अर्थको अनुवाद सूरः सूरतुल् मुमिनून - लिथुआनियाली भाषामा अनुवाद - पवित्र कुरअानको विश्वकोश

Sūra Al-Mu’minūn

श्लोक: 1

قَدۡ أَفۡلَحَ ٱلۡمُؤۡمِنُونَ

1. Sėkmingi iš tiesų yra tikintieji.

श्लोक: 2

ٱلَّذِينَ هُمۡ فِي صَلَاتِهِمۡ خَٰشِعُونَ

2. Tie, kurie atlieka savo Salat (maldas) visiškai rimtai ir pilnu nuolankumu.

श्लोक: 3

وَٱلَّذِينَ هُمۡ عَنِ ٱللَّغۡوِ مُعۡرِضُونَ

3. Ir tie, kurie nusigręžia nuo Al-Laghvi (purvinų, melagingų, blogų, tuščių kalbų, melo ir visko, ką Allahas uždraudė).

श्लोक: 4

وَٱلَّذِينَ هُمۡ لِلزَّكَوٰةِ فَٰعِلُونَ

4. Ir tie, kurie moka Zakat.

श्लोक: 5

وَٱلَّذِينَ هُمۡ لِفُرُوجِهِمۡ حَٰفِظُونَ

5. Ir tie, kurie saugoja savo tyrumą (t. y. privačias vietas nuo neleistinų intymių santykių).

श्लोक: 6

إِلَّا عَلَىٰٓ أَزۡوَٰجِهِمۡ أَوۡ مَا مَلَكَتۡ أَيۡمَٰنُهُمۡ فَإِنَّهُمۡ غَيۡرُ مَلُومِينَ

6. Išskyrus nuo savo žmonų arba (vergių) to, ką jų dešinės rankos valdo, - nes tada, nėra jiems kaltės.

श्लोक: 7

فَمَنِ ٱبۡتَغَىٰ وَرَآءَ ذَٰلِكَ فَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡعَادُونَ

7. Tačiau tie, kas kėsinasi virš to, tada jie yra nusidėjėliai.

श्लोक: 8

وَٱلَّذِينَ هُمۡ لِأَمَٰنَٰتِهِمۡ وَعَهۡدِهِمۡ رَٰعُونَ

8. Tie, kurie yra ištikimai atsidavę savo Amanat (visoms pareigoms, kurias Allahas įsakė, sąžiningumui, moralinei atsakomybei ir patikėtiems dalykams) ir savo įsipareigojimams

श्लोक: 9

وَٱلَّذِينَ هُمۡ عَلَىٰ صَلَوَٰتِهِمۡ يُحَافِظُونَ

9. ir tie, kurie labai sergėja savo (penkias privalomas bendruomenines) Salavat (maldas) (jų nustatytomis valandomis).

श्लोक: 10

أُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡوَٰرِثُونَ

10. tie iš tiesų yra paveldėtojai,

श्लोक: 11

ٱلَّذِينَ يَرِثُونَ ٱلۡفِرۡدَوۡسَ هُمۡ فِيهَا خَٰلِدُونَ

11. kurie paveldės Firdaus (Rojų). Gyvens jie jame amžinai.

श्लोक: 12

وَلَقَدۡ خَلَقۡنَا ٱلۡإِنسَٰنَ مِن سُلَٰلَةٖ مِّن طِينٖ

12. Ir iš tiesų, Mes sukūrėme žmogų (Adamą (Adomą)) iš molio ištraukos (vandens ir žemės).

श्लोक: 13

ثُمَّ جَعَلۡنَٰهُ نُطۡفَةٗ فِي قَرَارٖ مَّكِينٖ

13. Po to Mes padarėme jį (Adamo (Adomo) palikuonis) kaip Nutfa (vyriškų ir moteriškų lytinių išskyrų sumaišytų lašų ir įkurdinome jį) saugioje buveinėje (moters gimdoje).

श्लोक: 14

ثُمَّ خَلَقۡنَا ٱلنُّطۡفَةَ عَلَقَةٗ فَخَلَقۡنَا ٱلۡعَلَقَةَ مُضۡغَةٗ فَخَلَقۡنَا ٱلۡمُضۡغَةَ عِظَٰمٗا فَكَسَوۡنَا ٱلۡعِظَٰمَ لَحۡمٗا ثُمَّ أَنشَأۡنَٰهُ خَلۡقًا ءَاخَرَۚ فَتَبَارَكَ ٱللَّهُ أَحۡسَنُ ٱلۡخَٰلِقِينَ

14. Tada Mes pavertėme Nutfa į krešulį (tiršto sukrešėjusio kraujo krešuliuką), tada Mes pavertėme krešulį į mažą mėsos gumuliuką, tada Mes padarėme iš to mažo mėsos gumuliuko kaulus, tada Mes apdengėme kaulus mėsa, ir tada Mes išvedėme tai kaip dar vieną kūrinį. Taigi Palaimintas yra Allahas, Geriausias iš kūrėjų.

श्लोक: 15

ثُمَّ إِنَّكُم بَعۡدَ ذَٰلِكَ لَمَيِّتُونَ

15. Po to, tikrai, jūs mirsite.

श्लोक: 16

ثُمَّ إِنَّكُمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ تُبۡعَثُونَ

16. Tada (vėl), tikrai, jūs būsite prikelti Prikėlimo Dieną.

श्लोक: 17

وَلَقَدۡ خَلَقۡنَا فَوۡقَكُمۡ سَبۡعَ طَرَآئِقَ وَمَا كُنَّا عَنِ ٱلۡخَلۡقِ غَٰفِلِينَ

17. Ir iš tiesų Mes sukūrėme virš jūsų septynis dangus (vieną virš kito) ir Mes niekada nesame nežinantys apie kūriniją.

श्लोक: 18

وَأَنزَلۡنَا مِنَ ٱلسَّمَآءِ مَآءَۢ بِقَدَرٖ فَأَسۡكَنَّٰهُ فِي ٱلۡأَرۡضِۖ وَإِنَّا عَلَىٰ ذَهَابِۭ بِهِۦ لَقَٰدِرُونَ

18. Ir Mes nuleidome iš dangaus vandenį (lietų) atitinkamu kiekiu ir Mes suteikėme jam buveinę žemėje, ir iš tiesų, Mes Galintys jį atimti.

