Traduzione dei significati Sura Ash-Shu‘arâ’ - الترجمة الليتوانية - L'Enciclopedia del Nobile Corano

Sūra Aš-Šu’ara

Versetto: 1

طسٓمٓ

1. Ta, Syn, Mym. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

Versetto: 2

تِلۡكَ ءَايَٰتُ ٱلۡكِتَٰبِ ٱلۡمُبِينِ

2. Šios Eilutės yra aiški Knyga [(šis Koranas), kuri buvo pažadėta Allaho Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje), viską paaiškinanti].

Versetto: 3

لَعَلَّكَ بَٰخِعٞ نَّفۡسَكَ أَلَّا يَكُونُواْ مُؤۡمِنِينَ

3. Gali būti, kad tu (Muchammedai ﷺ) nusižudysi iš liūdesio, tačiau jie netaps tikinčiais [tavo Risala (Pranašavimu), t. y. tavo islamiškojo monoteizmo Žinia].

Versetto: 4

إِن نَّشَأۡ نُنَزِّلۡ عَلَيۡهِم مِّنَ ٱلسَّمَآءِ ءَايَةٗ فَظَلَّتۡ أَعۡنَٰقُهُمۡ لَهَا خَٰضِعِينَ

4. Jei Mes panorėtume, Mes nuleistume jiems iš dangaus ženklą, kuriam jie nulenktų savo kaklus iš paklusimo.

Versetto: 5

وَمَا يَأۡتِيهِم مِّن ذِكۡرٖ مِّنَ ٱلرَّحۡمَٰنِ مُحۡدَثٍ إِلَّا كَانُواْ عَنۡهُ مُعۡرِضِينَ

5. Ir niekada nepasiekia jų Priminimas kaip dabartinis apreiškimas iš Maloningiausiojo (Allaho), tačiau kaip tik jie nusigręžia nuo jo.

Versetto: 6

فَقَدۡ كَذَّبُواْ فَسَيَأۡتِيهِمۡ أَنۢبَٰٓؤُاْ مَا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ

6. Taigi jie iš tiesų paneigė (tiesą – šį Koraną), tada žinios apie tai, iš ko jie juokėsi, pasieks juos.

Versetto: 7

أَوَلَمۡ يَرَوۡاْ إِلَى ٱلۡأَرۡضِ كَمۡ أَنۢبَتۡنَا فِيهَا مِن كُلِّ زَوۡجٖ كَرِيمٍ

7. Argi jie nepastebi žemės – kiek visokių gerų rūšių Mes išauginimo joje?

Versetto: 8

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

8. Iš tiesų, tame yra Ajat (įrodymas arba ženklas), tačiau dauguma iš jų (daugiadievių, pagonių, kurie netiki Prikėlimą) nėra tikintieji.

Versetto: 9

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

9. Ir iš tiesų jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Galingiausias, Gailestingiausias.

Versetto: 10

وَإِذۡ نَادَىٰ رَبُّكَ مُوسَىٰٓ أَنِ ٱئۡتِ ٱلۡقَوۡمَ ٱلظَّٰلِمِينَ

10. Ir (atminkite), kai jūsų Viešpats pakvietė Mūsą (Mozę) (sakydamas): „Eik pas žmones, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantieji) -

Versetto: 11

قَوۡمَ فِرۡعَوۡنَۚ أَلَا يَتَّقُونَ

11. „Firauno (Faraono) žmonės: argi jie tada nebijos Allaho ir netaps teisingais?“

Versetto: 12

قَالَ رَبِّ إِنِّيٓ أَخَافُ أَن يُكَذِّبُونِ

12. Jis tarė: „Mano Viešpatie, tikrai, aš bijau, kad jie paneigs mane.

Versetto: 13

وَيَضِيقُ صَدۡرِي وَلَا يَنطَلِقُ لِسَانِي فَأَرۡسِلۡ إِلَىٰ هَٰرُونَ

13. Ir mano krūtinė suminkštėja ir mano liežuvis neišsireiškia gerai. Taigi siųsk Harūnui (Aronui) (eiti kartu su manimi).

Versetto: 14

وَلَهُمۡ عَلَيَّ ذَنۢبٞ فَأَخَافُ أَن يَقۡتُلُونِ

14. „Ir jie turi kaltinimą man nusikaltimu, ir aš bijau, kad jie nužudys mane.“

Versetto: 15

قَالَ كَلَّاۖ فَٱذۡهَبَا بِـَٔايَٰتِنَآۖ إِنَّا مَعَكُم مُّسۡتَمِعُونَ

15. (Allahas) tarė: „Ne, eikite jūs abu su Mūsų Ženklais. Iš tiesų, Mes būsime su jumis, klausydami.“

Versetto: 16

فَأۡتِيَا فِرۡعَوۡنَ فَقُولَآ إِنَّا رَسُولُ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

16. „Ir eikite abu jūs pas Firauną (Faraoną) ir sakykite: „Mes esame Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties Pasiuntiniai.

Versetto: 17

أَنۡ أَرۡسِلۡ مَعَنَا بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

17. Tad leiskite Israelio (Izraelio) Vaikams eiti su mumis.“

Versetto: 18

قَالَ أَلَمۡ نُرَبِّكَ فِينَا وَلِيدٗا وَلَبِثۡتَ فِينَا مِنۡ عُمُرِكَ سِنِينَ

18. [Firaun (Faraonas)] tarė [Mūsai (Mozei)]: „Argi mes neišauginome tavęs tarp savęs kaip vaiko? Ir tu gyvenai daug savo gyvenimo metų su mumis.

Versetto: 19

وَفَعَلۡتَ فَعۡلَتَكَ ٱلَّتِي فَعَلۡتَ وَأَنتَ مِنَ ٱلۡكَٰفِرِينَ

19. Ir tu darei veiksmus, kuriuos padarei (t. y. žmogaus nužudymą), kai buvai vienas iš nedėkingųjų.“

Versetto: 20

قَالَ فَعَلۡتُهَآ إِذٗا وَأَنَا۠ مِنَ ٱلضَّآلِّينَ

20. Mūsa (Mozė) tarė: „Aš padariau tada, kai buvau neišmanantis (apie savo Viešpatį ir Jo Žinią).

Versetto: 21

فَفَرَرۡتُ مِنكُمۡ لَمَّا خِفۡتُكُمۡ فَوَهَبَ لِي رَبِّي حُكۡمٗا وَجَعَلَنِي مِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

21. „Taigi aš pabėgau nuo jūsų kai jūsų bijojau. Tačiau mano Viešpats suteikė man Hukm (t. y. religines žinias, teisingą teisėjavimą dėl reikalų ir Pranašavimą) ir padarė mane vienu iš Pasiuntinių.

