Traduzione dei significati Sura An-Naml - الترجمة الليتوانية - L'Enciclopedia del Nobile Corano

Sūra An-Naml

Versetto: 1

طسٓۚ تِلۡكَ ءَايَٰتُ ٱلۡقُرۡءَانِ وَكِتَابٖ مُّبِينٍ

1. Ta, Syn. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)]. Tai yra Korano Eilutės, ir (tai yra) Knyga (kuri padaro viską) aiški.

Versetto: 2

هُدٗى وَبُشۡرَىٰ لِلۡمُؤۡمِنِينَ

2. Vedimas (į Teisingą Kelią) ir geros žinios tikintiesiems [kurie tiki Allaho Vienumą (t. y. islamiškąjį monoteizmą)].

Versetto: 3

ٱلَّذِينَ يُقِيمُونَ ٱلصَّلَوٰةَ وَيُؤۡتُونَ ٱلزَّكَوٰةَ وَهُم بِٱلۡأٓخِرَةِ هُمۡ يُوقِنُونَ

3. Tiems, kurie atleika As-Salat (Ikamat-as-Salat) ir duoda Zakat ir jie užtikrintai tiki Amžinybę (prikėlimą, atlyginimą už savo gerus ir blogus darbus, Rojų ir Pragarą).

Versetto: 4

إِنَّ ٱلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ بِٱلۡأٓخِرَةِ زَيَّنَّا لَهُمۡ أَعۡمَٰلَهُمۡ فَهُمۡ يَعۡمَهُونَ

4. Iš tiesų, tie, kurie netiki Amžinybę, Mes privertėme jų veiksmus atrodyti teisingais jiems, kad jie aklai klaidžiotų.

Versetto: 5

أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ لَهُمۡ سُوٓءُ ٱلۡعَذَابِ وَهُمۡ فِي ٱلۡأٓخِرَةِ هُمُ ٱلۡأَخۡسَرُونَ

5. Jie yra tie, kuriems bus bloga kančia (šiame pasaulyje). Ir Amžinybėje jie bus iš didžiausių pralaimėtojų.

Versetto: 6

وَإِنَّكَ لَتُلَقَّى ٱلۡقُرۡءَانَ مِن لَّدُنۡ حَكِيمٍ عَلِيمٍ

6. Ir iš tiesų tu ( Muchammedai ﷺ) esi Vienintelio, Visa Išmintingo, Visa Žinančiojo mokomas Korano.

Versetto: 7

إِذۡ قَالَ مُوسَىٰ لِأَهۡلِهِۦٓ إِنِّيٓ ءَانَسۡتُ نَارٗا سَـَٔاتِيكُم مِّنۡهَا بِخَبَرٍ أَوۡ ءَاتِيكُم بِشِهَابٖ قَبَسٖ لَّعَلَّكُمۡ تَصۡطَلُونَ

7. (Atminkite) kai Mūsa (Mozė) sakė savo šeimai: „Iš tiesų, aš mačiau ugnį. Aš atnešiu jums iš ten kokios nors informacijos arba aš atnešiu jums degantį fakelą, kad jūs susišildytumėte.“

Versetto: 8

فَلَمَّا جَآءَهَا نُودِيَ أَنۢ بُورِكَ مَن فِي ٱلنَّارِ وَمَنۡ حَوۡلَهَا وَسُبۡحَٰنَ ٱللَّهِ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

8. Tačiau kai jis atvyko pas tai, buvo pašauktas: „Palaimintas yra tas, kas yra ugnyje, ir kas yra aplink ją! Ir lai būna pašlovintas Allahas, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpats.

Versetto: 9

يَٰمُوسَىٰٓ إِنَّهُۥٓ أَنَا ٱللَّهُ ٱلۡعَزِيزُ ٱلۡحَكِيمُ

9. „Mūsa (Moze), iš tiesų, tai esu Aš, Allahas, Visa Galingas, Visa Išmintingas.

Versetto: 10

وَأَلۡقِ عَصَاكَۚ فَلَمَّا رَءَاهَا تَهۡتَزُّ كَأَنَّهَا جَآنّٞ وَلَّىٰ مُدۡبِرٗا وَلَمۡ يُعَقِّبۡۚ يَٰمُوسَىٰ لَا تَخَفۡ إِنِّي لَا يَخَافُ لَدَيَّ ٱلۡمُرۡسَلُونَ

10. Ir mesk žemyn savo lazdą!“ Tačiau kai jis pamatė ją judančią lyg ji būtų buvus gyvatė, jis nusigręžė bėgti, ir nebežiūrėjo. (Buvo tarta:) „Mūsa (Moze), nebijok – iš tiesų Pasiuntiniai nesibaimina Mano akistatoje.

Versetto: 11

إِلَّا مَن ظَلَمَ ثُمَّ بَدَّلَ حُسۡنَۢا بَعۡدَ سُوٓءٖ فَإِنِّي غَفُورٞ رَّحِيمٞ

11. „Išskyrus tą, kuris elgėsi blogai ir po to blogį pakeitė į gėrį. Tada tikrai, Aš esu Visada Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

Versetto: 12

وَأَدۡخِلۡ يَدَكَ فِي جَيۡبِكَ تَخۡرُجۡ بَيۡضَآءَ مِنۡ غَيۡرِ سُوٓءٖۖ فِي تِسۡعِ ءَايَٰتٍ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ وَقَوۡمِهِۦٓۚ إِنَّهُمۡ كَانُواْ قَوۡمٗا فَٰسِقِينَ

12. Ir padėk savo ranką į savo užantį, ji taps balta be jokios žalos. (Tai yra) iš devynių ženklų (kuriuos tu nuneši) Firaunui (Faraonui) ir jo žmonėms. Iš tiesų, jie yra žmonės, kurie yra Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).