श्लोक: 19

فَأَنشَأۡنَا لَكُم بِهِۦ جَنَّٰتٖ مِّن نَّخِيلٖ وَأَعۡنَٰبٖ لَّكُمۡ فِيهَا فَوَٰكِهُ كَثِيرَةٞ وَمِنۡهَا تَأۡكُلُونَ

19. Tada Mes išvedėme jums su tuo datulių palmių ir vynuogių sodus, kuriuose yra daugybė vaisių jums, kuriuos jūs valgote.

श्लोक: 20

وَشَجَرَةٗ تَخۡرُجُ مِن طُورِ سَيۡنَآءَ تَنۢبُتُ بِٱلدُّهۡنِ وَصِبۡغٖ لِّلۡأٓكِلِينَ

20. Ir (alyvuogių) medį, kuris dygsta iš Sinai Kalno, kuris augina (gamina) aliejų, ir (tai yra) pagardas valgytojams.

श्लोक: 21

وَإِنَّ لَكُمۡ فِي ٱلۡأَنۡعَٰمِ لَعِبۡرَةٗۖ نُّسۡقِيكُم مِّمَّا فِي بُطُونِهَا وَلَكُمۡ فِيهَا مَنَٰفِعُ كَثِيرَةٞ وَمِنۡهَا تَأۡكُلُونَ

21. Ir iš tiesų, galvijuose tikrai yra pamoka jums. Mes suteikiame jums gerti (pieną) iš to, kas yra jų pilvuose. Ir yra juose daugybė (kitos) naudos jums, ir iš jų jūs maitinatės.

श्लोक: 22

وَعَلَيۡهَا وَعَلَى ٱلۡفُلۡكِ تُحۡمَلُونَ

22. Ir ant jų, ir ant laivų, jūs esate nešami.

श्लोक: 23

وَلَقَدۡ أَرۡسَلۡنَا نُوحًا إِلَىٰ قَوۡمِهِۦ فَقَالَ يَٰقَوۡمِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ مَا لَكُم مِّنۡ إِلَٰهٍ غَيۡرُهُۥٓۚ أَفَلَا تَتَّقُونَ

23. Ir iš tiesų Mes siuntėme Nūhą (Nojų) jo žmonėms, ir jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito Ilah (Dievo), tik Jį (islamiškąjį monoteizmą). Argi jūs tada nebijosite (Jo, t. y. Jo bausmės dėl kitų šalia Jo garbinimo)?“

श्लोक: 24

فَقَالَ ٱلۡمَلَؤُاْ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ مِن قَوۡمِهِۦ مَا هَٰذَآ إِلَّا بَشَرٞ مِّثۡلُكُمۡ يُرِيدُ أَن يَتَفَضَّلَ عَلَيۡكُمۡ وَلَوۡ شَآءَ ٱللَّهُ لَأَنزَلَ مَلَٰٓئِكَةٗ مَّا سَمِعۡنَا بِهَٰذَا فِيٓ ءَابَآئِنَا ٱلۡأَوَّلِينَ

24. Tačiau jo žmonių vyresnieji, kurie netikėjo, sakė: „Jis yra ne daugiau nei žmogus, kaip ir jūs, jis siekia tapti viršesnis už jus. Jei Allahas būtų norėjęs, Jis tikrai būtų galėjęs nuleisti angelus. Niekada mes nesame girdėję tokio dalyko iš mūsų senovės tėvų.

श्लोक: 25

إِنۡ هُوَ إِلَّا رَجُلُۢ بِهِۦ جِنَّةٞ فَتَرَبَّصُواْ بِهِۦ حَتَّىٰ حِينٖ

25. Jis yra tiktai žmogus, kuriame yra pamišimas, taigi palaukite jo truputį.“

श्लोक: 26

قَالَ رَبِّ ٱنصُرۡنِي بِمَا كَذَّبُونِ

26. [Nūhas (Nojus)] tarė: „Mano Viešpatie, padėk man, nes jie mane neigia.“

श्लोक: 27

فَأَوۡحَيۡنَآ إِلَيۡهِ أَنِ ٱصۡنَعِ ٱلۡفُلۡكَ بِأَعۡيُنِنَا وَوَحۡيِنَا فَإِذَا جَآءَ أَمۡرُنَا وَفَارَ ٱلتَّنُّورُ فَٱسۡلُكۡ فِيهَا مِن كُلّٖ زَوۡجَيۡنِ ٱثۡنَيۡنِ وَأَهۡلَكَ إِلَّا مَن سَبَقَ عَلَيۡهِ ٱلۡقَوۡلُ مِنۡهُمۡۖ وَلَا تُخَٰطِبۡنِي فِي ٱلَّذِينَ ظَلَمُوٓاْ إِنَّهُم مُّغۡرَقُونَ

27. Taigi Mes apreiškėme jam (sakydami): „Pastatyk laivą po Mūsų Akimis ir po Mūsų Apreiškimo (vedimo). Tada, kai ateis Mūsų Įsakymas, ir vanduo pasipils iš krosnies, paimk į denį kiekvienos rūšies porą (vyrą ir moterį) ir savo šeimą, išskyrus tuos, prieš kuriuos jau buvo paskelbtas Žodis. Ir nesikreipk į Mane dėl tų, kurie darė bloga. Iš tiesų, jie bus paskandinti.