Versetto: 22

وَتِلۡكَ نِعۡمَةٞ تَمُنُّهَا عَلَيَّ أَنۡ عَبَّدتَّ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

22. „Ir tai praeities malonė, su kuria tu priekaištavai man: kad tu pavergei Israelio (Izraelio) Vaikus.“

Versetto: 23

قَالَ فِرۡعَوۡنُ وَمَا رَبُّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

23. Firaun (Faraonas) tarė: „O kas yra Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpats?“

Versetto: 24

قَالَ رَبُّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا بَيۡنَهُمَآۖ إِن كُنتُم مُّوقِنِينَ

24. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Dangų ir žemės, ir visko, kas tarp jų, Viešpats, jei tu sieki būti įsitikinusiu užtikrintai.“

Versetto: 25

قَالَ لِمَنۡ حَوۡلَهُۥٓ أَلَا تَسۡتَمِعُونَ

25. [Firaun (Faraonas)] tarė tiems aplinkui: „Argi negirdėjote (ką jis sako)?“

Versetto: 26

قَالَ رَبُّكُمۡ وَرَبُّ ءَابَآئِكُمُ ٱلۡأَوَّلِينَ

26. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Tavo Viešpats ir tavo senovės tėvų Viešpats!“

Versetto: 27

قَالَ إِنَّ رَسُولَكُمُ ٱلَّذِيٓ أُرۡسِلَ إِلَيۡكُمۡ لَمَجۡنُونٞ

27. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Iš tiesų, jūsų Pasiuntinys, kuris buvo siųstas jums, yra pamišęs!“

Versetto: 28

قَالَ رَبُّ ٱلۡمَشۡرِقِ وَٱلۡمَغۡرِبِ وَمَا بَيۡنَهُمَآۖ إِن كُنتُمۡ تَعۡقِلُونَ

28. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Rytų ir vakarų ir visko, kas tarp jų, Viešpats, jei tu tik suprastum!“

Versetto: 29

قَالَ لَئِنِ ٱتَّخَذۡتَ إِلَٰهًا غَيۡرِي لَأَجۡعَلَنَّكَ مِنَ ٱلۡمَسۡجُونِينَ

29. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Jei jūs pasirinksite ilah (dievu) kitą nei mane, Aš tikrai patalpinsiu jus tarp kalinių.“

Versetto: 30

قَالَ أَوَلَوۡ جِئۡتُكَ بِشَيۡءٖ مُّبِينٖ

30. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Net jei aš atnešiu tau ką nors akivaizdaus (ir įrodančio)?“

Versetto: 31

قَالَ فَأۡتِ بِهِۦٓ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

31. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Tada nešk čia, jei esi sakantis tiesą!“

Versetto: 32

فَأَلۡقَىٰ عَصَاهُ فَإِذَا هِيَ ثُعۡبَانٞ مُّبِينٞ

32. Taigi [Mūsa (Mozė)] metė savo lazdą, ir štai! Tai buvo gyvatė, akivaizdi.

Versetto: 33

وَنَزَعَ يَدَهُۥ فَإِذَا هِيَ بَيۡضَآءُ لِلنَّٰظِرِينَ

33. Ir jis ištraukė savo ranką, ir štai! Ji buvo balta visiems žiūrovams!

Versetto: 34

قَالَ لِلۡمَلَإِ حَوۡلَهُۥٓ إِنَّ هَٰذَا لَسَٰحِرٌ عَلِيمٞ

34. [Firaun (Faraonas)] tarė savo vyresniesiems, aplink save: „Iš tiesų, tai tikrai gerai patyręs burtininkas.“

Versetto: 35

يُرِيدُ أَن يُخۡرِجَكُم مِّنۡ أَرۡضِكُم بِسِحۡرِهِۦ فَمَاذَا تَأۡمُرُونَ

35. Jis nori išvaryti jus iš jūsų žemės savo burtais: ką tada tu įsakai?“

Versetto: 36

قَالُوٓاْ أَرۡجِهۡ وَأَخَاهُ وَٱبۡعَثۡ فِي ٱلۡمَدَآئِنِ حَٰشِرِينَ

36. Jie tarė: „Atidėk jį ir jo brolį (kuriam laikui), ir išsiųsk kvieslius į miestus.

Versetto: 37

يَأۡتُوكَ بِكُلِّ سَحَّارٍ عَلِيمٖ

37. „Atvesti pas tave kiekvieną geriausią burtininką.

Versetto: 38

فَجُمِعَ ٱلسَّحَرَةُ لِمِيقَٰتِ يَوۡمٖ مَّعۡلُومٖ

38. Taigi burtininkai buvo surinkti nustatytu laiku paskirtą dieną

Versetto: 39

وَقِيلَ لِلنَّاسِ هَلۡ أَنتُم مُّجۡتَمِعُونَ

39. Ir buvo pasakyta žmonėms: „Ar jūs (taip pat) eisite į susirinkimą?“

Versetto: 40

لَعَلَّنَا نَتَّبِعُ ٱلسَّحَرَةَ إِن كَانُواْ هُمُ ٱلۡغَٰلِبِينَ

40. „Kad mes sektume burtininkais [kurie buvo Firauno (Faraono) netikėjimo religijos], jei jie bus laimėtojai.“

Versetto: 41

فَلَمَّا جَآءَ ٱلسَّحَرَةُ قَالُواْ لِفِرۡعَوۡنَ أَئِنَّ لَنَا لَأَجۡرًا إِن كُنَّا نَحۡنُ ٱلۡغَٰلِبِينَ

41. Taigi kai atvyko burtininkai, jie tarė Firaunui (Faraonui): „Ar tikrai bus atlygis mums, jei mes būsime laimėtojai?“

Versetto: 42

قَالَ نَعَمۡ وَإِنَّكُمۡ إِذٗا لَّمِنَ ٱلۡمُقَرَّبِينَ

42. Jis tarė: „Taip, ir tada jūs tikrai būsite iš tų, kurie arti (man).“

Versetto: 43

قَالَ لَهُم مُّوسَىٰٓ أَلۡقُواْ مَآ أَنتُم مُّلۡقُونَ

43. Mūsa (Mozė) tarė jiems: „Meskite tai, ką jūs ketinate mesti.“

Versetto: 44

فَأَلۡقَوۡاْ حِبَالَهُمۡ وَعِصِيَّهُمۡ وَقَالُواْ بِعِزَّةِ فِرۡعَوۡنَ إِنَّا لَنَحۡنُ ٱلۡغَٰلِبُونَ

