অর্থসমূহের অনুবাদ সূরা সূরা আল-আহকাফ - الترجمة الليتوانية - আল-কুরআনুল কারীম বিশ্বকোষ

Sūra Al-Ahkaaf

আয়াত: 1

حمٓ

1. Ha, Mym. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

আয়াত: 2

تَنزِيلُ ٱلۡكِتَٰبِ مِنَ ٱللَّهِ ٱلۡعَزِيزِ ٱلۡحَكِيمِ

2. Ši Knyga atskleista Allaho, Visa Galinčio, Išmintingiausiojo.

আয়াত: 3

مَا خَلَقۡنَا ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ وَمَا بَيۡنَهُمَآ إِلَّا بِٱلۡحَقِّ وَأَجَلٖ مُّسَمّٗىۚ وَٱلَّذِينَ كَفَرُواْ عَمَّآ أُنذِرُواْ مُعۡرِضُونَ

3. Mes sukūrėme dangus ir žemę ir tai, kas tarp jų, su tikslu, ir apibrėžtam laikui. Bet tie, kurie netiki, nusisuka nuo to, kuo yra perspėjami.

আয়াত: 4

قُلۡ أَرَءَيۡتُم مَّا تَدۡعُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ أَرُونِي مَاذَا خَلَقُواْ مِنَ ٱلۡأَرۡضِ أَمۡ لَهُمۡ شِرۡكٞ فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِۖ ٱئۡتُونِي بِكِتَٰبٖ مِّن قَبۡلِ هَٰذَآ أَوۡ أَثَٰرَةٖ مِّنۡ عِلۡمٍ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

4. Sakyk (tiems pagonims, O Muchammedai ﷺ): „Ar jūs galvojate apie tai, ko šaukiatės šalia Allaho? Parodyk man, ką jie sukūrė žemėje? Ar jie prisidėjo prie dangų (sukūrimo)? Atneškite man Knygą (atskleistą anksčiau), ar bent gabalėlį žinių (paremiančių jūsų argumentą), jeigu sakote tiesą!“

আয়াত: 5

وَمَنۡ أَضَلُّ مِمَّن يَدۡعُواْ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَن لَّا يَسۡتَجِيبُ لَهُۥٓ إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِ وَهُمۡ عَن دُعَآئِهِمۡ غَٰفِلُونَ

5. Ir kas yra labiau paklydęs, negu tas, kuris šaukiasi kitų, nei Allahas, kurie neatsakys jam iki Prikėlimo Dienos, ir kurie nė nežino, jog jų šaukiamasi?

আয়াত: 6

وَإِذَا حُشِرَ ٱلنَّاسُ كَانُواْ لَهُمۡ أَعۡدَآءٗ وَكَانُواْ بِعِبَادَتِهِمۡ كَٰفِرِينَ

6. Ir kuomet žmonės bus surinkti (Prikėlimo Dieną), jie (netikri dievai) taps jų priešais ir išsižadės jų garbinimo.

আয়াত: 7

وَإِذَا تُتۡلَىٰ عَلَيۡهِمۡ ءَايَٰتُنَا بَيِّنَٰتٖ قَالَ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ لِلۡحَقِّ لَمَّا جَآءَهُمۡ هَٰذَا سِحۡرٞ مُّبِينٌ

7. Ir kuomet Mūsų Aiškios Eilutės yra jiems recituojamos, netikintieji sako apie tiesą (šį Koraną) kuomet ji juos pasiekia: „Tai tėra aiškūs burtai!“.

আয়াত: 8

أَمۡ يَقُولُونَ ٱفۡتَرَىٰهُۖ قُلۡ إِنِ ٱفۡتَرَيۡتُهُۥ فَلَا تَمۡلِكُونَ لِي مِنَ ٱللَّهِ شَيۡـًٔاۖ هُوَ أَعۡلَمُ بِمَا تُفِيضُونَ فِيهِۚ كَفَىٰ بِهِۦ شَهِيدَۢا بَيۡنِي وَبَيۡنَكُمۡۖ وَهُوَ ٱلۡغَفُورُ ٱلرَّحِيمُ

8. Arba jie sako: „Jis pramanė tai“. Sakyk: „Jeigu būčiau tai pramanęs, tuomet jūs negalite nieko padaryti, kad išgelbėtumėte mane nuo Allaho. Jis žino viską, kuo jūs užsiimate. Užtenka Jo, kaip liudininko, tarp manęs ir jūsų. Jis yra Atleidžiantis, Gailestingas.

