অর্থসমূহের অনুবাদ সূরা সূরা আজ-জারিয়াত - الترجمة الليتوانية - আল-কুরআনুল কারীম বিশ্বকোষ

Sūra Az-Zaarijaat

আয়াত: 1

وَٱلذَّٰرِيَٰتِ ذَرۡوٗا

1. (Prisiekiu) vėjais, keliančiais dulkes.

আয়াত: 2

فَٱلۡحَٰمِلَٰتِ وِقۡرٗا

2. Ir (debesimis), nešančiais vandenį.

আয়াত: 3

فَٱلۡجَٰرِيَٰتِ يُسۡرٗا

3. Ir (laivais), plaukiančiais laisvai.

আয়াত: 4

فَٱلۡمُقَسِّمَٰتِ أَمۡرًا

4. Ir tais (angelais), kurie dalina (aprūpinimą, lietų ir kitus palaiminimus), (Allaho) Įsakymu.

আয়াত: 5

إِنَّمَا تُوعَدُونَ لَصَادِقٞ

5. Iš tiesų, tai, kas jums pažadėta (t. y. Prikėlimo Diena ir atlygis už gerus, bei bausmė už blogus darbus) yra tiesa.

আয়াত: 6

وَإِنَّ ٱلدِّينَ لَوَٰقِعٞ

6. Ir iš tiesų, Atpildas tikrai įvyks.

আয়াত: 7

وَٱلسَّمَآءِ ذَاتِ ٱلۡحُبُكِ

7. Ir (prisiekiu) dangumi, nuostabios formos.

আয়াত: 8

إِنَّكُمۡ لَفِي قَوۡلٖ مُّخۡتَلِفٖ

8. Iš tikro, jūs esate (pasimetę) savo skirtingose nuomonėse (apie Pranašą Muchammedą ﷺ ir Koraną).

আয়াত: 9

يُؤۡفَكُ عَنۡهُ مَنۡ أُفِكَ

9. Tik tie, (kurių lemtis yra būti) suklaidintiems, yra nusisukę nuo jo (Muchammedo ﷺ ir Korano)

আয়াত: 10

قُتِلَ ٱلۡخَرَّٰصُونَ

10. Tebūna prakeikti melagiai,

আয়াত: 11

ٱلَّذِينَ هُمۡ فِي غَمۡرَةٖ سَاهُونَ

11. Kurie yra pilni nedėmesingumo (ir negalvoja apie Ateinančio Gyvenimo svarbą).

আয়াত: 12

يَسۡـَٔلُونَ أَيَّانَ يَوۡمُ ٱلدِّينِ

12. Jie klausia: „Kada gi ateis Atpildo Diena?“

আয়াত: 13

يَوۡمَ هُمۡ عَلَى ٱلنَّارِ يُفۡتَنُونَ

13. (Tai bus diena), kuomet juos išbandys Ugnimi!

আয়াত: 14

ذُوقُواْ فِتۡنَتَكُمۡ هَٰذَا ٱلَّذِي كُنتُم بِهِۦ تَسۡتَعۡجِلُونَ

14. „Ragaukite savo išbandymą (bausmę Ugnimi)! Jūs prašėte kad tai įvyktų greičiau!“

আয়াত: 15

إِنَّ ٱلۡمُتَّقِينَ فِي جَنَّٰتٖ وَعُيُونٍ

15. Iš tiesų, Mutakūn (dievobaimingieji, žr. eilutę 2:2) bus tarp Sodų ir Šaltinių (Rojuje).

আয়াত: 16

ءَاخِذِينَ مَآ ءَاتَىٰهُمۡ رَبُّهُمۡۚ إِنَّهُمۡ كَانُواْ قَبۡلَ ذَٰلِكَ مُحۡسِنِينَ