44. Taig jie metė savo virves ir savo lazdas ir tarė: „Prisiekiam Firauno (Faraono) galybe, tai mes, kurie tikrai laimės!“

Versetto: 45

فَأَلۡقَىٰ مُوسَىٰ عَصَاهُ فَإِذَا هِيَ تَلۡقَفُ مَا يَأۡفِكُونَ

45. Tada Mūsa (Mozė) metė savo lazdą ir štai! Ji prarijo viską, ką jie apgaulingai parodė!

Versetto: 46

فَأُلۡقِيَ ٱلسَّحَرَةُ سَٰجِدِينَ

46. Ir burtininkai suklupo.

Versetto: 47

قَالُوٓاْ ءَامَنَّا بِرَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

47. Sakydami: „Mes tikime Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpatį.“

Versetto: 48

رَبِّ مُوسَىٰ وَهَٰرُونَ

48. „Mūsos (Mozės) ir Harūno (Arono) Viešpatį.“

Versetto: 49

قَالَ ءَامَنتُمۡ لَهُۥ قَبۡلَ أَنۡ ءَاذَنَ لَكُمۡۖ إِنَّهُۥ لَكَبِيرُكُمُ ٱلَّذِي عَلَّمَكُمُ ٱلسِّحۡرَ فَلَسَوۡفَ تَعۡلَمُونَۚ لَأُقَطِّعَنَّ أَيۡدِيَكُمۡ وَأَرۡجُلَكُم مِّنۡ خِلَٰفٖ وَلَأُصَلِّبَنَّكُمۡ أَجۡمَعِينَ

49. [Firaun (Faraonas)] tarė: „Jūs patikėjote juo prieš tai, kai daviau jums leidimą. Iš tiesų, jis tikrai yra jūsų vyriausias, kuris išmokė jus magijos. Tada iš tiesų, jūs sužinosite. Iš tiesų, aš nukirsiu jūsų rankas ir jūsų kojas priešingose pusėse, ir aš nukryžiuosiu jus visus.“

Versetto: 50

قَالُواْ لَا ضَيۡرَۖ إِنَّآ إِلَىٰ رَبِّنَا مُنقَلِبُونَ

50. Jie tarė: „Jokios žalos! Tikrai, pas savo Viešpatį (Allahą) mes sugrįšime.“

Versetto: 51

إِنَّا نَطۡمَعُ أَن يَغۡفِرَ لَنَا رَبُّنَا خَطَٰيَٰنَآ أَن كُنَّآ أَوَّلَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

51. „Iš tiesų, mes tikrai tikimės, kad mūsų Viešpats atleis mums mūsų nuodėmes, nes mes esame pirmieji iš tikinčiųjų [Mūsą (Mozę) ir monoteizmą, kurį jis atnešė iš Allaho].“

Versetto: 52

۞ وَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰٓ أَنۡ أَسۡرِ بِعِبَادِيٓ إِنَّكُم مُّتَّبَعُونَ

52. Ir Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), sakydami: „Išvyk naktį su Mano vergais, iš tiesų, jūs būsite persekiojami.“

Versetto: 53

فَأَرۡسَلَ فِرۡعَوۡنُ فِي ٱلۡمَدَآئِنِ حَٰشِرِينَ

53. Tada Firaun (Faraonas) išsiuntė šauklius į (visus) miestus.

Versetto: 54

إِنَّ هَٰٓؤُلَآءِ لَشِرۡذِمَةٞ قَلِيلُونَ

54. (Sakančius): „Iš tiesų, jie tikrai yra tik maža grupė.“

Versetto: 55

وَإِنَّهُمۡ لَنَا لَغَآئِظُونَ

55. Ir tikrai, jie padarė tai, kas įsiutino mus.

Versetto: 56

وَإِنَّا لَجَمِيعٌ حَٰذِرُونَ

56. Tačiau mes esame kariuomenė, visi surinkti, gausiai perspėjantys.“

Versetto: 57

فَأَخۡرَجۡنَٰهُم مِّن جَنَّٰتٖ وَعُيُونٖ

57. Taigi, Mes išvarėme juos iš sodų ir šaltinių

Versetto: 58

وَكُنُوزٖ وَمَقَامٖ كَرِيمٖ

58. Lobių ir visų rūšių garbingų vietų.

Versetto: 59

كَذَٰلِكَۖ وَأَوۡرَثۡنَٰهَا بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

59. Taip [Mes išvarėme juos (Faraono žmones)] ir Mes privertėme Israelio (Izraelio) Vaikus paveldėti juos.

Versetto: 60

فَأَتۡبَعُوهُم مُّشۡرِقِينَ

60. Taigi jie persekiojo juos saulėtekio metu.

Versetto: 61

فَلَمَّا تَرَٰٓءَا ٱلۡجَمۡعَانِ قَالَ أَصۡحَٰبُ مُوسَىٰٓ إِنَّا لَمُدۡرَكُونَ

61. Ir kai dvi kariuomenės pamatė viena kitą, Mūsos (Mozės) kompanjonai tarė: „Mes tikrai būsime pasivyti.“

Versetto: 62

قَالَ كَلَّآۖ إِنَّ مَعِيَ رَبِّي سَيَهۡدِينِ

62. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Ne, iš tiesų su manimi yra mano Viešpats. Jis išves mane.“

Versetto: 63

فَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰٓ أَنِ ٱضۡرِب بِّعَصَاكَ ٱلۡبَحۡرَۖ فَٱنفَلَقَ فَكَانَ كُلُّ فِرۡقٖ كَٱلطَّوۡدِ ٱلۡعَظِيمِ

63. Tada Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), (sakydami): „Smok jūrai su savo lazda.“ Ir ji pasidalino, kiekviena atskira dalis (tos jūros vandens) tapo kaip didžiulis kalnas.

Versetto: 64

وَأَزۡلَفۡنَا ثَمَّ ٱلۡأٓخَرِينَ

64. Tada Mes prinešėme kitus [Firauno (Faraono) dalį] arčiau tos vietos.

Versetto: 65

وَأَنجَيۡنَا مُوسَىٰ وَمَن مَّعَهُۥٓ أَجۡمَعِينَ

65. Ir Mes išgelbėjome Mūsą (Mozę) ir visus su juo.

Versetto: 66

ثُمَّ أَغۡرَقۡنَا ٱلۡأٓخَرِينَ

66. Tada Mes paskandinome kitus.

Versetto: 67

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

67. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas (arba įrodymas), tačiau dauguma jų nėra tikintys.

