പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം യൂനുസ് - ലിത്വാനിയൻ പരിഭാഷ - റുവാദ് തർജമ സെന്റർ - പേജ് നമ്പർ 220 - വിശുദ്ധ ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

ആയത്ത്: 98

فَلَوۡلَا كَانَتۡ قَرۡيَةٌ ءَامَنَتۡ فَنَفَعَهَآ إِيمَٰنُهَآ إِلَّا قَوۡمَ يُونُسَ لَمَّآ ءَامَنُواْ كَشَفۡنَا عَنۡهُمۡ عَذَابَ ٱلۡخِزۡيِ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَمَتَّعۡنَٰهُمۡ إِلَىٰ حِينٖ

98. Ar buvo koks nors miestas (bendruomenė), kuri patikėjo (po to, kai pamatė bausmę) ir kurios Tikėjimas (tuo metu) išgelbėjo ją (nuo bausmės)? (Atsakymas - nė vieno). Išskyrus Jūnus (Jono) žmones. Kai jie patikėjo, Mes panaikinome nuo jų gėdos kančią šio (dabartinio) pasaulio gyvenime ir leidome jiems kurį laiką pasidžiaugti.

ആയത്ത്: 99

وَلَوۡ شَآءَ رَبُّكَ لَأٓمَنَ مَن فِي ٱلۡأَرۡضِ كُلُّهُمۡ جَمِيعًاۚ أَفَأَنتَ تُكۡرِهُ ٱلنَّاسَ حَتَّىٰ يَكُونُواْ مُؤۡمِنِينَ

99. Ir jei jūsų Viešpats panorėtų, tie, kurie žemėje, būtų patikėję visi kartu. Taigi, ar tu (Muchammedai ﷺ) tada priversi žmoniją tapti tikinčiaisiais?

ആയത്ത്: 100

وَمَا كَانَ لِنَفۡسٍ أَن تُؤۡمِنَ إِلَّا بِإِذۡنِ ٱللَّهِۚ وَيَجۡعَلُ ٱلرِّجۡسَ عَلَى ٱلَّذِينَ لَا يَعۡقِلُونَ

100. Nė vienam žmogui neskirta patikėti, išskyrus Allaho Leidimu, ir Jis užsirūstins ant tų, kurie yra neatidūs.

ആയത്ത്: 101

قُلِ ٱنظُرُواْ مَاذَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۚ وَمَا تُغۡنِي ٱلۡأٓيَٰتُ وَٱلنُّذُرُ عَن قَوۡمٖ لَّا يُؤۡمِنُونَ

101. Sakyk: „Pažiūrėkite į viską, kas yra danguose ir žemėje“, tačiau nei Ajat (įrodymai, įkalčiai, eilutės, pamokos, ženklai, apreiškimai ir t.t.), nei perspėtojai duoda naudos tiems, kurie netiki.

ആയത്ത്: 102

فَهَلۡ يَنتَظِرُونَ إِلَّا مِثۡلَ أَيَّامِ ٱلَّذِينَ خَلَوۡاْ مِن قَبۡلِهِمۡۚ قُلۡ فَٱنتَظِرُوٓاْ إِنِّي مَعَكُم مِّنَ ٱلۡمُنتَظِرِينَ

102. Tad argi jie laukia (ko nors kito) jei ne (sunaikinimo) panašaus į dienas tų žmonių, kurie mirė prieš juos? Sakyk: „Tada laukite, aš (taip pat) su jumis tarp tų, kurie laukia.“

ആയത്ത്: 103

ثُمَّ نُنَجِّي رُسُلَنَا وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْۚ كَذَٰلِكَ حَقًّا عَلَيۡنَا نُنجِ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

103. Tada (pabaigoje) Mes išgelbėjame Savo Pasiuntinius ir tuos, kurie tiki! Mūsų pareiga yra išgelbėti tikinčiuosius.

ആയത്ത്: 104

قُلۡ يَٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ إِن كُنتُمۡ فِي شَكّٖ مِّن دِينِي فَلَآ أَعۡبُدُ ٱلَّذِينَ تَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَلَٰكِنۡ أَعۡبُدُ ٱللَّهَ ٱلَّذِي يَتَوَفَّىٰكُمۡۖ وَأُمِرۡتُ أَنۡ أَكُونَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

104. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Žmonija, jei jūs abejojate mano religija (islamu), tada (žinokite, kad) aš niekada negarbinsiu tų, kuriuos jūs garbinate šalia Allaho. Tačiau aš garbinu Allahą, Kuris priverčia jus mirti, ir man įsakyta būti vienu iš tikinčiųjų.

ആയത്ത്: 105

وَأَنۡ أَقِمۡ وَجۡهَكَ لِلدِّينِ حَنِيفٗا وَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

105. „Ir (man apreikšta): „Atgręžk savo veidą (Muchammedai ﷺ) visiškai į Hanifa religiją (islamiškąjį monoteizmą, t. y. negarbinti nieko kito, tik Allahą Vienintelį), ir niekada nebūk iš Mušrikūn (tų, kurie priskiria Allahui partnerius, daugiadieviai, stabmeldžiai, netikintieji Allaho Vienumą ir tie, kurie garbina kitus šalia Allaho).

ആയത്ത്: 106

وَلَا تَدۡعُ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَا لَا يَنفَعُكَ وَلَا يَضُرُّكَۖ فَإِن فَعَلۡتَ فَإِنَّكَ إِذٗا مِّنَ ٱلظَّٰلِمِينَ

106. „Ir nesišauk šalia Allaho nieko, kas nei suteiks naudos tau, nei pakenks tau, tačiau jei (tuo atveju) taip darytum, tu tikrai būsi iš Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių).“