Versetto: 13

فَلَمَّا جَآءَتۡهُمۡ ءَايَٰتُنَا مُبۡصِرَةٗ قَالُواْ هَٰذَا سِحۡرٞ مُّبِينٞ

13. Tačiau kai Mūsų Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t. t.) atėjo pas juos, aiškūs pamayti, jie tarė: „Tai yra akivaizdi magija.“

Versetto: 14

وَجَحَدُواْ بِهَا وَٱسۡتَيۡقَنَتۡهَآ أَنفُسُهُمۡ ظُلۡمٗا وَعُلُوّٗاۚ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُفۡسِدِينَ

14. Ir jie atmetė juos (tuos Ajat) klaidingai ir išdidžiai, nors jie patys buvo jais įtikinti [t. y. jie (Ajat) yra iš Allaho, ir Mūsa (Mozė) yra tikrai Allaho Pasiuntinys, tačiau jie nenorėjo paklusti Mūsai (Mozei) ir nekentė tikėti jo monoteizmo Žinią]. Taigi pažvelkite, kokia buvo Mufsidūn (netikinčiųjų, nepaklusniųjų Allahu, bloga darančiųjų ir melagių) pabaiga.

Versetto: 15

وَلَقَدۡ ءَاتَيۡنَا دَاوُۥدَ وَسُلَيۡمَٰنَ عِلۡمٗاۖ وَقَالَا ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ ٱلَّذِي فَضَّلَنَا عَلَىٰ كَثِيرٖ مِّنۡ عِبَادِهِ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

15. Ir iš tiesų Mes suteikėme žinojimą Davūdui (Dovydui) ir Suleimanui (Saliamonui) ir jie abu sakė: „Visa šlovė ir padėka Allahui, Kuris iškėlė mus virš daugybės Savo tikinčių vergų!”

Versetto: 16

وَوَرِثَ سُلَيۡمَٰنُ دَاوُۥدَۖ وَقَالَ يَٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ عُلِّمۡنَا مَنطِقَ ٱلطَّيۡرِ وَأُوتِينَا مِن كُلِّ شَيۡءٍۖ إِنَّ هَٰذَا لَهُوَ ٱلۡفَضۡلُ ٱلۡمُبِينُ

16. Ir Suleimanas (Saliamonas) paveldėjo Davūdo (Dovydo) žinojimą. Jis sakė: „Žmonės, mes buvome išmokyti paukščių kalbos, ir mums buvo suteikti visi dalykai. Tai iš tiesų yra akivaizdi malonė (iš Allaho).“

Versetto: 17

وَحُشِرَ لِسُلَيۡمَٰنَ جُنُودُهُۥ مِنَ ٱلۡجِنِّ وَٱلۡإِنسِ وَٱلطَّيۡرِ فَهُمۡ يُوزَعُونَ

17. Ir štai susirinko priešais Suleimaną (Saliamoną) jo džinų ir žmonių kariuomenės, ir paukščiai, ir jie visi buvo sustatyti mūšio rikiuote (žygiavo priekin).

Versetto: 18

حَتَّىٰٓ إِذَآ أَتَوۡاْ عَلَىٰ وَادِ ٱلنَّمۡلِ قَالَتۡ نَمۡلَةٞ يَٰٓأَيُّهَا ٱلنَّمۡلُ ٱدۡخُلُواْ مَسَٰكِنَكُمۡ لَا يَحۡطِمَنَّكُمۡ سُلَيۡمَٰنُ وَجُنُودُهُۥ وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ

18. Kol, jiems atvykus į skruzdėlių slėnį, viena iš skruzdžių tarė: „Skruzdės, įženkite į savo buveines, kad Suleimanas (Saliamonas) ir jo kariuomenės nesutraiškytų jūsų,to nesuvokiant.“

Versetto: 19

فَتَبَسَّمَ ضَاحِكٗا مِّن قَوۡلِهَا وَقَالَ رَبِّ أَوۡزِعۡنِيٓ أَنۡ أَشۡكُرَ نِعۡمَتَكَ ٱلَّتِيٓ أَنۡعَمۡتَ عَلَيَّ وَعَلَىٰ وَٰلِدَيَّ وَأَنۡ أَعۡمَلَ صَٰلِحٗا تَرۡضَىٰهُ وَأَدۡخِلۡنِي بِرَحۡمَتِكَ فِي عِبَادِكَ ٱلصَّٰلِحِينَ

19. Taigi jis [Suleimanas (Saliamos)] nusišypsojo, patenkintas jos kalba, ir tarė: „Mano Viešpaties, suteik man galią ir gebėjimą, kad aš būčiau dėkingas už Tavo Malones, kurias Tu suteikei man ir mano tėvams, ir kad aš daryčiau teisingus gerus darbus, kurie patenkintų Tave, ir priimk mane Savo Gailesntingumu tarp Savo teisingųjų vergų.“

Versetto: 20

وَتَفَقَّدَ ٱلطَّيۡرَ فَقَالَ مَالِيَ لَآ أَرَى ٱلۡهُدۡهُدَ أَمۡ كَانَ مِنَ ٱلۡغَآئِبِينَ

20. Jis apžiūrėjo paukščius ir tarė: „Kas nutiko, kad aš nematau kukučio? Ar jo nėra?“

Versetto: 21

لَأُعَذِّبَنَّهُۥ عَذَابٗا شَدِيدًا أَوۡ لَأَاْذۡبَحَنَّهُۥٓ أَوۡ لَيَأۡتِيَنِّي بِسُلۡطَٰنٖ مُّبِينٖ

21. Aš tikrai nubausiu jį griežta kančia, arba paskersiu jį, nebent jis pateiks man aiškią priežastį.“

Versetto: 22

فَمَكَثَ غَيۡرَ بَعِيدٖ فَقَالَ أَحَطتُ بِمَا لَمۡ تُحِطۡ بِهِۦ وَجِئۡتُكَ مِن سَبَإِۭ بِنَبَإٖ يَقِينٍ

22. Tačiau nepasiliko ilgam. Jis (atvyko ir) tarė: „Aš nutvėriau (žinojimą apie tai) ko tu nenutvėrei ir aš atvykau pas tave iš Saba (Šėba) su tikromis naujienomis.

Versetto: 23

إِنِّي وَجَدتُّ ٱمۡرَأَةٗ تَمۡلِكُهُمۡ وَأُوتِيَتۡ مِن كُلِّ شَيۡءٖ وَلَهَا عَرۡشٌ عَظِيمٞ

23. Aš radau moterį, valdančią juos: jai buvo suteikti visi dalykai, kuriuos gali turėti bet kurie žemės valdytojai, ir ji turi didžiulį sostą.