Versetto: 68

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

68. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

Versetto: 69

وَٱتۡلُ عَلَيۡهِمۡ نَبَأَ إِبۡرَٰهِيمَ

69. Ir recituok jiems Ibrahimo (Abraomo) istoriją.

Versetto: 70

إِذۡ قَالَ لِأَبِيهِ وَقَوۡمِهِۦ مَا تَعۡبُدُونَ

70. Kai jis sakė savo tėvui ir savo žmonėms: „Ką jūs garbinate?“

Versetto: 71

قَالُواْ نَعۡبُدُ أَصۡنَامٗا فَنَظَلُّ لَهَا عَٰكِفِينَ

71. Jie tarė: „Mes garbiname stabus ir jiems mes esame visada atsidavę.“

Versetto: 72

قَالَ هَلۡ يَسۡمَعُونَكُمۡ إِذۡ تَدۡعُونَ

72. Jis tarė: „Ar jie girdi jus, kai jūs šaukiatės (jų)?“

Versetto: 73

أَوۡ يَنفَعُونَكُمۡ أَوۡ يَضُرُّونَ

73. „Arba ar jie duoda jums naudos arba kenkia (jums)?“

Versetto: 74

قَالُواْ بَلۡ وَجَدۡنَآ ءَابَآءَنَا كَذَٰلِكَ يَفۡعَلُونَ

74. Jie tarė: „(Ne), bet mes radome savo tėvus darant taip.“

Versetto: 75

قَالَ أَفَرَءَيۡتُم مَّا كُنتُمۡ تَعۡبُدُونَ

75. Jis tarė: „Ar jūs pastebite tai, ką jūs garbinote –

Versetto: 76

أَنتُمۡ وَءَابَآؤُكُمُ ٱلۡأَقۡدَمُونَ

76. jūs ir jūsų senovės tėvai?

Versetto: 77

فَإِنَّهُمۡ عَدُوّٞ لِّيٓ إِلَّا رَبَّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

77. Iš tiesų, jie yra priešai man, išskyrus Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpatį

Versetto: 78

ٱلَّذِي خَلَقَنِي فَهُوَ يَهۡدِينِ

78. Kuris sukūrė mane, ir tai Jis, Kuris teisingai veda mane.“

Versetto: 79

وَٱلَّذِي هُوَ يُطۡعِمُنِي وَيَسۡقِينِ

79. Ir tai Jis, Kuris maitina mane ir duoda man gerti

Versetto: 80

وَإِذَا مَرِضۡتُ فَهُوَ يَشۡفِينِ

80. Ir kai aš sergu, tai Jis, Kuris pagydo mane.

Versetto: 81

وَٱلَّذِي يُمِيتُنِي ثُمَّ يُحۡيِينِ

81. Ir Kuris privers mane mirti, ir tada prikels mane gyvenimui (vėl).“

Versetto: 82

وَٱلَّذِيٓ أَطۡمَعُ أَن يَغۡفِرَ لِي خَطِيٓـَٔتِي يَوۡمَ ٱلدِّينِ

82. Ir Kuris, aš tikiuosi, atleis man mano kaltes Atlygio Dieną (Prikėlimo Dieną).“

Versetto: 83

رَبِّ هَبۡ لِي حُكۡمٗا وَأَلۡحِقۡنِي بِٱلصَّٰلِحِينَ

83. Mano Viešpatie, suteik Hukm (religinių žinių, teisingą reikalų sprendimą ir pranašavimą) man, ir prijunk mane prie teisingųjų.

Versetto: 84

وَٱجۡعَل لِّي لِسَانَ صِدۡقٖ فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

84. Ir suteik man garbingą minėjimą vėlesniųjų kartų.

Versetto: 85

وَٱجۡعَلۡنِي مِن وَرَثَةِ جَنَّةِ ٱلنَّعِيمِ

85. Ir padaryk mane vienu iš Džiaugsmo Rojaus paveldėtojų.

Versetto: 86

وَٱغۡفِرۡ لِأَبِيٓ إِنَّهُۥ كَانَ مِنَ ٱلضَّآلِّينَ

86. Ir atleisk mano tėvui, iš tiesų, jis yra paklydęs.

Versetto: 87

وَلَا تُخۡزِنِي يَوۡمَ يُبۡعَثُونَ

87. Ir negėdink manęs tą Dieną, kai (visi kūriniai) bus prikelti.

Versetto: 88

يَوۡمَ لَا يَنفَعُ مَالٞ وَلَا بَنُونَ

88. Dieną, kurią nei turtas, nei sūnūs neduos naudos.

Versetto: 89

إِلَّا مَنۡ أَتَى ٱللَّهَ بِقَلۡبٖ سَلِيمٖ

89. Išskyrus tam, kuris atneš Allahui švarią širdį [švarią nuo širk (daugiadievystės) ir nifak (veidmainystės)].

Versetto: 90

وَأُزۡلِفَتِ ٱلۡجَنَّةُ لِلۡمُتَّقِينَ

90. Ir Rojus bus priartintas prie Mutakūn (dievobaimingųjų)

Versetto: 91

وَبُرِّزَتِ ٱلۡجَحِيمُ لِلۡغَاوِينَ

91. Ir (Pragaro) Ugnis bus išstatyta pilnam paklydusiųjų vaizdui.

Versetto: 92

وَقِيلَ لَهُمۡ أَيۡنَ مَا كُنتُمۡ تَعۡبُدُونَ

92. Ir bus tarta jiems: „Kur tie (netikri dievai, kuriuos jūs priskirdavote Allaho priešininkais), kuriuos jūs garbindavote.

Versetto: 93

مِن دُونِ ٱللَّهِ هَلۡ يَنصُرُونَكُمۡ أَوۡ يَنتَصِرُونَ

93. Vietoj Allaho? Ar gali jie padėti jums ar (bent) padėti patys sau?“

Versetto: 94

فَكُبۡكِبُواْ فِيهَا هُمۡ وَٱلۡغَاوُۥنَ

94. Tada jie įmes savo veidus į (Ugnį), jie ir ghavūn (velniai, ir tie, kurie klydo).

Versetto: 95

وَجُنُودُ إِبۡلِيسَ أَجۡمَعُونَ

95. Ir visos Iblis (Šėtono) kariuomenės kartu.

Versetto: 96

قَالُواْ وَهُمۡ فِيهَا يَخۡتَصِمُونَ

96. Jie sakys, varžydamiesi tenais.

Versetto: 97

تَٱللَّهِ إِن كُنَّا لَفِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٍ

97. Prisiekiame Allahu, mes tikrai buvome akivaidžioje klaidoje.

Versetto: 98

إِذۡ نُسَوِّيكُم بِرَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

98. Kai Mes laikėme jus (netikri dievai) lygiais (garbinime) Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpačiui.

Versetto: 99

وَمَآ أَضَلَّنَآ إِلَّا ٱلۡمُجۡرِمُونَ

99. Ir niekas nepaklaidino mūsų tik Mudžrimūn [Iblis (Šėtonas) ir tie iš žmonių, kurie darė nusikaltimus, žudikai, daugiadieviai ir engėjai].

