د معناګانو ژباړه سورت الذاريات - الترجمة الليتوانية - د قرآن کریم دائرة المعارف

Sūra Az-Zaarijaat

آیت: 1

وَٱلذَّٰرِيَٰتِ ذَرۡوٗا

1. (Prisiekiu) vėjais, keliančiais dulkes.

آیت: 2

فَٱلۡحَٰمِلَٰتِ وِقۡرٗا

2. Ir (debesimis), nešančiais vandenį.

آیت: 3

فَٱلۡجَٰرِيَٰتِ يُسۡرٗا

3. Ir (laivais), plaukiančiais laisvai.

آیت: 4

فَٱلۡمُقَسِّمَٰتِ أَمۡرًا

4. Ir tais (angelais), kurie dalina (aprūpinimą, lietų ir kitus palaiminimus), (Allaho) Įsakymu.

آیت: 5

إِنَّمَا تُوعَدُونَ لَصَادِقٞ

5. Iš tiesų, tai, kas jums pažadėta (t. y. Prikėlimo Diena ir atlygis už gerus, bei bausmė už blogus darbus) yra tiesa.

آیت: 6

وَإِنَّ ٱلدِّينَ لَوَٰقِعٞ

6. Ir iš tiesų, Atpildas tikrai įvyks.

آیت: 7

وَٱلسَّمَآءِ ذَاتِ ٱلۡحُبُكِ

7. Ir (prisiekiu) dangumi, nuostabios formos.

آیت: 8

إِنَّكُمۡ لَفِي قَوۡلٖ مُّخۡتَلِفٖ

8. Iš tikro, jūs esate (pasimetę) savo skirtingose nuomonėse (apie Pranašą Muchammedą ﷺ ir Koraną).

آیت: 9

يُؤۡفَكُ عَنۡهُ مَنۡ أُفِكَ

9. Tik tie, (kurių lemtis yra būti) suklaidintiems, yra nusisukę nuo jo (Muchammedo ﷺ ir Korano)

آیت: 10

قُتِلَ ٱلۡخَرَّٰصُونَ

10. Tebūna prakeikti melagiai,

آیت: 11

ٱلَّذِينَ هُمۡ فِي غَمۡرَةٖ سَاهُونَ

11. Kurie yra pilni nedėmesingumo (ir negalvoja apie Ateinančio Gyvenimo svarbą).

آیت: 12

يَسۡـَٔلُونَ أَيَّانَ يَوۡمُ ٱلدِّينِ

12. Jie klausia: „Kada gi ateis Atpildo Diena?“

آیت: 13

يَوۡمَ هُمۡ عَلَى ٱلنَّارِ يُفۡتَنُونَ

13. (Tai bus diena), kuomet juos išbandys Ugnimi!

آیت: 14

ذُوقُواْ فِتۡنَتَكُمۡ هَٰذَا ٱلَّذِي كُنتُم بِهِۦ تَسۡتَعۡجِلُونَ

14. „Ragaukite savo išbandymą (bausmę Ugnimi)! Jūs prašėte kad tai įvyktų greičiau!“

آیت: 15

إِنَّ ٱلۡمُتَّقِينَ فِي جَنَّٰتٖ وَعُيُونٍ

15. Iš tiesų, Mutakūn (dievobaimingieji, žr. eilutę 2:2) bus tarp Sodų ir Šaltinių (Rojuje).

آیت: 16

ءَاخِذِينَ مَآ ءَاتَىٰهُمۡ رَبُّهُمۡۚ إِنَّهُمۡ كَانُواْ قَبۡلَ ذَٰلِكَ مُحۡسِنِينَ