श्लोक: 28

فَإِذَا ٱسۡتَوَيۡتَ أَنتَ وَمَن مَّعَكَ عَلَى ٱلۡفُلۡكِ فَقُلِ ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ ٱلَّذِي نَجَّىٰنَا مِنَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلظَّٰلِمِينَ

28. Ir kai įsilaipinsi į laivą, tu ir kas bus su tavimi, tada sakyk: „Visa šlovė ir padėka Allahui, Kuris išgelbėjo mus nuo žmonių, kurie yra Zalimūn (t. y. engėjai, bloga darantieji, daugiadieviai, kurie priskiria Allahui partnerius garbinime).“

श्लोक: 29

وَقُل رَّبِّ أَنزِلۡنِي مُنزَلٗا مُّبَارَكٗا وَأَنتَ خَيۡرُ ٱلۡمُنزِلِينَ

29. Ir sakyk: „Mano Viešpatie, priversk mane nusileisti ant palaimintos išsilaipinimo vietos, nes Tu esi Geriausias iš tų, kurie atgabena į žemę.“

श्लोक: 30

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَٰتٖ وَإِن كُنَّا لَمُبۡتَلِينَ

30. Iš tiesų, tame [ką Mes padarėme, nuskandindami Nūho (Nojaus) žmones] tikrai yra Ajat (įrodymai, įkalčiai, pamokos, ženklai ir t. t. žmonėms, kad šie suvoktų), nes tikrai Mes visada išbandome (žmones).

श्लोक: 31

ثُمَّ أَنشَأۡنَا مِنۢ بَعۡدِهِمۡ قَرۡنًا ءَاخَرِينَ

31. Tada, po jų, Mes sukūrėme kitą kartą.

श्लोक: 32

فَأَرۡسَلۡنَا فِيهِمۡ رَسُولٗا مِّنۡهُمۡ أَنِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ مَا لَكُم مِّنۡ إِلَٰهٍ غَيۡرُهُۥٓۚ أَفَلَا تَتَّقُونَ

32. Ir Mes siuntėme jiems Pasiuntinį iš jų pačių tarpo (sakantį): „Garbinkite Allahą, Jūs neturite jokio kito Ilah (Dievo) tik Jį. Argi jūs tada nebijosite (Jo, t. y. Jo bausmės dėl kitų šalia Jo garbinimo)?“

श्लोक: 33

وَقَالَ ٱلۡمَلَأُ مِن قَوۡمِهِ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ وَكَذَّبُواْ بِلِقَآءِ ٱلۡأٓخِرَةِ وَأَتۡرَفۡنَٰهُمۡ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا مَا هَٰذَآ إِلَّا بَشَرٞ مِّثۡلُكُمۡ يَأۡكُلُ مِمَّا تَأۡكُلُونَ مِنۡهُ وَيَشۡرَبُ مِمَّا تَشۡرَبُونَ

33. Ir jo žmonių vyresnieji, kurie netikėjo ir neigė Susitikimą Amžinybėje, ir kuriems Mes suteikėme šio gyvenimo prabangą ir patogumus, sakė: „Jis yra ne daugiau nei žmogus kaip ir jūs, jis valgo tai, ką jūs valgote, ir geria tai, ką jūs geriate.

श्लोक: 34

وَلَئِنۡ أَطَعۡتُم بَشَرٗا مِّثۡلَكُمۡ إِنَّكُمۡ إِذٗا لَّخَٰسِرُونَ

34. Jei jūs paklusite žmogui tokiam pačiam kaip ir jūs, tada tikrai jūs būsite pralaimėtojai.

श्लोक: 35

أَيَعِدُكُمۡ أَنَّكُمۡ إِذَا مِتُّمۡ وَكُنتُمۡ تُرَابٗا وَعِظَٰمًا أَنَّكُم مُّخۡرَجُونَ

35. Ar jis žada jums, kad kai jūs mirsite ir tapsite dulkėmis ir kaulais, ir jūs pasirodysite gyvi (prikelti)?

श्लोक: 36

۞ هَيۡهَاتَ هَيۡهَاتَ لِمَا تُوعَدُونَ

36. Toli, labai toli yra tai, kas jums pažadėta!

श्लोक: 37

إِنۡ هِيَ إِلَّا حَيَاتُنَا ٱلدُّنۡيَا نَمُوتُ وَنَحۡيَا وَمَا نَحۡنُ بِمَبۡعُوثِينَ

37. Nėra nieko kito, tik mūsų gyvenimas šiame pasaulyje! Mes mirštame ir mes gyvename! Ir mes nebūsime prikelti!

श्लोक: 38

إِنۡ هُوَ إِلَّا رَجُلٌ ٱفۡتَرَىٰ عَلَى ٱللَّهِ كَذِبٗا وَمَا نَحۡنُ لَهُۥ بِمُؤۡمِنِينَ

38. Jis tik žmogus, meluojantis apie Allahą, ir mes neketiname tikėti juo.“

श्लोक: 39

قَالَ رَبِّ ٱنصُرۡنِي بِمَا كَذَّبُونِ

39. Jis tarė: „Mano Viešpatie, padėk man, nes jie mane neigia.“

श्लोक: 40

قَالَ عَمَّا قَلِيلٖ لَّيُصۡبِحُنَّ نَٰدِمِينَ

40. (Allahas) tarė: „Netrukus, jie tikrai gailėsis.“

श्लोक: 41

فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلصَّيۡحَةُ بِٱلۡحَقِّ فَجَعَلۡنَٰهُمۡ غُثَآءٗۚ فَبُعۡدٗا لِّلۡقَوۡمِ ٱلظَّٰلِمِينَ

41. Taigi As-Saiha (kančia – siaubingas raudojimas) apėmė juos iš tiesų (teisingai), ir Mes padarėme juos kaip mirusių augalų šiukšles. Taigi šalin žmones, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai, bloga darantys, netikintieji Allaho Vienumą, nepaklusnūs Savo Pasiuntiniams).