Versetto: 24

وَجَدتُّهَا وَقَوۡمَهَا يَسۡجُدُونَ لِلشَّمۡسِ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَزَيَّنَ لَهُمُ ٱلشَّيۡطَٰنُ أَعۡمَٰلَهُمۡ فَصَدَّهُمۡ عَنِ ٱلسَّبِيلِ فَهُمۡ لَا يَهۡتَدُونَ

24. Aš aptikau ją ir jos žmones, garbinančius saulę, vietoj Allaho ir Šaitan (Šėtonas) privertė jų veiksmus atrodyti teisingus jiems, ir užstojo juos nuo (Allaho) Kelio: taigi jie neturi jokio teisingo vedimo.“

Versetto: 25

أَلَّاۤ يَسۡجُدُواْۤ لِلَّهِ ٱلَّذِي يُخۡرِجُ ٱلۡخَبۡءَ فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَيَعۡلَمُ مَا تُخۡفُونَ وَمَا تُعۡلِنُونَ

25. [Kadangi Šaitan (Šėtonas) užstojo juos nuo Allaho Kelio] taigi jie negarbina (nekniumba priešais) Allaho, Kuris išneša į šviesą tai, kas paslėpta danguose ir žemėje, ir žino, ką jūs slepiate, ir ką jūs atskleidžiate.

Versetto: 26

ٱللَّهُ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَ رَبُّ ٱلۡعَرۡشِ ٱلۡعَظِيمِ۩

26. Allahas, La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Aukščiausio Sosto Viešpats.

Versetto: 27

۞ قَالَ سَنَنظُرُ أَصَدَقۡتَ أَمۡ كُنتَ مِنَ ٱلۡكَٰذِبِينَ

27. [Suleimanas (Saliamonas)] tarė: „Mes pamatysime, ar kalbi tiesą, ar esi (vienas) iš melagių.

Versetto: 28

ٱذۡهَب بِّكِتَٰبِي هَٰذَا فَأَلۡقِهۡ إِلَيۡهِمۡ ثُمَّ تَوَلَّ عَنۡهُمۡ فَٱنظُرۡ مَاذَا يَرۡجِعُونَ

28. Eik su šiuo mano laišku ir pristatyk jį jiems, tada atsitrauk nuo jų ir pažiūrėk kokį (atsakymą) jie grąžins.“

Versetto: 29

قَالَتۡ يَٰٓأَيُّهَا ٱلۡمَلَؤُاْ إِنِّيٓ أُلۡقِيَ إِلَيَّ كِتَٰبٞ كَرِيمٌ

29. Ji tarė: „Vyresnieji, iš tiesų, tai man pristatytas puikus laiškas.

Versetto: 30

إِنَّهُۥ مِن سُلَيۡمَٰنَ وَإِنَّهُۥ بِسۡمِ ٱللَّهِ ٱلرَّحۡمَٰنِ ٱلرَّحِيمِ

30. Iš tiesų jis nuo Suleimano (Saliamono), ir iš tiesų, jame (skaitome): „Vardan Allaho, Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo:

Versetto: 31

أَلَّا تَعۡلُواْ عَلَيَّ وَأۡتُونِي مُسۡلِمِينَ

31. Neišsiaukštinkite priešais mane, tačiau atvykite pas mane kaip musulmonai (tikri tikintieji, kurie paklūsta Allahui pilnu nuolankumu).“

Versetto: 32

قَالَتۡ يَٰٓأَيُّهَا ٱلۡمَلَؤُاْ أَفۡتُونِي فِيٓ أَمۡرِي مَا كُنتُ قَاطِعَةً أَمۡرًا حَتَّىٰ تَشۡهَدُونِ

32. Ji tarė: „Vyresnieji, patarkite man (šiame) mano reikale. Aš nespręsiu nieko, kol jūs būsite su manimi (ir pateiksite man savo nuomones).“

Versetto: 33

قَالُواْ نَحۡنُ أُوْلُواْ قُوَّةٖ وَأُوْلُواْ بَأۡسٖ شَدِيدٖ وَٱلۡأَمۡرُ إِلَيۡكِ فَٱنظُرِي مَاذَا تَأۡمُرِينَ

33. Jie tarė: „Mes turime didelę galią ir didelį pajėgumą karui, tačiau tai tu turi įsakyti: taigi apmąstyk, ką įsakysi.“

Versetto: 34

قَالَتۡ إِنَّ ٱلۡمُلُوكَ إِذَا دَخَلُواْ قَرۡيَةً أَفۡسَدُوهَا وَجَعَلُوٓاْ أَعِزَّةَ أَهۡلِهَآ أَذِلَّةٗۚ وَكَذَٰلِكَ يَفۡعَلُونَ

34. Ji tarė: „Iš tiesų karaliai, kai jie įžengia į miestą (šalį), išgrobia jį ir padaro kilniausius jo žmones žemiausiais. Ir tai jie daro.

Versetto: 35

وَإِنِّي مُرۡسِلَةٌ إِلَيۡهِم بِهَدِيَّةٖ فَنَاظِرَةُۢ بِمَ يَرۡجِعُ ٱلۡمُرۡسَلُونَ

35. Tačiau iš tiesų, aš ketinu nusiųsti jam dovaną, ir pažiūrėti su kokiu (atsakymu) pasiuntinys grįš.“

Versetto: 36

فَلَمَّا جَآءَ سُلَيۡمَٰنَ قَالَ أَتُمِدُّونَنِ بِمَالٖ فَمَآ ءَاتَىٰنِۦَ ٱللَّهُ خَيۡرٞ مِّمَّآ ءَاتَىٰكُمۚ بَلۡ أَنتُم بِهَدِيَّتِكُمۡ تَفۡرَحُونَ

36. Taigi kai (pasiuntiniai su dovana) atvyko pas Suleimaną (Saliamoną), jis tarė: „Ar jūs padėsite man turte? Tai, ką Allahas suteikė man, yra geriau nei tai, ką Jis suteikė jums. Ne, jūs turėkite garbę savo dovanoje!“

