2. Allahas! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Al-Haijul-Kaijūm (Amžinas, Tas, Kuris išlaiko ir saugo visa, kas egzistuoja).
3. Tai Jis, Kuris nuleido Knygą (Koraną) tau (Muchammedai ﷺ ) tiesoje, patvirtinantį tai, kas buvo iki jo. Ir Jis nuleido Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją).
4. Kadaise, kaip teisingą vedimą žmonijai. Ir Jis nuleido kriterijų [sprendimo tarp gero ir blogo (šį Koraną)]. Iš tiesų, tiems, kurie netiki Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.), - jiems yra skausminga kančia. Ir Allahas yra Visagalis, Visa Galintis Atlyginti.
6. Jis yra Tas, Kuris suformuoja jus gimdose taip, kaip Jis nori. La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Visagalis, Visa Išmanantis.
7. Jis yra Tas, Kuris nuleido tau (Muchammedai ﷺ ) Knygą (šį Koraną). Jame – eilutės, kurios visiškai aiškios. Jos – Knygos pagrindas [ir tai yra Al-Ahkam (įsakymų) eilutės], Al-Faraid (privalomos pareigos) ir Al-Hudud (teisinės normos dėl bausmių už vagystes, svetimavimą)]. O kitos ne visiškai aiškios. Taigi tie, kurių širdyse yra nukrypimas (nuo tiesos), seka tomis, kurios nėra visiškai aiškios, siekdami Al-Fitna (daugiadievystės ir išbandymų) ir siekdami jų paslėptų prasmių, nors niekas nežino jų paslėptų prasmių, išskyrus Allahą. O tie, kurie yra tvirtai apmokyti žinių, sako: „Mes tikime tuo, visa tai (aiškios ir neaiškios eilutės) – iš mūsų Viešpaties.“ Ir niekas nesupranta perspėjimų, tik suvokiantys žmonės.
8. (Jie sako): „Mūsų Viešpatie, neleisk mūsų širdims nukrypti (nuo tiesos) po to, kai Tu mus išvedei į tiesų kelią, ir suteik mums Savo gailestingumą. Iš tiesų, Tu esi Suteikiantysis.“
11. (Jų) elgesys kaip Firauno (Faraono) žmonių arba tų, iki jų. Jie paneigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.). Taigi Allahas nustvėrė (sunaikino) juos už jų nuodėmes. Ir Allahas yra Rūstus bausdamas.
13. Jums (judėjai) jau buvo ženklas – dvi susitikusios armijos (kovoje, t. y. Badr). Viena kovojo vardan Allaho, o kita – (jie) buvo netikintieji. Jie (tikintieji) matė juos (netikinčiuosius) savo pačių akimis kaip dukart (daugiau nei) jų (pačių) skaičius (nors jų buvo triskart daugiau). Ir Allahas paremia su Savo Pergale tuos, ką Jis nori. Iš tiesų, tame yra pamoka tiems, kurie suvokia. (žr. ają 8:44).
14. Išpuošta žmonėms yra meilė daiktams, kurių jie trokšta: moterys, vaikai, daugybė aukso ir sidabro (turtas), kilmingi gražūs arkliai, galvijai ir gerai suarta žemė. Tai yra šio žemiškojo gyvenimo malonumai. Tačiau Allahas turi puikų sugrįžimą (Rojų su tekančiomis upėmis) pas Save.
15. Sakyk: „Ar pasakyti jums apie tai, kas daug geriau nei tai? Al-Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2) - Sodai (Rojus) su jų Viešpačiu, po kuriais upės teka. Ten (yra jų) amžini (namai) ir Azvadžun Mutaharatun [1] (tyri partneriai arba žmonos). Ir Allahas bus patenkintas jais. Ir Allahas yra Visa Matantis iš (Savo) vergų.“
[1] t. y. jos neturės nei menstruacijų, nei šalpimo ar išmatų.
17. (Jie yra) tie, kurie yra kantrūs, kurie yra teisingi (Tikėjime, žodžiuose ir darbuose), ir paklusnūs, nuoširdžiai atsidavę Allaho garbinimui. Tie, kurie leidžia [duoda Zakat ir išmaldą vardan Allaho] ir tie, kurie meldžiasi ir maldauja Allaho Atleidimo paskutinėmis nakties valandomis.
18. Allahas liudija, kad La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), ir angelai, ir turintys žinių (taip pat šitai liudija). (Jis visada) prižiūri Savo kūriniją Teisingai. La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Visagalis, Visa Išmanantis.
19. Iš tiesų, religija Allaho - islamas. Tie, kuriems buvo duotas Raštas (judėjai ir krikščionys), po to, kai žinia atėjo pas juos, nesiginčijo, išskyrus dėl abipusio pavydo ir godumo pasauliui. Ir kas netiki Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, ženklais, apreiškimais ir t. t.), tada tikrai, Allahas yra Greitas pakviesti atsiskaityti.
20. Taigi, jei jie ginčijasi su tavimi (Muchammedai ﷺ ), sakyk: „Aš paklusau Allahui (islame) ir (taip pat pakluso) tie, kurie seka manimi.“ Ir sakyk tiems, kuriems buvo suteiktas Raštas (judėjams ir krikščionims) ir tiems, kurie yra neišmanantys (arabai pagonys): „Ar jūs (irgi) paklūstate (Allahui islame)?“ Jei jie paklūsta, jie yra teisingai vedami, bet jei jie nusigręžia, tavo pareiga yra tik perduoti Žinią. Ir Allahas yra Visa Matantis (Savo) vergus.“
21. Iš tiesų, tie, kurie netiki Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ir žudo Pranašus, neturėdami tam teisės, ir žudo tuos žmones, kurie įsako teisingą elgesį, - tada pranešk jiems apie skausmingą kančią.
23. Argi nematei tų, kuriems buvo duota dalis Rašto? Jie yra kviečiami prie Allaho Knygos, kad išspręsti jų ginčą. Tada dalis jų nusisuka ir jie yra nelinkę.
24. Taip yra todėl, kad jie sako: „Ugnis nepalies mūsų, išskyrus tam tikrą skaičių dienų.“ Ir tai, ką jie išgalvodavo apie savo tikėjimą, suklaidino juos.
25. Kaip (bus) kai Mes surinksime juos kartu Dieną, dėl kurios nėra abejonės (t. y. Prikėlimo Dieną) ir kiekvienam žmogui bus sumokėta pilnai už tai, ką jis įgijo? Ir su jais nebus elgiamasi neteisingai.
26. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Allahai, karalystės Valdove, Tu suteiki karalystę tam, kam Tu nori, ir atimi karalystę iš to, ko Tu nori, ir Tu suteiki garbę tam, kam Tu nori, ir Tu pažemini tą, ką Tu nori. Tavo Rankoje [2] yra gėris. Iš tiesų, Tu Gali viską.
27. Tu priverti naktį įsilieti į dieną, ir Tu priverti dieną įsilieti į naktį (t. y. padidini ir sumažini nakties ir dienos valandų skaičių žiemą ir vasarą), Tu ištrauki gyvuosius iš mirties, ir Tu ištrauki mirusiuosius iš gyvenimo. Ir Tu suteiki turtą ir išlaikymą tiems, kam Tu nori, neribotai (maste arba naudoje).
