অৰ্থানুবাদ ছুৰা আন-নিছা - লিথুৱেনিয়ান অনুবাদ- মৰ্কজ ৰুৱাদুত তাৰ্জামাহ - পৃষ্ঠা নং 96 - আল-কোৰআনুল কাৰীমৰ বিশ্বকোষ

আয়াত: 106

وَٱسۡتَغۡفِرِ ٱللَّهَۖ إِنَّ ٱللَّهَ كَانَ غَفُورٗا رَّحِيمٗا

106. Ir prašyk Allaho Atleidimo ^[17]. Iš tiesų, Allahas yra Visada Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

[17] Pranašas ﷺ prašydavo Allaho Atleidimo dieną ir naktį.

আয়াত: 107

وَلَا تُجَٰدِلۡ عَنِ ٱلَّذِينَ يَخۡتَانُونَ أَنفُسَهُمۡۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُحِبُّ مَن كَانَ خَوَّانًا أَثِيمٗا

107. Ir nesiginčyk dėl tų, kurie apgaudinėja patys save. Iš tiesų, Allahas nemėgsta nė vieno, kuris yra išdavikas, nuodėmiautojas.

আয়াত: 108

يَسۡتَخۡفُونَ مِنَ ٱلنَّاسِ وَلَا يَسۡتَخۡفُونَ مِنَ ٱللَّهِ وَهُوَ مَعَهُمۡ إِذۡ يُبَيِّتُونَ مَا لَا يَرۡضَىٰ مِنَ ٱلۡقَوۡلِۚ وَكَانَ ٱللَّهُ بِمَا يَعۡمَلُونَ مُحِيطًا

108. Jie gali paslėpti (savo nusikaltimus) nuo žmonių, tačiau jie negali paslėpti (jų) nuo Allaho, nes Jis yra su jais (Savo Žinojimu), kai jie naktį planuoja žodžiais tai, kam Jis nepritaria. Ir Allahas visada apima viską, ką jie daro.

আয়াত: 109

هَٰٓأَنتُمۡ هَٰٓؤُلَآءِ جَٰدَلۡتُمۡ عَنۡهُمۡ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا فَمَن يُجَٰدِلُ ٱللَّهَ عَنۡهُمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ أَم مَّن يَكُونُ عَلَيۡهِمۡ وَكِيلٗا

109. Štai! Jūs esate tie, kurie ginčijosi dėl jų šiame žemiškajame gyvenime, tačiau kas ginčysis dėl jų Prikėlimo Dieną priešais Allahą, arba kas tada bus jų gynėjas?

আয়াত: 110

وَمَن يَعۡمَلۡ سُوٓءًا أَوۡ يَظۡلِمۡ نَفۡسَهُۥ ثُمَّ يَسۡتَغۡفِرِ ٱللَّهَ يَجِدِ ٱللَّهَ غَفُورٗا رَّحِيمٗا

110. O kas elgiasi blogai ir skriaudžia save, tačiau po to prašo Allaho Atleidimo, jis supras, kad Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

আয়াত: 111

وَمَن يَكۡسِبۡ إِثۡمٗا فَإِنَّمَا يَكۡسِبُهُۥ عَلَىٰ نَفۡسِهِۦۚ وَكَانَ ٱللَّهُ عَلِيمًا حَكِيمٗا

111. O kas įgyja nuodėmę, jis įgyja ją tik prieš save. Ir Allahas yra Visada Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

আয়াত: 112

وَمَن يَكۡسِبۡ خَطِيٓـَٔةً أَوۡ إِثۡمٗا ثُمَّ يَرۡمِ بِهِۦ بَرِيٓـٔٗا فَقَدِ ٱحۡتَمَلَ بُهۡتَٰنٗا وَإِثۡمٗا مُّبِينٗا

112. O kas įgyja nusižengimą arba nuodėmę ir tada meta ją ant ko nors nekalto, jis iš tiesų apsunkino save melu ir akivaizdžia nuodėme.

আয়াত: 113

وَلَوۡلَا فَضۡلُ ٱللَّهِ عَلَيۡكَ وَرَحۡمَتُهُۥ لَهَمَّت طَّآئِفَةٞ مِّنۡهُمۡ أَن يُضِلُّوكَ وَمَا يُضِلُّونَ إِلَّآ أَنفُسَهُمۡۖ وَمَا يَضُرُّونَكَ مِن شَيۡءٖۚ وَأَنزَلَ ٱللَّهُ عَلَيۡكَ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡحِكۡمَةَ وَعَلَّمَكَ مَا لَمۡ تَكُن تَعۡلَمُۚ وَكَانَ فَضۡلُ ٱللَّهِ عَلَيۡكَ عَظِيمٗا

113. Jei Allahas nebūtų suteikęs tau (Muchammedai ﷺ ) Savo Malonę ir Gailestingumą, dalis jų būtų tikrai nusprendę paklaidinti tave, tačiau (iš tiesų) jie nepaklaidina nieko, tik patys save, ir jie negali tau padaryti nė menkiausios žalos. Allahas nuleido tau knygą (Koraną) ir Al-Hikma (islamo teisę, žinias apie leistinus ir neleistinus dalykus, pavyzdžiui, Pranašo Sunną – teisines tradicijas), ir išmokė tave to, ko nežinojai. Ir Pati Didžiausia yra Allaho Malonė tau (Muchammedai ﷺ ).