Përkthimi i kuptimeve Surja El A’raf - Përkthimi lituanisht - Qendra

Ajeti: 144

قَالَ يَٰمُوسَىٰٓ إِنِّي ٱصۡطَفَيۡتُكَ عَلَى ٱلنَّاسِ بِرِسَٰلَٰتِي وَبِكَلَٰمِي فَخُذۡ مَآ ءَاتَيۡتُكَ وَكُن مِّنَ ٱلشَّٰكِرِينَ

144. (Allahas) tarė: „Mūsa (Moze), Aš išrinkau tave virš žmonių Savo Žinia ir Savo kalbėjimu (su tavimi). Taigi, laikykis to, ką suteikiau tau, ir būk iš dėkingųjų.“

Ajeti: 145

وَكَتَبۡنَا لَهُۥ فِي ٱلۡأَلۡوَاحِ مِن كُلِّ شَيۡءٖ مَّوۡعِظَةٗ وَتَفۡصِيلٗا لِّكُلِّ شَيۡءٖ فَخُذۡهَا بِقُوَّةٖ وَأۡمُرۡ قَوۡمَكَ يَأۡخُذُواْ بِأَحۡسَنِهَاۚ سَأُوْرِيكُمۡ دَارَ ٱلۡفَٰسِقِينَ

145. Ir Mes užrašėme jam ant Lentelių pamokas visų dalykų, ir visų dalykų paaiškinimą (ir tarėme): „Laikykis šito tvirtai ir liepk savo žmonėms laikytis pačių puikiausių nurodymų. Aš parodysiu tau Al-Fasikūn (maištingųjų, nepaklusniųjų Allahui) namus.

Ajeti: 146

سَأَصۡرِفُ عَنۡ ءَايَٰتِيَ ٱلَّذِينَ يَتَكَبَّرُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِ بِغَيۡرِ ٱلۡحَقِّ وَإِن يَرَوۡاْ كُلَّ ءَايَةٖ لَّا يُؤۡمِنُواْ بِهَا وَإِن يَرَوۡاْ سَبِيلَ ٱلرُّشۡدِ لَا يَتَّخِذُوهُ سَبِيلٗا وَإِن يَرَوۡاْ سَبِيلَ ٱلۡغَيِّ يَتَّخِذُوهُ سَبِيلٗاۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا وَكَانُواْ عَنۡهَا غَٰفِلِينَ

146. Aš nugręšiu nuo Savo Ajat (Korano eilučių) tuos, kurie elgiasi akiplėšiškai žemėje, neturėdami tam teisės, ir (netgi) jei jie matys visus Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.), jie netikės jais. Ir jei jie matys teisingą kelią (viendievystės, dievobaimingumo ir gerų darbų), jie nesirinks jo kaip Kelio, tačiau jei jie matys klaidingą kelią (daugiadievystės, nusikaltimų ir blogų darbų), jie pasirinks šį kelią. Tai yra dėl to, kad jie atmetė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir jų nepaisė (kad išmoktų pamoką).

Ajeti: 147

وَٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا وَلِقَآءِ ٱلۡأٓخِرَةِ حَبِطَتۡ أَعۡمَٰلُهُمۡۚ هَلۡ يُجۡزَوۡنَ إِلَّا مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

147. Tų, kurie neigia Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir Susitikimą Amžinybėje (Prikėlimo Dieną), bergždi yra jų darbai. Ar jiems bus atlyginta kuo nors kitu, nei tuo, ką jie darydavo?

Ajeti: 148

وَٱتَّخَذَ قَوۡمُ مُوسَىٰ مِنۢ بَعۡدِهِۦ مِنۡ حُلِيِّهِمۡ عِجۡلٗا جَسَدٗا لَّهُۥ خُوَارٌۚ أَلَمۡ يَرَوۡاْ أَنَّهُۥ لَا يُكَلِّمُهُمۡ وَلَا يَهۡدِيهِمۡ سَبِيلًاۘ ٱتَّخَذُوهُ وَكَانُواْ ظَٰلِمِينَ

148. Ir Mūsos (Mozės) žmonės, jam nebūnant, pagamino iš savo puošmenų veršiuko atvaizdą (garbinimui). Jis turėjo garsą (taip, lyg mūktų). Argi jie nematė, kad jis negali nei kalbėti jiems, nei vesti juos keliu? Jie pasirinko jį (garbinimui) ir jie buvo Zalimūn (nusidėjėliai).

Ajeti: 149

وَلَمَّا سُقِطَ فِيٓ أَيۡدِيهِمۡ وَرَأَوۡاْ أَنَّهُمۡ قَدۡ ضَلُّواْ قَالُواْ لَئِن لَّمۡ يَرۡحَمۡنَا رَبُّنَا وَيَغۡفِرۡ لَنَا لَنَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡخَٰسِرِينَ

149. Ir kai jie gailėjosi ir pamatė, kad nuklydo, jie (atgailavo ir) tarė: „Jei mūsų Viešpats nesuteiks mums gailestingumo ir neatleis mums, mes tikrai būsime iš pralaimėtojų.“