श्लोक: 42

ثُمَّ أَنشَأۡنَا مِنۢ بَعۡدِهِمۡ قُرُونًا ءَاخَرِينَ

42. Tada, po jų, Mes sukūrėme kitas kartas.

श्लोक: 43

مَا تَسۡبِقُ مِنۡ أُمَّةٍ أَجَلَهَا وَمَا يَسۡتَـٔۡخِرُونَ

43. Jokia tauta negali paankstinti savo termino, nei gali jie jį atidėti.

श्लोक: 44

ثُمَّ أَرۡسَلۡنَا رُسُلَنَا تَتۡرَاۖ كُلَّ مَا جَآءَ أُمَّةٗ رَّسُولُهَا كَذَّبُوهُۖ فَأَتۡبَعۡنَا بَعۡضَهُم بَعۡضٗا وَجَعَلۡنَٰهُمۡ أَحَادِيثَۚ فَبُعۡدٗا لِّقَوۡمٖ لَّا يُؤۡمِنُونَ

44. Tada Mes siuntėme Savo Pasiuntinius iš eilės. Kaskart, kai pas tautą ateidavo jų Pasiuntinys, jis neigdavo jį. Taigi Mes privertėme jas sekti vieną paskui kitą (į pražūtį) ir Mes padarėme juos Ahadis (tikromis istorijomis žmonėms, kad šie išmoktų pamoką iš jų).Taigi šalin žmones, kurie netiki!

श्लोक: 45

ثُمَّ أَرۡسَلۡنَا مُوسَىٰ وَأَخَاهُ هَٰرُونَ بِـَٔايَٰتِنَا وَسُلۡطَٰنٖ مُّبِينٍ

45. Tada Mes siuntėme Mūsą (Mozę) ir jo brolį Harūną (Aroną) su Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t.t.) ir aiškiais įgaliojimais.

श्लोक: 46

إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِۦ فَٱسۡتَكۡبَرُواْ وَكَانُواْ قَوۡمًا عَالِينَ

46. Firaunui (Faraonui) ir jo vyresniesiems, bet jie elgėsi akiplėšiškai ir jie buvo save iškeliantys žmonės (nepaklūsdami savo Viešpačiui ir išsikeldami save virš Allaho Pasiuntinio).

श्लोक: 47

فَقَالُوٓاْ أَنُؤۡمِنُ لِبَشَرَيۡنِ مِثۡلِنَا وَقَوۡمُهُمَا لَنَا عَٰبِدُونَ

47. Jie sakė: „Argi mes tikėsime dviem žmonėmis, tokiais kaip mes patys, ir jų žmonės yra paklusnūs mums nuolankiai (ir mes naudojame juos patarnauti mums kaip mes norime).“

श्लोक: 48

فَكَذَّبُوهُمَا فَكَانُواْ مِنَ ٱلۡمُهۡلَكِينَ

48. Taigi jie neigė juos abu [Mūsą (Mozę) ir Harūną (Aroną)] ir tapo iš tų (tarpo), kurie buvo sunaikinti.

श्लोक: 49

وَلَقَدۡ ءَاتَيۡنَا مُوسَى ٱلۡكِتَٰبَ لَعَلَّهُمۡ يَهۡتَدُونَ

49. Ir iš tiesų Mes suteikėme Mūsai (Mozei) Raštą, kad jie būtų teisingai vedami.

श्लोक: 50

وَجَعَلۡنَا ٱبۡنَ مَرۡيَمَ وَأُمَّهُۥٓ ءَايَةٗ وَءَاوَيۡنَٰهُمَآ إِلَىٰ رَبۡوَةٖ ذَاتِ قَرَارٖ وَمَعِينٖ

50. Ir Mes padarėme Marjamos (Marijos) sūnų ir jo motiną ženklu, ir Mes suteikėme jiems apsaugą aukštoje žemėje, poilsio, saugumo ir tekančių šaltinių vietovėje.

श्लोक: 51

يَٰٓأَيُّهَا ٱلرُّسُلُ كُلُواْ مِنَ ٱلطَّيِّبَٰتِ وَٱعۡمَلُواْ صَٰلِحًاۖ إِنِّي بِمَا تَعۡمَلُونَ عَلِيمٞ

51. O (jūs), Pasiuntiniai, valgykite Taijibat [visų rūšių halal maistą, kurį Allahas leido (paskerstų valgomų gyvulių mėsą, pieno produktus, riebalus, daržoves, vaisius ir t. t.)] ir darykite gerus darbus. Iš tiesų, Aš esu Gerai Žinantis apie tai, ką jūs darote.

श्लोक: 52

وَإِنَّ هَٰذِهِۦٓ أُمَّتُكُمۡ أُمَّةٗ وَٰحِدَةٗ وَأَنَا۠ رَبُّكُمۡ فَٱتَّقُونِ

52. Ir iš tiesų, ši jūsų religija (islamiškasis monoteizmas) yra viena religija, ir Aš esu jūsų Viešpats, taigi bijokite Manęs (vykdykite savo pareigas Man).

श्लोक: 53

فَتَقَطَّعُوٓاْ أَمۡرَهُم بَيۡنَهُمۡ زُبُرٗاۖ كُلُّ حِزۡبِۭ بِمَا لَدَيۡهِمۡ فَرِحُونَ

53. Tačiau jie (žmonės) suskaldė savo religiją tarp savęs į sektas, kiekviena grupė besidžiaugianti tuo, kas su ja (t. y. jos įsitikinimais).

श्लोक: 54

فَذَرۡهُمۡ فِي غَمۡرَتِهِمۡ حَتَّىٰ حِينٍ

54. Taigi palikite juos jų klaidoje kuriam laikui.

श्लोक: 55

أَيَحۡسَبُونَ أَنَّمَا نُمِدُّهُم بِهِۦ مِن مَّالٖ وَبَنِينَ

55. Argi jie mano, kad turte ir vaikuose, kuriais Mes išdidinam juos

श्लोक: 56

نُسَارِعُ لَهُمۡ فِي ٱلۡخَيۡرَٰتِۚ بَل لَّا يَشۡعُرُونَ

56. Mes paskubiname jiems gerus dalykus. Ne [tai fitna (išbandymas) šiame žemiškajame gyvenime tam, kad jie neturėtų jokių gerų dalykų Amžinybėje], tačiau jie nesuvokia.

श्लोक: 57

إِنَّ ٱلَّذِينَ هُم مِّنۡ خَشۡيَةِ رَبِّهِم مُّشۡفِقُونَ

57. Iš tiesų, kurie gyvena jausdami pagarbią baimę savo Viešpačiui

श्लोक: 58

وَٱلَّذِينَ هُم بِـَٔايَٰتِ رَبِّهِمۡ يُؤۡمِنُونَ

58. ir tie, kurie tiki savo Viešpaties Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.)