Versetto: 37

ٱرۡجِعۡ إِلَيۡهِمۡ فَلَنَأۡتِيَنَّهُم بِجُنُودٖ لَّا قِبَلَ لَهُم بِهَا وَلَنُخۡرِجَنَّهُم مِّنۡهَآ أَذِلَّةٗ وَهُمۡ صَٰغِرُونَ

37. [Tada Suleimanas (Saliamonas) tarė jos pasiuntinių, atnešusiųjų dovaną, vyriausiajam]: „Grįžk pas juos. Mes tikrai ateisime pas juos su kariuomenėmis, kurioms jie negali pasipriešinti, ir mes išvarysime juos iš ten su gėda, ir jie bus pažeminti.“

Versetto: 38

قَالَ يَٰٓأَيُّهَا ٱلۡمَلَؤُاْ أَيُّكُمۡ يَأۡتِينِي بِعَرۡشِهَا قَبۡلَ أَن يَأۡتُونِي مُسۡلِمِينَ

38. Jis tarė: „Vyresnieji, kuris iš jūsų galite atnešti man jos sostą prieš tai, kol jie ateis pas mane, pasiduodantys nuolankiai?“

Versetto: 39

قَالَ عِفۡرِيتٞ مِّنَ ٱلۡجِنِّ أَنَا۠ ءَاتِيكَ بِهِۦ قَبۡلَ أَن تَقُومَ مِن مَّقَامِكَۖ وَإِنِّي عَلَيۡهِ لَقَوِيٌّ أَمِينٞ

39. ‘Ifrit (stiprusis) iš džinų tarė: „Aš atnešiu jį tau anskčiau nei tu pakilsi iš savo vietos (tarybos). Ir iš tiesų, aš esu tikrai stiprus, ir patikimas tokiam darbui.“

Versetto: 40

قَالَ ٱلَّذِي عِندَهُۥ عِلۡمٞ مِّنَ ٱلۡكِتَٰبِ أَنَا۠ ءَاتِيكَ بِهِۦ قَبۡلَ أَن يَرۡتَدَّ إِلَيۡكَ طَرۡفُكَۚ فَلَمَّا رَءَاهُ مُسۡتَقِرًّا عِندَهُۥ قَالَ هَٰذَا مِن فَضۡلِ رَبِّي لِيَبۡلُوَنِيٓ ءَأَشۡكُرُ أَمۡ أَكۡفُرُۖ وَمَن شَكَرَ فَإِنَّمَا يَشۡكُرُ لِنَفۡسِهِۦۖ وَمَن كَفَرَ فَإِنَّ رَبِّي غَنِيّٞ كَرِيمٞ

40. Vienas iš tų, pas kurį buvo Raštų žinios, tarė: „Aš ašnešiu jį tau per akies mirksnį!“ Tada, kai jis [Suleimanas (Saliamonas)] pamatė jį, pastatytą priešais jį, tarė: „Tai mano Viešpaties Malonė – išbandyti mane, ar aš būsiu dėkingas ar nedėkingas. Ir kas yra dėkingas, iš tiesų, jo dėkingumas yra dėl jo paties (gero), o kas yra nedėkingas, (jis yra nedėkingas tik dėl savo paties blogio). Be abejonės mano Viešpats yra Turtingas (nepriklausomas nuo jokių poreikių), Dosnus.“

Versetto: 41

قَالَ نَكِّرُواْ لَهَا عَرۡشَهَا نَنظُرۡ أَتَهۡتَدِيٓ أَمۡ تَكُونُ مِنَ ٱلَّذِينَ لَا يَهۡتَدُونَ

41. Jis tarė: „Užmaskuokite jos sostą jai tam, kad pamatytume, ar ji bus teisingai vedama (atpažins savo sostą), ar ji bus iš tų, kurie nevedami.“

Versetto: 42

فَلَمَّا جَآءَتۡ قِيلَ أَهَٰكَذَا عَرۡشُكِۖ قَالَتۡ كَأَنَّهُۥ هُوَۚ وَأُوتِينَا ٱلۡعِلۡمَ مِن قَبۡلِهَا وَكُنَّا مُسۡلِمِينَ

42. Taigi kai ji atvyko, buvo tarta (jai): „Ar tavo sostas kaip šis?“ Ji tarė: „(Jis yra) lyg jis būtų labai panašus.“ Ir [Suleimanas (Saliamonas) tarė]: „Žinojimas buvo suteiktas mums anksčiau jos, ir mes buvome priversti paklusti Allahui (islame, kaip musulmonai, anksčiau jos).“

Versetto: 43

وَصَدَّهَا مَا كَانَت تَّعۡبُدُ مِن دُونِ ٱللَّهِۖ إِنَّهَا كَانَتۡ مِن قَوۡمٖ كَٰفِرِينَ

43. Ir tai, ką ji garbindavo šalia Allaho, sulaikė ją (nuo islamo), nes ji buvo iš netikinčiųjų žmonių.

Versetto: 44

قِيلَ لَهَا ٱدۡخُلِي ٱلصَّرۡحَۖ فَلَمَّا رَأَتۡهُ حَسِبَتۡهُ لُجَّةٗ وَكَشَفَتۡ عَن سَاقَيۡهَاۚ قَالَ إِنَّهُۥ صَرۡحٞ مُّمَرَّدٞ مِّن قَوَارِيرَۗ قَالَتۡ رَبِّ إِنِّي ظَلَمۡتُ نَفۡسِي وَأَسۡلَمۡتُ مَعَ سُلَيۡمَٰنَ لِلَّهِ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

44. Buvo tarta jai: „Įženk į As-Sarh (stiklinį paviršių su vandeniu po juo arba rūmus): tačiau kai ji tai pamatė, ji pagalvojo, kad tai baseinas, ir ji (atsiraitojo drabužius), atidengdama savo kojas. (Suleimanas (Saliamonas)) tarė: „Iš tiesų tai Sarh (stiklinis paviršius su vandeniu po juo arba rūmai).“ Ji tarė: „Mano Viešpatie, iš tiesų aš suklaidinau save ir aš paklūstu [islame, kartu su Suleimanu (Saliamonu)] Allahui, Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpačiui.“

Versetto: 45

وَلَقَدۡ أَرۡسَلۡنَآ إِلَىٰ ثَمُودَ أَخَاهُمۡ صَٰلِحًا أَنِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ فَإِذَا هُمۡ فَرِيقَانِ يَخۡتَصِمُونَ