আয়াত: 9

قُلۡ مَا كُنتُ بِدۡعٗا مِّنَ ٱلرُّسُلِ وَمَآ أَدۡرِي مَا يُفۡعَلُ بِي وَلَا بِكُمۡۖ إِنۡ أَتَّبِعُ إِلَّا مَا يُوحَىٰٓ إِلَيَّ وَمَآ أَنَا۠ إِلَّا نَذِيرٞ مُّبِينٞ

9. Sakyk: „Aš nesu pirmasis (Dievo) pasiuntinys, ir aš nežinau, kas bus padaryta su jumis ar su manimi. Aš teseku tuo, kas yra man atskleista, ir tesu tas, kuris aiškiai perspėja.“

আয়াত: 10

قُلۡ أَرَءَيۡتُمۡ إِن كَانَ مِنۡ عِندِ ٱللَّهِ وَكَفَرۡتُم بِهِۦ وَشَهِدَ شَاهِدٞ مِّنۢ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ عَلَىٰ مِثۡلِهِۦ فَـَٔامَنَ وَٱسۡتَكۡبَرۡتُمۡۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَهۡدِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلظَّٰلِمِينَ

10. Sakyk: „Ar pagalvojote, jeigu šis (Koranas) yra iš Allaho, o jūs juo netikite, kuomet liudininkas iš Israelio (Izraelio) Sūnų (Abdulah bin Salam) paliudijo, [jog šis Koranas yra iš Allaho ir tai liudija Tora], ir patikėjo (priėmė islamą), kuomet jūs buvote per daug išdidūs.“ Iš tiesų, Allahas nerodo tiesaus kelio Zalimūn (politeistams, netikintiesiems, blogai besielgiantiems) žmonėms.

আয়াত: 11

وَقَالَ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ لِلَّذِينَ ءَامَنُواْ لَوۡ كَانَ خَيۡرٗا مَّا سَبَقُونَآ إِلَيۡهِۚ وَإِذۡ لَمۡ يَهۡتَدُواْ بِهِۦ فَسَيَقُولُونَ هَٰذَآ إِفۡكٞ قَدِيمٞ

11. Ir tie, kurie netiki (būdami stiprūs ir turtingi), sako tiems, kurie tiki (ir yra silpni ir vargšai): „Jeigu tai (į ką Muchammedas ﷺ kviečia) būtų gerai, tai jie (silpni ir vargšai) nebūtų mūsų tame aplenkę!“. Kadangi jie atsisakė vedimo, jie sakys: „Tai tėra senas prasimanymas!“

আয়াত: 12

وَمِن قَبۡلِهِۦ كِتَٰبُ مُوسَىٰٓ إِمَامٗا وَرَحۡمَةٗۚ وَهَٰذَا كِتَٰبٞ مُّصَدِّقٞ لِّسَانًا عَرَبِيّٗا لِّيُنذِرَ ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ وَبُشۡرَىٰ لِلۡمُحۡسِنِينَ

12. Ir prieš tai Mūsos (Mozės) Raštas buvo vedimas ir malonė. O ši knyga (Koranas), yra patvirtinimas arabų kalba, įspėjantis blogą darančius, ir gerą žinią nešantis tiems, kurie daro gerą.

আয়াত: 13

إِنَّ ٱلَّذِينَ قَالُواْ رَبُّنَا ٱللَّهُ ثُمَّ ٱسۡتَقَٰمُواْ فَلَا خَوۡفٌ عَلَيۡهِمۡ وَلَا هُمۡ يَحۡزَنُونَ

13. Iš tiesų, tie, kurie sako: „Mūsų Viešpats yra Allahas“ ir yra stiprūs bei tiesūs islamo monoteizme ^[1], jie neturės jokios baimės, ir jie neliūdės.

[1] tvirtai laikykitės islamiškojo monoteizmo, t. y. susilaikydami nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Allahas uždraudė, ir atlikdami visokius gerus darbus, kuriuos Jis paskyrė.