16. Džiaugdamiesi tuo, ką jiems davė jų Viešpats. Iš tiesų, jie būdavo Al-Muhsinūn (geradariai, žr. eilutę 2:112).

আয়াত: 17

كَانُواْ قَلِيلٗا مِّنَ ٱلَّيۡلِ مَا يَهۡجَعُونَ

17. Jie mažai miegojo naktimis (melsdamiesi savo Viešpačiui).

আয়াত: 18

وَبِٱلۡأَسۡحَارِ هُمۡ يَسۡتَغۡفِرُونَ

18. Ir prašydavo atleidimo prieš aušrą.

আয়াত: 19

وَفِيٓ أَمۡوَٰلِهِمۡ حَقّٞ لِّلسَّآئِلِ وَٱلۡمَحۡرُومِ

19. Ir jų turte buvo teisėta dalis, (atiduota) prašančiam ir vargšui (kuris neprašo).

আয়াত: 20

وَفِي ٱلۡأَرۡضِ ءَايَٰتٞ لِّلۡمُوقِنِينَ

20. Ir žemėje yra ženklai tiems, kurie tiki užtikrintai.

আয়াত: 21

وَفِيٓ أَنفُسِكُمۡۚ أَفَلَا تُبۡصِرُونَ

21. Ir jumyse pačiuose. Argi jūs nematote?

আয়াত: 22

وَفِي ٱلسَّمَآءِ رِزۡقُكُمۡ وَمَا تُوعَدُونَ

22. Ir danguje yra jūsų aprūpinimas, ir tai, kas jums pažadėta.

আয়াত: 23

فَوَرَبِّ ٱلسَّمَآءِ وَٱلۡأَرۡضِ إِنَّهُۥ لَحَقّٞ مِّثۡلَ مَآ أَنَّكُمۡ تَنطِقُونَ

23. Taigi, prisiekiu dangaus ir žemės Viešpačiu, tai yra tiesa (kas jums yra pažadėta), kaip tiesa yra tai, jog jūs galite kalbėti.

আয়াত: 24

هَلۡ أَتَىٰكَ حَدِيثُ ضَيۡفِ إِبۡرَٰهِيمَ ٱلۡمُكۡرَمِينَ

24. Ar Ibrahimo (Abraomo) istorija jus pasiekė (kai trys angelai, Gabrielius ir du kiti) pas jį svečiavosi?

আয়াত: 25

إِذۡ دَخَلُواْ عَلَيۡهِ فَقَالُواْ سَلَٰمٗاۖ قَالَ سَلَٰمٞ قَوۡمٞ مُّنكَرُونَ

25. Kuomet jie žengė pas jį ir tarė: „Salam (taika tau)!“ Jis atsakė: „Salam (taika jums)“ ir pridūrė „Jūs man esate nepažįstami.“

আয়াত: 26

فَرَاغَ إِلَىٰٓ أَهۡلِهِۦ فَجَآءَ بِعِجۡلٖ سَمِينٖ

26. Tada jis nuėjo pas savo šeimyną ir atnešė (keptą) riebų veršiuką [kadangi Ibrahimo (Abraomo) pagrindinis turtas buvo karvės].

আয়াত: 27

فَقَرَّبَهُۥٓ إِلَيۡهِمۡ قَالَ أَلَا تَأۡكُلُونَ

27. Ir padėjo jį priešais juos, (sakydamas): „Argi nevalgysite?“

আয়াত: 28

فَأَوۡجَسَ مِنۡهُمۡ خِيفَةٗۖ قَالُواْ لَا تَخَفۡۖ وَبَشَّرُوهُ بِغُلَٰمٍ عَلِيمٖ

28. Ir išsigando jų, (kuomet šie nevalgė). Jie tarė: „Nebijok“ ^[1] ir pradžiugino jį žinia, (būsimo) sūnaus, žinančio (apie Allahą ir Jo religiją, tikrąjį monoteizmą).

[1] t. y. kuomet angelai pamatė Ibrahimo (Abraomo) išgąstį, jie pasakė jam jog yra Allaho pasiuntiniai. Taip pat jie perdavė gerąją žinią jo žmonai Sarai, jog ji susilauks sūnaus Ishako (Izaoko).

আয়াত: 29

فَأَقۡبَلَتِ ٱمۡرَأَتُهُۥ فِي صَرَّةٖ فَصَكَّتۡ وَجۡهَهَا وَقَالَتۡ عَجُوزٌ عَقِيمٞ

29. Tada jo žmona atėjo šaukdama bei daužydama sau per veidą (nuostaboje) ir sakydama: „(Kūdikis) nevaisingai senolei!“

আয়াত: 30

قَالُواْ كَذَٰلِكِ قَالَ رَبُّكِۖ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلۡحَكِيمُ ٱلۡعَلِيمُ

30. Jie tarė: „Taip sakė tavo Viešpats. Iš tiesų, Jis yra Visa Išmintingiausias, Visa Žinantis.“

আয়াত: 31

۞ قَالَ فَمَا خَطۡبُكُمۡ أَيُّهَا ٱلۡمُرۡسَلُونَ

31. [Vėliau Ibrahimas (Abraomas)] pakalusė: „Pasiuntiniai, kokiu tikslu jūs atvykote?“

আয়াত: 32

قَالُوٓاْ إِنَّآ أُرۡسِلۡنَآ إِلَىٰ قَوۡمٖ مُّجۡرِمِينَ

32. Jie atsakė: „Mes buvome siųsti žmonėms kurie yra Mudžrimūn (politeistai, nuodėmiautojai, nusikaltėliai, netikintieji Allahu),

আয়াত: 33

لِنُرۡسِلَ عَلَيۡهِمۡ حِجَارَةٗ مِّن طِينٖ

33. Kad atsiųstume jiems akmenis iš kieto molio.

আয়াত: 34

مُّسَوَّمَةً عِندَ رَبِّكَ لِلۡمُسۡرِفِينَ

34. Pažymetus tavo Viešpaties, skirtus Musrifūn (politeistams, nusikaltėliams, nusidėjeliams – tiems, kurie peržengia Allaho ribas darydami nuodėmes)“.

