പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം അഅ്റാഫ് - ലിത്വാനിയൻ പരിഭാഷ - റുവാദ് തർജമ സെന്റർ - പേജ് നമ്പർ 163 - വിശുദ്ധ ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

ആയത്ത്: 96

وَلَوۡ أَنَّ أَهۡلَ ٱلۡقُرَىٰٓ ءَامَنُواْ وَٱتَّقَوۡاْ لَفَتَحۡنَا عَلَيۡهِم بَرَكَٰتٖ مِّنَ ٱلسَّمَآءِ وَٱلۡأَرۡضِ وَلَٰكِن كَذَّبُواْ فَأَخَذۡنَٰهُم بِمَا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ

96. O jei miestų žmonės būtų patikėję ir turėję Takva (dievobaimingumą), be abejonės, Mes būtume atvėrę jiems dangų ir žemės palaimą, tačiau jie neigė (Pasiuntinius), taigi Mes užėmėme juos bausme) už tai, ką jie užsidirbo (daugiadievystę ir nusikaltimus).

ആയത്ത്: 97

أَفَأَمِنَ أَهۡلُ ٱلۡقُرَىٰٓ أَن يَأۡتِيَهُم بَأۡسُنَا بَيَٰتٗا وَهُمۡ نَآئِمُونَ

97. Ar miestų žmonės tada jautėsi saugūs dėl ateinančios Mūsų bausmės naktį, kai jie miegodavo?

ആയത്ത്: 98

أَوَأَمِنَ أَهۡلُ ٱلۡقُرَىٰٓ أَن يَأۡتِيَهُم بَأۡسُنَا ضُحٗى وَهُمۡ يَلۡعَبُونَ

98. Arba ar miestų žmonės tada jautėsi saugūs dėl ateinančios Mūsų bausmės popietę, kai jie žaisdavo?

ആയത്ത്: 99

أَفَأَمِنُواْ مَكۡرَ ٱللَّهِۚ فَلَا يَأۡمَنُ مَكۡرَ ٱللَّهِ إِلَّا ٱلۡقَوۡمُ ٱلۡخَٰسِرُونَ

99. Ar jie tada jautėsi saugūs dėl Allaho Plano? Niekas nesijaučia saugus dėl Allaho Plano, išskyrus žmones, kurie yra pralaimėjusieji.

ആയത്ത്: 100

أَوَلَمۡ يَهۡدِ لِلَّذِينَ يَرِثُونَ ٱلۡأَرۡضَ مِنۢ بَعۡدِ أَهۡلِهَآ أَن لَّوۡ نَشَآءُ أَصَبۡنَٰهُم بِذُنُوبِهِمۡۚ وَنَطۡبَعُ عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ فَهُمۡ لَا يَسۡمَعُونَ

100. Argi neakivaizdu tiems, kurie paveldi žemę iš eilės iš jos (buvusiųjų) savininkų, kad jei Mes būtume norėję, būtume nubaudę juos už jų nuodėmes. Ir Mes užantspaudavome jų širdis, kad jie negirdėtų?

ആയത്ത്: 101

تِلۡكَ ٱلۡقُرَىٰ نَقُصُّ عَلَيۡكَ مِنۡ أَنۢبَآئِهَاۚ وَلَقَدۡ جَآءَتۡهُمۡ رُسُلُهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ فَمَا كَانُواْ لِيُؤۡمِنُواْ بِمَا كَذَّبُواْ مِن قَبۡلُۚ كَذَٰلِكَ يَطۡبَعُ ٱللَّهُ عَلَىٰ قُلُوبِ ٱلۡكَٰفِرِينَ

101. Tai buvo miestai, kurių istoriją Mes papasakojame tau (Muchammedai ﷺ ). Ir iš tiesų atėjo pas juos jų Pasiuntiniai su aiškiais įrodymais, tačiau nebuvo tokie, kurie patikėtų tuo, ką jis prieš tai neigė. Taigi Allahas užantspauduoja netikinčiųjų širdis (nuo bet kokio teisingo religinio vedimo).

ആയത്ത്: 102

وَمَا وَجَدۡنَا لِأَكۡثَرِهِم مِّنۡ عَهۡدٖۖ وَإِن وَجَدۡنَآ أَكۡثَرَهُمۡ لَفَٰسِقِينَ

102. Ir daugumą iš jų Mes pamatėme esant neištikimus savo įsipareigojimams, tačiau daugumą iš jų Mes aptikome iš tiesų esant Fasikūn (maištingais, nepaklusniais Allahui).

ആയത്ത്: 103

ثُمَّ بَعَثۡنَا مِنۢ بَعۡدِهِم مُّوسَىٰ بِـَٔايَٰتِنَآ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِۦ فَظَلَمُواْ بِهَاۖ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُفۡسِدِينَ

103. Tada po jų Mes siuntėme Mūsą (Mozę) su Mūsų Ženklais Firaunui (Faraonui) ir jo vadams, tačiau jie klaidingai atmetė juos. Taigi pažiūrėkite, kokia buvo Mufsidūn (nesantaikos kėlėjų, ištvirkėlių) pabaiga.

ആയത്ത്: 104

وَقَالَ مُوسَىٰ يَٰفِرۡعَوۡنُ إِنِّي رَسُولٞ مِّن رَّبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

104. Ir Mūsa (Mozė) tarė: „Firaun (Faraonai), iš tiesų aš esu Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties Pasiuntinys.