অর্থসমূহের অনুবাদ সূরা সা-দ - লিথুয়ানিয়ান ভাষায় অনুবাদ- মারকাযু রুওয়াদুদ তরজমা - পৃষ্ঠার নাম্বার 456 - আল-কুরআনুল কারীম বিশ্বকোষ

আয়াত: 43

وَوَهَبۡنَا لَهُۥٓ أَهۡلَهُۥ وَمِثۡلَهُم مَّعَهُمۡ رَحۡمَةٗ مِّنَّا وَذِكۡرَىٰ لِأُوْلِي ٱلۡأَلۡبَٰبِ

43. Ir Mes grąžinome jo šeimą, ir kartu su jais panašius į juos, kaip Mūsų Gailestingumą, ir Priminimą tiems, kurie suvokia.

আয়াত: 44

وَخُذۡ بِيَدِكَ ضِغۡثٗا فَٱضۡرِب بِّهِۦ وَلَا تَحۡنَثۡۗ إِنَّا وَجَدۡنَٰهُ صَابِرٗاۚ نِّعۡمَ ٱلۡعَبۡدُ إِنَّهُۥٓ أَوَّابٞ

44. „Ir paimk į savo ranką pluoštą plonos žolės ir suduok ją (savo žmonai) ir nelaužyk savo priesakos. ^[1] Iš tiesų, Mes radome jį kantriu. Koks puikus tarnas. Iš tiesų, jis atsigręždavo (į Mus) atgailoje.

[1] Kai Ajūbas (Jobas) sirgo, jo žmona maldaudavo jo, ir Šėtonas pasakė jai tarti netikėjimo žodį ir ji pasakė savo vyrui [Ajūbui (Jobui)]. Taigi jis supyko ant jos ir prisiekė suduoti jai šimtą kirčių. Taigi Allahas liepė Ajūbui (Jobui) išpildyti savo pažadą, suduodant jai smulkios žolės pluoštu.

আয়াত: 45

وَٱذۡكُرۡ عِبَٰدَنَآ إِبۡرَٰهِيمَ وَإِسۡحَٰقَ وَيَعۡقُوبَ أُوْلِي ٱلۡأَيۡدِي وَٱلۡأَبۡصَٰرِ

45. Ir atminkite Mūsų vergus Ibrahimą (Abraomą), Ishaką (Izaoką), ir Jakūbą (Jokūbą), (visus) galios turėtojus (Mūsų garbinime) ir (taip pat) religinio suvokimo.

আয়াত: 46

إِنَّآ أَخۡلَصۡنَٰهُم بِخَالِصَةٖ ذِكۡرَى ٱلدَّارِ

46. Iš tiesų, Mes pasirinkome juos suteikdami jiems (gerą dalyką – t. y.) Namų atminimą [Amžinybėje ir jie priversdavo žmones atsiminti tai, ir jie taip pat kviesdavo žmones paklusti Allahui ir daryti gerus darbus dėl Amžinybės].

আয়াত: 47

وَإِنَّهُمۡ عِندَنَا لَمِنَ ٱلۡمُصۡطَفَيۡنَ ٱلۡأَخۡيَارِ

47. Ir jie su Mumis, iš tiesų, iš išrinktųjų ir geriausiųjų.

আয়াত: 48

وَٱذۡكُرۡ إِسۡمَٰعِيلَ وَٱلۡيَسَعَ وَذَا ٱلۡكِفۡلِۖ وَكُلّٞ مِّنَ ٱلۡأَخۡيَارِ

48. Ir prisiminkite Ismailį (Ismaelį), Iljasą (Elijų) ir Zul-Kiflą, visus iš geriausių.

আয়াত: 49

هَٰذَا ذِكۡرٞۚ وَإِنَّ لِلۡمُتَّقِينَ لَحُسۡنَ مَـَٔابٖ

49. Tai Priminimas. Ir iš tiesų, Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2) yra geras paskutinis sugrįžimas (Rojus).

