Përkthimi i kuptimeve Surja El A’raf - Përkthimi lituanisht - Qendra

Ajeti: 150

وَلَمَّا رَجَعَ مُوسَىٰٓ إِلَىٰ قَوۡمِهِۦ غَضۡبَٰنَ أَسِفٗا قَالَ بِئۡسَمَا خَلَفۡتُمُونِي مِنۢ بَعۡدِيٓۖ أَعَجِلۡتُمۡ أَمۡرَ رَبِّكُمۡۖ وَأَلۡقَى ٱلۡأَلۡوَاحَ وَأَخَذَ بِرَأۡسِ أَخِيهِ يَجُرُّهُۥٓ إِلَيۡهِۚ قَالَ ٱبۡنَ أُمَّ إِنَّ ٱلۡقَوۡمَ ٱسۡتَضۡعَفُونِي وَكَادُواْ يَقۡتُلُونَنِي فَلَا تُشۡمِتۡ بِيَ ٱلۡأَعۡدَآءَ وَلَا تَجۡعَلۡنِي مَعَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلظَّٰلِمِينَ

150. Ir kai Mūsa (Mozė) grįžo pas savo žmones, piktas ir nuliūdęs, jis tarė: „Koks blogis yra tai, ką jūs padarėte (t. y. garbindami veršiuką), man nebūnant. Ar jūs paskubėjote ir inicijavote tai, kas susiję su jūsų Viešpačiu (jūs palikote Jo garbinimą)?“ Ir jis numetė Lenteles bei pagriebė savo brolį už jo galvos (plaukų) ir pritempė prie savęs. Harūn (Aronas) tarė: „Mano motinos sūnau, iš tiesų žmonės laikė mane silpnu ir norėjo mane nužudyti, taigi neleisk priešams juoktis iš manęs ir nepriskirk manęs žmonėms, kurie yra Zalimūn (nusidėjėliai).“

Ajeti: 151

قَالَ رَبِّ ٱغۡفِرۡ لِي وَلِأَخِي وَأَدۡخِلۡنَا فِي رَحۡمَتِكَۖ وَأَنتَ أَرۡحَمُ ٱلرَّٰحِمِينَ

151. Mūsa (Mozė) tarė: „Mano Viešpatie, atleisk man ir mano broliui ir suteik mums Savo Gailestingumą, nes Tu esi Gailestingiausias iš tų, kurie rodo gailestingumą.“

Ajeti: 152

إِنَّ ٱلَّذِينَ ٱتَّخَذُواْ ٱلۡعِجۡلَ سَيَنَالُهُمۡ غَضَبٞ مِّن رَّبِّهِمۡ وَذِلَّةٞ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۚ وَكَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُفۡتَرِينَ

152. Neabejotinai, tiems, kurie pasirinko veršiuką (garbinti), bus jų Viešpaties rūstybė ir pažeminimas šiame žemiškajame gyvenime. Taip Mes atlyginame tiems, kurie kuria melus.

Ajeti: 153

وَٱلَّذِينَ عَمِلُواْ ٱلسَّيِّـَٔاتِ ثُمَّ تَابُواْ مِنۢ بَعۡدِهَا وَءَامَنُوٓاْ إِنَّ رَبَّكَ مِنۢ بَعۡدِهَا لَغَفُورٞ رَّحِيمٞ

153. Tačiau tie, kurie darė blogus darbus ir po to atgailavo, ir patikėjo, iš tiesų, jūsų Viešpats po (viso) to yra tikrai Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

Ajeti: 154

وَلَمَّا سَكَتَ عَن مُّوسَى ٱلۡغَضَبُ أَخَذَ ٱلۡأَلۡوَاحَۖ وَفِي نُسۡخَتِهَا هُدٗى وَرَحۡمَةٞ لِّلَّذِينَ هُمۡ لِرَبِّهِمۡ يَرۡهَبُونَ

154. O kai Mūsos (Mozės) pyktis nurimo, jis paėmė Lenteles. Ir jų įraše buvo teisingas vedimas ir gailestingumas tiems, kurie bijo savo Viešpaties.

Ajeti: 155

وَٱخۡتَارَ مُوسَىٰ قَوۡمَهُۥ سَبۡعِينَ رَجُلٗا لِّمِيقَٰتِنَاۖ فَلَمَّآ أَخَذَتۡهُمُ ٱلرَّجۡفَةُ قَالَ رَبِّ لَوۡ شِئۡتَ أَهۡلَكۡتَهُم مِّن قَبۡلُ وَإِيَّٰيَۖ أَتُهۡلِكُنَا بِمَا فَعَلَ ٱلسُّفَهَآءُ مِنَّآۖ إِنۡ هِيَ إِلَّا فِتۡنَتُكَ تُضِلُّ بِهَا مَن تَشَآءُ وَتَهۡدِي مَن تَشَآءُۖ أَنتَ وَلِيُّنَا فَٱغۡفِرۡ لَنَا وَٱرۡحَمۡنَاۖ وَأَنتَ خَيۡرُ ٱلۡغَٰفِرِينَ

155. Ir Mūsa (Mozė) išrinko iš savo žmonių septyniasdešimt (geriausių) žmonių susitikimui Mūsų paskirtu laiku ir vietoje. Ir kai juos ištiko galingas žemės drebėjimas, jis tarė: „Mano Viešpatie, jei tai būtų buvus tokia Tavo Valia, Tu būtum galėjęs prieš tai sunaikinti juos ir mane. Ar Tu sunaikintum mus dėl veiksmų, kuriuos daro kvaili iš mūsų tarpo? Tai tik Tavo išbandymas, kuriuo Tu paklaidini tuos, kuriuos nori, ir vedi teisingai tuos, kuriuos nori. Tu esi mūsų Vali (Globėjas), taigi atleisk mums ir suteik mums Gailestingumą, nes Tu esi Geriausias iš atleidžiančiųjų.