श्लोक: 59

وَٱلَّذِينَ هُم بِرَبِّهِمۡ لَا يُشۡرِكُونَ

59. ir tie, kurie nepriskiria nieko partneriais (garbinime) savo Viešpačiui

श्लोक: 60

وَٱلَّذِينَ يُؤۡتُونَ مَآ ءَاتَواْ وَّقُلُوبُهُمۡ وَجِلَةٌ أَنَّهُمۡ إِلَىٰ رَبِّهِمۡ رَٰجِعُونَ

60. ir tie, kurie duoda tai (savo labdarą), ką jie duoda (ir taip pat daro kitus gerus darbus), su savo širdimis pilnomis baimės (dėl to, ar jų išmalda ir labdara bus priimta ar ne), nes jie tikri, kad jie sugrįš pas savo Viešpatį (atsiskaityti).

श्लोक: 61

أُوْلَٰٓئِكَ يُسَٰرِعُونَ فِي ٱلۡخَيۡرَٰتِ وَهُمۡ لَهَا سَٰبِقُونَ

61. Tai tie, kurie skuba (daryti) gerus darbus, ir jie yra patys pirmi juose [t. y. atlikti privalomas Salat (maldas) jų (ankstyvu) nustatytu laiku ir t. t.].

श्लोक: 62

وَلَا نُكَلِّفُ نَفۡسًا إِلَّا وُسۡعَهَاۚ وَلَدَيۡنَا كِتَٰبٞ يَنطِقُ بِٱلۡحَقِّ وَهُمۡ لَا يُظۡلَمُونَ

62. Ir Mes neapsunkiname žmonių išskyrus pagal jų galimybes, ir pas Mus yra Įrašas, kalbantis tiesą, ir jie nebus nuskriausti.

श्लोक: 63

بَلۡ قُلُوبُهُمۡ فِي غَمۡرَةٖ مِّنۡ هَٰذَا وَلَهُمۡ أَعۡمَٰلٞ مِّن دُونِ ذَٰلِكَ هُمۡ لَهَا عَٰمِلُونَ

63. Ne, bet jų širdys yra apgaubtos nuo šio (Korano supratimo), ir jie turi kitus (blogus) darbus, šalia to, ką jie daro.

श्लोक: 64

حَتَّىٰٓ إِذَآ أَخَذۡنَا مُتۡرَفِيهِم بِٱلۡعَذَابِ إِذَا هُمۡ يَجۡـَٔرُونَ

64. Iki tol, kol Mes pričiupsime tuos iš jų, kurie gyvena prabangų gyvenimą, su bausme: štai jie nuolankiai šaukiasi garsiu balsu.

श्लोक: 65

لَا تَجۡـَٔرُواْ ٱلۡيَوۡمَۖ إِنَّكُم مِّنَّا لَا تُنصَرُونَ

65. Nesišaukite garsiai šią dieną! Be abejonės Mes jums nepadėsime.

श्लोक: 66

قَدۡ كَانَتۡ ءَايَٰتِي تُتۡلَىٰ عَلَيۡكُمۡ فَكُنتُمۡ عَلَىٰٓ أَعۡقَٰبِكُمۡ تَنكِصُونَ

66. Iš tiesų, Mano Eilutės būdavo jums recituojamos, tačiau jūs apsigręždavote ant savo kulnų (neigdami jas ir atsisakydami su neapykanta jų klausytis).

श्लोक: 67

مُسۡتَكۡبِرِينَ بِهِۦ سَٰمِرٗا تَهۡجُرُونَ

67. Su pasididžiavimu (jie – Kuraišų pagonys ir Mekkos daugiadieviai didžiuodavosi, kad jie yra Mekkos draustinio – Haram – gyventojai) kalbėdami blogą apie tai (Koraną) naktį.

श्लोक: 68

أَفَلَمۡ يَدَّبَّرُواْ ٱلۡقَوۡلَ أَمۡ جَآءَهُم مَّا لَمۡ يَأۡتِ ءَابَآءَهُمُ ٱلۡأَوَّلِينَ

68. Argi jie neapmąsto (Allaho, t. y. to, kas nuleista Pranašui ﷺ) Žodžio arba argi pas juos atėjo tai, kas nebuvo atėję pas jų senovės tėvus?

श्लोक: 69

أَمۡ لَمۡ يَعۡرِفُواْ رَسُولَهُمۡ فَهُمۡ لَهُۥ مُنكِرُونَ

69. Arba argi jie neatpažįsta savo Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ), todėl jie neigia jį?

श्लोक: 70

أَمۡ يَقُولُونَ بِهِۦ جِنَّةُۢۚ بَلۡ جَآءَهُم بِٱلۡحَقِّ وَأَكۡثَرُهُمۡ لِلۡحَقِّ كَٰرِهُونَ

70. Arba jie sako: „Ar jame yra pamišimas?“ Ne, bet jis atnešė jiems tiesą [t. y. Tauhid: Allaho Vienintelio garbinimą visais aspektais, Koraną ir islamo religiją], tačiau dauguma iš jų (netikintieji) yra nemėgstantys tiesos.

श्लोक: 71

وَلَوِ ٱتَّبَعَ ٱلۡحَقُّ أَهۡوَآءَهُمۡ لَفَسَدَتِ ٱلسَّمَٰوَٰتُ وَٱلۡأَرۡضُ وَمَن فِيهِنَّۚ بَلۡ أَتَيۡنَٰهُم بِذِكۡرِهِمۡ فَهُمۡ عَن ذِكۡرِهِم مُّعۡرِضُونَ

71. Ir jei tiesa sutaptų su jų troškimais, iš tiesų, dangūs ir žemė ir visa, kas juose, būtų sugadinta! Ne, Mes atnešėme jiems priminimą, tačiau jie nusigręžia nuo savo priminimo.