Versetto: 100

فَمَا لَنَا مِن شَٰفِعِينَ

100. Dabar mes neturime jokių užtarėjų

Versetto: 101

وَلَا صَدِيقٍ حَمِيمٖ

101. Nei artimo draugo (padėti mums).

Versetto: 102

فَلَوۡ أَنَّ لَنَا كَرَّةٗ فَنَكُونَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

102. (Deja), jei tik mes turėtume progą grįžti (į pasaulį), mes tikrai būtume tarp tikinčiųjų!

Versetto: 103

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

103. Iš tiesų tame yra tikrai ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys.

Versetto: 104

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

104. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis yra tikrai Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

Versetto: 105

كَذَّبَتۡ قَوۡمُ نُوحٍ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

105. Nūho (Nojaus) žmonės atmetė Pasiuntinius.

Versetto: 106

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ أَخُوهُمۡ نُوحٌ أَلَا تَتَّقُونَ

106. Kai jų brolis Nūhas (Nojus) sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?“

Versetto: 107

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

107. „Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.“

Versetto: 108

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

108. „Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.“

Versetto: 109

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

109. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

Versetto: 110

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

110. Taigi atlikte savo pareigas Allahui, bijokite Jo ir pakluskite man.“

Versetto: 111

۞ قَالُوٓاْ أَنُؤۡمِنُ لَكَ وَٱتَّبَعَكَ ٱلۡأَرۡذَلُونَ

111. Jie tarė: „Ar mes turėtume patikėti tavimi, kai prasčiausi (žmonės) seka tavimi?“

Versetto: 112

قَالَ وَمَا عِلۡمِي بِمَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

112. Jis tarė: „O kokias žinias aš turiu apie tai, ką jie darydavo?

Versetto: 113

إِنۡ حِسَابُهُمۡ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّيۖ لَوۡ تَشۡعُرُونَ

113. „Jų atsiskaitymas yra tik su mano Viešpačiu, jei (tik) jūs galėtumėte žinoti.

Versetto: 114

وَمَآ أَنَا۠ بِطَارِدِ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

114. Ir aš neketinu išvyti tikinčiųjų.

Versetto: 115

إِنۡ أَنَا۠ إِلَّا نَذِيرٞ مُّبِينٞ

115. Aš tik esu paprastas perspėtojas.

Versetto: 116

قَالُواْ لَئِن لَّمۡ تَنتَهِ يَٰنُوحُ لَتَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمَرۡجُومِينَ

116. Jie tarė: „Jei tu nesiliausi, Nūhai (Nojau), tikrai būsi tarp užmėtytųjų akmenimis (užmuštųjų).“

Versetto: 117

قَالَ رَبِّ إِنَّ قَوۡمِي كَذَّبُونِ

117. Jis tarė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, mano žmonės atmetė mane.

Versetto: 118

فَٱفۡتَحۡ بَيۡنِي وَبَيۡنَهُمۡ فَتۡحٗا وَنَجِّنِي وَمَن مَّعِيَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

118. Taigi teisk Tu tarp manęs ir jų, ir išgelbėk mane ir tuos tikinčiuosius, kurie su manimi.“

Versetto: 119

فَأَنجَيۡنَٰهُ وَمَن مَّعَهُۥ فِي ٱلۡفُلۡكِ ٱلۡمَشۡحُونِ

119. Ir Mes išgelbėjome jį ir tuos su juo prikrautu laivu.

Versetto: 120

ثُمَّ أَغۡرَقۡنَا بَعۡدُ ٱلۡبَاقِينَ

120. Tada Mes paskandinome likusius (netikinčiuosius) po to.

Versetto: 121

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

121. Iš tiesų, tame yra tikrai ženklas, tačiau dauguma iš jų nėra tikintys.

Versetto: 122

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

122. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

Versetto: 123

كَذَّبَتۡ عَادٌ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

123. Ad (žmonės) atmetė Pasiuntinius.

Versetto: 124

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ أَخُوهُمۡ هُودٌ أَلَا تَتَّقُونَ

124. Kai jų brolis Hudas sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?“

Versetto: 125

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

125. Iš tiesų aš esu patikimas Pasiuntinys jums.

Versetto: 126

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

126. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

Versetto: 127

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

127. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

Versetto: 128

أَتَبۡنُونَ بِكُلِّ رِيعٍ ءَايَةٗ تَعۡبَثُونَ

128. Ar jūs statote aukštus rūmus ant kiekvienos aukštos vietovės, nors juose patys negyvenate?

Versetto: 129

وَتَتَّخِذُونَ مَصَانِعَ لَعَلَّكُمۡ تَخۡلُدُونَ

129. Ir ar jūs įsigyjate sau rūmus (gerus pastatus) lyg jūs gyvensite juose amžinai.

Versetto: 130

وَإِذَا بَطَشۡتُم بَطَشۡتُمۡ جَبَّارِينَ

130. Ir kai jūs pričiumpate (ką nors), pričiumpate jūs (jį) kaip tironai?

Versetto: 131

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

131. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

Versetto: 132

وَٱتَّقُواْ ٱلَّذِيٓ أَمَدَّكُم بِمَا تَعۡلَمُونَ

132. Ir atlikite savo pareigas Jam, bijokite To, Kuris pagelbėjo jums viskuo (gerais dalykais), ką jūs žinote.

Versetto: 133

أَمَدَّكُم بِأَنۡعَٰمٖ وَبَنِينَ

133. Jis pagelbėjo jums galvijais ir vaikais

Versetto: 134

وَجَنَّٰتٖ وَعُيُونٍ

134. Ir sodais ir šaltiniais

Versetto: 135

إِنِّيٓ أَخَافُ عَلَيۡكُمۡ عَذَابَ يَوۡمٍ عَظِيمٖ

135. Iš tiesų, aš bijau jums Didžiosios Dienos kančios.

Versetto: 136

قَالُواْ سَوَآءٌ عَلَيۡنَآ أَوَعَظۡتَ أَمۡ لَمۡ تَكُن مِّنَ ٱلۡوَٰعِظِينَ

136. Jie tarė: „Mums tas pat ar tu pamokslauji ar nesi iš tų, kurie pamokslauja.

Versetto: 137

إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا خُلُقُ ٱلۡأَوَّلِينَ

137. Tai ne kas kita kaip melagingos pasakos ir senovės religijos

Versetto: 138

وَمَا نَحۡنُ بِمُعَذَّبِينَ

138. Ir mes nebūsime nubausti.“

Versetto: 139

فَكَذَّبُوهُ فَأَهۡلَكۡنَٰهُمۡۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

139. Taigi jie atmetė jį ir Mes sunaikinome juos. Iš tiesų tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma iš jų nėra tikintys.

