অৰ্থানুবাদ ছুৰা আল-আ'ৰাফ - লিথুৱেনিয়ান অনুবাদ- মৰ্কজ ৰুৱাদুত তাৰ্জামাহ - পৃষ্ঠা নং 164 - আল-কোৰআনুল কাৰীমৰ বিশ্বকোষ

আয়াত: 105

حَقِيقٌ عَلَىٰٓ أَن لَّآ أَقُولَ عَلَى ٱللَّهِ إِلَّا ٱلۡحَقَّۚ قَدۡ جِئۡتُكُم بِبَيِّنَةٖ مِّن رَّبِّكُمۡ فَأَرۡسِلۡ مَعِيَ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

105. „Teisinga man nesakyti nieko kita apie Allahą, išskyrus tiesą. Iš tiesų, aš atėjau pas jus nuo savojo Viešpaties su aiškiu įrodymu. Taigi lai Israelio (Izraelio) vaikai išvyksta kartu su manimi.“

আয়াত: 106

قَالَ إِن كُنتَ جِئۡتَ بِـَٔايَةٖ فَأۡتِ بِهَآ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

106. [Firaunas (Faraonas)] tarė: „Jei atėjai su ženklu, tai skelbk jį, jei esi vienas iš tų, kurie sako tiesą.“

আয়াত: 107

فَأَلۡقَىٰ عَصَاهُ فَإِذَا هِيَ ثُعۡبَانٞ مُّبِينٞ

107. Tada [Mūsa (Mozė)] sviedė savo lazdą ir štai! Ji tapo gyvate, akivaizdžia!

আয়াত: 108

وَنَزَعَ يَدَهُۥ فَإِذَا هِيَ بَيۡضَآءُ لِلنَّٰظِرِينَ

108. Ir jis ištraukė savo ranką ir štai! Ji buvo balta (spinduliuojanti) žiūrovams.“

আয়াত: 109

قَالَ ٱلۡمَلَأُ مِن قَوۡمِ فِرۡعَوۡنَ إِنَّ هَٰذَا لَسَٰحِرٌ عَلِيمٞ

109. Firauno (Faraono) žmonių vadai tarė: „Tai iš tiesų patyręs burtininkas.“

আয়াত: 110

يُرِيدُ أَن يُخۡرِجَكُم مِّنۡ أَرۡضِكُمۡۖ فَمَاذَا تَأۡمُرُونَ

110. „Jis nori išvaryti jus iš jūsų žemės, taigi ką patarsite?“

আয়াত: 111

قَالُوٓاْ أَرۡجِهۡ وَأَخَاهُ وَأَرۡسِلۡ فِي ٱلۡمَدَآئِنِ حَٰشِرِينَ

111. Jie tarė: „Palikite jį ir jo brolį (kuriam laikui) ir išsiųskite šauklius į miestus surinkti -

আয়াত: 112

يَأۡتُوكَ بِكُلِّ سَٰحِرٍ عَلِيمٖ

112. Kad šie atvestų pas jus visus labiausiai patyrusius burtininkus.“

আয়াত: 113

وَجَآءَ ٱلسَّحَرَةُ فِرۡعَوۡنَ قَالُوٓاْ إِنَّ لَنَا لَأَجۡرًا إِن كُنَّا نَحۡنُ ٱلۡغَٰلِبِينَ

113. Taigi burtininkai atėjo pas Firauną (Faraoną). Jie tarė: „Iš tiesų, mums bus (geras) atlygis, jei mes būsime laimėtojai.“

আয়াত: 114

قَالَ نَعَمۡ وَإِنَّكُمۡ لَمِنَ ٱلۡمُقَرَّبِينَ

114. Jis tarė: „Taip, ir dar daugiau – jūs būsite (tuo atveju) artimiausi (man).“

আয়াত: 115

قَالُواْ يَٰمُوسَىٰٓ إِمَّآ أَن تُلۡقِيَ وَإِمَّآ أَن نَّكُونَ نَحۡنُ ٱلۡمُلۡقِينَ

115. Jie tarė: „Mūsa (Moze), ar tu meti (pirmas) ar mūsų (pirmas) metimas?“

আয়াত: 116

قَالَ أَلۡقُواْۖ فَلَمَّآ أَلۡقَوۡاْ سَحَرُوٓاْ أَعۡيُنَ ٱلنَّاسِ وَٱسۡتَرۡهَبُوهُمۡ وَجَآءُو بِسِحۡرٍ عَظِيمٖ

116. Jis [Mūsa (Mozė)] tarė: „Meskite jūs (pirmieji).“ Taigi jie išmetė (burtą), jie apkerėjo žmonių akis ir įbaugino juos ir pademonstravo puikią magiją.

আয়াত: 117

۞ وَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰٓ أَنۡ أَلۡقِ عَصَاكَۖ فَإِذَا هِيَ تَلۡقَفُ مَا يَأۡفِكُونَ

117. Ir Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), (sakydami): „Sviesk savo lazdą.“ Iš štai! Tai kaip mat prarijo visą melą, kurį jie parodė.

আয়াত: 118

فَوَقَعَ ٱلۡحَقُّ وَبَطَلَ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

118. Taigi, tiesa buvo patvirtinta ir visa, ką jie padarė, nepadarė jokio įspūdžio.

আয়াত: 119

فَغُلِبُواْ هُنَالِكَ وَٱنقَلَبُواْ صَٰغِرِينَ

119. Taigi, jie ten buvo nugalėti ir grįžo užsitraukę gėdą.

আয়াত: 120

وَأُلۡقِيَ ٱلسَّحَرَةُ سَٰجِدِينَ

120. O burtininkai puolė kniūbsčiomis.