අර්ථ කථනය පරිච්ඡේදය අල් අඃරාෆ් - ලිතුවේනියානු පරිවර්තනය - රුව්වාද් පරිවර්තන මධ්‍යස්ථානය - පිටු අංක 163 - පාරිශුද්ධ අල් කුර්ආනයේ විශ්ව කෝෂය

වාක්‍යය: 96

وَلَوۡ أَنَّ أَهۡلَ ٱلۡقُرَىٰٓ ءَامَنُواْ وَٱتَّقَوۡاْ لَفَتَحۡنَا عَلَيۡهِم بَرَكَٰتٖ مِّنَ ٱلسَّمَآءِ وَٱلۡأَرۡضِ وَلَٰكِن كَذَّبُواْ فَأَخَذۡنَٰهُم بِمَا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ

96. O jei miestų žmonės būtų patikėję ir turėję Takva (dievobaimingumą), be abejonės, Mes būtume atvėrę jiems dangų ir žemės palaimą, tačiau jie neigė (Pasiuntinius), taigi Mes užėmėme juos bausme) už tai, ką jie užsidirbo (daugiadievystę ir nusikaltimus).

වාක්‍යය: 97

أَفَأَمِنَ أَهۡلُ ٱلۡقُرَىٰٓ أَن يَأۡتِيَهُم بَأۡسُنَا بَيَٰتٗا وَهُمۡ نَآئِمُونَ

97. Ar miestų žmonės tada jautėsi saugūs dėl ateinančios Mūsų bausmės naktį, kai jie miegodavo?

වාක්‍යය: 98

أَوَأَمِنَ أَهۡلُ ٱلۡقُرَىٰٓ أَن يَأۡتِيَهُم بَأۡسُنَا ضُحٗى وَهُمۡ يَلۡعَبُونَ

98. Arba ar miestų žmonės tada jautėsi saugūs dėl ateinančios Mūsų bausmės popietę, kai jie žaisdavo?

වාක්‍යය: 99

أَفَأَمِنُواْ مَكۡرَ ٱللَّهِۚ فَلَا يَأۡمَنُ مَكۡرَ ٱللَّهِ إِلَّا ٱلۡقَوۡمُ ٱلۡخَٰسِرُونَ

99. Ar jie tada jautėsi saugūs dėl Allaho Plano? Niekas nesijaučia saugus dėl Allaho Plano, išskyrus žmones, kurie yra pralaimėjusieji.

වාක්‍යය: 100

أَوَلَمۡ يَهۡدِ لِلَّذِينَ يَرِثُونَ ٱلۡأَرۡضَ مِنۢ بَعۡدِ أَهۡلِهَآ أَن لَّوۡ نَشَآءُ أَصَبۡنَٰهُم بِذُنُوبِهِمۡۚ وَنَطۡبَعُ عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ فَهُمۡ لَا يَسۡمَعُونَ

100. Argi neakivaizdu tiems, kurie paveldi žemę iš eilės iš jos (buvusiųjų) savininkų, kad jei Mes būtume norėję, būtume nubaudę juos už jų nuodėmes. Ir Mes užantspaudavome jų širdis, kad jie negirdėtų?

වාක්‍යය: 101

تِلۡكَ ٱلۡقُرَىٰ نَقُصُّ عَلَيۡكَ مِنۡ أَنۢبَآئِهَاۚ وَلَقَدۡ جَآءَتۡهُمۡ رُسُلُهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ فَمَا كَانُواْ لِيُؤۡمِنُواْ بِمَا كَذَّبُواْ مِن قَبۡلُۚ كَذَٰلِكَ يَطۡبَعُ ٱللَّهُ عَلَىٰ قُلُوبِ ٱلۡكَٰفِرِينَ

101. Tai buvo miestai, kurių istoriją Mes papasakojame tau (Muchammedai ﷺ ). Ir iš tiesų atėjo pas juos jų Pasiuntiniai su aiškiais įrodymais, tačiau nebuvo tokie, kurie patikėtų tuo, ką jis prieš tai neigė. Taigi Allahas užantspauduoja netikinčiųjų širdis (nuo bet kokio teisingo religinio vedimo).

වාක්‍යය: 102

وَمَا وَجَدۡنَا لِأَكۡثَرِهِم مِّنۡ عَهۡدٖۖ وَإِن وَجَدۡنَآ أَكۡثَرَهُمۡ لَفَٰسِقِينَ

102. Ir daugumą iš jų Mes pamatėme esant neištikimus savo įsipareigojimams, tačiau daugumą iš jų Mes aptikome iš tiesų esant Fasikūn (maištingais, nepaklusniais Allahui).

වාක්‍යය: 103

ثُمَّ بَعَثۡنَا مِنۢ بَعۡدِهِم مُّوسَىٰ بِـَٔايَٰتِنَآ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِۦ فَظَلَمُواْ بِهَاۖ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُفۡسِدِينَ

103. Tada po jų Mes siuntėme Mūsą (Mozę) su Mūsų Ženklais Firaunui (Faraonui) ir jo vadams, tačiau jie klaidingai atmetė juos. Taigi pažiūrėkite, kokia buvo Mufsidūn (nesantaikos kėlėjų, ištvirkėlių) pabaiga.

වාක්‍යය: 104

وَقَالَ مُوسَىٰ يَٰفِرۡعَوۡنُ إِنِّي رَسُولٞ مِّن رَّبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

104. Ir Mūsa (Mozė) tarė: „Firaun (Faraonai), iš tiesų aš esu Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties Pasiuntinys.