28. Lai tikintieji neima netikinčiųjų kaip Aulija (rėmėjų, padėjėjų) vietoj tikinčiųjų. Ir tas, kas taip daro, neturės Allaho pagalbos jokiu būdu. Išskyrus tada, kai jūs iš tiesų bijote jų keliamo pavojaus. Ir Allahas įspėja jus apie Save (Savo bausmę) ir pas Allahą paskutinis sugrįžimas.
29. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Ar jūs slepiate, kas yra jūsų krūtinėse, ar atskleidžiate tai, Allahas žino ir Jis žino, kas yra danguose ir kas yra žemėje. Ir Allahas Gali viską.“
30. Dieną, kai kiekvienas žmogus stovės priešais visą gerą, ką jis padarė, ir visą blogą, ką jis padarė, jis norės, kad tarp jo ir jo (padaryto) blogio būtų didelis atstumas. Ir Allahas įspėja jus dėl Savęs (Savo bausmės) ir Allahas yra kupinas geranoriškumo (Savo) vergams.
35. (Atminkite) kai Imrano žmona sakė: „Mano Viešpatie, Aš prisiekiau Tau tuo, (vaiku) kas yra mano gimdoje atsiduoti tarnystei Tau (atsiskirti nuo visų žemiškųjų reikalų; rūpintis Tavo garbinimo Vieta), taigi priimk tai iš manęs. Iš tiesų, Tu esi Visa Girdintis, Visa Žinantis.“
36. Tada, kai ji pagimdė savo [vaiką Marjamą (Mariją)], ji tarė: „Mano Viešpatie, aš pagimdžiau vaiką moteriškos lyties.“ O Allahas geriau žinojo, ką ji pagimdė. „Ir vyras nėra kaip moteris, ir aš pavadinau ją Marjama [4] (Marija), ir siekiu Tavo (Allahai) prieglobsčio jai ir jos palikuonims nuo Šaitan (Šėtono), atstumtojo.“
37. Taigi jos Viešpats (Allahas) priėmė ją maloniai. Jis leido jai užaugti gerų manierų ir paskyrė ja rūpintis Zakaryją (Zakarijų). Kaskart, kai jis ateidavo į Al-Mihrab [5] pas ją (aplankyti jos), rasdavo ją aprūpintą maistu. Jis sakė: „Marjama, iš kur tu gavai šitai?“ Ji tarė: „Tai iš Allaho.“ Iš tiesų, Allahas suteikia išlaikymą tiems, kam Jis nori neribotai.
[5] Al-Mihrab: maldos vieta arba privatus kambarys.
38. Tada Zakaryja (Zakarijus) maldavo savo Viešpatį, sakydamas: „Mano Viešpatie, suteik man nuo Savęs gerus palikuonis. Tu iš tiesų esi Visa Girdintis iš maldavimų.“
39. Tada angelai pašaukė jį, kai jis stovėjo maldoje Al-Mihrab (maldos vietoje arba privačiame kambaryje), (sakydami): „Allahas suteikia tau gerą žinią apie Jahją (Joną), patvirtinantį (tikintį) Allaho Žodį [t. y. Isos (Jėzaus) sukūrimą, Žodį iš Allaho („Būk!“ - ir jis buvo!)], kilnų, besisaugojantį nuo intymių santykių su moterimis, Pranašą iš teisingųjų tarpo.“
40. Jis tarė: „Mano Viešpatie, kaip aš galiu turėti sūnų, kai esu labai senas ir mano žmona nebevaisinga?“ (Allahas) tarė: „Taigi, Allahas daro tai, ką Jis nori.“
41. Jis tarė: „Mano Viešpatie, duok man ženklą.“ (Allahas) tarė: „Tavo ženklas bus tai, kad tu nekalbėsi su žmonėmis tris dienas, išskyrus ženklais. Ir dažnai prisimink savo Viešpatį (šlovindamas Jį vėl ir vėl) ir garbink (Jį) popietę ir rytą.“
42. Ir (atminkite) kai angelai sakė: „Marjama, iš tiesų Allahas išrinko tave, apvalė tave (nuo daugiadievystės ir netikėjimo) ir išrinko tave virš Alamyn [jos laikų (žmonijos ir džinų)] moterų.“
43. Marjama! „Nuolankiai paklusk savo Viešpačiui (Allahui, negarbinant nieko kito, tik Jį Vienintelį) ir pulk kniūbsčiomis ir Irkai (nusilenk) kartu su Ar-Rakiūn (tais, kurie nusilenkia).“
44. Tai yra dalis žinių apie Ghaib (nematomą, t. y. žinios apie buvusias tautas, apie kurias jūs neturite jokių žinių), kurias Mes atskleidėme tau (Muchammedai ﷺ ). Tu nebuvai su jais, kai jie metė burtus su savo rašikliais dėl to, kuris iš jų turėtų imti rūpintis Marjama (Marija), nei tu buvai su jais, kai jie ginčijosi.
45. (Atminkite) kai angelai sakė: „Marjama, iš tiesų Allahas suteikia tau gerą žinią apie Žodį [„Būk!“ - ir jis buvo! T. y. Isą (Jėzų), Marjamos (Marijos) sūnų] iš Jo. Jo vardas bus Mesijas Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus, gerbiamas šiame gyvenime ir Amžinybėje ir bus (jis) vienas iš tų, kurie yra arti Allaho.
47. Ji tarė: „Mano Viešpatie, kaip aš turėsiu sūnų, kai joks vyras nėra manęs palietęs.“ Jis tarė: „Taigi, Allahas sukuria tai, ką Jis nori. Kai Jis nusprendžia ką nors, Jis tik taria tam: „Būk!“ - ir tai yra.
48. Ir Jis (Allahas) išmokys jį [Isą (Jėzų)] Knygos ir Al-Hikma (t. y. Sunnos, nepriekaištingos Pranašų kalbos, išminties), (ir) Taurato (Toros) ir Indžylio (Evangelijos).
49. Ir padarys jį [Isą (Jėzų)] Pasiuntiniu Israelio (Izraelio) vaikams (kuris sakys): „Atėjau pas jus su ženklu iš jūsų Viešpaties, kad suformuočiau jums iš molio atvaizdą, panašų į paukštį, ir įpūsčiau į jį, ir jis taps paukščiu Allaho Leidimu. Ir kad išgydyčiau gimusį aklu ir raupsuotąjį, ir kad grąžinčiau mirusįjį gyvenimui Allaho Leidimu. Ir kad praneščiau apie tai, ką jus valgote ir ką jūs laikote savo namuose. Iš tiesų, tame yra ženklas jums, jei jus tikite.
50. Ir aš atėjau tvirtindamas tai, kas buvo iki manęs – Tauratą (Torą) – ir kad leisčiau jums dalį to, kas jums buvo draudžiama. Ir atėjau pas jus su įrodymais iš jūsų Viešpaties. Taigi bijokite Allaho ir pakluskite man.
52. Tuomet, kai Isa (Jėzus) sužinojo apie jų netikėjimą, tarė: „Kas bus mano pagalbininkais vardan Allaho?“ Al-Havaryjūn (apaštalai) tarė: „Mes esame Allaho padėjėjai, mes tikime Allahą ir liudijame, kad esame musulmonai (t. y. mes paklūstame Allahui).“
53. Mūsų Viešpatie, mes tikime tuo, ką Tu nuleidai, ir sekame Pasiuntiniu [Isa (Jėzumi)], taigi įrašyk mus tarp tų, kurie liudija (tiesą, t. y. La ilaha illallah – niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas).