Versetto: 140

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

140. Ir iš tiesų jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausias.

Versetto: 141

كَذَّبَتۡ ثَمُودُ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

141. Samud (žmonės) atmetė Pasiuntinius.

Versetto: 142

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ أَخُوهُمۡ صَٰلِحٌ أَلَا تَتَّقُونَ

142. Kai jų brolis Salihas sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?“

Versetto: 143

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

143. „Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.“

Versetto: 144

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

144. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

Versetto: 145

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

145. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

Versetto: 146

أَتُتۡرَكُونَ فِي مَا هَٰهُنَآ ءَامِنِينَ

146. Ar jūs būsite saugūs tame, ką jūs čia turite?

Versetto: 147

فِي جَنَّٰتٖ وَعُيُونٖ

147. Soduose ir šaltiniuose.

Versetto: 148

وَزُرُوعٖ وَنَخۡلٖ طَلۡعُهَا هَضِيمٞ

148. Ir žaliuose javuose (laukuose) ir datulių palmėse su minkštomis burbuolėmis.

Versetto: 149

وَتَنۡحِتُونَ مِنَ ٱلۡجِبَالِ بُيُوتٗا فَٰرِهِينَ

149. Ir jūs iškertate kanluose, namus meistriškai.

Versetto: 150

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

150. Taigi bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

Versetto: 151

وَلَا تُطِيعُوٓاْ أَمۡرَ ٱلۡمُسۡرِفِينَ

151. Ir nesekite įsakymais Al-Musrifūn [t. y. savo vyresniųjų – lyderių, kurie buvo daugiadieviai, nusikaltėliai ir nuodėmiautojai]

Versetto: 152

ٱلَّذِينَ يُفۡسِدُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَا يُصۡلِحُونَ

152. Kurie daro piktadarybes žemėje, ir nesitaiso.“

Versetto: 153

قَالُوٓاْ إِنَّمَآ أَنتَ مِنَ ٱلۡمُسَحَّرِينَ

153. Jie tarė: „Tu esi tik iš tų, užburtųjų!“

Versetto: 154

مَآ أَنتَ إِلَّا بَشَرٞ مِّثۡلُنَا فَأۡتِ بِـَٔايَةٍ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

154. Tu esu tik žmogus, kaip ir mes. Tad atnešk mums ženklą, jei esi iš tiesą sakančiųjų.“

Versetto: 155

قَالَ هَٰذِهِۦ نَاقَةٞ لَّهَا شِرۡبٞ وَلَكُمۡ شِرۡبُ يَوۡمٖ مَّعۡلُومٖ

155. Jis tarė: „Čia kupranugarė. Ji turi teisę gerti (vandenį) ir jūs turite teisę gerti (vandenį) (kiekvienas) dieną, žinomą.

Versetto: 156

وَلَا تَمَسُّوهَا بِسُوٓءٖ فَيَأۡخُذَكُمۡ عَذَابُ يَوۡمٍ عَظِيمٖ

156. Ir nežalokite jos, kad Didžiosios Dienos kančia nepričiuptų jūsų.“

Versetto: 157

فَعَقَرُوهَا فَأَصۡبَحُواْ نَٰدِمِينَ

157. Tačiau jie nužudė ją ir tada jie tapo atgailaujančiais.

Versetto: 158

فَأَخَذَهُمُ ٱلۡعَذَابُۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

158. Taigi kančia pasivijo juos. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys.

Versetto: 159

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

159. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

Versetto: 160

كَذَّبَتۡ قَوۡمُ لُوطٍ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

160. Lūto (Loto) žmonės (kurie gyveno Sodomos mieste, Palestinoje), neigė Pasiuntinius.

Versetto: 161

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ أَخُوهُمۡ لُوطٌ أَلَا تَتَّقُونَ

161. Kai jų brolis Lūtas (Lotas) sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho ir nepaklusite Jam?“

Versetto: 162

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

162. „Iš tiesų, Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.“

Versetto: 163

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

163. „Tad bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

Versetto: 164

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

164. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

Versetto: 165

أَتَأۡتُونَ ٱلذُّكۡرَانَ مِنَ ٱلۡعَٰلَمِينَ

165. „Ar jūs skverbiatės į Alamyn (žmonijos) vyrus

Versetto: 166

وَتَذَرُونَ مَا خَلَقَ لَكُمۡ رَبُّكُم مِّنۡ أَزۡوَٰجِكُمۚ بَلۡ أَنتُمۡ قَوۡمٌ عَادُونَ

166. Ir paliekate tas, kurias Allahas sukūrė jums būti jūsų žmonomis? Ne, jūs esate nusidedantys žmonės!

Versetto: 167

قَالُواْ لَئِن لَّمۡ تَنتَهِ يَٰلُوطُ لَتَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُخۡرَجِينَ

167. Jie tarė: „Jei tu nesiliausi, Lūtai (Lotai), iš tiesų būsi iš išvarytųjų!

Versetto: 168

قَالَ إِنِّي لِعَمَلِكُم مِّنَ ٱلۡقَالِينَ

168. Jis tarė: „Aš tikrai, esu iš tų, kurie su griežtu pykčiu ir įsiučiu nepritaria jūsų (šiam blogam) (sodomijos) veiksmui.“

Versetto: 169

رَبِّ نَجِّنِي وَأَهۡلِي مِمَّا يَعۡمَلُونَ

169. „Mano Viešpatie, išgelbėk mane ir mano šeimą nuo to, ką jie daro.“

Versetto: 170

فَنَجَّيۡنَٰهُ وَأَهۡلَهُۥٓ أَجۡمَعِينَ

170. Taigi Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą, visus,

Versetto: 171

إِلَّا عَجُوزٗا فِي ٱلۡغَٰبِرِينَ

171. Išskyrus seną moterį (jo žmoną) iš tų, kurie liko anapus.

Versetto: 172

ثُمَّ دَمَّرۡنَا ٱلۡأٓخَرِينَ

172. Tada po to Mes sunaikinome kitus.

Versetto: 173

وَأَمۡطَرۡنَا عَلَيۡهِم مَّطَرٗاۖ فَسَآءَ مَطَرُ ٱلۡمُنذَرِينَ

173. Ir Mes apipylėme juos (kančios) lietumi. Ir koks blogas buvo lietus tų, kurie buvo perspėti.

Versetto: 174

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

174. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys,

Versetto: 175

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

175. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

Versetto: 176

كَذَّبَ أَصۡحَٰبُ لۡـَٔيۡكَةِ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