আয়াত: 50

جَنَّٰتِ عَدۡنٖ مُّفَتَّحَةٗ لَّهُمُ ٱلۡأَبۡوَٰبُ

50. Adn (Edeno) Rojus (amžinieji Sodai), kurio durys bus jiems atvertos.

আয়াত: 51

مُتَّكِـِٔينَ فِيهَا يَدۡعُونَ فِيهَا بِفَٰكِهَةٖ كَثِيرَةٖ وَشَرَابٖ

51. Tenais jie sėdės, tenais jie prašys vaisių gausybės ir gėrimų.

আয়াত: 52

۞ وَعِندَهُمۡ قَٰصِرَٰتُ ٱلطَّرۡفِ أَتۡرَابٌ

52. O šalia jų bus kasirat-at-tarf [tyros moterys (žmonos), sulaikančios savo žvilgsnius (netrokštančios nieko kito, tik savo vyrų)], (ir) panašaus amžiaus.

আয়াত: 53

هَٰذَا مَا تُوعَدُونَ لِيَوۡمِ ٱلۡحِسَابِ

53. Tai yra tai, kas jums (Al-Mutakūn - dievobaimingiesiems – žr. eilutę 2:2) pažadėta Atsiskaitymo Dienai.

আয়াত: 54

إِنَّ هَٰذَا لَرِزۡقُنَا مَا لَهُۥ مِن نَّفَادٍ

54. (Jiems bus tarta) Iš tiesų, tai Mūsų Aprūpinimas, kuris niekada nesibaigs.

আয়াত: 55

هَٰذَاۚ وَإِنَّ لِلطَّٰغِينَ لَشَرَّ مَـَٔابٖ

55. Tai yra šitaip. O taghun (ribų peržengėjams, nepaklusniesiems Allahui ir Jo Pasiuntiniui – netikintiesiems Allaho Vienumą, nusikaltėliams) bus blogas paskutinis sugrįžimas (Ugnis).

আয়াত: 56

جَهَنَّمَ يَصۡلَوۡنَهَا فَبِئۡسَ ٱلۡمِهَادُ

56. Pragaras, kur jie degs. Ir blogiausia iš tikrųjų yra ta vieta poilsiui.

আয়াত: 57

هَٰذَا فَلۡيَذُوقُوهُ حَمِيمٞ وَغَسَّاقٞ

57. Tai yra šitaip. Lai jie ragauja to – verdančio skysčio ir purvinų žaizdų išskyrų.

আয়াত: 58

وَءَاخَرُ مِن شَكۡلِهِۦٓ أَزۡوَٰجٌ

58. Ir kitų (kančių) panašios rūšies – visko kartu.

আয়াত: 59

هَٰذَا فَوۡجٞ مُّقۡتَحِمٞ مَّعَكُمۡ لَا مَرۡحَبَۢا بِهِمۡۚ إِنَّهُمۡ صَالُواْ ٱلنَّارِ

59. Tai kariuomenė, įžengianti su jumis (į Pragarą), nėra pasveikinimo jiems. Iš tiesų, jie degs Ugnyje.

আয়াত: 60

قَالُواْ بَلۡ أَنتُمۡ لَا مَرۡحَبَۢا بِكُمۡۖ أَنتُمۡ قَدَّمۡتُمُوهُ لَنَاۖ فَبِئۡسَ ٱلۡقَرَارُ

60. (Klaidinančiųjų pasekėjai sakys): „Ne, jūs (taip pat). Nėra pasveikinimo jums. Tai jūs (klaidinantieji), kurie padarėte tai mums (nes jūs paklaidinote mus pasaulyje), kokia bloga yra ši vieta pasilikti.

আয়াত: 61

قَالُواْ رَبَّنَا مَن قَدَّمَ لَنَا هَٰذَا فَزِدۡهُ عَذَابٗا ضِعۡفٗا فِي ٱلنَّارِ

61. Jie sakys: „Mūsų Viešpatie, kad ir kas privedė mus prie to, pridėk jam dvigubą kančią Ugnyje.“