54. Ir jie (netikintieji) surengė sąmokslą [nužudyti Isa (Jėzų)], bet ir Allahas surengė sąmokslą. Ir Allahas yra Geriausias iš tų, kurie rengia sąmokslus.
55. Ir (atminkite) kai Allahas sakė: „Isa (Jėzau), Aš paimsiu ir pakelsiu tave pas Save bei apvalysiu [nuo melagingo teiginio, kad Isa (Jėzus) yra Allaho sūnus] nuo tų, kurie netiki, ir padarysiu tuos, kurie seka tavimi (monoteistai, kurie negarbina nieko kito, tik Allahą) geresniais nei tie, kurie netiki, iki Prikėlimo Dienos [6]. Tada tu sugrįši pas Mane ir Aš spręsiu tarp jūsų tuos reikalus, dėl kurių jūs ginčydavotės.
57. O tiems, kurie tiki (Allaho Vienumą) ir daro teisingus gerus darbus, Allahas visiškai atlygins. Ir Allahas nemėgsta Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių).
61. Taigi tiems, kas ginčijasi su tavimi dėl jo [Isos (Jėzaus)] po (visos šios) žinios, atėjusios pas tave [ t. y. kad Isa (Jėzus) buvo Allaho vergas ir nesidalijo Dieviškumu], sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Ateikite, pakvieskime mūsų sūnus ir jūsų sūnus, mūsų moteris ir jūsų moteris, mus ir jus – tada melskimės ir (nuoširdžiai) prašykime Allaho Prakeiksmo tiems, kurie meluoja.“
62. Iš tiesų, tai yra tikrasis pasakojimas [dėl Isos (Jėzaus) istorijos] ir La ilaha illallah (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Allahą, Vieną ir Vienintelį Tikrąjį Dievą, Kuris neturi nei žmonos, nei sūnaus). Ir iš tiesų, Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.
64. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Rašto žmonės, susitarkime dėl žodžio, kuris yra teisingas tarp mūsų ir jūsų, kad mes negarbiname nieko, tik Allahą (Vienintelį) ir kad mes nepriskiriame Jam partnerių, ir kad niekas iš mūsų nelaikys kitų viešpačiais šalia Allaho. Tada, jei jie nusigręžia, sakyk: „Liudykime, kad esame musulmonai.“
65. Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys), kodėl jūs ginčijatės dėl Ibrahimo (Abraomo), kai Tauratas (Tora) ir Indžylis (Evangelija) buvo apreiškti po jo? Ar jūs nesuvokiate?
66. Iš tiesų, jūs esate tie, kurie ginčijotės dėl to, apie ką neturite žinių. Kodėl jūs ginčijatės dėl to, apie ką jūs neturite žinių? Tai Allahas, Kuris žino, o jūs – nežinote.
67. Ibrahimas (Abraomas) nebuvo nei judėjas, nei krikščionis, tačiau jis buvo tikras musulmonas Hanyfa (islamiškasis monoteizmas – negarbinti nieko kito, tik Allahą Vienintelį) ir jis nebuvo iš Al-Mušrikūn. (žr. aja 2:105).
68. Iš tiesų, iš žmonių, kurie turi daugiausia teisių į Ibrahimą (Abraomą) yra tie, kurie sekė juo, ir šis Pranašas (Muchammedas ﷺ ), ir tie, kurie patikėjo (musulmonai). Ir Allahas yra tikinčiųjų Vali (Saugotojas arba Globėjas).
72. Dalis Rašto žmonių sako: „Tikėkite ryte tuo, ką apreiškė tikintiesiems (musulmonams), ir atmeskite tai dienos pabaigoje, kad tai pamatę jie pradėtų abejoti savo religija ir atsigrįžtų,
73. Ir netikėkite niekuo, išskyrus tuo, kas seka jūsų tikėjimu. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Iš tiesų, Teisingas vedimas yra Allaho Teisingas Vedimas“ ir netikėk, kad kas nors kitas gali gauti tai, ką tu gavai, kitaip jie įtrauks jus į ginčą prieš jūsų Viešpatį.“ Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Visas dosnumas yra Allaho Rankoje [7]. Jis suteikia tam, kam Jis nori. Ir Allahas yra Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.“
[7] Sifat-ullah (Allaho Atributai): visa, kas Allaho Knygoje [Korane] buvo apreikšta apie Allaho, Aukščiausiojo, Atributus [Sifat], tokius kaip Jo Veidas, Akys, Rankos, Blauzdos (Kojos), Jo Atėjimas, Jo (Istava) pakylimas į Savo Sostą ir kitus, arba visa, kuo Allaho Pasiuntinys ﷺ apibūdino Jį teisinguose, autentiškuose Pranašo Ahadis (pasakojimuose), pavyzdžiui tokie Jo Atributai, kaip [Nuzūl], Jo Nusileidimas arba Jo juokas ir kiti, - tikėjimo mokslininkai, išmanantys Koraną ir Sunną tiki šiais Allaho Atributais ir tvirtina, kad tai tikrai yra Jo Atributai, be Tavyl (jų reikšmės aiškinimo per kitus dalykus) arba Tašbyh (suteikiant jiems panašumą į kūrinijos bruožus) arba [Tatyl] (visiškas jų atmetimas arba neigimas, t. y. teigiant, kad nėra Allaho Veido arba Akių, arba Rankų, arba Blauzdų). Šie Atributai dera ir tinka tik Allahui Vieninteliui, ir jis nepanašus į jokį (Savo) kūrinį. Kaip Allaho Žodžiai (Korane): 1. „Nėra nieko kaip Jis, ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Matantis.“ (Aja 42:11); 2. „Nėra nieko panašaus į Jį.“ (Aja 112:4).
75. Tarp Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) yra toks, kuriam patikėjus kintarą (didelę sumą turto ir t. t.), jis noriai tai grąžins. Ir tarp jų yra toks, kuriam patikėjus vieną sidabrinę monetą, jis negrąžins jos, nebent jūs nuolat reikalausite, nes jie sako: „Nėra mums kaltės išduoti ir pasisavinti neraštingųjų (arabų) turtą.“ Bet jie meluoja priešais Allahą, nors jie tai žino.
76. Taip, tas, kuris ištęsi savo pažadą ir stipriai bijo Allaho, - iš tiesų, tada Allahas myli tuos, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. aja 2:2).
77. Iš tiesų, tie, kurie nusiperka mažą pelną už Allaho Susitarimo ir savo priesaikų kainą, neturės dalies Amžinybėje (Rojuje). Nei Allahas kalbės jiems, nei žiūrės į juos Prikėlimo Dieną, nei Jis apvalys juos, ir jiems bus skausminga kančia.
78. Ir iš tiesų, tarp jų yra dalis, kurie iškraipo Knygą savo liežuviais (kai jie recituoja), tam, kad jūs galvotumėte, jog tai iš Knygos. Tačiau tai ne iš Knygos, ir jie sako: „Tai – iš Allaho.“ Tačiau tai – ne iš Allaho. Ir jie meluoja prieš Allahą, nors jie tai žino.