45. Ir iš tiesų Mes siuntėme Samud jų brolį Salihą, sakantį: „Garbinkite Allahą (Vienintelį ir nieko kito). Tada štai, jie tapo dviem grupėmis (tikinčiaisiais ir netikinčiaisiais), besiginčijančiais vieni su kitais.“

Versetto: 46

قَالَ يَٰقَوۡمِ لِمَ تَسۡتَعۡجِلُونَ بِٱلسَّيِّئَةِ قَبۡلَ ٱلۡحَسَنَةِۖ لَوۡلَا تَسۡتَغۡفِرُونَ ٱللَّهَ لَعَلَّكُمۡ تُرۡحَمُونَ

46. Jis tarė: „Mano žmonės, kodėl jūs siekiate paskubinti blogą (kančią) anskčiau gero (Allaho Gailestingumo)? Kodėl jūs nesiekiate Allaho Atleidimo, kad gautumėte jo gailestingumą?“

Versetto: 47

قَالُواْ ٱطَّيَّرۡنَا بِكَ وَبِمَن مَّعَكَۚ قَالَ طَٰٓئِرُكُمۡ عِندَ ٱللَّهِۖ بَلۡ أَنتُمۡ قَوۡمٞ تُفۡتَنُونَ

47. Jie tarė: „Mes turime blogą ženklą iš tavęs ir tų su tavimi.“ Jis tarė: „Jūsų blogas ženklas yra su Allahu. Ne, tačiau jūs esate žmonės, kurie yra išbandomi.“

Versetto: 48

وَكَانَ فِي ٱلۡمَدِينَةِ تِسۡعَةُ رَهۡطٖ يُفۡسِدُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَا يُصۡلِحُونَ

48. Ir buvo mieste devyni žmonės (iš jų vyrensiųjų sūnų), kurie darė piktadarybes žemėje, ir nebūtų pasitaisę.

Versetto: 49

قَالُواْ تَقَاسَمُواْ بِٱللَّهِ لَنُبَيِّتَنَّهُۥ وَأَهۡلَهُۥ ثُمَّ لَنَقُولَنَّ لِوَلِيِّهِۦ مَا شَهِدۡنَا مَهۡلِكَ أَهۡلِهِۦ وَإِنَّا لَصَٰدِقُونَ

49. Jie sakė: „Prisiekite vienas kitam Allahu, kad mes surengsime slaptą naktinę jo ir jo šeimos ataką, ir po to mes tikrai sakysime jo artimiems giminėms: „Mes nematėme jo šeimos pražūties, ir tikrai mes sakome tiesą.“

Versetto: 50

وَمَكَرُواْ مَكۡرٗا وَمَكَرۡنَا مَكۡرٗا وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ

50. Taigi jie rengė sąmokslą, ir Mes rengėme sąmokslą, kol jie nenutuokė.

Versetto: 51

فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ مَكۡرِهِمۡ أَنَّا دَمَّرۡنَٰهُمۡ وَقَوۡمَهُمۡ أَجۡمَعِينَ

51. Tada pažvelkite, kokia buvo jų sąmokslo pabaiga. Iš tiesų, Mes sunaikinome juos ir jų tautą, visus kartu.

Versetto: 52

فَتِلۡكَ بُيُوتُهُمۡ خَاوِيَةَۢ بِمَا ظَلَمُوٓاْۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗ لِّقَوۡمٖ يَعۡلَمُونَ

52. Tai jų namai visiškai sugriauti, nes jie darė blogą. Iš tiesų, tame tikrai yra Ajat (pamoka arba ženklas) žmonėms, kurie nežino.

Versetto: 53

وَأَنجَيۡنَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَكَانُواْ يَتَّقُونَ

53. Ir Mes išgelbėjome tuos, kurie tikėjo, ir baiminosi Allaho ir atlikdavo savo pareigas Jam.

Versetto: 54

وَلُوطًا إِذۡ قَالَ لِقَوۡمِهِۦٓ أَتَأۡتُونَ ٱلۡفَٰحِشَةَ وَأَنتُمۡ تُبۡصِرُونَ

54. Ir (atminkite) Lūtą (Lotą), kai jis sakė savo žmonėms. ^[1] Ar jūs darote Al-Fahiša (blogas dideles nuodėmes, visų rūšių neleistinus intymius santykius, sodomiją), kai matote (vienas kitą darantį blogą, be jokios priedangos)?“

[1] t. y. Sodomo mieste Palestinoje – vietoje, kur dabar yra Negyvoji jūra (žr. Ibn Kathir istorijos knygą „Pranašų istorijos“).

Versetto: 55

أَئِنَّكُمۡ لَتَأۡتُونَ ٱلرِّجَالَ شَهۡوَةٗ مِّن دُونِ ٱلنِّسَآءِۚ بَلۡ أَنتُمۡ قَوۡمٞ تَجۡهَلُونَ

55. „Ar jūs užsiimante savo geiduliais su vyrais, vietoj moterų? Ne, tačiau jūs esate žmonės, kurie elgiasi nesuvokiant.“

Versetto: 56

۞ فَمَا كَانَ جَوَابَ قَوۡمِهِۦٓ إِلَّآ أَن قَالُوٓاْ أَخۡرِجُوٓاْ ءَالَ لُوطٖ مِّن قَرۡيَتِكُمۡۖ إِنَّهُمۡ أُنَاسٞ يَتَطَهَّرُونَ

56. Nebuvo jokio kito atsakymo, duoto jo žmonių, išskyrus tai, kad jie sakė: „Išvarykite Lūto (Loto) šeimą iš savo miesto. Iš tiesų, tai žmonės, kurie nori būti švarūs ir tyri.“

Versetto: 57

فَأَنجَيۡنَٰهُ وَأَهۡلَهُۥٓ إِلَّا ٱمۡرَأَتَهُۥ قَدَّرۡنَٰهَا مِنَ ٱلۡغَٰبِرِينَ

57. Taigi Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą, išskyrus jo žmoną. Mes nulėmėme jai būti iš tų, kurie liko užnugaryje.