श्लोक: 72

أَمۡ تَسۡـَٔلُهُمۡ خَرۡجٗا فَخَرَاجُ رَبِّكَ خَيۡرٞۖ وَهُوَ خَيۡرُ ٱلرَّٰزِقِينَ

72. Arba, ar tu (Muchammedai ﷺ) prašai jų kokio nors atlygio? Tačiau tavo Viešpaties atlygis yra geresnis, ir Jis yra Geriausias iš tų, kurie suteikia išlaikymą.

श्लोक: 73

وَإِنَّكَ لَتَدۡعُوهُمۡ إِلَىٰ صِرَٰطٖ مُّسۡتَقِيمٖ

73. Ir be abejonės, tu (Muchammedai ﷺ) kvieti juos į Teisingą Kelią (tikrąją religiją – islamiškąjį monoteizmą).

श्लोक: 74

وَإِنَّ ٱلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ بِٱلۡأٓخِرَةِ عَنِ ٱلصِّرَٰطِ لَنَٰكِبُونَ

74. Ir iš tiesų, tie, kurie netiki Amžinybę, yra tikrai toli nuklystantys nuo Kelio (tikrosios religijos - islamiškojo monoteizmo).

श्लोक: 75

۞ وَلَوۡ رَحِمۡنَٰهُمۡ وَكَشَفۡنَا مَا بِهِم مِّن ضُرّٖ لَّلَجُّواْ فِي طُغۡيَٰنِهِمۡ يَعۡمَهُونَ

75. Ir nors Mes turėtume jiems gailestingumą ir panaikintume nelaimes, ištikusias juos, vis tiek jie atkakliai liktų savo nusidėjime, aklai klaidžiodami.

श्लोक: 76

وَلَقَدۡ أَخَذۡنَٰهُم بِٱلۡعَذَابِ فَمَا ٱسۡتَكَانُواْ لِرَبِّهِمۡ وَمَا يَتَضَرَّعُونَ

76. Ir iš tiesų Mes pričiupome juos su bausme, tačiau jie nenusižemino savo Viešpačiui, nei jie šaukėsi (Allaho) paklusdami Jam.

श्लोक: 77

حَتَّىٰٓ إِذَا فَتَحۡنَا عَلَيۡهِم بَابٗا ذَا عَذَابٖ شَدِيدٍ إِذَا هُمۡ فِيهِ مُبۡلِسُونَ

77. Tol, kol Mes atveriame jiems žiaurios bausmės vartus, tada štai! Jie bus įstumti į pražūtį giliai apgailestaudami, liūdėdami ir nusiminę.

श्लोक: 78

وَهُوَ ٱلَّذِيٓ أَنشَأَ لَكُمُ ٱلسَّمۡعَ وَٱلۡأَبۡصَٰرَ وَٱلۡأَفۡـِٔدَةَۚ قَلِيلٗا مَّا تَشۡكُرُونَ

78. Tai Tas, Kuris sukūrė jums girdėjimo (ausų), akių (matymo) (jusles) ir širdis (supratimą). Mažai jūs dėkojate.

श्लोक: 79

وَهُوَ ٱلَّذِي ذَرَأَكُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَإِلَيۡهِ تُحۡشَرُونَ

79. Tai Tas, Kuris sukūrė jus žemėje ir pas Jį jūs būsite atgal surinkti.

श्लोक: 80

وَهُوَ ٱلَّذِي يُحۡيِۦ وَيُمِيتُ وَلَهُ ٱخۡتِلَٰفُ ٱلَّيۡلِ وَٱلنَّهَارِۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ

80. Ir tai Tas, Kuris suteikia gyvenimą ir sukelia mirtį, ir Jam priklauso nakties ir dienos kaita. Argi jūs tada nesuprasite?

श्लोक: 81

بَلۡ قَالُواْ مِثۡلَ مَا قَالَ ٱلۡأَوَّلُونَ

81. Ne, tačiau jie sako panašiai, ką senovės žmonės sakydavo.

श्लोक: 82

قَالُوٓاْ أَءِذَا مِتۡنَا وَكُنَّا تُرَابٗا وَعِظَٰمًا أَءِنَّا لَمَبۡعُوثُونَ

82. Jie sakė: „Kai mes būsime mirę ir tapsime dulkėmis bei kaulais, ar mes tikrai būsime prikelti?

श्लोक: 83

لَقَدۡ وُعِدۡنَا نَحۡنُ وَءَابَآؤُنَا هَٰذَا مِن قَبۡلُ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّآ أَسَٰطِيرُ ٱلۡأَوَّلِينَ

83. Iš tiesų, tai, kas mums pažadėta – mums ir mūsų tėvams anksčiau (mūsų)! Tai yra tik senovės pasakos!“

श्लोक: 84

قُل لِّمَنِ ٱلۡأَرۡضُ وَمَن فِيهَآ إِن كُنتُمۡ تَعۡلَمُونَ

84. Sakyk: „Kieno yra žemė ir viskas, kas yra joje? Jei jūs žinotumėte!“

श्लोक: 85

سَيَقُولُونَ لِلَّهِۚ قُلۡ أَفَلَا تَذَكَّرُونَ

85. Jie sako: „Tai yra Allaho!“ Sakyk: „Argi jūs tada neprisiminsite?“

श्लोक: 86

قُلۡ مَن رَّبُّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ ٱلسَّبۡعِ وَرَبُّ ٱلۡعَرۡشِ ٱلۡعَظِيمِ

86. Sakyk: „Kas yra septynių dangų Viešpats ir Didžiojo Sosto Viešpats?“

श्लोक: 87

سَيَقُولُونَ لِلَّهِۚ قُلۡ أَفَلَا تَتَّقُونَ

87. Jie sakys: „Allahas.“ Sakyk: „Argi jūs tada nebijosite Allaho (netikėsite Jo Vienumą, nepaklusite Jam, netikėsite Prikėlimą ir Atlygį už kiekvieną gerą ir blogą darbą)?“