79. Tai nėra (įmanoma) jokiam žmogui, kuriam Allahas suteikė Knygą ir Al-Hukm (žinojimą ir tikėjimo įstatymų suvokimą) ir Pranašavimą, sakyti žmonėms: „Būkite mano garbintojai, o ne Allaho.“ Priešingai (jis sakytų): „Būkite jūs Rabbanyjūn (išmanantys tikėjimą žmonės, kurie praktikuoja tai, ką jie žino, ir taip pat moko kitus), nes jūs mokote Knygos ir jūs jos mokotės.“
80. Nei lieptų jis jums imti angelus arba Pranašus viešpačiais (dievais). Argi įsakytų jis jums netikėti po to, kai jūs paklusote Allaho Valiai (kaip musulmonai)?
81. Ir (atminkite) kai Allahas priėmė Pranašų pažadą, sakydamas: „Imkite tai, ką daviau jums iš Knygos ir Hikma (Allaho įstatymų suvokimo), o po to ateis pas jus Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ), patvirtinantis tai, kas pas jus. Jūs, tada, turite tikėti juo ir jam padėti.“ Allahas sakė: „Ar jūs sutinkate (su tuo) ir priimate Mano Susitarimą (kurį Aš sudarau su jumis)?“ Jie sakė: „Sutinkame.“ Jis tarė: „Tada liudykite, ir Aš esu su jumis tarp liudytojų (tam).“
83. Ar jūs ieškote kažko kito nei Allaho religijos, nors Jam pakluso visi kūriniai danguose ir žemėje, noriai ir nenoriai. Ir pas Jį jie bus sugrąžinti.
84. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Mes tikime Allahą ir tuo, kas buvo mums nuleista, ir tuo, kas buvo nuleista Ibrahimui (Abraomui), Ismailiui (Izmaeliui), Ishakui (Izaokui), Jakūbui (Jokūbui) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo (Jokūbo) sūnų palikuonims], ir kas buvo suteikta Mūsai (Mozei), Isai (Jėzui) ir Pranašams iš jų Viešpaties. Mes neišskiriame jų ir Jam (Allahui) mes paklusome (islame).
86. Kaip Allahas teisingai ves žmones, kurie nepatikėjo po jų patikėjimo ir po to, kai jie liudijo, kad Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) yra tiesa ir po to, kai jiems atėjo aiškūs ženklai? Ir Allahas neveda teisingai žmonių, kurie yra Zalimūn (politeistai ir nusidėjėliai).
90. Iš tiesų, tie kurie nepatikėjo po savo patikėjimo ir tada toliau tęsė, didindami savo netikėjimą (t. y. netikėjimą Koraną ir Pranašą Muchammedą ﷺ) – niekada jų atgaila nebus priimta [nes jie atgailauja tik savo liežuviais, o ne iš širdžių]. Ir jie yra tie, kurie paklydę.
91. Iš tiesų, tie, kurie nepatikėjo ir mirė būdami netikinčiaisiais, (visa) žemė, pilna aukso, nebus priimta iš nė vieno iš jų, net jei jie siūlytų ją kaip išpirką. Jiems – skausminga kančia ir neturės jie padėjėjų.
92. Jokiais kitais būdais jūs nepasieksite Al-Bir (dievobaimingumo, teisingumo – čia tai reiškia Allaho Atlygio, t. y. Rojaus), nebent leisite (vardan Allaho) tai, ką mylite. Ir Allahas gerai žino visa, ką gera išleidžiate.
93. Visas maistas buvo leistinas Israelio (Izraelio) vaikams, išškyrus tai, ką Israelis (Izraelis) padarė neleistina sau iki tol, kol Tauratas (Tora) buvo atskleistas. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Neškite čia Tauratą (Torą) ir recituokite jį, jei esate teisingi.“
95. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Allahas kalbėjo tiesą. Sekite Ibrahimo (Abraomo) Hanifa (islamiškuoju monoteizmu, t. y. jis garbindavo tik Allahą Vienintelį) tikėjimu ir jis nebuvo iš Al-Mušrikūn.“ (žr. ają 2:105)
96. Iš tiesų, pirmasis (garbinimo) Namas, paskirtas žmonijai, buvo tas Bekkoje (Mekkoje), pilnas palaimos ir teisingas vedimas Al-Alamyn (žmonijai ir džinams).
97. Jame yra akivaizdūs ženklai (pamokymui), - Ibrahimo (Abraomo) Makam (vieta). Kas į ją įžengia, yra saugus. Ir Hadžas (piligriminė kelionė į Mekką) į Namą (Kaabą) yra pareiga, kurią žmonija turi Allahui, tiems, kurie išgali išlaidas (nuvykimo, prasimaitinimo ir apsistojimo). Ir tas, kuris netiki [t. y. neigia Hadžą (piligriminę kelionę į Mekką), tada jis yra netikintysis Allahą], tada Allahui nereikia nė vieno iš Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) [9].
98. Sakyk: „Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys), kodėl jūs atmetate Allaho Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), nors Allahas yra Liudytojas to, ką jūs darote?“
99. Sakyk: „Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys), kodėl jūs sulaikote tuos, kurie patikėjo, nuo Allaho Kelio, siekdami, kad jis atrodytų kreivas, nors jūs (patys) esate liudytojai (Muchammedui ﷺ kaip Allaho Pasiuntiniui ir islamui (Allaho tikėjimui, t. y. negarbinimui nieko kito, tik Jį Vienintelį)]? Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.“
100. O jūs, kurie tikite! Jei paklusite grupei tų, kuriems buvo suteiktas Raštas (judėjams ir krikščionims), jie (tikrai) padarys jus netikinčiaisiais po to, kai jūs patikėjote!
101. O kaip jūs netikėtumėte, jei jums recituojamos Allaho eilutės ir tarp jūsų yra Jo Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ )? Ir tas, kas tvirtai laikosi Allaho (t. y. seka islamu – Allaho tikėjimu, ir iš tikrųjų paklūsta viskam, ką Allahas įsakė), tada jis iš tikrųjų yra vedamas Teisingu Keliu.
102. O jūs, kurie tikite! Bijokite Allaho (darydami viską, ką Jis įsakė, ir susilaikydami nuo visko, ką Jis uždraudė) taip, kaip Jo turi būti bijoma. [Pakluskite Jam, būkite Jam dėkingi ir visada Jį prisiminkite] ir nemirkite nebūdami islamo būsenoje [kaip musulmonai (su visišku paklusnumu Allahui)].
103. Ir tvirtai laikykitės, visi jūs kartu, Allaho Virvės (t. y. šio Korano) ir nesiskirstykite [10] tarp savęs, ir prisiminkite Allaho Malonę jums, nes jūs buvote vienas kitam priešais, bet Jis suvienijo jūsų širdis tam, kad, per Jo Malonę, jūs taptumėte broliais (islamo religijoje). Ir jūs buvote ant Ugnies duobės krašto ir Jis išgelbėjo jus nuo to. Taigi Allahas padaro Savo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) aiškiais jums, kad jūs būtumėte teisingai vedami.