176. Al-Aika [šalia Madjan (Midian)] gyventojai neigė Pasiuntinius.

Versetto: 177

إِذۡ قَالَ لَهُمۡ شُعَيۡبٌ أَلَا تَتَّقُونَ

177. Kai Šuaibas sakė jiems: „Argi jūs nebijosite Allaho (ir nepaklusite Jam)?“

Versetto: 178

إِنِّي لَكُمۡ رَسُولٌ أَمِينٞ

178. „Aš esu patikimas Pasiuntinys jums.“

Versetto: 179

فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

179. „Tad bijokite Allaho, atlikite savo pareigas Jam ir pakluskite man.

Versetto: 180

وَمَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٍۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَىٰ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

180. „Jokio atlygio neprašau iš jūsų už tai (mano Žinią apie islamiškąjį monoteizmą). Mano atlygis yra tik iš Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties.

Versetto: 181

۞ أَوۡفُواْ ٱلۡكَيۡلَ وَلَا تَكُونُواْ مِنَ ٱلۡمُخۡسِرِينَ

181. „Suteikite pilną matą, ir nepriverskite (kitų) prarasti.

Versetto: 182

وَزِنُواْ بِٱلۡقِسۡطَاسِ ٱلۡمُسۡتَقِيمِ

182. Ir sverkite teisingomis ir tiksliomis svarstyklėmis.

Versetto: 183

وَلَا تَبۡخَسُواْ ٱلنَّاسَ أَشۡيَآءَهُمۡ وَلَا تَعۡثَوۡاْ فِي ٱلۡأَرۡضِ مُفۡسِدِينَ

183. Ir neapgaudinėkite žmonių sumažindami jų daiktus, nei darykite ką blogo, ištvirkaudami ir darydami piktadarybes žemėje.“

Versetto: 184

وَٱتَّقُواْ ٱلَّذِي خَلَقَكُمۡ وَٱلۡجِبِلَّةَ ٱلۡأَوَّلِينَ

184. Ir bijokite To, Kuris sukūrė jus ir senų žmonių kartas.“

Versetto: 185

قَالُوٓاْ إِنَّمَآ أَنتَ مِنَ ٱلۡمُسَحَّرِينَ

185. Jie tarė: „Tu esi tik iš tų, užburtųjų!“

Versetto: 186

وَمَآ أَنتَ إِلَّا بَشَرٞ مِّثۡلُنَا وَإِن نَّظُنُّكَ لَمِنَ ٱلۡكَٰذِبِينَ

186. „Tu esi tik žmogus, kaip ir mes, ir tikrai mes manome, kad esi tu vienas iš melagių.“

Versetto: 187

فَأَسۡقِطۡ عَلَيۡنَا كِسَفٗا مِّنَ ٱلسَّمَآءِ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

187. Taigi priversk dangaus dalį užkristi ant mūsų, jei esi tiesą sakantis.

Versetto: 188

قَالَ رَبِّيٓ أَعۡلَمُ بِمَا تَعۡمَلُونَ

188. Jis tarė: „Mano Viešpats yra Geriausiai Žinantis, ką jūs darote.“

Versetto: 189

فَكَذَّبُوهُ فَأَخَذَهُمۡ عَذَابُ يَوۡمِ ٱلظُّلَّةِۚ إِنَّهُۥ كَانَ عَذَابَ يَوۡمٍ عَظِيمٍ

189. Tačiau jie atmetė jį, taigi (tamsaus debesies) šešėlio dienos kančia apėmė juos. Iš tiesų tai buvo Didžiosios Dienos kančia.

Versetto: 190

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗۖ وَمَا كَانَ أَكۡثَرُهُم مُّؤۡمِنِينَ

190. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas, tačiau dauguma jų nėra tikintys.

Versetto: 191

وَإِنَّ رَبَّكَ لَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلرَّحِيمُ

191. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats, Jis tikrai yra Visa Galingas, Gailestingiausiasis.

Versetto: 192

وَإِنَّهُۥ لَتَنزِيلُ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

192. Ir tikrai, šis (Koranas) yra Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties apreiškimas.

Versetto: 193

نَزَلَ بِهِ ٱلرُّوحُ ٱلۡأَمِينُ

193. Kurį patikimas Rūh [Džibrilis (Gabirelius)] nuleido

Versetto: 194

عَلَىٰ قَلۡبِكَ لِتَكُونَ مِنَ ٱلۡمُنذِرِينَ

194. į tavo (Muchammedai ﷺ) širdį, kad tu būtum (vienas) iš perspėtojų

Versetto: 195

بِلِسَانٍ عَرَبِيّٖ مُّبِينٖ

195. Suprantama arabų kalba

Versetto: 196

وَإِنَّهُۥ لَفِي زُبُرِ ٱلۡأَوَّلِينَ

196. Ir iš itesų, tai (Koranas ir jo apreiškimas Pranašui Muchammedui ﷺ) yra (pranešta) ankstesniųjų žmonių Raštuose [t. y. Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje).

Versetto: 197

أَوَلَمۡ يَكُن لَّهُمۡ ءَايَةً أَن يَعۡلَمَهُۥ عُلَمَٰٓؤُاْ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

197. Argi tai nėra ženklas jiems, kad Israelio (Izraelio) Vaikų mokyti mokslininkai (kaip Adbullah bin Salam (lai Allahas būna juo patenkintas), kuris priėmė islamą) žinojo tai (esant tiesa)?