16. Džiaugdamiesi tuo, ką jiems davė jų Viešpats. Iš tiesų, jie būdavo Al-Muhsinūn (geradariai, žr. eilutę 2:112).

آیت: 17

كَانُواْ قَلِيلٗا مِّنَ ٱلَّيۡلِ مَا يَهۡجَعُونَ

17. Jie mažai miegojo naktimis (melsdamiesi savo Viešpačiui).

آیت: 18

وَبِٱلۡأَسۡحَارِ هُمۡ يَسۡتَغۡفِرُونَ

18. Ir prašydavo atleidimo prieš aušrą.

آیت: 19

وَفِيٓ أَمۡوَٰلِهِمۡ حَقّٞ لِّلسَّآئِلِ وَٱلۡمَحۡرُومِ

19. Ir jų turte buvo teisėta dalis, (atiduota) prašančiam ir vargšui (kuris neprašo).

آیت: 20

وَفِي ٱلۡأَرۡضِ ءَايَٰتٞ لِّلۡمُوقِنِينَ

20. Ir žemėje yra ženklai tiems, kurie tiki užtikrintai.

آیت: 21

وَفِيٓ أَنفُسِكُمۡۚ أَفَلَا تُبۡصِرُونَ

21. Ir jumyse pačiuose. Argi jūs nematote?

آیت: 22

وَفِي ٱلسَّمَآءِ رِزۡقُكُمۡ وَمَا تُوعَدُونَ

22. Ir danguje yra jūsų aprūpinimas, ir tai, kas jums pažadėta.

آیت: 23

فَوَرَبِّ ٱلسَّمَآءِ وَٱلۡأَرۡضِ إِنَّهُۥ لَحَقّٞ مِّثۡلَ مَآ أَنَّكُمۡ تَنطِقُونَ

23. Taigi, prisiekiu dangaus ir žemės Viešpačiu, tai yra tiesa (kas jums yra pažadėta), kaip tiesa yra tai, jog jūs galite kalbėti.

آیت: 24

هَلۡ أَتَىٰكَ حَدِيثُ ضَيۡفِ إِبۡرَٰهِيمَ ٱلۡمُكۡرَمِينَ

24. Ar Ibrahimo (Abraomo) istorija jus pasiekė (kai trys angelai, Gabrielius ir du kiti) pas jį svečiavosi?

آیت: 25

إِذۡ دَخَلُواْ عَلَيۡهِ فَقَالُواْ سَلَٰمٗاۖ قَالَ سَلَٰمٞ قَوۡمٞ مُّنكَرُونَ

25. Kuomet jie žengė pas jį ir tarė: „Salam (taika tau)!“ Jis atsakė: „Salam (taika jums)“ ir pridūrė „Jūs man esate nepažįstami.“

آیت: 26

فَرَاغَ إِلَىٰٓ أَهۡلِهِۦ فَجَآءَ بِعِجۡلٖ سَمِينٖ

26. Tada jis nuėjo pas savo šeimyną ir atnešė (keptą) riebų veršiuką [kadangi Ibrahimo (Abraomo) pagrindinis turtas buvo karvės].

آیت: 27

فَقَرَّبَهُۥٓ إِلَيۡهِمۡ قَالَ أَلَا تَأۡكُلُونَ

27. Ir padėjo jį priešais juos, (sakydamas): „Argi nevalgysite?“

آیت: 28

فَأَوۡجَسَ مِنۡهُمۡ خِيفَةٗۖ قَالُواْ لَا تَخَفۡۖ وَبَشَّرُوهُ بِغُلَٰمٍ عَلِيمٖ

28. Ir išsigando jų, (kuomet šie nevalgė). Jie tarė: „Nebijok“ ^[1] ir pradžiugino jį žinia, (būsimo) sūnaus, žinančio (apie Allahą ir Jo religiją, tikrąjį monoteizmą).

[1] t. y. kuomet angelai pamatė Ibrahimo (Abraomo) išgąstį, jie pasakė jam jog yra Allaho pasiuntiniai. Taip pat jie perdavė gerąją žinią jo žmonai Sarai, jog ji susilauks sūnaus Ishako (Izaoko).

آیت: 29

فَأَقۡبَلَتِ ٱمۡرَأَتُهُۥ فِي صَرَّةٖ فَصَكَّتۡ وَجۡهَهَا وَقَالَتۡ عَجُوزٌ عَقِيمٞ

29. Tada jo žmona atėjo šaukdama bei daužydama sau per veidą (nuostaboje) ir sakydama: „(Kūdikis) nevaisingai senolei!“

آیت: 30

قَالُواْ كَذَٰلِكِ قَالَ رَبُّكِۖ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلۡحَكِيمُ ٱلۡعَلِيمُ

30. Jie tarė: „Taip sakė tavo Viešpats. Iš tiesų, Jis yra Visa Išmintingiausias, Visa Žinantis.“

آیت: 31

۞ قَالَ فَمَا خَطۡبُكُمۡ أَيُّهَا ٱلۡمُرۡسَلُونَ

31. [Vėliau Ibrahimas (Abraomas)] pakalusė: „Pasiuntiniai, kokiu tikslu jūs atvykote?“

آیت: 32

قَالُوٓاْ إِنَّآ أُرۡسِلۡنَآ إِلَىٰ قَوۡمٖ مُّجۡرِمِينَ

32. Jie atsakė: „Mes buvome siųsti žmonėms kurie yra Mudžrimūn (politeistai, nuodėmiautojai, nusikaltėliai, netikintieji Allahu),

آیت: 33

لِنُرۡسِلَ عَلَيۡهِمۡ حِجَارَةٗ مِّن طِينٖ

33. Kad atsiųstume jiems akmenis iš kieto molio.

آیت: 34

مُّسَوَّمَةً عِندَ رَبِّكَ لِلۡمُسۡرِفِينَ

34. Pažymetus tavo Viešpaties, skirtus Musrifūn (politeistams, nusikaltėliams, nusidėjeliams – tiems, kurie peržengia Allaho ribas darydami nuodėmes)“.