[10] Hadisų knygose (At-Tirmizi, Ibn Madžah ir Abū Davūd) įrašyta,kad Abu Huraira (Lai Allahas būna juo patenkintas) pasakojo, jog Pranašas ﷺ sakė: „Judėjai ir krikščionys buvo pasidalinę į 71 arba 72 religines grupes, o ši tauta pasidalins į 73 religines grupes – visos jos bus Pragare, išskyrus vieną, ir ta viena yra ta, kurioje aš ir mano kompanjonai yra šiandien [t. y. sekanti Koranu ir Pranašo ﷺ Sunna (teisinėmis tradicijomis, nurodymais, garbinimo veiksmais, Pranašo ﷺ žodžiais)].“
104. Lai tarp jūsų iškyla grupė žmonių, kviečianti į visa, kas gera (islamą), įsakanti Al-Marūf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir viską, ką islamas įsako daryti) ir uždraudžianti Al-Munkar (daugiadievystę ir netikėjimą ir viską, ką islamas uždraudė). Ir tai yra tie, kurie yra sėkmingieji.
105. Ir nebūkite kaip tie, kurie susiskirstė ir ginčijosi tarpusavyje po to, kai jiems atėjo aiškūs įrodymai. Tai yra tie, kuriems bus siaubinga kančia.
106. Dieną (t. y. Prikėlimo Dieną), kai kai kurių veidai taps baltais, o kai kurių veidai taps juodais. Tiems, kurių veidai taps juodais (bus pasakyta): „Ar jūs atmetėte Tikėjimą po jo priėmimo? Tada ragaukite kančią (Pragare) už Tikėjimo atmetimą.“
108. Tai yra Allaho Eilutės. Mes recituojame jas tau (Muchammedai ﷺ ) tiesoje. Ir Allahas nenori neteisybės Alamyn (žmonijai, džinams ir visam, kas egzistuoja).
110. Jūs [tikri tikintieji islamiškuoju monoteizmu ir tikri Pranašo Muchammedo ﷺ ir jo Sunnos pasekėjai] esate geriausi žmonės, kada nors išauginti žmonijai. Jūs įsakote Al-Marūf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsakė) ir draudžiate Al-Munkar (daugiadievystę, netikėjimą ir visa, ką islamas uždraudė), ir jūs tikite Allahą. Ir jei Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys) būtų patikėję, tai būtų buvę jiems geriau. Tarp jų yra keli, kurie turi tikėjimą, tačiau dauguma jų yra Al-Fasikūn (nepaklusnūs Allahui ir maištaujantys prieš Allaho Įsakymą).
112. Pažeminimas jiems visur, kur jie galėtų būti, išskyrus tada, kai jie yra Allaho (apsaugos) sutartyje, ir žmonių. Jie užsitraukė Allaho Rūstybę ir jiems – pražūtis. Taip yra todėl, kad jie netikėjo Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ir žudė Pranašus, neturėdami tam teisės. Taip yra todėl, kad jie nepakluso (Allahui) ir peržengdavo ribas (nepaklusimu Allahui, nusikaltimais ir nuodėmėmis).
114. Jie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną. Jie įsako Al-Marūf (islamiškąjį monoteizmą ir sekima Pranašu Muchammedu ﷺ ) ir draudžia Al-Munkar (daugiadievystę, netikėjimą ir priešinimąsi Pranašui Muchammedui ﷺ ). Ir jie skuba daryti (visus) gerus darbus, ir jie yra iš teisingųjų.
116. Iš tiesų, tie, kurie atmeta Tikėjimą (netiki Allahą ir Muchammedą ﷺ esant Allaho Pasiuntiniu ir visu tuo, ką jis ﷺ parnešė iš Allaho), nei jų turtai, nei jų palikuonys neduos jiems jokios naudos prieš Allahą. Jie yra Ugnies gyentojai, ten jie gyvens. [11]
[11] Žr. ajos 3:85 išnašą ir taip pat žr. ają 4:47 ir jos išnašą.
117. Tai, ką jie išleidžia šiame gyvenime, yra kaip nepaprastai šaltas vėjas. Jis apima derlių žmonių, kurie blogai elgėsi prieš save, ir sunaikina jį. Allahas jų nesuklaidino, bet jie patys suklaidino save.
118. O jūs, kurie tikite! Nelaikykite (savo) Bitana (patarėjais, konsultantais, globėjais, padėjėjais, draugais) tų, kurie yra už jūsų tikėjimo ribų (pagonių, judėjų, krikščionių ir veidmainių), nes jie nepagailės jums pražūties. Jie trokšta jums smarkiai pakenkti. Neapykanta jau pasirodė iš jų burnų, tačiau tai, ką slepia jų krūtinės, yra daug blogiau. Iš tiesų, Mes padarėme Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes) aiškias jums, jei jūs suprantate.
119. Štai! Jūs esate tie, kurie juos myli, bet jie jūsų nemyli, ir jūs tikite visais Raštais [t. y. jūs tikite Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją), nors jie netiki jūsų Knyga – Koranu]. Ir kai jie sutinka jus, sako: „Mes tikime.“ Tačiau būdami vieni, jie kandžioja savo pirštų galus iš įniršio dėl jūsų. Sakyk: „Pražūkite savo įniršyje! Be abejonės, Allahas žino, kas yra krūtinėse (visas paslaptis).“
120. Jei jums atsitinka gera, tai liūdina juos, o jei jus užklumpa kokia bėda, - jie džiūgauja dėl to. Tačiau jei jūs būsite kantrūs ir tapsite Al-Mutakūn [dievobaimingaisiais – žr. ają 2:2], jų suktybės nepadarys jums nė menkiausios žalos. Iš tikrųjų, Allahas apima viską, ką jie daro.
121. Ir (atmink) kai tu (Muchammedai ﷺ) palikai savo šeimyną ryte, kad išstatytum tikinčiuosius į jų postus (Uhud) mūšiui. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.
123. Ir Allahas jau padarė jus pergalingus Badr (mūšyje), kai buvote jūs silpnas mažas būrys. Taigi stipriai bijokite Allaho [12] tam, kad būtumėte dėkingi.
[12] t. y. susilaikykite nuo visų nuodėmių ir blogų darbų rūšių, kurias Jis uždraudė, ir stipriai mylėkite Allahą, darykite visus gerus darbus, kuriuos Jis įsakė.
124. (Atmink) kai tu (Muchammedai ﷺ) sakei tikintiesiems: „Argi jums negana, kad jūsų Viešpats (Allahas) padėtų jums su trimis tūkstančiais nuleistų angelų?“
125. „Taip, jei jūs laikysitės kantrybės ir dievobaimingumo, ir priešas skubės pas jus, jūsų Viešpats pagelbės jums su penkiais tūkstančiais angelų, turinčių (skiriamuosius) ženklus.“
128. Ne tau (Muchammedai ﷺ) yra sprendimas, ar Jis atsigręš su gailesčiu (dovanoti) jiems ar nubaus juos. Iš tiesų, jie yra Zalimūn (daugiadieviai, nepaklusėliai, neusidėjėliai).
129. Ir Allahui priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Jis atleidžia tam, kam Jis nori, ir baudžia tą, ką Jis nori. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.
133. Ir ženkite keliu (vedančiu į) atleidimą iš jūsų Viešpaties ir dėl Rojaus, plataus kaip dangūs ir žemė, paruošto Al-Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2).
134. Tie, kurie leidžia (vardan Allaho) klestėjime ir nelaimėje, kurie nuslopina pyktį, ir kurie atleidžia žmonėms, - iš tiesų, Allahas myli Al-Muhsinūn [15] (gera darančius).