আয়াত: 14

أُوْلَٰٓئِكَ أَصۡحَٰبُ ٱلۡجَنَّةِ خَٰلِدِينَ فِيهَا جَزَآءَۢ بِمَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

14. Jie bus Rojaus gyventojai, ten gyvenantys (amžinai) – tai atlygis jiems, už jų darbus.

আয়াত: 15

وَوَصَّيۡنَا ٱلۡإِنسَٰنَ بِوَٰلِدَيۡهِ إِحۡسَٰنًاۖ حَمَلَتۡهُ أُمُّهُۥ كُرۡهٗا وَوَضَعَتۡهُ كُرۡهٗاۖ وَحَمۡلُهُۥ وَفِصَٰلُهُۥ ثَلَٰثُونَ شَهۡرًاۚ حَتَّىٰٓ إِذَا بَلَغَ أَشُدَّهُۥ وَبَلَغَ أَرۡبَعِينَ سَنَةٗ قَالَ رَبِّ أَوۡزِعۡنِيٓ أَنۡ أَشۡكُرَ نِعۡمَتَكَ ٱلَّتِيٓ أَنۡعَمۡتَ عَلَيَّ وَعَلَىٰ وَٰلِدَيَّ وَأَنۡ أَعۡمَلَ صَٰلِحٗا تَرۡضَىٰهُ وَأَصۡلِحۡ لِي فِي ذُرِّيَّتِيٓۖ إِنِّي تُبۡتُ إِلَيۡكَ وَإِنِّي مِنَ ٱلۡمُسۡلِمِينَ

15. Ir Mes įsakėme žmogui būti pareigingu ir maloniu savo tėvams. Jį motina išnešiojo varge, ir pagimdė varge. Ir jo išnešiojimas ir atjunkymas trunka trisdešimt mėnesių. Ir kai jis suauga ir tampa stiprus, ir sulaukia keturiasdešimties metų, jis sako: „Mano Viešpatie, suteik man galios ir jėgų, kad galėčiau būti dėkingas už Tavo malonę, kurią Tu suteikei man ir mano tėvams, ir kad galėčiau daryti gerus darbus, kuriais būsi patenkintas. Ir padaryk mano palikuonis teisiais. Iš tiesų, aš atsisukau į Tave atgailaudamas, ir iš tiesų, aš esu iš musulmonų (paklūstančių Tavo valiai).

আয়াত: 16

أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ نَتَقَبَّلُ عَنۡهُمۡ أَحۡسَنَ مَا عَمِلُواْ وَنَتَجَاوَزُ عَن سَيِّـَٔاتِهِمۡ فِيٓ أَصۡحَٰبِ ٱلۡجَنَّةِۖ وَعۡدَ ٱلصِّدۡقِ ٱلَّذِي كَانُواْ يُوعَدُونَ

16. Jie yra tie, iš kurių Mes priimsime geriausius darbus, ir praleisime jų nusižengimus. (Jie bus iš) esančiųjų Rojuje – tiesos pažadas, kuris jiems buvo prižadėtas.

আয়াত: 17

وَٱلَّذِي قَالَ لِوَٰلِدَيۡهِ أُفّٖ لَّكُمَآ أَتَعِدَانِنِيٓ أَنۡ أُخۡرَجَ وَقَدۡ خَلَتِ ٱلۡقُرُونُ مِن قَبۡلِي وَهُمَا يَسۡتَغِيثَانِ ٱللَّهَ وَيۡلَكَ ءَامِنۡ إِنَّ وَعۡدَ ٱللَّهِ حَقّٞ فَيَقُولُ مَا هَٰذَآ إِلَّآ أَسَٰطِيرُ ٱلۡأَوَّلِينَ

17. Bet tas, kuris sako savo tėvams: „Tfu jums! Ar jūs man prižadate, kad būsiu prikeltas, kuomet prieš mane daugybė kartų mirė (ir nebuvo prikeltos)?“. Kuomet jie (tėvas ir motina) prašo Allaho pagalbos (ir papeikia savo sūnų): „Vargas tau! Patikėk! Iš tiesų, Allaho pažadas yra tikras.“ Bet jis atsako: „Tai tėra praeities pasakos.“

আয়াত: 18

أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ حَقَّ عَلَيۡهِمُ ٱلۡقَوۡلُ فِيٓ أُمَمٖ قَدۡ خَلَتۡ مِن قَبۡلِهِم مِّنَ ٱلۡجِنِّ وَٱلۡإِنسِۖ إِنَّهُمۡ كَانُواْ خَٰسِرِينَ

18. Jie yra tie, prieš kuriuos praėjusių džinų ir žmonių likimas (žūti kančioje) yra pateisintas. Iš tiesų, jie yra amžini nevykėliai.