श्लोक: 88

قُلۡ مَنۢ بِيَدِهِۦ مَلَكُوتُ كُلِّ شَيۡءٖ وَهُوَ يُجِيرُ وَلَا يُجَارُ عَلَيۡهِ إِن كُنتُمۡ تَعۡلَمُونَ

88. Sakyk: „Kieno Rankose yra visa ko valdžia (t. y. visko turtai)? Ir Jis saugo (viską), nors prieš Jį nėra jokios apsaugos (t. y. jei Allahas išgelbėja ką nors, niekas negali jo nubausti ar jam pakenti, o jei Allahas nubaudžia ar pakenkia kam nors, niekas negali jo išgelbėti), jei jūs žinote?“

श्लोक: 89

سَيَقُولُونَ لِلَّهِۚ قُلۡ فَأَنَّىٰ تُسۡحَرُونَ

89. Jie sakys: „(Visa tai priklauso) Allahui.“ Sakyk: „Kodėl tada jūs esate suklaidinti ir nusigręžiate nuo tiesos?“

श्लोक: 90

بَلۡ أَتَيۡنَٰهُم بِٱلۡحَقِّ وَإِنَّهُمۡ لَكَٰذِبُونَ

90. Ne, tačiau Mes atnešėme jiems tiesą (islamiškąjį monoteizmą), ir iš tiesų, jie (netikintieji) yra melagiai.

श्लोक: 91

مَا ٱتَّخَذَ ٱللَّهُ مِن وَلَدٖ وَمَا كَانَ مَعَهُۥ مِنۡ إِلَٰهٍۚ إِذٗا لَّذَهَبَ كُلُّ إِلَٰهِۭ بِمَا خَلَقَ وَلَعَلَا بَعۡضُهُمۡ عَلَىٰ بَعۡضٖۚ سُبۡحَٰنَ ٱللَّهِ عَمَّا يَصِفُونَ

91. Jokio sūnaus (ar palikuonių) Allahas nepagimdė, nei yra koks nors ilah (dievas) kartu su Juo. (Jei būtų daugybė dievų), tada kiekvienas dievas susigrąžintų tai, ką buvo sukūręs, ir kai kurie būtų bandę viršyti kitus! Lai pašlovintas būna Allahas virš viso to, ką jie Jam priskiria!

श्लोक: 92

عَٰلِمِ ٱلۡغَيۡبِ وَٱلشَّهَٰدَةِ فَتَعَٰلَىٰ عَمَّا يُشۡرِكُونَ

92. Visa Žinantis apie nematomą ir matomą! Lai būna Jis Išaukštintas virš viso to, ką jie priskiria Jam partneriais!

श्लोक: 93

قُل رَّبِّ إِمَّا تُرِيَنِّي مَا يُوعَدُونَ

93. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano Viešpatie, jei Tu man parodytum tai, kuo jiems yra grasinama (kančią),

श्लोक: 94

رَبِّ فَلَا تَجۡعَلۡنِي فِي ٱلۡقَوۡمِ ٱلظَّٰلِمِينَ

94. „Mano Viešpatie, tada (išgelbėk mane nuo Savo bausmės) nepatalpink manęs su žmonėmis, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantys).“

श्लोक: 95

وَإِنَّا عَلَىٰٓ أَن نُّرِيَكَ مَا نَعِدُهُمۡ لَقَٰدِرُونَ

95. Ir iš tiesų Mes Galime parodyti tau (Muchammedai ﷺ) tai, kuo jiems yra grasinama.

श्लोक: 96

ٱدۡفَعۡ بِٱلَّتِي هِيَ أَحۡسَنُ ٱلسَّيِّئَةَۚ نَحۡنُ أَعۡلَمُ بِمَا يَصِفُونَ

96. Atremti blogį tuo, kas yra geriau. Mes esame Geriausiai Žinantys apie dalykus, kuriuos jie sako.

श्लोक: 97

وَقُل رَّبِّ أَعُوذُ بِكَ مِنۡ هَمَزَٰتِ ٱلشَّيَٰطِينِ

97. Ir sakyk: „Mano Viešpatie, aš prašau Tavo apsaugos nuo Šajatin (velnių) šnabždesių (pasiūlymų).

श्लोक: 98

وَأَعُوذُ بِكَ رَبِّ أَن يَحۡضُرُونِ

98. Ir aš prašau tavo apsaugos, Mano Viešpatie, kad jie nepriartėtų prie manęs.“

श्लोक: 99

حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءَ أَحَدَهُمُ ٱلۡمَوۡتُ قَالَ رَبِّ ٱرۡجِعُونِ

99. Kol, kai mirtis priartiėja prie vieno iš jų (tų, kurie priskiria Allahui partnerius), jis sako: „Mano Viešpatie, siųsk mane atgal,

श्लोक: 100

لَعَلِّيٓ أَعۡمَلُ صَٰلِحٗا فِيمَا تَرَكۡتُۚ كَلَّآۚ إِنَّهَا كَلِمَةٌ هُوَ قَآئِلُهَاۖ وَمِن وَرَآئِهِم بَرۡزَخٌ إِلَىٰ يَوۡمِ يُبۡعَثُونَ

100. kad aš galėčiau daryti gerą tame, ką aš palikau už savęs!“ Ne, tai tik žodis, kurį jis sako. O už jų yra Barzak (užtvara) iki tos Dienos, kai jie bus prikelti.