[15] Al-Muhsinūn: geradaris, kuris atlieka gerus darbus išimtinai tik dėl Allaho, nesistengdamas pasirodyti ar užsitarnauti šlovę ar garbę, ir daro tai pagal Allaho Pasiuntinio, Muchammedo ﷺ, Sunną (teisines tradicijas).
135. O tiems, kurie atlikę ką nors gėdingo arba nusidėję blogiu, prisimena Allahą ir prašo atleidimo už jų nuodėmes, - ir niekas negali atleisti jų nuodėmių, tik Allahas – ir nebetęsia (blogio) ką jie padarė, nors ir žino.
136. Tokiems – atlygis yra jų Viešpaties Atleidimas ir Sodai su upėmis, tekančiomis po jais (Rojus), kur jie gyvens amžinai. Koks nuostabus yra šis atlygis darantiesiems (teisingus darbus pagal Allaho Įsakymus)!
137. Daugybę panašių būklių (ir gyvenimo nesėkmių) patyrė tautos (tikintieji ir netikintieji), kurios mirė iki jūsų (kaip kad jūs patyrėte Uhud mūšyje), taigi keliaukite po žemę ir pažiūrėkite, kokia buvo pabaiga tų, kurie netikėjo (Allaho Vienumu ir nepakluso Jam bei Jo Pasiuntiniams).
140. Jei sužeidimas (ir žudymas) palietė jus, būkite tikri, panašus sužeidimas (ir žudymas) palietė ir kitus. Ir tokios yra dienos (geros ir ne tokios geros), kurias Mes suteikiame žmonėms paeiliui, kad Allahas galėtų išbandyti tuos, kurie tiki, ir kad Jis galėtų pasiimti kankinius iš jūsų tarpo. Ir Allahas nemėgsta Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių).
142. Ar jūs manote, kad įžengsite į Rojų, kol Allahas neišbandys tų iš jūsų, kurie kovojo (vardan Jo) ir (taip pat) neišbandys tų, kurie yra As-Sabirūn (kantrieji)?
144. Muchammedas ﷺ yra ne daugiau nei Pasiuntinys ir iš tiesų (daugybė) Pasiuntinių mirė iki jo. Jei jis mirs arba bus nužudytas, ar jūs nusigręšite (kaip netikintieji)? Ir tas, kuris nusigręš, nepadarys Allahui nė menkiausios žalos. Ir Allahas suteiks atlygį tiems, kurie yra dėkingi.
145. Ir niekas negali mirti, tik Allaho Leidimu ir nustatytu mirties laiku. O kas trokšta atlygio (šiame) gyvenime, Mes jam jį suteiksime. O kas trokšta atlygio Amžinybėje, Mes jam jį suteiksime. Ir Mes apdovanosime dėkinguosius.
146. Ir daug Pranašas (t. y. daugybė iš Pranašų) kovojo (vardan Allaho) ir kartu su juo (kovojo) didelės grupės religiškai išsilavinusių pasekėjų. Tačiau jie niekada nenusiminė dėl to, kas ištiko juos Allaho Kelyje, anei jie pasidavė ar pažemino save. Ir Allahas myli As-Sabirūn (kantriuosius).
147. Ir jie nesakė nieko kito, tik: „Mūsų Viešpatie, atleisk mums mūsų nuodėmes ir mūsų prasižengimus (vykdant savo pareigas Tau), sutvirtink mūsų žingsnius (kojas) tvirtai ir suteik mums pergalę prieš netikinčiuosius.“
149. O jūs, kurie tikite! Jei jūs paklusite tiems, kurie netiki, jie grąžins jus atgal jūsų įkandin, ir jūs nusigręšite (nuo Tikėjimo) kaip pralaimėtojai. [16]
[16] Tai, sakoma apie gyvenimą (pasilikimą) Aš-Širk žemėje (daugiadievystės, t. y. žemėje, kurioje praktikuojama daugiadievystė).
151. Mes įvesime baimę į širdis tų, kurie netiki, nes jie garbino kitus šalia Allaho, kam Jis nesiuntė jokio leidimo. Jų buveinė bus Ugnis ir kokia bjauri yra Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių) buveinė.
152. Ir Allahas iš tiesų išpildė Savo Pažadą jums, kai jūs juos (savo priešus) žudėte Jo Leidimu, iki (momento, kai) jūs praradote drąsą ir pradėjote ginčytis dėl įsakymo, ir nepaklusote po to, kai Jis parodė jums (grobį) tai, ką jūs mėgstate. Tarp jūsų yra kai kurie, trokštantys šio gyvenimo ir kai kurie, trokštantys Amžinybės. Tada Jis privertė jus bėgti nuo jų (jūsų priešų), kad Jis galėtų jus išbandyti. Bet iš tiesų, Jis atleido jums, ir Allahas yra Maloningiausias tikintiesiems.
153. (Ir atminkite) kai jūs sprukote (baisiai), nė į nieką nepažvelgdami, o Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) buvo jūsų užnugaryje, kviesdamas jus atgal. Taip Allahas suteikė jums vieną nelaimę po kitos, atsilygindamas, kad pamokytų jus nesielvartauti dėl to, kas pabėgo nuo jūsų, nei dėl to, kas ištiko jus. Ir Allahas yra Gerai Suvokiantis viską, ką jūs darote.
154. Tada po nelaimės, Jis siuntė jums ramybę ir saugumą. Snaudulys apėmė dalį jūsų, kol kita dalis galvojo apie save (kaip apsaugoti save, neatsižvelgdami į kitus ir Pranašą ﷺ) ir blogai galvojo apie Allahą – neišmanantis mąstymas. Jie sakė: „Ar mes dalyvaujame šiame reikale?“ Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Iš tiesų, šis reikalas priklauso absoliučiai Allahui.“ Jie slepia savyje tai, ką nedrįsta tau atskleisti, sakydami: „Jei mes būtume ką nors darę šiame reikale, niekas iš mūsų čia nebūtų buvęs nužudytas.“ Sakyk: „Net jei jūs būtumėte pasilikę savo namuose, tie, kuriems mirtis buvo nulemta, be abejonės būtų išėję į savo mirties vietą.“ Tam, kad Allahas išbandytų tai, kas yra jūsų krūtinėse, ir apvalytų tai, kas buvo jūsų širdyse (nuodėmes). Ir Allahas yra Visa Žinantis apie tai, kas yra (jūsų) krūtinėse.
155. Tie iš jūsų, kurie nusigręžė tą dieną, kai dvi kariuomenės susitiko (t. y. Uhud mūšyje), - tai Šaitan (Šėtonas), kuris privertė juos nusigręžti (pabėgti iš mūšio lauko) dėl kai ko (nuodėmių), ką jie buvo įgiję. Tačiau Allahas iš tiesų atleido jiems. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Pakančiausiasis.
156. O jūs, kurie tikite! Nebūkite kaip tie, kurie netiki (veidmainiai) ir kurie sako savo broliams, kai jie keliauja žeme arba išeina kovoti: „Jei jie būtų pasilikę su mumis, jie nebūtų mirę arba nužudyti.“, tam, kad Allahas padarytų tai apgailestavimu jų širdyse. Tai Allahas, kuris suteikia gyvenimą arba sukelia mirtį. Ir Allahas yra Visa Matantis, ką jūs darote.