আয়াত: 19

وَلِكُلّٖ دَرَجَٰتٞ مِّمَّا عَمِلُواْۖ وَلِيُوَفِّيَهُمۡ أَعۡمَٰلَهُمۡ وَهُمۡ لَا يُظۡلَمُونَ

19. Ir visi bus suskirstyti laipsniais pagal tai, ką jie darė, tam, kad Jis (Allahas) galėtų jiems atlyginti pilnai už jų darbus. Ir jie nebus nuskriausti.

আয়াত: 20

وَيَوۡمَ يُعۡرَضُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ عَلَى ٱلنَّارِ أَذۡهَبۡتُمۡ طَيِّبَٰتِكُمۡ فِي حَيَاتِكُمُ ٱلدُّنۡيَا وَٱسۡتَمۡتَعۡتُم بِهَا فَٱلۡيَوۡمَ تُجۡزَوۡنَ عَذَابَ ٱلۡهُونِ بِمَا كُنتُمۡ تَسۡتَكۡبِرُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِ بِغَيۡرِ ٱلۡحَقِّ وَبِمَا كُنتُمۡ تَفۡسُقُونَ

20. Tą Dieną, kuomet netikintieji (Allaho Vienumą) bus pastatyti priešais Ugnį (bus pasakyta): „Jūs gavote savo gėrybes gyvendami žemėje, ir galėjote jomis mėgautis. Todėl Šiandien jūs būsite apdovanoti kančia ir pažeminimu dėl jūsų pasididžiavimo žemėje be jokios teisės, ir dėl jūsų nepaklusnumo.

আয়াত: 21

۞ وَٱذۡكُرۡ أَخَا عَادٍ إِذۡ أَنذَرَ قَوۡمَهُۥ بِٱلۡأَحۡقَافِ وَقَدۡ خَلَتِ ٱلنُّذُرُ مِنۢ بَيۡنِ يَدَيۡهِ وَمِنۡ خَلۡفِهِۦٓ أَلَّا تَعۡبُدُوٓاْ إِلَّا ٱللَّهَ إِنِّيٓ أَخَافُ عَلَيۡكُمۡ عَذَابَ يَوۡمٍ عَظِيمٖ

21. Ir atmink (Hudą) Ad brolį, kuomet jis perspėjo savo žmones buvusius kopose (pietų Arabijos pusiasalyje). Ir išties, perspėjimas buvo duotas prieš jį ir po jo (sakant): „Negarbinkite nieko, išskyrus Allahą, iš tiesų, aš bijau jums kančios didžią Dieną (t. y. Prikėlimo Dieną).“

আয়াত: 22

قَالُوٓاْ أَجِئۡتَنَا لِتَأۡفِكَنَا عَنۡ ءَالِهَتِنَا فَأۡتِنَا بِمَا تَعِدُنَآ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

22. Jie atsakė: „Ar tu atėjai mus nusukti nuo mūsų dievų? Tuomet atgabenk mums tai, kuo grasini, jeigu sakai tiesą!

আয়াত: 23

قَالَ إِنَّمَا ٱلۡعِلۡمُ عِندَ ٱللَّهِ وَأُبَلِّغُكُم مَّآ أُرۡسِلۡتُ بِهِۦ وَلَٰكِنِّيٓ أَرَىٰكُمۡ قَوۡمٗا تَجۡهَلُونَ

23. Jis atsakė: „Žinojimas (jos atėjimo laiko) yra tik pas Allahą. Aš jums perduodu tai, su kuo buvau siųstas, bet kaip matau, jūs esate žmonės, kurie nežino!“

আয়াত: 24

فَلَمَّا رَأَوۡهُ عَارِضٗا مُّسۡتَقۡبِلَ أَوۡدِيَتِهِمۡ قَالُواْ هَٰذَا عَارِضٞ مُّمۡطِرُنَاۚ بَلۡ هُوَ مَا ٱسۡتَعۡجَلۡتُم بِهِۦۖ رِيحٞ فِيهَا عَذَابٌ أَلِيمٞ

24. Tada, kai jie pamatė didelį debesį ateinantį į jų slėnį, jie pasakė: „Šis debesis mums atneš lietų!“ Bet ne, jis tėra tai ką jūs prašėte pagreitinti – vėjas kuriame rasite skausmingą kančią!

