অৰ্থানুবাদ ছুৰা আল-আ'ৰাফ - লিথুৱেনিয়ান অনুবাদ- মৰ্কজ ৰুৱাদুত তাৰ্জামাহ - পৃষ্ঠা নং 162 - আল-কোৰআনুল কাৰীমৰ বিশ্বকোষ

আয়াত: 88

۞ قَالَ ٱلۡمَلَأُ ٱلَّذِينَ ٱسۡتَكۡبَرُواْ مِن قَوۡمِهِۦ لَنُخۡرِجَنَّكَ يَٰشُعَيۡبُ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ مَعَكَ مِن قَرۡيَتِنَآ أَوۡ لَتَعُودُنَّ فِي مِلَّتِنَاۚ قَالَ أَوَلَوۡ كُنَّا كَٰرِهِينَ

88. Lyderiai tų, kurie buvo išdidūs iš jo žmonių tarpo, sakė: „Mes tikrai išvarysime tave, Šuaibai, ir kartu su tavimi patikėjusius iš mūsų miesto, arba priešingu atveju jūs (visi) grįšite į mūsų tikėjimą.“ Jis tarė: „Netgi jei to nekenčiame?!“

আয়াত: 89

قَدِ ٱفۡتَرَيۡنَا عَلَى ٱللَّهِ كَذِبًا إِنۡ عُدۡنَا فِي مِلَّتِكُم بَعۡدَ إِذۡ نَجَّىٰنَا ٱللَّهُ مِنۡهَاۚ وَمَا يَكُونُ لَنَآ أَن نَّعُودَ فِيهَآ إِلَّآ أَن يَشَآءَ ٱللَّهُ رَبُّنَاۚ وَسِعَ رَبُّنَا كُلَّ شَيۡءٍ عِلۡمًاۚ عَلَى ٱللَّهِ تَوَكَّلۡنَاۚ رَبَّنَا ٱفۡتَحۡ بَيۡنَنَا وَبَيۡنَ قَوۡمِنَا بِٱلۡحَقِّ وَأَنتَ خَيۡرُ ٱلۡفَٰتِحِينَ

89. „Mes meluotume apie Allahą, jei grįžtume į jūsų tikėjimą po to, kai Allahas išgelbėjo mus nuo to. Ir ne mums grįžti į jį, nebent Allahas, mūsų Viešpats, to panorėtų. Mūsų Viešpats apima viską Savo Žinojimu. Allahu (Vieninteliu) mes pasitikime. Mūsų Viešpatie! Teisk mus ir mūsų žmones teisingai, nes Tu esi Geriausias iš teisėjų.“

আয়াত: 90

وَقَالَ ٱلۡمَلَأُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ مِن قَوۡمِهِۦ لَئِنِ ٱتَّبَعۡتُمۡ شُعَيۡبًا إِنَّكُمۡ إِذٗا لَّخَٰسِرُونَ

90. Lyderiai tų, kurie nepatikėjo iš jo žmonių tarpo, sakė (savo žmonėms): „Jei seksite Šuaibą, būkite tikri – tada būsite pralaimėjusieji!“

আয়াত: 91

فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلرَّجۡفَةُ فَأَصۡبَحُواْ فِي دَارِهِمۡ جَٰثِمِينَ

91. Taigi, apėmė juos žemės drebėjimas ir guli jie (mirę), pasilikę savo namuose.

আয়াত: 92

ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ شُعَيۡبٗا كَأَن لَّمۡ يَغۡنَوۡاْ فِيهَاۚ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ شُعَيۡبٗا كَانُواْ هُمُ ٱلۡخَٰسِرِينَ

92. Tie, kurie neigė Šuaibą, tapo lyg niekada ten nebūtų gyvenę (savo namuose). Neigusieji Šuaibą – jie buvo pralaimėjusieji.

আয়াত: 93

فَتَوَلَّىٰ عَنۡهُمۡ وَقَالَ يَٰقَوۡمِ لَقَدۡ أَبۡلَغۡتُكُمۡ رِسَٰلَٰتِ رَبِّي وَنَصَحۡتُ لَكُمۡۖ فَكَيۡفَ ءَاسَىٰ عَلَىٰ قَوۡمٖ كَٰفِرِينَ

93. Tada jis (Šuaibas) nusigręžė nuo jų ir tarė: „O mano žmonės, aš tikrai perdaviau savo Viešpaties Žinią jums ir daviau jums gerą patarimą. Taigi, kaip aš galiu gedėti netikinčiųjų žmonių (sunaikinimo).“

আয়াত: 94

وَمَآ أَرۡسَلۡنَا فِي قَرۡيَةٖ مِّن نَّبِيٍّ إِلَّآ أَخَذۡنَآ أَهۡلَهَا بِٱلۡبَأۡسَآءِ وَٱلضَّرَّآءِ لَعَلَّهُمۡ يَضَّرَّعُونَ

94. Ir Mes nesiuntėme Pranašo į jokį miestą (ir jie neigė jį), kurio žmonių Mes neapėmėme didžiulio skurdo (arba turto praradimo) ir sveikatos praradimo kančia (ir nelaimėmis), kad jie nusižemintų (ir atgailautų Allahui).

আয়াত: 95

ثُمَّ بَدَّلۡنَا مَكَانَ ٱلسَّيِّئَةِ ٱلۡحَسَنَةَ حَتَّىٰ عَفَواْ وَّقَالُواْ قَدۡ مَسَّ ءَابَآءَنَا ٱلضَّرَّآءُ وَٱلسَّرَّآءُ فَأَخَذۡنَٰهُم بَغۡتَةٗ وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ

95. Tada Mes pakeitėme gėrį blogiu kol jie išaugo skaičiumi ir turtu, ir sakė: „Mūsų tėvai buvo paliesti blogiu (sveikatos praradimu ir nelaimėmis) ir gėriu (klestėjimu).“ Taigi, Mes pačiupome juos netikėtai, jiems neįtariant.