Versetto: 58

وَأَمۡطَرۡنَا عَلَيۡهِم مَّطَرٗاۖ فَسَآءَ مَطَرُ ٱلۡمُنذَرِينَ

58. Ir mes išpylėme ant jų (akmenų) lietų. Toks blogas buvo lietus tų, kurie buvo perspėti.

Versetto: 59

قُلِ ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ وَسَلَٰمٌ عَلَىٰ عِبَادِهِ ٱلَّذِينَ ٱصۡطَفَىٰٓۗ ءَآللَّهُ خَيۡرٌ أَمَّا يُشۡرِكُونَ

59. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Šlovė ir padėka Allahui, ir taika Jo vergams, kuriuos Jis pasirinko (Savo Žiniai), ar Allahas yra geresnis, ar (visa), ką jūs priskiriate partneriais (Jam)?“ (Žinoma, Allahas yra Geresnis).

Versetto: 60

أَمَّنۡ خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ وَأَنزَلَ لَكُم مِّنَ ٱلسَّمَآءِ مَآءٗ فَأَنۢبَتۡنَا بِهِۦ حَدَآئِقَ ذَاتَ بَهۡجَةٖ مَّا كَانَ لَكُمۡ أَن تُنۢبِتُواْ شَجَرَهَآۗ أَءِلَٰهٞ مَّعَ ٱللَّهِۚ بَلۡ هُمۡ قَوۡمٞ يَعۡدِلُونَ

60. Ar ne Jis (geresnis, nei jūsų dievai), Kuris sukūrė dangus ir žemę, ir nuleidžia jums vandenį (lietų) iš dangaus, kuriuo Mes priverčiame augti nuostabius sodus, pilnus grožio ir žavesio? Ne jūsų galiai priversti jų medžių augimą. Ar yra koks nors ilah (dievas) su Allahu? Ne, tačiau jie yra žmonės, kurie priskiria lygius (Jam)?

Versetto: 61

أَمَّن جَعَلَ ٱلۡأَرۡضَ قَرَارٗا وَجَعَلَ خِلَٰلَهَآ أَنۡهَٰرٗا وَجَعَلَ لَهَا رَوَٰسِيَ وَجَعَلَ بَيۡنَ ٱلۡبَحۡرَيۡنِ حَاجِزًاۗ أَءِلَٰهٞ مَّعَ ٱللَّهِۚ بَلۡ أَكۡثَرُهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ

61. Ar ne Jis (geresnis, nei jūsų dievai), Kuris padarė žemę tvirta buveine, ir patalpino upes vidury jos, ir įtvirtino tvirtai joje kalnus, ir nustatė pertvarą tarp dviejų jūrų (druskingo ir tyro vandens)? Ar yra koks nors ilah (dievas) su Allahu? Ne, tačiau dauguma jų nežino.

Versetto: 62

أَمَّن يُجِيبُ ٱلۡمُضۡطَرَّ إِذَا دَعَاهُ وَيَكۡشِفُ ٱلسُّوٓءَ وَيَجۡعَلُكُمۡ خُلَفَآءَ ٱلۡأَرۡضِۗ أَءِلَٰهٞ مَّعَ ٱللَّهِۚ قَلِيلٗا مَّا تَذَكَّرُونَ

62. Ar ne Jis (geresnis, nei jūsų dievai), Kuris atsako kenčiančiam, kai jis Jo šaukiasi, ir Kuris panaikina blogį, ir padaro jus žemės paveldėtojais, kartas po kartų? Ar yra koks nors ilah (dievas) su Allahu? Mažai jūs prisimenate.

Versetto: 63

أَمَّن يَهۡدِيكُمۡ فِي ظُلُمَٰتِ ٱلۡبَرِّ وَٱلۡبَحۡرِ وَمَن يُرۡسِلُ ٱلرِّيَٰحَ بُشۡرَۢا بَيۡنَ يَدَيۡ رَحۡمَتِهِۦٓۗ أَءِلَٰهٞ مَّعَ ٱللَّهِۚ تَعَٰلَى ٱللَّهُ عَمَّا يُشۡرِكُونَ

63. Ar ne Jis (geresnis, nei jūsų dievai), Kuris veda jus žemės ir jūros tamsoje, ir Kuris siunčia vėjus kaip gerų žinių pranašus, atvykstančius anksčau Jo Gailestignumo (lietaus)? Ar yra koks nors ilah (dievas) su Allahu? Lai būna Išaukštintas Allahas virš viso to, ką jie priskiria (Jam) partneriais.

Versetto: 64

أَمَّن يَبۡدَؤُاْ ٱلۡخَلۡقَ ثُمَّ يُعِيدُهُۥ وَمَن يَرۡزُقُكُم مِّنَ ٱلسَّمَآءِ وَٱلۡأَرۡضِۗ أَءِلَٰهٞ مَّعَ ٱللَّهِۚ قُلۡ هَاتُواْ بُرۡهَٰنَكُمۡ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

64. Ar ne Jis (geresnis nei jūsų taip vadinami dievai), Kuris suteikia pradžią kūriniams, ir po to tai pakartos, ir Kuris suteikia jums išlaikymą iš dangaus ir žemės? Ar yra koks nors ilah (dievas) su Allahu? Sakyk: „Pateikite savo įrodymus, jei sakote tiesą.“

Versetto: 65

قُل لَّا يَعۡلَمُ مَن فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ ٱلۡغَيۡبَ إِلَّا ٱللَّهُۚ وَمَا يَشۡعُرُونَ أَيَّانَ يُبۡعَثُونَ

65. Sakyk: „Niekas danguose ir žemėje nežino Ghaib (Nematomo), išskyrus Allahą, nei gali jie suvokti, kada jie bus prikelti.“

Versetto: 66

بَلِ ٱدَّٰرَكَ عِلۡمُهُمۡ فِي ٱلۡأٓخِرَةِۚ بَلۡ هُمۡ فِي شَكّٖ مِّنۡهَاۖ بَلۡ هُم مِّنۡهَا عَمُونَ

66. Ne, jie neturi žinojimo apie Amžinybę. Ne, jie dėl to abejoja. Ne, jie yra visiškame aklume dėl to.

Versetto: 67

وَقَالَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ أَءِذَا كُنَّا تُرَٰبٗا وَءَابَآؤُنَآ أَئِنَّا لَمُخۡرَجُونَ