آیت: 35

فَأَخۡرَجۡنَا مَن كَانَ فِيهَا مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

35. Taigi, Mes išsiuntėme iš ten tikinčiuosius.

آیت: 36

فَمَا وَجَدۡنَا فِيهَا غَيۡرَ بَيۡتٖ مِّنَ ٱلۡمُسۡلِمِينَ

36. Bet neradome ten musulmonų šeimos, išskyrus vieną (Lūtą (Lotą) ir jo dvi dukras).

آیت: 37

وَتَرَكۡنَا فِيهَآ ءَايَةٗ لِّلَّذِينَ يَخَافُونَ ٱلۡعَذَابَ ٱلۡأَلِيمَ

37. Ir Mes palikome ten (Sodomoje) ženklą, tiems, kurie bijo kankinančios bausmės.

آیت: 38

وَفِي مُوسَىٰٓ إِذۡ أَرۡسَلۡنَٰهُ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ بِسُلۡطَٰنٖ مُّبِينٖ

38. Ir Mūsos (Mozės) (istorijoje yra ženklas), kuomet Mes nusiuntėme jį pas Firauną (Faraoną) su aiškiu įrodymu.

آیت: 39

فَتَوَلَّىٰ بِرُكۡنِهِۦ وَقَالَ سَٰحِرٌ أَوۡ مَجۡنُونٞ

39. Bet Firaun (Faraonas) nusisuko (nuo tikėjimo) su savo pavaldiniais, sakydamas apie Mūsą (Mozę): „Magas arba beprotis!“

آیت: 40

فَأَخَذۡنَٰهُ وَجُنُودَهُۥ فَنَبَذۡنَٰهُمۡ فِي ٱلۡيَمِّ وَهُوَ مُلِيمٞ

40. Todėl Mes paėmėm jį su pavaldiniais ir įmetėm juos į jūrą, nes jis buvo kaltas.

آیت: 41

وَفِي عَادٍ إِذۡ أَرۡسَلۡنَا عَلَيۡهِمُ ٱلرِّيحَ ٱلۡعَقِيمَ

41. Ir Ad (yra ženklas) kada Mes nusiuntėme prieš juos pražūtingą vėją.

آیت: 42

مَا تَذَرُ مِن شَيۡءٍ أَتَتۡ عَلَيۡهِ إِلَّا جَعَلَتۡهُ كَٱلرَّمِيمِ

42. Niekas nepasitaikė jo kelyje, būdamas nesunaikintu.

آیت: 43

وَفِي ثَمُودَ إِذۡ قِيلَ لَهُمۡ تَمَتَّعُواْ حَتَّىٰ حِينٖ

43. Ir Samud (yra ženklas), kuomet jiems buvo pasakyta: „Mėgaukitės šiek tiek!“

آیت: 44

فَعَتَوۡاْ عَنۡ أَمۡرِ رَبِّهِمۡ فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلصَّٰعِقَةُ وَهُمۡ يَنظُرُونَ

44. Bet jie ir toliau neigė jų Viešpaties Įsakymą, todėl Saika ^[2] juos sunaikino kuomet šie žiūrėjo.

[2] Saika: naikinantis ir baisingas šūksmas, kančia, žaibas, (žr. ają 41:13).

آیت: 45

فَمَا ٱسۡتَطَٰعُواْ مِن قِيَامٖ وَمَا كَانُواْ مُنتَصِرِينَ

45. Jie negalėjo pakilti, ir negalėjo padėti patys sau.

آیت: 46

وَقَوۡمَ نُوحٖ مِّن قَبۡلُۖ إِنَّهُمۡ كَانُواْ قَوۡمٗا فَٰسِقِينَ

46. (Taip pat) ir Nūho (Nojaus) žmonės prieš juos. Iš tiesų, jie buvo Fasikūn (nepaklusnūs Allahui) žmonės.

