अर्थको अनुवाद सूरः सूरतुल् मुनाफिकून - लिथुआनियाली भाषामा अनुवाद - पवित्र कुरअानको विश्वकोश

Sūra Al-Munaafikūn

श्लोक: 1

إِذَا جَآءَكَ ٱلۡمُنَٰفِقُونَ قَالُواْ نَشۡهَدُ إِنَّكَ لَرَسُولُ ٱللَّهِۗ وَٱللَّهُ يَعۡلَمُ إِنَّكَ لَرَسُولُهُۥ وَٱللَّهُ يَشۡهَدُ إِنَّ ٱلۡمُنَٰفِقِينَ لَكَٰذِبُونَ

1. Kai veidmainiai ateina pas tave (Muchammedai ﷺ ), jie sako: „Mes liudijame, kad tu esi Allaho Pasiuntinys.“ Ir Allahas žino, kad tu esi Jo Pasiuntinys ir Allahas liudija, kad veidmainiai yra melagiai.

श्लोक: 2

ٱتَّخَذُوٓاْ أَيۡمَٰنَهُمۡ جُنَّةٗ فَصَدُّواْ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِۚ إِنَّهُمۡ سَآءَ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

2. Jie pavertė savo priesaikas priedanga, taip jie atitraukė (žmones) nuo Allaho kelio. Iš tiesų, bjauru yra tai, ką jie darė.

श्लोक: 3

ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ ءَامَنُواْ ثُمَّ كَفَرُواْ فَطُبِعَ عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ فَهُمۡ لَا يَفۡقَهُونَ

3. Taip yra todėl, kad jie patikėjo, o tada paliko savo tikėjimą. Taigi jų širdys buvo užantspauduotos ir jie nebesuvokia.

श्लोक: 4

۞ وَإِذَا رَأَيۡتَهُمۡ تُعۡجِبُكَ أَجۡسَامُهُمۡۖ وَإِن يَقُولُواْ تَسۡمَعۡ لِقَوۡلِهِمۡۖ كَأَنَّهُمۡ خُشُبٞ مُّسَنَّدَةٞۖ يَحۡسَبُونَ كُلَّ صَيۡحَةٍ عَلَيۡهِمۡۚ هُمُ ٱلۡعَدُوُّ فَٱحۡذَرۡهُمۡۚ قَٰتَلَهُمُ ٱللَّهُۖ أَنَّىٰ يُؤۡفَكُونَ

4. O kai matai juos, patinka tau jų kūnai, o kai jie kalba, klausaisi jų kalbos. (Jie yra) lyg būtų atremti medžio gabalai (t. y. kūnai, tuščiais protais ir tuščiomis širdimis) – jie mano, kad visi šauksmai yra prieš juos. Jie yra priešai, tad saugokitės jų. Lai Allahas juos sunaikina, kaip jie apsigavę!

श्लोक: 5

وَإِذَا قِيلَ لَهُمۡ تَعَالَوۡاْ يَسۡتَغۡفِرۡ لَكُمۡ رَسُولُ ٱللَّهِ لَوَّوۡاْ رُءُوسَهُمۡ وَرَأَيۡتَهُمۡ يَصُدُّونَ وَهُم مُّسۡتَكۡبِرُونَ

5. O kai sakoma jiems: „Ateikite, Allaho Pasiuntinys paprašys atleidimo jums.“ Jie nukreipia į šalį savo galvas ir matai juos išsisukinėjančius su pasipūtimu.

श्लोक: 6

سَوَآءٌ عَلَيۡهِمۡ أَسۡتَغۡفَرۡتَ لَهُمۡ أَمۡ لَمۡ تَسۡتَغۡفِرۡ لَهُمۡ لَن يَغۡفِرَ ٱللَّهُ لَهُمۡۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَهۡدِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلۡفَٰسِقِينَ

6. Jiems tas pats, ar tu prašai jiems atleidimo, ar neprašai jiems atleidimo. Niekada Allahas jiems neatleis. Iš tiesų, Allahas neveda teisingai įžūliai nepaklusniųjų.

श्लोक: 7

هُمُ ٱلَّذِينَ يَقُولُونَ لَا تُنفِقُواْ عَلَىٰ مَنۡ عِندَ رَسُولِ ٱللَّهِ حَتَّىٰ يَنفَضُّواْۗ وَلِلَّهِ خَزَآئِنُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَلَٰكِنَّ ٱلۡمُنَٰفِقِينَ لَا يَفۡقَهُونَ

7. Jie yra tie, kurie sako: „Neaukokite tiems, kurie yra su Allaho Pasiuntiniu, kol jie išsiskirstys.“ Ir Allahui priklauso dangų ir žemės lobynai, tačiau veidmainiai to nesuvokia.

श्लोक: 8

يَقُولُونَ لَئِن رَّجَعۡنَآ إِلَى ٱلۡمَدِينَةِ لَيُخۡرِجَنَّ ٱلۡأَعَزُّ مِنۡهَا ٱلۡأَذَلَّۚ وَلِلَّهِ ٱلۡعِزَّةُ وَلِرَسُولِهِۦ وَلِلۡمُؤۡمِنِينَ وَلَٰكِنَّ ٱلۡمُنَٰفِقِينَ لَا يَعۡلَمُونَ

8. Jie sako: „Jei mes sugrįšime į Mediną, labiau pagerbti (galia) tikrai išvarys iš jos prastesnius.“ Ir Allahui priklauso (visa) garbė, ir Jo Pasiuntiniui ﷺ , ir tikintiesiems, tačiau veidmainiai to nežino.

श्लोक: 9

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ لَا تُلۡهِكُمۡ أَمۡوَٰلُكُمۡ وَلَآ أَوۡلَٰدُكُمۡ عَن ذِكۡرِ ٱللَّهِۚ وَمَن يَفۡعَلۡ ذَٰلِكَ فَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡخَٰسِرُونَ

9. O jūs, kurie patikėjote! Neleiskite savo turtui ir savo vaikams atitraukti jus nuo Allaho prisiminimo. Ir kas taip elgiasi – tada jie pralaimėtojai.

श्लोक: 10

وَأَنفِقُواْ مِن مَّا رَزَقۡنَٰكُم مِّن قَبۡلِ أَن يَأۡتِيَ أَحَدَكُمُ ٱلۡمَوۡتُ فَيَقُولَ رَبِّ لَوۡلَآ أَخَّرۡتَنِيٓ إِلَىٰٓ أَجَلٖ قَرِيبٖ فَأَصَّدَّقَ وَأَكُن مِّنَ ٱلصَّٰلِحِينَ

10. Ir leiskite (labdarai) iš to, ką Mes suteikėme jums, anksčiau nei mirtis pasieks kurį nors iš jūsų ir jis sakys: ,,Mano Viešpatie, jei tik Tu užlaikytum mane bent trumpam (t. y. sugražintum į žemiškąjį gyvenimą), aš duočiau Sadaka (t. y. Zakat) iš savo turto ir būčiau iš teisingųjų (t. y. atlikčiau Hadžą (piligiriminę kelionę į Mekką) ir kitus gerus darbus)".

श्लोक: 11

وَلَن يُؤَخِّرَ ٱللَّهُ نَفۡسًا إِذَا جَآءَ أَجَلُهَاۚ وَٱللَّهُ خَبِيرُۢ بِمَا تَعۡمَلُونَ

11. Tačiau Allahas niekada neužlaikys sielos tada, kai atėjo jos laikas (mirtis). Ir Allahas yra Visa Žinantis apie tai, ką jūs darote.