. Kuris mato tave (Muchammedai ﷺ) kai tu stovi (vienas naktį Tahadžud maldose).

ആയത്ത്: 219

وَتَقَلُّبَكَ فِي ٱلسَّٰجِدِينَ

219. Ir tavo judesius tarp tų, kurie krenta kniūbsčiomis (priešais Allahą penkiose privalomose bendruomeninėse maldose).

ആയത്ത്: 220

إِنَّهُۥ هُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡعَلِيمُ

220. Iš tiesų, Jis, tik Jis, yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

ആയത്ത്: 221

هَلۡ أُنَبِّئُكُمۡ عَلَىٰ مَن تَنَزَّلُ ٱلشَّيَٰطِينُ

221. Ar Man pranešti jums (žmonės) (apie tai) ant ko nusileidžia Šajatin (velniai)?

ആയത്ത്: 222

تَنَزَّلُ عَلَىٰ كُلِّ أَفَّاكٍ أَثِيمٖ

222. Jie nusleidžia ant kiekvieno meluoajnčio, nuodėmingo žmogaus.

ആയത്ത്: 223

يُلۡقُونَ ٱلسَّمۡعَ وَأَكۡثَرُهُمۡ كَٰذِبُونَ

223. Kuris klausosi (velnių, o jie išsako, kad jie girdėjo apie Nematomą iš angelų), ir dauguma iš jų yra melagiai.

ആയത്ത്: 224

وَٱلشُّعَرَآءُ يَتَّبِعُهُمُ ٱلۡغَاوُۥنَ

224. Tokie, kaip poetai - nusidėjėliai seka jais,

ആയത്ത്: 225

أَلَمۡ تَرَ أَنَّهُمۡ فِي كُلِّ وَادٖ يَهِيمُونَ

225. Argi nematai, kad jie kalba apie kiekvieną dalyką (šlovindami žmones – gerus ar blogus) savo poezijose?

ആയത്ത്: 226

وَأَنَّهُمۡ يَقُولُونَ مَا لَا يَفۡعَلُونَ

226. Ir kad jie sako tai, ko nedaro.

ആയത്ത്: 227

إِلَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ وَذَكَرُواْ ٱللَّهَ كَثِيرٗا وَٱنتَصَرُواْ مِنۢ بَعۡدِ مَا ظُلِمُواْۗ وَسَيَعۡلَمُ ٱلَّذِينَ ظَلَمُوٓاْ أَيَّ مُنقَلَبٖ يَنقَلِبُونَ

227. Išskyrus tuos, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus darbus, ir dažnai prisimena Allahą, ir pateisina save po to, kai buvo suklaidinti [atsakydami į poeziją neteisingai poezijai (kurią pagonių poetai sako prieš musulmonus)]. O tie, kurie elgiasi blogai, sužinos kokiu pralaimėjimu jie bus nuversti.