Përkthimi i kuptimeve Surja El A’raf - Përkthimi lituanisht - Qendra

Ajeti: 138

وَجَٰوَزۡنَا بِبَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ ٱلۡبَحۡرَ فَأَتَوۡاْ عَلَىٰ قَوۡمٖ يَعۡكُفُونَ عَلَىٰٓ أَصۡنَامٖ لَّهُمۡۚ قَالُواْ يَٰمُوسَى ٱجۡعَل لَّنَآ إِلَٰهٗا كَمَا لَهُمۡ ءَالِهَةٞۚ قَالَ إِنَّكُمۡ قَوۡمٞ تَجۡهَلُونَ

138. Ir Mes pernešėme Israelio (Izraelio) vaikus (saugiai) per jūrą, ir jie susidūrė su žmonėmis, atsidavusiais kai kuriems savo stabams (garbinime). Jie tarė: „O Mūsa (Moze), pagamink mums ilah ^[4] (dievybę) taip, kaip ir jie turi alihah (dievybes).“ Jis tarė: „Iš tiesų, jūs esate nežinantys žmonės (Allaho Didybės ir Didingumo bei to, kas jums privaloma, t. y. negarbinti nieko kito tik Allahą Vienintelį, Vienintelį viso, kas egzistuoja, Dievą.)“

[4] Ilah: turintis teisę būti garbinamas.

Ajeti: 139

إِنَّ هَٰٓؤُلَآءِ مُتَبَّرٞ مَّا هُمۡ فِيهِ وَبَٰطِلٞ مَّا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

139. [Mūsa (Mozė) pridūrė:] „Iš tiesų, šie žmonės bus sunaikinti dėl to, kuo jie užsiėmė (stabų garbinimu). Ir visa, ką jie daro, yra bergždžia.“

Ajeti: 140

قَالَ أَغَيۡرَ ٱللَّهِ أَبۡغِيكُمۡ إِلَٰهٗا وَهُوَ فَضَّلَكُمۡ عَلَى ٱلۡعَٰلَمِينَ

140. Jis sakė: „Ar aš turėčiau jums ieškoti kito ilah (dievybės), nei Allahas, kai Jis suteikė jums viršenybę virš Alamyn (jūsų laikotarpio žmonijos ir džinų).“

Ajeti: 141

وَإِذۡ أَنجَيۡنَٰكُم مِّنۡ ءَالِ فِرۡعَوۡنَ يَسُومُونَكُمۡ سُوٓءَ ٱلۡعَذَابِ يُقَتِّلُونَ أَبۡنَآءَكُمۡ وَيَسۡتَحۡيُونَ نِسَآءَكُمۡۚ وَفِي ذَٰلِكُم بَلَآءٞ مِّن رَّبِّكُمۡ عَظِيمٞ

141. Ir (atminkite), kai Mes išgelbėjome jus nuo Firauno (Faraono) žmonių, kurie kėlė jums didžiausias kančias, žudydami jūsų sūnus ir leisdami jūsų moterims gyventi. Ir tai buvo didelis išbandymas iš jūsų Viešpaties.“

Ajeti: 142

۞ وَوَٰعَدۡنَا مُوسَىٰ ثَلَٰثِينَ لَيۡلَةٗ وَأَتۡمَمۡنَٰهَا بِعَشۡرٖ فَتَمَّ مِيقَٰتُ رَبِّهِۦٓ أَرۡبَعِينَ لَيۡلَةٗۚ وَقَالَ مُوسَىٰ لِأَخِيهِ هَٰرُونَ ٱخۡلُفۡنِي فِي قَوۡمِي وَأَصۡلِحۡ وَلَا تَتَّبِعۡ سَبِيلَ ٱلۡمُفۡسِدِينَ

142. Ir Mes paskyrėme Mūsai (Mozei) trisdešimt naktų ir pridėjome (prie to laiko) (dar) dešimt. Ir jis pabaigė savojo Viešpaties paskirtą keturiasdešimties naktų laiką. Ir Mūsa (Mozė) sakė savo broliui Harūnui (Aronui): „Pakeisk mane mano žmonėms, elkis pagal Teisingą Kelią (įsakydamas žmonėms paklusti Allahui ir garbinti Ji Vienintelį) ir nesek Mufsidūn (nesantaikos kėlėjų) keliu.“

Ajeti: 143

وَلَمَّا جَآءَ مُوسَىٰ لِمِيقَٰتِنَا وَكَلَّمَهُۥ رَبُّهُۥ قَالَ رَبِّ أَرِنِيٓ أَنظُرۡ إِلَيۡكَۚ قَالَ لَن تَرَىٰنِي وَلَٰكِنِ ٱنظُرۡ إِلَى ٱلۡجَبَلِ فَإِنِ ٱسۡتَقَرَّ مَكَانَهُۥ فَسَوۡفَ تَرَىٰنِيۚ فَلَمَّا تَجَلَّىٰ رَبُّهُۥ لِلۡجَبَلِ جَعَلَهُۥ دَكّٗا وَخَرَّ مُوسَىٰ صَعِقٗاۚ فَلَمَّآ أَفَاقَ قَالَ سُبۡحَٰنَكَ تُبۡتُ إِلَيۡكَ وَأَنَا۠ أَوَّلُ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

143. Ir kai Mūsa (Mozė) atėjo Mūsų paskirtu laiku ir į (paskirtą) vietą, ir jo Viešpats (Allahas) kalbėjo su juo, jis tarė: „Mano Viešpatie, parodyk man (Save), kad galėčiau į Tave pažvelgti.“ Allahas tarė: „Tu negali matyti Manęs, tačiau pažvelk į kalną: jei jis stovės ramiai savo vietoje, tada tu pamatysi Mane.“ Tai kai jo Viešpats pasirodė kalnui ^[5], Jis privertė ji sugriūti į dulkes ir Mūsa (Mozė) apalpo. Tada, kai jis atgavo savo pojūčius, jis tarė: „Šlovė Tau, aš atsigręžiu į Tave atgailaudamas ir esu pirmasis iš tikinčiųjų.“

[5] Sifat-ullah (Allaho Atributai): [Žr. ajos 3:73 išnašą].