আয়াত: 35

فَأَخۡرَجۡنَا مَن كَانَ فِيهَا مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

35. Taigi, Mes išsiuntėme iš ten tikinčiuosius.

আয়াত: 36

فَمَا وَجَدۡنَا فِيهَا غَيۡرَ بَيۡتٖ مِّنَ ٱلۡمُسۡلِمِينَ

36. Bet neradome ten musulmonų šeimos, išskyrus vieną (Lūtą (Lotą) ir jo dvi dukras).

আয়াত: 37

وَتَرَكۡنَا فِيهَآ ءَايَةٗ لِّلَّذِينَ يَخَافُونَ ٱلۡعَذَابَ ٱلۡأَلِيمَ

37. Ir Mes palikome ten (Sodomoje) ženklą, tiems, kurie bijo kankinančios bausmės.

আয়াত: 38

وَفِي مُوسَىٰٓ إِذۡ أَرۡسَلۡنَٰهُ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ بِسُلۡطَٰنٖ مُّبِينٖ

38. Ir Mūsos (Mozės) (istorijoje yra ženklas), kuomet Mes nusiuntėme jį pas Firauną (Faraoną) su aiškiu įrodymu.

আয়াত: 39

فَتَوَلَّىٰ بِرُكۡنِهِۦ وَقَالَ سَٰحِرٌ أَوۡ مَجۡنُونٞ

39. Bet Firaun (Faraonas) nusisuko (nuo tikėjimo) su savo pavaldiniais, sakydamas apie Mūsą (Mozę): „Magas arba beprotis!“

আয়াত: 40

فَأَخَذۡنَٰهُ وَجُنُودَهُۥ فَنَبَذۡنَٰهُمۡ فِي ٱلۡيَمِّ وَهُوَ مُلِيمٞ

40. Todėl Mes paėmėm jį su pavaldiniais ir įmetėm juos į jūrą, nes jis buvo kaltas.

আয়াত: 41

وَفِي عَادٍ إِذۡ أَرۡسَلۡنَا عَلَيۡهِمُ ٱلرِّيحَ ٱلۡعَقِيمَ

41. Ir Ad (yra ženklas) kada Mes nusiuntėme prieš juos pražūtingą vėją.

আয়াত: 42

مَا تَذَرُ مِن شَيۡءٍ أَتَتۡ عَلَيۡهِ إِلَّا جَعَلَتۡهُ كَٱلرَّمِيمِ

42. Niekas nepasitaikė jo kelyje, būdamas nesunaikintu.

আয়াত: 43

وَفِي ثَمُودَ إِذۡ قِيلَ لَهُمۡ تَمَتَّعُواْ حَتَّىٰ حِينٖ

43. Ir Samud (yra ženklas), kuomet jiems buvo pasakyta: „Mėgaukitės šiek tiek!“

আয়াত: 44

فَعَتَوۡاْ عَنۡ أَمۡرِ رَبِّهِمۡ فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلصَّٰعِقَةُ وَهُمۡ يَنظُرُونَ

44. Bet jie ir toliau neigė jų Viešpaties Įsakymą, todėl Saika ^[2] juos sunaikino kuomet šie žiūrėjo.

[2] Saika: naikinantis ir baisingas šūksmas, kančia, žaibas, (žr. ają 41:13).

আয়াত: 45

فَمَا ٱسۡتَطَٰعُواْ مِن قِيَامٖ وَمَا كَانُواْ مُنتَصِرِينَ

45. Jie negalėjo pakilti, ir negalėjo padėti patys sau.

আয়াত: 46

وَقَوۡمَ نُوحٖ مِّن قَبۡلُۖ إِنَّهُمۡ كَانُواْ قَوۡمٗا فَٰسِقِينَ

46. (Taip pat) ir Nūho (Nojaus) žmonės prieš juos. Iš tiesų, jie buvo Fasikūn (nepaklusnūs Allahui) žmonės.