157. Ir jei jūs esate nužudomi arba mirštate vardan Allaho, Allaho atleidimas ir gailestingumas yra daug geriau nei visa tai, ką jie susikrauna (iš žemiškųjų turtų).
159. Dėl Allaho Gailestingumo, tu, o Pranaše, elgiesi su jais švelniai. O jei tu būtum buvęs žiaurus ir šiurkštaširdis, jie būtų ištrūkę nuo tavęs. Taigi atleiski (jų kaltes) ir prašyki (Allaho) Atleidimo jiems, ir patarki jiems jų reikaluose. Tada kai tu priimsi sprendimą, pasitikėk Allahu, be abejonės, Allahas myli tuos, kurie (Juo) pasitiki.
160. Jei Allahas padeda jums, niekas negali jūsų įveikti. Ir jei Jis atsižada jūsų, - kas yra tas, kas po Jo gali jums padėti? Ir lai Allahu (Vieninteliu) tikintieji tepasitiki.
161. Jokiam Pranašui neleidžiama neteisėtai pasiimti dalį grobio (Ghulul) [17], ir kas apgauna jo kompanjonus dėl grobio, tas Prikėlimo Dieną atsineš tai, ką jis (neteisėtai) pasiėmė. Tada kiekvienam asmeniui bus pilnai išmokėta tas, ką jis įgijo, ir su jais nebus elgiamasi neteisingai.
[17] Al-Ghulul: vagimas iš karo grobio prieš jo išdalinimą.
162. Argi tada tas, kuris seka (siekia) doro Allaho Patenkinimo (neimdamas neteisėtai dalies grobio), kaip tas, kuris užsitraukia Allaho Rūstybę (pasiimdamas neteisėtai grobį – Ghulul)? - jo buveinė yra Pragaras, ir siaubinga, iš tiesų, tai paskyrimo vieta.
164. Iš tiesų, Allahas suteikė didžiulę malonę tikintiesiems, kai Jis atsiuntė tarp jų Pasiuntinį ( Muchammedą ﷺ ), recituojantį jiems Jo eilutes (Koraną), ir apvalantį juos (nuo nuodėmių, sekant juo), ir mokantį juos Knygos (Korano) ir Al-Hikma [išminties ir Pranašo ﷺ Sunnos (t. y. jo teisinių papročių, teiginių, garbinimo veiksmų)], nors prieš tai jie buvo akivaizdžiame paklydime. [18]
165. (Kas jums yra?) Kai jus ištiko vienintelė nelaimė (Uhud mūšio dieną), nors jūs sutriuškinote (savo priešus) dvigubai gausesnius (Badr mūšyje), jūs sakote: „Iš kur mums tai?“ Sakyk (jiems): „Tai iš jūsų pačių (dėl jūsų blogų darbų).“ Ir Allahas turi galią viskam.
167. Ir kad Jis galėtų išbandytų veidmainius, jiems buvo pasakyta: „Ateikite, kovokite vardan Allaho arba (bent jau) ginkite save.“ Jie tarė: „Jei mes būtume žinoję, kad vyks kova, mes be abejonės būtume tave sekę.“ Tą dieną jie buvo arčiau netikėjimo nei Tikėjimo, sakydami savo liežuviais tai, kas nebuvo jų širdyse. Ir Allahas turi visą žinojimą apie tai, ką jie nuslepia.
168. (Jie yra) tie, kurie sakė apie savo nužudytuosius brolius, patys sėdėdami (namuose): „Jei tik jie būtų mūsų paklausę, jie nebūtų buvę nužudyti.“ Sakyk: „Nukreipkite nuo savęs mirtį, jei sakote tiesą.“
169. Negalvokite apie tuos, kurie yra nužudyti vardan Allaho, kad yra mirę. Ne, jie – gyvi, su savo Viešpačiu, ir jie yra aprūpinti palaiminimais, apie kuriuos mes nežinome.
170. Jie džiaugiasi tuo, ką Allahas suteikė jiems iš Savo Dosnumo ir jie džiaugiasi tais, kurie dar neprisijungė prie jų, tačiau yra palikti (dar nemirę kankinio mirtimi), nes nebus jiems baimės, nei jie liūdės.
172. Tie, kurie atsiliepė (į Kvietimą) Allahui ir Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ ) būdami sužeisti, - tiems iš jų, kurie darė gerus darbus ir bijojo Allaho, yra didžiulis atlygis.
173. Tie (t. y. tikintieji), kuriems žmonės (veidmainiai) sakė: „Iš tiesų, žmonės (pagonys) surinko prieš jus (didžiulę armiją), taigi bijokite jų.“ Tačiau tai (tik) padidino jų Tikėjimą ir jie sakė: „Allahas (Vienintelis) yra Pakankamas mums ir Jis yra Geriausias Tvarkytojas (mūsų) reikalų.“
174. Taigi jie grįžo su Allaho Malone ir Dosnumu. Jokia žala jų nepalietė, ir jie sekė doru Allaho Patenkinimu. Ir Allahas yra Didžio Dosnumo Savininkas.
175. Tai tik Šaitan (Šėtonas), kuris siūlo jums bijoti jo Aulija [rėmėjų ir draugų (daugiadievių, netikinčiųjų Allaho Vienumą ir jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ )]. Taigi nebijokite jų, bet bijokite Manęs, jei esate (tikri) tikintieji.
176. Ir neleisk liūdinti tavęs (Muchammedai ﷺ ) tiems, kurie puola į netikėjimą. Iš tiesų, nepadarys jie nė menkiausios žalos Allahui. Tai Allaho Valia nesuteikti jiems palaimos dalies Amžinybėje. Jiems ten didelė kančia.
178. Ir neleiskite netikintiesiems manyti, kad Mūsų atidėjimas jų bausmės yra geriau jiems. Mes atidedame bausmę tik tam, kad jie paaugtų nuodėmingume. Ir jiems yra žeminanti kančia.
179. Allahas nepaliks tikinčiųjų tokioje būsenoje, kokioje jūs esate dabar, kol Jis atskirs nedorus nuo dorų (blogį nuo gėrio). Allahas neatskleis jums Ghaib (nematomo) paslaptis, tačiau Allahas pasirenka Savo Pasiuntiniais tuos, ką Jis nori. Taigi tikėkite Allahą ir Jo Pasiuntinius. Ir jei jūs tikite ir bijote Allaho, tada jums yra didžiulis atlygis.
180. Ir neleiskite tiems, kurie godžiai laiko tai, ką Allahas suteikė jiems iš Savo Dosnumo (Turto), manyti, kad tai gerai jiems (ir nemokėti privalomo Zakat). Ne, jiems bus blogiau. Dalykai, kuriuos jie godžiai laikė, bus pririšti prie jų kaklų kaip antkaklis Prikėlimo Dieną. Ir Allahui priklauso kas yra danguje ir žemėje. Ir Allahas puikiai žino apie tai, ką jūs darote.
