Përkthimi i kuptimeve Surja El A’raf - Përkthimi lituanisht - Qendra

Ajeti: 105

حَقِيقٌ عَلَىٰٓ أَن لَّآ أَقُولَ عَلَى ٱللَّهِ إِلَّا ٱلۡحَقَّۚ قَدۡ جِئۡتُكُم بِبَيِّنَةٖ مِّن رَّبِّكُمۡ فَأَرۡسِلۡ مَعِيَ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

105. „Teisinga man nesakyti nieko kita apie Allahą, išskyrus tiesą. Iš tiesų, aš atėjau pas jus nuo savojo Viešpaties su aiškiu įrodymu. Taigi lai Israelio (Izraelio) vaikai išvyksta kartu su manimi.“

Ajeti: 106

قَالَ إِن كُنتَ جِئۡتَ بِـَٔايَةٖ فَأۡتِ بِهَآ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

106. [Firaunas (Faraonas)] tarė: „Jei atėjai su ženklu, tai skelbk jį, jei esi vienas iš tų, kurie sako tiesą.“

Ajeti: 107

فَأَلۡقَىٰ عَصَاهُ فَإِذَا هِيَ ثُعۡبَانٞ مُّبِينٞ

107. Tada [Mūsa (Mozė)] sviedė savo lazdą ir štai! Ji tapo gyvate, akivaizdžia!

Ajeti: 108

وَنَزَعَ يَدَهُۥ فَإِذَا هِيَ بَيۡضَآءُ لِلنَّٰظِرِينَ

108. Ir jis ištraukė savo ranką ir štai! Ji buvo balta (spinduliuojanti) žiūrovams.“

Ajeti: 109

قَالَ ٱلۡمَلَأُ مِن قَوۡمِ فِرۡعَوۡنَ إِنَّ هَٰذَا لَسَٰحِرٌ عَلِيمٞ

109. Firauno (Faraono) žmonių vadai tarė: „Tai iš tiesų patyręs burtininkas.“

Ajeti: 110

يُرِيدُ أَن يُخۡرِجَكُم مِّنۡ أَرۡضِكُمۡۖ فَمَاذَا تَأۡمُرُونَ

110. „Jis nori išvaryti jus iš jūsų žemės, taigi ką patarsite?“

Ajeti: 111

قَالُوٓاْ أَرۡجِهۡ وَأَخَاهُ وَأَرۡسِلۡ فِي ٱلۡمَدَآئِنِ حَٰشِرِينَ

111. Jie tarė: „Palikite jį ir jo brolį (kuriam laikui) ir išsiųskite šauklius į miestus surinkti -

Ajeti: 112

يَأۡتُوكَ بِكُلِّ سَٰحِرٍ عَلِيمٖ

112. Kad šie atvestų pas jus visus labiausiai patyrusius burtininkus.“

Ajeti: 113

وَجَآءَ ٱلسَّحَرَةُ فِرۡعَوۡنَ قَالُوٓاْ إِنَّ لَنَا لَأَجۡرًا إِن كُنَّا نَحۡنُ ٱلۡغَٰلِبِينَ

113. Taigi burtininkai atėjo pas Firauną (Faraoną). Jie tarė: „Iš tiesų, mums bus (geras) atlygis, jei mes būsime laimėtojai.“

Ajeti: 114

قَالَ نَعَمۡ وَإِنَّكُمۡ لَمِنَ ٱلۡمُقَرَّبِينَ

114. Jis tarė: „Taip, ir dar daugiau – jūs būsite (tuo atveju) artimiausi (man).“

Ajeti: 115

قَالُواْ يَٰمُوسَىٰٓ إِمَّآ أَن تُلۡقِيَ وَإِمَّآ أَن نَّكُونَ نَحۡنُ ٱلۡمُلۡقِينَ

115. Jie tarė: „Mūsa (Moze), ar tu meti (pirmas) ar mūsų (pirmas) metimas?“

Ajeti: 116

قَالَ أَلۡقُواْۖ فَلَمَّآ أَلۡقَوۡاْ سَحَرُوٓاْ أَعۡيُنَ ٱلنَّاسِ وَٱسۡتَرۡهَبُوهُمۡ وَجَآءُو بِسِحۡرٍ عَظِيمٖ

116. Jis [Mūsa (Mozė)] tarė: „Meskite jūs (pirmieji).“ Taigi jie išmetė (burtą), jie apkerėjo žmonių akis ir įbaugino juos ir pademonstravo puikią magiją.

Ajeti: 117

۞ وَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰٓ أَنۡ أَلۡقِ عَصَاكَۖ فَإِذَا هِيَ تَلۡقَفُ مَا يَأۡفِكُونَ

117. Ir Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), (sakydami): „Sviesk savo lazdą.“ Iš štai! Tai kaip mat prarijo visą melą, kurį jie parodė.

Ajeti: 118

فَوَقَعَ ٱلۡحَقُّ وَبَطَلَ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

118. Taigi, tiesa buvo patvirtinta ir visa, ką jie padarė, nepadarė jokio įspūdžio.

Ajeti: 119

فَغُلِبُواْ هُنَالِكَ وَٱنقَلَبُواْ صَٰغِرِينَ

119. Taigi, jie ten buvo nugalėti ir grįžo užsitraukę gėdą.

Ajeti: 120

وَأُلۡقِيَ ٱلسَّحَرَةُ سَٰجِدِينَ

120. O burtininkai puolė kniūbsčiomis.