আয়াত: 47

وَٱلسَّمَآءَ بَنَيۡنَٰهَا بِأَيۡيْدٖ وَإِنَّا لَمُوسِعُونَ

47. Su (didele) galia mes sukūrėme dangų. Ir iš tiesų, Mes plečiame jo ribas.

আয়াত: 48

وَٱلۡأَرۡضَ فَرَشۡنَٰهَا فَنِعۡمَ ٱلۡمَٰهِدُونَ

48. Ir Mes išskleidėme žemę. Kokie nuostabūs išskleidėjai Mes esame!

আয়াত: 49

وَمِن كُلِّ شَيۡءٍ خَلَقۡنَا زَوۡجَيۡنِ لَعَلَّكُمۡ تَذَكَّرُونَ

49. Ir Mes sukūrėme daiktus poromis, kad jūs atmintumėte (Allaho Malonę).

আয়াত: 50

فَفِرُّوٓاْ إِلَى ٱللَّهِۖ إِنِّي لَكُم مِّنۡهُ نَذِيرٞ مُّبِينٞ

50. Todėl bėkite pas Allahą (nuo Jo Bausmės į Jo Gailestį). Iš tiesų, aš (Muchammedas ﷺ) esu jums aiškus perspėjantysis iš Jo.

আয়াত: 51

وَلَا تَجۡعَلُواْ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَۖ إِنِّي لَكُم مِّنۡهُ نَذِيرٞ مُّبِينٞ

51. Ir nekurkite (ar negarbinkite) kito ilah (dievo) kartu su Allahu [tebūna Jis Vienas išaukštintas]. Iš tiesų, aš (Muchammedas ﷺ) esu jums aiškus perspėjantysis iš Jo.

আয়াত: 52

كَذَٰلِكَ مَآ أَتَى ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِهِم مِّن رَّسُولٍ إِلَّا قَالُواْ سَاحِرٌ أَوۡ مَجۡنُونٌ

52. Panašiai, nebuvo nė vieno Pasiuntinio (siųsto) prieš juos, išskyrus (jam) sakant: „Magas, arba pamišėlis!“

আয়াত: 53

أَتَوَاصَوۡاْ بِهِۦۚ بَلۡ هُمۡ قَوۡمٞ طَاغُونَ

53. Ar jie (praeities kartos) perdavė šį posakį šiems (Kuraiš pagonims)? Ne! Jie patys yra žmonės peržengiantys ribas (netikėdami)!

আয়াত: 54

فَتَوَلَّ عَنۡهُمۡ فَمَآ أَنتَ بِمَلُومٖ

54. Taigi, nusisuk (O Muchammedai ﷺ) nuo jų (Kuraiš pagonių). Tu nesi kaltas (kadangi perdavei Allaho žinią).

আয়াত: 55

وَذَكِّرۡ فَإِنَّ ٱلذِّكۡرَىٰ تَنفَعُ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

55. Ir atmink (skelbdamas Koraną), išties, priminimas teikia naudą tikintiesiems.

আয়াত: 56

وَمَا خَلَقۡتُ ٱلۡجِنَّ وَٱلۡإِنسَ إِلَّا لِيَعۡبُدُونِ

56. Ir Aš (Allahas) nesukūriau džinų ir žmonių, išskyrus tam, kad jie garbintu Mane (Vieną).

আয়াত: 57

مَآ أُرِيدُ مِنۡهُم مِّن رِّزۡقٖ وَمَآ أُرِيدُ أَن يُطۡعِمُونِ

57. Aš nesiekiu aprūpinimo iš jų (nei Man, nei jiems patiems) ir neprašau iš jų maitinimo (Man ir Mano kūrinijai).

আয়াত: 58

إِنَّ ٱللَّهَ هُوَ ٱلرَّزَّاقُ ذُو ٱلۡقُوَّةِ ٱلۡمَتِينُ

58. Iš tiesų, Allahas yra Visa Suteikiantis, Galios Turėtojas, Pats Stipriausias.

আয়াত: 59

فَإِنَّ لِلَّذِينَ ظَلَمُواْ ذَنُوبٗا مِّثۡلَ ذَنُوبِ أَصۡحَٰبِهِمۡ فَلَا يَسۡتَعۡجِلُونِ

59. Ir iš tiesų, tie, kurie daro blogą, gaus dalį kančios, kuri (buvo siųsta) jų protėviams. Todėl neleisk jiems prašyti jos pagreitinimo.

আয়াত: 60

فَوَيۡلٞ لِّلَّذِينَ كَفَرُواْ مِن يَوۡمِهِمُ ٱلَّذِي يُوعَدُونَ

60. Tada vargas tiems, kurie netiki (Allahą ir Jo Vienumą – islamo monoteizmą), kai jie susidurs su Diena, kuri jiems buvo pažadėta (kaip bausmė)!