श्लोक: 101

فَإِذَا نُفِخَ فِي ٱلصُّورِ فَلَآ أَنسَابَ بَيۡنَهُمۡ يَوۡمَئِذٖ وَلَا يَتَسَآءَلُونَ

101. Tada, kai Trimitas bus papūstas, nebus tarp jų jokio artimumo tą Dieną, nei jie klausinės vienas apie kitą.

श्लोक: 102

فَمَن ثَقُلَتۡ مَوَٰزِينُهُۥ فَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡمُفۡلِحُونَ

102. Tada, tie, kurių (gerų darbų) svarstyklės yra sunkios, jie yra sėkmingieji.

श्लोक: 103

وَمَنۡ خَفَّتۡ مَوَٰزِينُهُۥ فَأُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ خَسِرُوٓاْ أَنفُسَهُمۡ فِي جَهَنَّمَ خَٰلِدُونَ

103. O tie, kurių (gerų darbų) svarstyklės yra lengvos, jie yra tie, kurie praranda patys save, Pragare jie gyvens.

श्लोक: 104

تَلۡفَحُ وُجُوهَهُمُ ٱلنَّارُ وَهُمۡ فِيهَا كَٰلِحُونَ

104. Ugnis degins jų veidus ir ten jie vaipysis subjaurotomis lūpomis.

श्लोक: 105

أَلَمۡ تَكُنۡ ءَايَٰتِي تُتۡلَىٰ عَلَيۡكُمۡ فَكُنتُم بِهَا تُكَذِّبُونَ

105. „Argi Mano Eilutės (šis Koranas) nebuvo recituojamas jums, o jūs tada neigdavote jas?“

श्लोक: 106

قَالُواْ رَبَّنَا غَلَبَتۡ عَلَيۡنَا شِقۡوَتُنَا وَكُنَّا قَوۡمٗا ضَآلِّينَ

106. Jie sakys: „Mūsų Viešpatie, mūsų vargas apėmė mus ir mes buvome klystantys žmonės.

श्लोक: 107

رَبَّنَآ أَخۡرِجۡنَا مِنۡهَا فَإِنۡ عُدۡنَا فَإِنَّا ظَٰلِمُونَ

107. Mūsų Viešpatie, išvesk mus iš čia. Jei mes kada nors grįšime (į blogį), tada tikrai mes būsime Zalimūn (daugiadieviai, engėjai, neteisingieji ir bloga darantieji).“

श्लोक: 108

قَالَ ٱخۡسَـُٔواْ فِيهَا وَلَا تُكَلِّمُونِ

108. Jis (Allahas) sakys: „Likite jūs toje negarbėje, ir nekalbėkite su Manimi!“

श्लोक: 109

إِنَّهُۥ كَانَ فَرِيقٞ مِّنۡ عِبَادِي يَقُولُونَ رَبَّنَآ ءَامَنَّا فَٱغۡفِرۡ لَنَا وَٱرۡحَمۡنَا وَأَنتَ خَيۡرُ ٱلرَّٰحِمِينَ

109. Iš tiesų, buvo dalis Mano vergų, kurie sakydavo: „Mūsų Viešpatie, mes tikime, taigi atleisk mums, ir pasigailėk mūsų, nes Tu esi Geriausias iš tų, kurie rodo gailestį!“

श्लोक: 110

فَٱتَّخَذۡتُمُوهُمۡ سِخۡرِيًّا حَتَّىٰٓ أَنسَوۡكُمۡ ذِكۡرِي وَكُنتُم مِّنۡهُمۡ تَضۡحَكُونَ

110. Tačiau jūs laikėte juos juokinga paderme tiek, kad jie privertė jus pamiršti Mano Prisiminimą, kol jūs juokdavotės iš jų!

श्लोक: 111

إِنِّي جَزَيۡتُهُمُ ٱلۡيَوۡمَ بِمَا صَبَرُوٓاْ أَنَّهُمۡ هُمُ ٱلۡفَآئِزُونَ

111. Iš tiesų Aš atlyginau jiems šią Dieną už jų kantrybę – jie iš tiesų yra sėkmingieji.

श्लोक: 112

قَٰلَ كَمۡ لَبِثۡتُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ عَدَدَ سِنِينَ

112. Jis (Allahas) sakys: „Kokį metų skaičių jūs buvote žemėje?“

श्लोक: 113

قَالُواْ لَبِثۡنَا يَوۡمًا أَوۡ بَعۡضَ يَوۡمٖ فَسۡـَٔلِ ٱلۡعَآدِّينَ

113. Jie atsakys: „Mes buvome dieną arba dalį dienos. Paklausk pas tuos, kurie skaičiuoja.“

श्लोक: 114

قَٰلَ إِن لَّبِثۡتُمۡ إِلَّا قَلِيلٗاۖ لَّوۡ أَنَّكُمۡ كُنتُمۡ تَعۡلَمُونَ

114. Jis (Allahas) sakys: „Jūs buvote ne (ilgiau) nei truputį, jei tik jūs būtumėt žinoję.

श्लोक: 115

أَفَحَسِبۡتُمۡ أَنَّمَا خَلَقۡنَٰكُمۡ عَبَثٗا وَأَنَّكُمۡ إِلَيۡنَا لَا تُرۡجَعُونَ

115. Ar jūs galvojote, kad Mes sukūrėme jus veltui (be jokio tikslo), ir kad jūs nebūsite Mums sugrąžinti?“

श्लोक: 116

فَتَعَٰلَى ٱللَّهُ ٱلۡمَلِكُ ٱلۡحَقُّۖ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَ رَبُّ ٱلۡعَرۡشِ ٱلۡكَرِيمِ

116. Tad lai Išaukštintas būna Allahas, Tikrasis Karalius. La iliaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Aukščiausio Sosto Viešpats.

श्लोक: 117

وَمَن يَدۡعُ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَ لَا بُرۡهَٰنَ لَهُۥ بِهِۦ فَإِنَّمَا حِسَابُهُۥ عِندَ رَبِّهِۦٓۚ إِنَّهُۥ لَا يُفۡلِحُ ٱلۡكَٰفِرُونَ

117. Ir kas šaukiasi (arba garbina) šalia Allaho kokį nors kitą ilah (dievą), apie kurį jis neturi jokio įrodymo, tada jo atsiskaitymas yra tik pas jo Viešpatį. Tikrai, Al-Kafirūn (netikintieji Allahą ir Allaho Vienumą, daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai) nebus sėkmingieji.

श्लोक: 118

وَقُل رَّبِّ ٱغۡفِرۡ وَٱرۡحَمۡ وَأَنتَ خَيۡرُ ٱلرَّٰحِمِينَ

118. Ir sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano Viešpatie, atleisk ir būk gailestingas, nes Tu esi Geriausias iš tų, kurie rodo gailestingumą!“