181. Iš tiesų, Allahas girdėjo žodžius tų (judėjų), kurie sako: „Iš tikrųjų Allahas yra vargšas, o mes esame turtingi!” Mes įrašysime tai, ką jie sakė, ir jų Pranašų neteisėtą žudymą, ir Mes sakysime jiems: „Ragaukite deginančią (Ugnies) kančią.“
183. Tie (judėjai), kurie sakė: „Iš tiesų, Allahas priėmė mūsų pažadą netikėti jokiu Pasiuntiniu, nebent jis atneš mums dosnų pasiūlymą, kurį ugnis (iš dangaus) sudegins.“ Sakyk: „Iš tiesų, ėjo pas jus Pasiuntiniai iki manęs su aiškiais ženklais ir netgi su tuo, apie ką jūs kalbate. Kodėl tada jūs žudėte juos, jei esate teisingi?“
184. Tai, jei jie atstums tave (Muchammedai ﷺ ), taip buvo atstumti Pasiuntiniai iki tavęs, atėję su Al-Baijinat (aiškiais ženklais, įrodymais, įkalčiais) ir Raštu, ir Mokomąja Knyga.
185. Visi ragaus mirtį. Ir tik Prikėlimo Dieną bus išmokėtas jūsų atlygis pilnai už jūsų veiksmus. O kas bus pašalintas iš Ugnies ir priimtas į Rojų, - jis iš tiesų yra sėkmingas. Šis žemiškasis gyvenimas yra tik apgaulingas malonumas (prie jo prisiriša tik tie, kurie yra suklaidinti).
186. Jūs be abejonės būsite išmėginti ir išbandyti savo turtu ir nuosavybėmis bei savimi pačiais, ir jūs, be abejonės, girdėsite daug to, kas nuliūdins jus, iš tų, kurie gavo Raštą iki jūsų (judėjų ir krikščionių), ir iš tų, kurie priskiria Allahui partnerius. Tačiau, jei jūs ištversite kantriai ir tapsite Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais), tada iš tiesų, tai bus lemiamas veiksnys visuose jūsų reikaluose (ir tai yra didelis dalykas, kurio jūs turite tvirtai laikytis iš visų jėgų).
187. (Ir atminkite) kai Allahas priėmė pažadą iš tų, kuriems buvo duotas Raštas (judėjų ir krikščionių) padaryti tai (žinias apie Pranašo Muchammedo ﷺ atėjimą ir religines žinias) žinomas ir aiškias žmonijai, o ne slėpti tai, tačiau jie numetė tai už savo nugarų ir nusipirko už tai apgailėtiną naudą! Ir iš tiesų, blogiausia yra tai, ką jie įgijo.
188. Negalvokite, kad tie, kurie džiūgauja dėl to, ką jie padarė (arba kuo įtikino), ir mėgsta būti giriami už tai, ko nepadarė, - negalvokite, kad jie yra išgelbėti nuo kančios. Ir jiems – skausminga kančia.
191. Tie, kurie prisimena Allahą (visada ir maldose) stovėdami, sėdėdami ir gulėdami ant savo šonų, ir giliai apmąsto dangų ir žemės sukūrimą, (sakydami): „Mūsų Viešpatie, Tu nesukūrei (viso) to be priežasties, garbė Tau! (Išaukštintas esi Tu virš visko, ką jie Tau priskiria kaip partnerius). Suteik mums išsigelbėjimą nuo Ugnies kančios.
192. Mūsų Viešpatie, iš tiesų, tą, ką Tu įvedi į Ugnį, tikrai, Tu jam užtrauki gėdą ir pažeminimą. Ir niekada Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) neras jokių padėjėjų.
193. Mūsų Viešpatie, iš tiesų mes išgirdome kvietimą vieno (Muchammedo ﷺ), kviečiančio į Tikėjimą: „Tikėkite savo Viešpatį!“, ir mes patikėjome. Mūsų Viešpatie, atleisk mums mūsų nuodėmes ir pašalink mūsų blogus darbus, ir leisk mums mirti (būnant teisingiems) kartu su Al-Abrar (tikinčiaisiais islamiškuoju monoteizmu, dievobaimingaisiais ir teisingaisiais).
194. Mūsų Viešpatie, suteik mums tai, ką Tu pažadėjai mums per Savo Pasiuntinius ir neužtrauk mums gėdos Prikėlimo Dieną, juk Tu niekada nelaužai (Savo) Pažado.“
195. Taigi, jų Viešpats priėmė iš jų (jų maldą ir atsakė jiems): „Aš niekada neleisiu, kad nors vienas jūsų, vyro ar moters, darbas būtų prarastas. Jūs esate (atstovai) vienas kito, taigi tie, kurie persikėlė ir buvo išvaryti iš savo namų, ir nukentėjo vardan Manęs, ir kurie kovojo ir buvo nužudyti (vardan Manęs), iš tiesų, Aš atleisiu jų blogus darbus ir priimsiu juos į Sodus, po kuriais upės teka (Rojuje). Atlygis yra iš Allaho, ir pas Allahą yra geriausias atlygis.“
198. Tačiau tiems, kurie bijo savo Viešpaties, - Sodai, po kuriais upės teka (Rojuje). Ten jie gyvens (amžinai), atlygis iš Allaho. Ir tai, kas yra pas Allahą, yra Geriausia (kas yra skirta) Al-Abrar (tikintiesiems islamiškuoju monoteizmu, dievobaimingiesiems ir teisingiesiems).
199. Ir, be abejonės, tarp Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) yra tokių, kurie tiki Allahą ir tuo, kas buvo tau apreikšta, ir tuo, kas buvo apreikšta jiems, nusižeminančių prieš Allahą. Jie neparduoda Allaho Eilučių už žemą kainą. Jiems – atygis iš jų Viešpaties. Tikrai, Allahas yra Greitas atlyginti.
200. O jūs, kurie tikite! Ištverkite ir būkite tvirti (su savo priešais), ir saugokite savo teritoriją, nuolatos dislokuodami kariuomenės būrius tose vietose, iš kur priešas gali jus pulti, ir bijokite Allaho, kad būtumėte sėkmingi.
Contents of the translations can be downloaded and re-published, with the following terms and conditions:
1. No modification, addition, or deletion of the content.
2. Clearly referring to the publisher and the source (QuranEnc.com).
3. Mentioning the version number when re-publishing the translation.
4. Keeping the transcript information inside the document.
5. Notifying the source (QuranEnc.com) of any note on the translation.
6. Updating the translation according to the latest version issued from the source (QuranEnc.com).
7. Inappropriate advertisements must not be included when displaying translations of the meanings of the Noble Quran.
Search results:
API specs
Endpoints:
Sura translation
GET / https://quranenc.com/api/v1/translation/sura/{translation_key}/{sura_number} description: get the specified translation (by its translation_key) for the speicified sura (by its number)
Parameters: translation_key: (the key of the currently selected translation) sura_number: [1-114] (Sura number in the mosshaf which should be between 1 and 114)
Returns:
json object containing array of objects, each object contains the "sura", "aya", "translation" and "footnotes".
GET / https://quranenc.com/api/v1/translation/aya/{translation_key}/{sura_number}/{aya_number} description: get the specified translation (by its translation_key) for the speicified aya (by its number sura_number and aya_number)
Parameters: translation_key: (the key of the currently selected translation) sura_number: [1-114] (Sura number in the mosshaf which should be between 1 and 114) aya_number: [1-...] (Aya number in the sura)
Returns:
json object containing the "sura", "aya", "translation" and "footnotes".