د معناګانو ژباړه سورت ابراهیم - لیتوانیایي ژباړه - د رواد الترجمة مرکز - د مخ نمبر 256 - د قرآن کریم دائرة المعارف

آیت: 6

وَإِذۡ قَالَ مُوسَىٰ لِقَوۡمِهِ ٱذۡكُرُواْ نِعۡمَةَ ٱللَّهِ عَلَيۡكُمۡ إِذۡ أَنجَىٰكُم مِّنۡ ءَالِ فِرۡعَوۡنَ يَسُومُونَكُمۡ سُوٓءَ ٱلۡعَذَابِ وَيُذَبِّحُونَ أَبۡنَآءَكُمۡ وَيَسۡتَحۡيُونَ نِسَآءَكُمۡۚ وَفِي ذَٰلِكُم بَلَآءٞ مِّن رَّبِّكُمۡ عَظِيمٞ

6. Ir (prisiminkite), kai Mūsa (Mozė) tarė savo žmonėms: „Kviečiu atsiminti Allaho Malonę jums, kai Jis išgelbėjo jus nuo Firauno (Faraono) žmonių, kurie kėlė jums siaubingas kančias ir žudė jūsų sūnus bei palikdavo jūsų moteris gyvas. Ir tame buvo didžiulis jūsų Viešpaties išbandymas.“

آیت: 7

وَإِذۡ تَأَذَّنَ رَبُّكُمۡ لَئِن شَكَرۡتُمۡ لَأَزِيدَنَّكُمۡۖ وَلَئِن كَفَرۡتُمۡ إِنَّ عَذَابِي لَشَدِيدٞ

7. Ir (prisiminkite), kai jūsų Viešpats skelbė: „Jei jūs dėkosite (priimdami Tikėjimą ir negarbindami nieko kito tik Allahą), Aš suteiksiu jums daugiau (Savo Palaimos), tačiau jei jūs būsite nedėkingi (t. y. netikintieji), iš tiesų, Mano bausmė yra tikrai griežta.“

آیت: 8

وَقَالَ مُوسَىٰٓ إِن تَكۡفُرُوٓاْ أَنتُمۡ وَمَن فِي ٱلۡأَرۡضِ جَمِيعٗا فَإِنَّ ٱللَّهَ لَغَنِيٌّ حَمِيدٌ

8. Ir Mūsa (Mozė) tarė: „Jei jūs netikėsite, jūs ir visa ant žemės kartu, tada tikrai Allahas yra Turtingas (Nepriklausantis nuo jokių poreikių), visos Šlovės Savininkas.“

آیت: 9

أَلَمۡ يَأۡتِكُمۡ نَبَؤُاْ ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِكُمۡ قَوۡمِ نُوحٖ وَعَادٖ وَثَمُودَ وَٱلَّذِينَ مِنۢ بَعۡدِهِمۡ لَا يَعۡلَمُهُمۡ إِلَّا ٱللَّهُۚ جَآءَتۡهُمۡ رُسُلُهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ فَرَدُّوٓاْ أَيۡدِيَهُمۡ فِيٓ أَفۡوَٰهِهِمۡ وَقَالُوٓاْ إِنَّا كَفَرۡنَا بِمَآ أُرۡسِلۡتُم بِهِۦ وَإِنَّا لَفِي شَكّٖ مِّمَّا تَدۡعُونَنَآ إِلَيۡهِ مُرِيبٖ

9. Argi nepasiekė jūsų žinios apie tuos, buvusius anksčiau jūsų, Nūho (Nojaus), ir Ad ir Samud žmones? Niekas nežino jų, tik Allahas. Pas juos atėjo jų Pasiuntiniai su aiškiais įrodymais, tačiau jie susikišo savo rankas į savo burnas (kandžiodami jas iš pykčio) ir sakė: „Iš tiesų, mes netikime tuo, su kuo tu buvai siųstas, ir mes tikrai stipriai abejojame dėl to, į ką mus kvieti (t. y. islamiškąjį monoteizmą).“

آیت: 10

۞ قَالَتۡ رُسُلُهُمۡ أَفِي ٱللَّهِ شَكّٞ فَاطِرِ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۖ يَدۡعُوكُمۡ لِيَغۡفِرَ لَكُم مِّن ذُنُوبِكُمۡ وَيُؤَخِّرَكُمۡ إِلَىٰٓ أَجَلٖ مُّسَمّٗىۚ قَالُوٓاْ إِنۡ أَنتُمۡ إِلَّا بَشَرٞ مِّثۡلُنَا تُرِيدُونَ أَن تَصُدُّونَا عَمَّا كَانَ يَعۡبُدُ ءَابَآؤُنَا فَأۡتُونَا بِسُلۡطَٰنٖ مُّبِينٖ

10. Jų Pasiuntiniai sakė: „Ką?! Ar gali būti kokia abejonė dėl Allaho, dangų ir žemės Kūrėjo? Jis kviečia jus (į monoteizmą ir būti paklusniems Allahui) tam, kad Jis galėtų atleisti jums jūsų nuodėmes ir suteiktų jums atokvėpį nustatytam laikui.“ Jie sakė: „Tu esi ne daugiau nei žmogus, kaip ir mes! Tu nori nugręžti mus nuo to, ką mūsų tėvai garbindavo. Tad pateik mums aiškią reikšmę (t. y. aiškų įrodymą to, ką sakai).“