আয়াত: 25

تُدَمِّرُ كُلَّ شَيۡءِۭ بِأَمۡرِ رَبِّهَا فَأَصۡبَحُواْ لَا يُرَىٰٓ إِلَّا مَسَٰكِنُهُمۡۚ كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

25. Naikinantis viską Viešpaties nurodymu! Taigi, nieko neliko, išskyrus jų buveines! Šitaip Mes atsilyginame žmonėms, kurie yra Al-Mudžrimūn (politeistai, netikintieji, nusidėjėliai)!

আয়াত: 26

وَلَقَدۡ مَكَّنَّٰهُمۡ فِيمَآ إِن مَّكَّنَّٰكُمۡ فِيهِ وَجَعَلۡنَا لَهُمۡ سَمۡعٗا وَأَبۡصَٰرٗا وَأَفۡـِٔدَةٗ فَمَآ أَغۡنَىٰ عَنۡهُمۡ سَمۡعُهُمۡ وَلَآ أَبۡصَٰرُهُمۡ وَلَآ أَفۡـِٔدَتُهُم مِّن شَيۡءٍ إِذۡ كَانُواْ يَجۡحَدُونَ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ وَحَاقَ بِهِم مَّا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ

26. Iš tiesų, Mes sustiprinome juos tuo, kuo nebuvome sustiprinę jūsų (O Kuraiš)! Ir Mes jiems suteikėme klausą, regą, ir širdis. Bet jų klausa, rega, ir širdys nesuteikė jiems nieko, nes jie neigė Allaho Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), ir juos apsupo tai, iš ko jie tyčiojosi!

আয়াত: 27

وَلَقَدۡ أَهۡلَكۡنَا مَا حَوۡلَكُم مِّنَ ٱلۡقُرَىٰ وَصَرَّفۡنَا ٱلۡأٓيَٰتِ لَعَلَّهُمۡ يَرۡجِعُونَ

27. Ir iš tiesų, Mes sunaikinome miestus, esančius aplink tave, ir Mes (kartodami) parodėme (jiems) Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) įvairiausiais būdais tam, kad jie sugrįžtu (į tikrąjį tikėjimą Allaho Vienumą - islamo monoteizmą).

আয়াত: 28

فَلَوۡلَا نَصَرَهُمُ ٱلَّذِينَ ٱتَّخَذُواْ مِن دُونِ ٱللَّهِ قُرۡبَانًا ءَالِهَةَۢۖ بَلۡ ضَلُّواْ عَنۡهُمۡۚ وَذَٰلِكَ إِفۡكُهُمۡ وَمَا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ

28. Tuomet kodėl jiems nepadėjo tie (dievai), kuriuos jie pasirinko šalia Allaho siekdami prie Jo priartėti?

আয়াত: 29

وَإِذۡ صَرَفۡنَآ إِلَيۡكَ نَفَرٗا مِّنَ ٱلۡجِنِّ يَسۡتَمِعُونَ ٱلۡقُرۡءَانَ فَلَمَّا حَضَرُوهُ قَالُوٓاْ أَنصِتُواْۖ فَلَمَّا قُضِيَ وَلَّوۡاْ إِلَىٰ قَوۡمِهِم مُّنذِرِينَ

29. Ir (atmink) kuomet Mes išsiuntėme link tavęs (Muchammedai ﷺ) džinų grupę, besiklausančių Korano. Ir tuomet, išgirdę jį, jie pasakė: „Klausykitės tylėdami“. Ir tam pasibaigus jie grįžo pas savo žmones juos perspėdami.

আয়াত: 30

قَالُواْ يَٰقَوۡمَنَآ إِنَّا سَمِعۡنَا كِتَٰبًا أُنزِلَ مِنۢ بَعۡدِ مُوسَىٰ مُصَدِّقٗا لِّمَا بَيۡنَ يَدَيۡهِ يَهۡدِيٓ إِلَى ٱلۡحَقِّ وَإِلَىٰ طَرِيقٖ مُّسۡتَقِيمٖ

30. Jie sakė: „O mūsų žmonės! Mes girdėjome Knygą (šį Koraną) atskleistą po Mūsos (Mozės), patvirtinantį tai, kas buvo prieš jį. Jis veda į tiesą ir į Tiesų Kelią (t. y. islamą).