Versetto: 198

وَلَوۡ نَزَّلۡنَٰهُ عَلَىٰ بَعۡضِ ٱلۡأَعۡجَمِينَ

198. Ir jei Mes būtume apreiškę tai (šį Koraną) kam nors iš ne arabų

Versetto: 199

فَقَرَأَهُۥ عَلَيۡهِم مَّا كَانُواْ بِهِۦ مُؤۡمِنِينَ

199. Ir jis būtų parecitavęs tai jiems, jie nebūtų tuo patikėję,

Versetto: 200

كَذَٰلِكَ سَلَكۡنَٰهُ فِي قُلُوبِ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

200. Taip Mes privertėme tai (Korano neigimą) įžengti į Mudžrimūn (nusikaltėlių, daugiadievių, nusidėjėlių) širdis

Versetto: 201

لَا يُؤۡمِنُونَ بِهِۦ حَتَّىٰ يَرَوُاْ ٱلۡعَذَابَ ٱلۡأَلِيمَ

201. Jie nepatikės tuo tol, kol jie pamatys skausmingą kančią.

Versetto: 202

فَيَأۡتِيَهُم بَغۡتَةٗ وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ

202. Ji ateis pas juos staiga, jiems to nesuvokiant.

Versetto: 203

فَيَقُولُواْ هَلۡ نَحۡنُ مُنظَرُونَ

203. Tada jie sakys: „Ar gali mums būti leista atsikvėpti?“

Versetto: 204

أَفَبِعَذَابِنَا يَسۡتَعۡجِلُونَ

204. Ar jie tada norės, kad Mūsų kančia būtų paskubinta?

Versetto: 205

أَفَرَءَيۡتَ إِن مَّتَّعۡنَٰهُمۡ سِنِينَ

205. Pasakyk Man, (netgi) jei Mes leisime jiems linksmintis ilgus metus,

Versetto: 206

ثُمَّ جَآءَهُم مَّا كَانُواْ يُوعَدُونَ

206. o po to ateis pas juos tai (bausmė), kas jiems buvo pažadėta,

Versetto: 207

مَآ أَغۡنَىٰ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يُمَتَّعُونَ

207. Viskas, ką jie darydavo linksmindamiesi, neduos jiems jokios naudos.

Versetto: 208

وَمَآ أَهۡلَكۡنَا مِن قَرۡيَةٍ إِلَّا لَهَا مُنذِرُونَ

208. Ir niekada Mes nenaikinome miesto, tik jis turėjo savo perspėtojus

Versetto: 209

ذِكۡرَىٰ وَمَا كُنَّا ظَٰلِمِينَ

209. Priminimo būdu, ir Mes niekada nebuvome neteisingi.

Versetto: 210

وَمَا تَنَزَّلَتۡ بِهِ ٱلشَّيَٰطِينُ

210. Ir tai ne Šajatin (velniai), kurie nuleido tai (šį Koraną).

Versetto: 211

وَمَا يَنۢبَغِي لَهُمۡ وَمَا يَسۡتَطِيعُونَ

211. Nei tai pritiktų jiems, nei jie galėtų (sukurti tai).

Versetto: 212

إِنَّهُمۡ عَنِ ٱلسَّمۡعِ لَمَعۡزُولُونَ

212. Iš tiesų, jie buvo nutolinti nuo jo girdėjimo.

Versetto: 213

فَلَا تَدۡعُ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَ فَتَكُونَ مِنَ ٱلۡمُعَذَّبِينَ

213. Taigi nesišaukite su Allahu kito ilah (dievo), kad jūs nebūtumėte tarp tų, kurie gaus bausmę.

Versetto: 214

وَأَنذِرۡ عَشِيرَتَكَ ٱلۡأَقۡرَبِينَ

214. Ir perspėk savo gentį (Muchammedai ﷺ) iš artimų giminių.

Versetto: 215

وَٱخۡفِضۡ جَنَاحَكَ لِمَنِ ٱتَّبَعَكَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

215. Ir būk malonus ir nuolankus tikintiesiems, kurie seka tavimi.

Versetto: 216

فَإِنۡ عَصَوۡكَ فَقُلۡ إِنِّي بَرِيٓءٞ مِّمَّا تَعۡمَلُونَ

216. Tada, jei jie nepaklūsta tau, sakyk: „Aš nekaltas dėl to, ką jūs darote.“

Versetto: 217

وَتَوَكَّلۡ عَلَى ٱلۡعَزِيزِ ٱلرَّحِيمِ

217. Ir pasitikėk Visa Galingu, Gailestingiausiuoju.

Versetto: 218

ٱلَّذِي يَرَىٰكَ حِينَ تَقُومُ

218. Kuris mato tave (Muchammedai ﷺ) kai tu stovi (vienas naktį Tahadžud maldose).

Versetto: 219

وَتَقَلُّبَكَ فِي ٱلسَّٰجِدِينَ

219. Ir tavo judesius tarp tų, kurie krenta kniūbsčiomis (priešais Allahą penkiose privalomose bendruomeninėse maldose).

Versetto: 220

إِنَّهُۥ هُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡعَلِيمُ

220. Iš tiesų, Jis, tik Jis, yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

Versetto: 221

هَلۡ أُنَبِّئُكُمۡ عَلَىٰ مَن تَنَزَّلُ ٱلشَّيَٰطِينُ

221. Ar Man pranešti jums (žmonės) (apie tai) ant ko nusileidžia Šajatin (velniai)?

Versetto: 222

تَنَزَّلُ عَلَىٰ كُلِّ أَفَّاكٍ أَثِيمٖ

222. Jie nusleidžia ant kiekvieno meluoajnčio, nuodėmingo žmogaus.

Versetto: 223

يُلۡقُونَ ٱلسَّمۡعَ وَأَكۡثَرُهُمۡ كَٰذِبُونَ

223. Kuris klausosi (velnių, o jie išsako, kad jie girdėjo apie Nematomą iš angelų), ir dauguma iš jų yra melagiai.

Versetto: 224

وَٱلشُّعَرَآءُ يَتَّبِعُهُمُ ٱلۡغَاوُۥنَ

224. Tokie, kaip poetai - nusidėjėliai seka jais,

Versetto: 225

أَلَمۡ تَرَ أَنَّهُمۡ فِي كُلِّ وَادٖ يَهِيمُونَ

225. Argi nematai, kad jie kalba apie kiekvieną dalyką (šlovindami žmones – gerus ar blogus) savo poezijose?

Versetto: 226

وَأَنَّهُمۡ يَقُولُونَ مَا لَا يَفۡعَلُونَ

226. Ir kad jie sako tai, ko nedaro.

Versetto: 227

إِلَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ وَذَكَرُواْ ٱللَّهَ كَثِيرٗا وَٱنتَصَرُواْ مِنۢ بَعۡدِ مَا ظُلِمُواْۗ وَسَيَعۡلَمُ ٱلَّذِينَ ظَلَمُوٓاْ أَيَّ مُنقَلَبٖ يَنقَلِبُونَ

227. Išskyrus tuos, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus darbus, ir dažnai prisimena Allahą, ir pateisina save po to, kai buvo suklaidinti [atsakydami į poeziją neteisingai poezijai (kurią pagonių poetai sako prieš musulmonus)]. O tie, kurie elgiasi blogai, sužinos kokiu pralaimėjimu jie bus nuversti.