67. O tie, kurie netiki, sako: „Kai mes pavirsime dulkėmis – mes ir mūsų tėvai, ar mes tikrai būsime (vėl) prikelti?“

Versetto: 68

لَقَدۡ وُعِدۡنَا هَٰذَا نَحۡنُ وَءَابَآؤُنَا مِن قَبۡلُ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّآ أَسَٰطِيرُ ٱلۡأَوَّلِينَ

68. „Iš tiesų mums buvo tai pažadėta – mums ir mūsų protėviams anksčiau (mūsų) – iš tiesų, tai niekas kitas tik senovės pasakos.“

Versetto: 69

قُلۡ سِيرُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ فَٱنظُرُواْ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

69. Sakyk jiems (Muchammedai ﷺ): „Keliaukite žemėje ir pamatykite kokia buvo Mudžrimūn (nusikaltėlių, tų, kurie neigė Allaho Pasiuntinius ir nepakluso Allahui) pabaiga.“

Versetto: 70

وَلَا تَحۡزَنۡ عَلَيۡهِمۡ وَلَا تَكُن فِي ضَيۡقٖ مِّمَّا يَمۡكُرُونَ

70. Ir neliūdėkite dėl jų, nei būkite susiaurinti (nelaimėje) dėl to, ką jie rengė.

Versetto: 71

وَيَقُولُونَ مَتَىٰ هَٰذَا ٱلۡوَعۡدُ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

71. Ir jie (netikintieji Allaho Vienumą) sako: „Kada šis pažadas (bus išpildytas), jei esi tiesą sakantis?“

Versetto: 72

قُلۡ عَسَىٰٓ أَن يَكُونَ رَدِفَ لَكُم بَعۡضُ ٱلَّذِي تَسۡتَعۡجِلُونَ

72. Sakyk: „Galbūt tai, ką jūs norite paskubinti, yra arti jūsų.“

Versetto: 73

وَإِنَّ رَبَّكَ لَذُو فَضۡلٍ عَلَى ٱلنَّاسِ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَشۡكُرُونَ

73. „Iš tiesų, jūsų Viešpats yra kupinas Malonės žmonijai, tačiau dauguma jų nedėkoja.“

Versetto: 74

وَإِنَّ رَبَّكَ لَيَعۡلَمُ مَا تُكِنُّ صُدُورُهُمۡ وَمَا يُعۡلِنُونَ

74. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats žino, ką jų krūtinės slepia, ir ką jos atskleidžia.

Versetto: 75

وَمَا مِنۡ غَآئِبَةٖ فِي ٱلسَّمَآءِ وَٱلۡأَرۡضِ إِلَّا فِي كِتَٰبٖ مُّبِينٍ

75. Ir nėra nieko paslėpto danguje ar žemėje, tačiau tai yra Aiškioje Knygoje (t. y. Al-Lauh Al-Mahfuz).

Versetto: 76

إِنَّ هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانَ يَقُصُّ عَلَىٰ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ أَكۡثَرَ ٱلَّذِي هُمۡ فِيهِ يَخۡتَلِفُونَ

76. Iš tiesų, šis Koranas pasakoja Israelio (Izraelio) Vaikams daugumą to, dėl ko jie ginčijasi.

Versetto: 77

وَإِنَّهُۥ لَهُدٗى وَرَحۡمَةٞ لِّلۡمُؤۡمِنِينَ

77. Ir iš tiesų, tai (šis Koranas) yra teisingas vedimas ir gailestingumas tikintiesiems.

Versetto: 78

إِنَّ رَبَّكَ يَقۡضِي بَيۡنَهُم بِحُكۡمِهِۦۚ وَهُوَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلۡعَلِيمُ

78. Iš tiesų, jūsų Viešpats spręs tarp jų (įvairių grupių) Savo Sprendimu. Ir Jis yra Visa Galingas, Visa Žinantis.

Versetto: 79

فَتَوَكَّلۡ عَلَى ٱللَّهِۖ إِنَّكَ عَلَى ٱلۡحَقِّ ٱلۡمُبِينِ

79. Taigi pasitikėkite Allahu. Tikrai, tu (Muchammedai ﷺ) esi akivaizdžioje tiesoje.

Versetto: 80

إِنَّكَ لَا تُسۡمِعُ ٱلۡمَوۡتَىٰ وَلَا تُسۡمِعُ ٱلصُّمَّ ٱلدُّعَآءَ إِذَا وَلَّوۡاْ مُدۡبِرِينَ

80. Iš tiesų, tu negali priversti mirusiojo girdėti, nei gali priversti kurčiojo girdėti kvietimą (t. y. suteikti jiems naudos, taip panašiai ir netikintiesiems), kai jie vengia, atgręždami nugaras.

Versetto: 81

وَمَآ أَنتَ بِهَٰدِي ٱلۡعُمۡيِ عَن ضَلَٰلَتِهِمۡۖ إِن تُسۡمِعُ إِلَّا مَن يُؤۡمِنُ بِـَٔايَٰتِنَا فَهُم مُّسۡلِمُونَ

81. Nei tu gali išvesti akląjį iš jo klaidos. Tu gali tik priversti girdėti tuos, kurie tiki Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) ir pakluso (Allahui islame, tapdami musulmonais).

Versetto: 82

۞ وَإِذَا وَقَعَ ٱلۡقَوۡلُ عَلَيۡهِمۡ أَخۡرَجۡنَا لَهُمۡ دَآبَّةٗ مِّنَ ٱلۡأَرۡضِ تُكَلِّمُهُمۡ أَنَّ ٱلنَّاسَ كَانُواْ بِـَٔايَٰتِنَا لَا يُوقِنُونَ

82. Ir kai Žodis (dėl kančios) bus išpildytas jiems, Mes atvesime iš žemės bjaurybę jiems, kad ji kalbėtų su jais, nes žmonija netiki, abejodama Mūsų Ajat (Korano Eilutes ir Pranašą Muchammedą ﷺ).