আয়াত: 31

يَٰقَوۡمَنَآ أَجِيبُواْ دَاعِيَ ٱللَّهِ وَءَامِنُواْ بِهِۦ يَغۡفِرۡ لَكُم مِّن ذُنُوبِكُمۡ وَيُجِرۡكُم مِّنۡ عَذَابٍ أَلِيمٖ

31. O mūsų žmonės! Atsakykite (paklusdami) Allaho Kvietėjui (Pranašui Muchammedui ﷺ ), ir tikėkite juo. Jis (Allahas) atleis jūsų nuodėmes ir apsaugos jus nuo skausmingos kančios.

আয়াত: 32

وَمَن لَّا يُجِبۡ دَاعِيَ ٱللَّهِ فَلَيۡسَ بِمُعۡجِزٖ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَيۡسَ لَهُۥ مِن دُونِهِۦٓ أَوۡلِيَآءُۚ أُوْلَٰٓئِكَ فِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٍ

32. Ir kas neatsako Allaho Kvietėjui, tai jis negalės pasislėpti žemėje, ir neturės Aulija (vadovų, padėjėjų, pagalbininkų, apsauginių) išskyrus Allahą (nuo Jo bausmės). Tie yra aiškiai paklydę.”

আয়াত: 33

أَوَلَمۡ يَرَوۡاْ أَنَّ ٱللَّهَ ٱلَّذِي خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ وَلَمۡ يَعۡيَ بِخَلۡقِهِنَّ بِقَٰدِرٍ عَلَىٰٓ أَن يُحۡـِۧيَ ٱلۡمَوۡتَىٰۚ بَلَىٰٓۚ إِنَّهُۥ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ قَدِيرٞ

33. Argi jie nesupranta, kad Allahas, Kuris sukūrė dangus ir žemę, ir nebuvo nuo to nuvargintas, gali prikelti mirusius? Taip, iš tiesų Jis gali padaryti bet ką.

আয়াত: 34

وَيَوۡمَ يُعۡرَضُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ عَلَى ٱلنَّارِ أَلَيۡسَ هَٰذَا بِٱلۡحَقِّۖ قَالُواْ بَلَىٰ وَرَبِّنَاۚ قَالَ فَذُوقُواْ ٱلۡعَذَابَ بِمَا كُنتُمۡ تَكۡفُرُونَ

34. Ir tą dieną, kai netikintieji bus pristatyti prieš Ugnį, (jų bus paklausta): „Ar tai nėra tiesa?” Ir jie atsakys „Taip, prisiekiame savo Viešpačiu!” Jis tars: „Tuomet ragaukite bausmę, nes jūs netikėjote!”

আয়াত: 35

فَٱصۡبِرۡ كَمَا صَبَرَ أُوْلُواْ ٱلۡعَزۡمِ مِنَ ٱلرُّسُلِ وَلَا تَسۡتَعۡجِل لَّهُمۡۚ كَأَنَّهُمۡ يَوۡمَ يَرَوۡنَ مَا يُوعَدُونَ لَمۡ يَلۡبَثُوٓاْ إِلَّا سَاعَةٗ مِّن نَّهَارِۭۚ بَلَٰغٞۚ فَهَلۡ يُهۡلَكُ إِلَّا ٱلۡقَوۡمُ ٱلۡفَٰسِقُونَ

35. Taigi būk kantrus (O Muchammedai ﷺ ), kaip stiprios valios Pranašai ^[2], ir neskubink (kančios) netikintiesiems. Tą dieną, kuomet jie matys (kančią), kuri jiems buvo pažadėta, jie (jausis) lyg būtų praleidę mažiau nei vieną valandą vienos dienos (šiame pasaulyje). (O žmonija! Šis Koranas yra užtektinas) kaip aiškus Pranešimas (norint jus išgelbėti nuo sunaikinimo). Bet ar bus sunaikinti, išskyrus tie, kurie yra Al-Fasikūn (maištautojai prieš Allaho nurodymus)?

[2] Allahas yra siuntęs daugybę Pranašų ir Pasiuntinių, dvidešimt penki iš jų yra paminėti Korane, iš kurių tik penki yra stiprios valios Pranašai, t.y. Muchammedas ﷺ , Nūhas (Nojus), Ibrahimas (Abraomas), Mūsa (Mozė), ir Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus (taika jiems).