ಅರ್ಥಗಳ ಅನುವಾದ ಅಧ್ಯಾಯ ಅನ್ನಿಸಾಅ್ - ಲಿಥುವೇನಿಯನ್ ಅನುವಾದ - ರುವ್ವಾದ್ ಭಾಷಾಂತರ ಕೇಂದ್ರ - ಪುಟ ಸಂಖ್ಯೆ 96 - ಪವಿತ್ರ ಕುರ್‌ಆನ್ ವಿಶ್ವಕೋಶ

ಶ್ಲೋಕ: 106

وَٱسۡتَغۡفِرِ ٱللَّهَۖ إِنَّ ٱللَّهَ كَانَ غَفُورٗا رَّحِيمٗا

106. Ir prašyk Allaho Atleidimo ^[17]. Iš tiesų, Allahas yra Visada Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

[17] Pranašas ﷺ prašydavo Allaho Atleidimo dieną ir naktį.

ಶ್ಲೋಕ: 107

وَلَا تُجَٰدِلۡ عَنِ ٱلَّذِينَ يَخۡتَانُونَ أَنفُسَهُمۡۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُحِبُّ مَن كَانَ خَوَّانًا أَثِيمٗا

107. Ir nesiginčyk dėl tų, kurie apgaudinėja patys save. Iš tiesų, Allahas nemėgsta nė vieno, kuris yra išdavikas, nuodėmiautojas.

ಶ್ಲೋಕ: 108

يَسۡتَخۡفُونَ مِنَ ٱلنَّاسِ وَلَا يَسۡتَخۡفُونَ مِنَ ٱللَّهِ وَهُوَ مَعَهُمۡ إِذۡ يُبَيِّتُونَ مَا لَا يَرۡضَىٰ مِنَ ٱلۡقَوۡلِۚ وَكَانَ ٱللَّهُ بِمَا يَعۡمَلُونَ مُحِيطًا

108. Jie gali paslėpti (savo nusikaltimus) nuo žmonių, tačiau jie negali paslėpti (jų) nuo Allaho, nes Jis yra su jais (Savo Žinojimu), kai jie naktį planuoja žodžiais tai, kam Jis nepritaria. Ir Allahas visada apima viską, ką jie daro.

ಶ್ಲೋಕ: 109

هَٰٓأَنتُمۡ هَٰٓؤُلَآءِ جَٰدَلۡتُمۡ عَنۡهُمۡ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا فَمَن يُجَٰدِلُ ٱللَّهَ عَنۡهُمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ أَم مَّن يَكُونُ عَلَيۡهِمۡ وَكِيلٗا

109. Štai! Jūs esate tie, kurie ginčijosi dėl jų šiame žemiškajame gyvenime, tačiau kas ginčysis dėl jų Prikėlimo Dieną priešais Allahą, arba kas tada bus jų gynėjas?

ಶ್ಲೋಕ: 110

وَمَن يَعۡمَلۡ سُوٓءًا أَوۡ يَظۡلِمۡ نَفۡسَهُۥ ثُمَّ يَسۡتَغۡفِرِ ٱللَّهَ يَجِدِ ٱللَّهَ غَفُورٗا رَّحِيمٗا

110. O kas elgiasi blogai ir skriaudžia save, tačiau po to prašo Allaho Atleidimo, jis supras, kad Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

ಶ್ಲೋಕ: 111

وَمَن يَكۡسِبۡ إِثۡمٗا فَإِنَّمَا يَكۡسِبُهُۥ عَلَىٰ نَفۡسِهِۦۚ وَكَانَ ٱللَّهُ عَلِيمًا حَكِيمٗا

111. O kas įgyja nuodėmę, jis įgyja ją tik prieš save. Ir Allahas yra Visada Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

ಶ್ಲೋಕ: 112

وَمَن يَكۡسِبۡ خَطِيٓـَٔةً أَوۡ إِثۡمٗا ثُمَّ يَرۡمِ بِهِۦ بَرِيٓـٔٗا فَقَدِ ٱحۡتَمَلَ بُهۡتَٰنٗا وَإِثۡمٗا مُّبِينٗا

112. O kas įgyja nusižengimą arba nuodėmę ir tada meta ją ant ko nors nekalto, jis iš tiesų apsunkino save melu ir akivaizdžia nuodėme.

ಶ್ಲೋಕ: 113

وَلَوۡلَا فَضۡلُ ٱللَّهِ عَلَيۡكَ وَرَحۡمَتُهُۥ لَهَمَّت طَّآئِفَةٞ مِّنۡهُمۡ أَن يُضِلُّوكَ وَمَا يُضِلُّونَ إِلَّآ أَنفُسَهُمۡۖ وَمَا يَضُرُّونَكَ مِن شَيۡءٖۚ وَأَنزَلَ ٱللَّهُ عَلَيۡكَ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡحِكۡمَةَ وَعَلَّمَكَ مَا لَمۡ تَكُن تَعۡلَمُۚ وَكَانَ فَضۡلُ ٱللَّهِ عَلَيۡكَ عَظِيمٗا

113. Jei Allahas nebūtų suteikęs tau (Muchammedai ﷺ ) Savo Malonę ir Gailestingumą, dalis jų būtų tikrai nusprendę paklaidinti tave, tačiau (iš tiesų) jie nepaklaidina nieko, tik patys save, ir jie negali tau padaryti nė menkiausios žalos. Allahas nuleido tau knygą (Koraną) ir Al-Hikma (islamo teisę, žinias apie leistinus ir neleistinus dalykus, pavyzdžiui, Pranašo Sunną – teisines tradicijas), ir išmokė tave to, ko nežinojai. Ir Pati Didžiausia yra Allaho Malonė tau (Muchammedai ﷺ ).