آیت: 47

وَٱلسَّمَآءَ بَنَيۡنَٰهَا بِأَيۡيْدٖ وَإِنَّا لَمُوسِعُونَ

47. Su (didele) galia mes sukūrėme dangų. Ir iš tiesų, Mes plečiame jo ribas.

آیت: 48

وَٱلۡأَرۡضَ فَرَشۡنَٰهَا فَنِعۡمَ ٱلۡمَٰهِدُونَ

48. Ir Mes išskleidėme žemę. Kokie nuostabūs išskleidėjai Mes esame!

آیت: 49

وَمِن كُلِّ شَيۡءٍ خَلَقۡنَا زَوۡجَيۡنِ لَعَلَّكُمۡ تَذَكَّرُونَ

49. Ir Mes sukūrėme daiktus poromis, kad jūs atmintumėte (Allaho Malonę).

آیت: 50

فَفِرُّوٓاْ إِلَى ٱللَّهِۖ إِنِّي لَكُم مِّنۡهُ نَذِيرٞ مُّبِينٞ

50. Todėl bėkite pas Allahą (nuo Jo Bausmės į Jo Gailestį). Iš tiesų, aš (Muchammedas ﷺ) esu jums aiškus perspėjantysis iš Jo.

آیت: 51

وَلَا تَجۡعَلُواْ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَۖ إِنِّي لَكُم مِّنۡهُ نَذِيرٞ مُّبِينٞ

51. Ir nekurkite (ar negarbinkite) kito ilah (dievo) kartu su Allahu [tebūna Jis Vienas išaukštintas]. Iš tiesų, aš (Muchammedas ﷺ) esu jums aiškus perspėjantysis iš Jo.

آیت: 52

كَذَٰلِكَ مَآ أَتَى ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِهِم مِّن رَّسُولٍ إِلَّا قَالُواْ سَاحِرٌ أَوۡ مَجۡنُونٌ

52. Panašiai, nebuvo nė vieno Pasiuntinio (siųsto) prieš juos, išskyrus (jam) sakant: „Magas, arba pamišėlis!“

آیت: 53

أَتَوَاصَوۡاْ بِهِۦۚ بَلۡ هُمۡ قَوۡمٞ طَاغُونَ

53. Ar jie (praeities kartos) perdavė šį posakį šiems (Kuraiš pagonims)? Ne! Jie patys yra žmonės peržengiantys ribas (netikėdami)!

آیت: 54

فَتَوَلَّ عَنۡهُمۡ فَمَآ أَنتَ بِمَلُومٖ

54. Taigi, nusisuk (O Muchammedai ﷺ) nuo jų (Kuraiš pagonių). Tu nesi kaltas (kadangi perdavei Allaho žinią).

آیت: 55

وَذَكِّرۡ فَإِنَّ ٱلذِّكۡرَىٰ تَنفَعُ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

55. Ir atmink (skelbdamas Koraną), išties, priminimas teikia naudą tikintiesiems.

آیت: 56

وَمَا خَلَقۡتُ ٱلۡجِنَّ وَٱلۡإِنسَ إِلَّا لِيَعۡبُدُونِ

56. Ir Aš (Allahas) nesukūriau džinų ir žmonių, išskyrus tam, kad jie garbintu Mane (Vieną).

آیت: 57

مَآ أُرِيدُ مِنۡهُم مِّن رِّزۡقٖ وَمَآ أُرِيدُ أَن يُطۡعِمُونِ

57. Aš nesiekiu aprūpinimo iš jų (nei Man, nei jiems patiems) ir neprašau iš jų maitinimo (Man ir Mano kūrinijai).

آیت: 58

إِنَّ ٱللَّهَ هُوَ ٱلرَّزَّاقُ ذُو ٱلۡقُوَّةِ ٱلۡمَتِينُ

58. Iš tiesų, Allahas yra Visa Suteikiantis, Galios Turėtojas, Pats Stipriausias.

آیت: 59

فَإِنَّ لِلَّذِينَ ظَلَمُواْ ذَنُوبٗا مِّثۡلَ ذَنُوبِ أَصۡحَٰبِهِمۡ فَلَا يَسۡتَعۡجِلُونِ

59. Ir iš tiesų, tie, kurie daro blogą, gaus dalį kančios, kuri (buvo siųsta) jų protėviams. Todėl neleisk jiems prašyti jos pagreitinimo.

آیت: 60

فَوَيۡلٞ لِّلَّذِينَ كَفَرُواْ مِن يَوۡمِهِمُ ٱلَّذِي يُوعَدُونَ

60. Tada vargas tiems, kurie netiki (Allahą ir Jo Vienumą – islamo monoteizmą), kai jie susidurs su Diena, kuri jiems buvo pažadėta (kaip bausmė)!