Versetto: 83

وَيَوۡمَ نَحۡشُرُ مِن كُلِّ أُمَّةٖ فَوۡجٗا مِّمَّن يُكَذِّبُ بِـَٔايَٰتِنَا فَهُمۡ يُوزَعُونَ

83. Ir (atminkite) Dieną, kai Mes surinksime iš kiekvienos tautos būrį tu, kurie neigė mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) ir (tada) jie (visi) bus išrikiuoti (surinkti ir nuvesti į atsiskaitymo vietą),

Versetto: 84

حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءُو قَالَ أَكَذَّبۡتُم بِـَٔايَٰتِي وَلَمۡ تُحِيطُواْ بِهَا عِلۡمًا أَمَّاذَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

84. tol, kol jiems atvykus (priešais savo Viešpatį atsistkaitymo vietoje), Jis sakys: „Ar jūs neigėte Mano Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), tuo tarp jūs nesuvokėte jų žinojimu (apie jų tiesą ar melą), arba kas (dar) buvo, ką jūs darydavote?“

Versetto: 85

وَوَقَعَ ٱلۡقَوۡلُ عَلَيۡهِم بِمَا ظَلَمُواْ فَهُمۡ لَا يَنطِقُونَ

85. Ir Žodis (apie kančią) bus išpildytas jiems, nes jie darydavo blogą ir jie negalės kalbėti (kad apgintų save).

Versetto: 86

أَلَمۡ يَرَوۡاْ أَنَّا جَعَلۡنَا ٱلَّيۡلَ لِيَسۡكُنُواْ فِيهِ وَٱلنَّهَارَ مُبۡصِرًاۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَٰتٖ لِّقَوۡمٖ يُؤۡمِنُونَ

86. Argi jie nemato, kad Mes padarėme naktį poilsiui jiems, o dieną – matymui? Iš tiesų, tame yra Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t. t.) žmonėms, kurie tiki.

Versetto: 87

وَيَوۡمَ يُنفَخُ فِي ٱلصُّورِ فَفَزِعَ مَن فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَن فِي ٱلۡأَرۡضِ إِلَّا مَن شَآءَ ٱللَّهُۚ وَكُلٌّ أَتَوۡهُ دَٰخِرِينَ

87. Ir (atminkite) Dieną, kurią Trimitas bus papūstas – ir visi, kurie yra danguose ir visi, kurie yra žemėje, bus įbauginti, išskyrus tą, kurį Allahas (atleis). Ir visi ateis pas Jį, nusižeminę.

Versetto: 88

وَتَرَى ٱلۡجِبَالَ تَحۡسَبُهَا جَامِدَةٗ وَهِيَ تَمُرُّ مَرَّ ٱلسَّحَابِۚ صُنۡعَ ٱللَّهِ ٱلَّذِيٓ أَتۡقَنَ كُلَّ شَيۡءٍۚ إِنَّهُۥ خَبِيرُۢ بِمَا تَفۡعَلُونَ

88. Ir jūs matysite kalnus ir manysite juos esant tvirtus, tačiau jie išnyks kaip debesų išnykimas. Darbas Allaho, Kuris ištobulino visus dalykus, iš tiesų Jis yra Gerai Žinantis, ką jūs darote.

Versetto: 89

مَن جَآءَ بِٱلۡحَسَنَةِ فَلَهُۥ خَيۡرٞ مِّنۡهَا وَهُم مِّن فَزَعٖ يَوۡمَئِذٍ ءَامِنُونَ

89. Kas atneš gerą darbą (t. y. Tikėjimą Allaho Vienumą kartu su visais teisingais darbais), turės geriau nei tai verta. Ir jie bus saugūs nuo Tos Dienos siaubo.

Versetto: 90

وَمَن جَآءَ بِٱلسَّيِّئَةِ فَكُبَّتۡ وُجُوهُهُمۡ فِي ٱلنَّارِ هَلۡ تُجۡزَوۡنَ إِلَّا مَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

90. O kas atsineš blogą darbą (t. y. širk – daugiadievystę, netikėjimą Allaho Vienumą ir visus nuodėmingus blogus darbus), jie bus įmesti (kniūbsčiomis) ant savo veidų į Ugnį. (Ir bus pasakyta jiems): „Ar jums atlyginama už ką nors kitą, išskyrus už tai, ką darydavote?“

Versetto: 91

إِنَّمَآ أُمِرۡتُ أَنۡ أَعۡبُدَ رَبَّ هَٰذِهِ ٱلۡبَلۡدَةِ ٱلَّذِي حَرَّمَهَا وَلَهُۥ كُلُّ شَيۡءٖۖ وَأُمِرۡتُ أَنۡ أَكُونَ مِنَ ٱلۡمُسۡلِمِينَ

91. Man (Muchammedui ﷺ) buvo įsakyta tik garbinti šio miesto (Mekkos) Viešpatį, Kuris apvalė ją nuo nuodėmių ir Kuriam prikaluso viskas. Ir man buvo įsakyta būti iš musulmonų (kurie paklūsta Allahui islame) (tarpo). ^[2]

[2] Žr. eilutės 2:191 išnašą.

Versetto: 92

وَأَنۡ أَتۡلُوَاْ ٱلۡقُرۡءَانَۖ فَمَنِ ٱهۡتَدَىٰ فَإِنَّمَا يَهۡتَدِي لِنَفۡسِهِۦۖ وَمَن ضَلَّ فَقُلۡ إِنَّمَآ أَنَا۠ مِنَ ٱلۡمُنذِرِينَ

92. Ir kad recituočiau Koraną, tada tas, kas gauna teisingą vedimą, gauna jį dėl savo paties gero. O kas paklysta, sakyk (jam): „Aš esu tik vienas iš perspėtojų.“

Versetto: 93

وَقُلِ ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ سَيُرِيكُمۡ ءَايَٰتِهِۦ فَتَعۡرِفُونَهَاۚ وَمَا رَبُّكَ بِغَٰفِلٍ عَمَّا تَعۡمَلُونَ

93. Ir sakyk [(Muchammedai ﷺ) daugiadieviams ir pagonims]: „Visa šlovė ir padėka Allahui. Jis parodys jums Savo Ajat (ženklus jumyse ir visatoje arba bausmes) ir jūs juos atpažinsite. Ir jūsų Viešpats nėra nežinantis ką jūs darote.“