Përkthimi i kuptimeve Surja El Bekare - Përkthimi lituanisht - Qendra

Ajeti: 135

وَقَالُواْ كُونُواْ هُودًا أَوۡ نَصَٰرَىٰ تَهۡتَدُواْۗ قُلۡ بَلۡ مِلَّةَ إِبۡرَٰهِـۧمَ حَنِيفٗاۖ وَمَا كَانَ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

135. Ir jie sako: „Būkite judėjai arba krikščionys, tada jūs būsite teisingai vedami.“ Sakyk (jiems Muchammedai ﷺ ): „Ne, (mes sekame) tik Ibrahimo (Abraomo) tikėjimu, Hanifa [islamiškuoju monoteizmu, t. y. nieko kito, tik Allaho (Vienintelio) garbinimas] ir nebuvo jis iš Al-Mušrikūn (tų, kurie garbino kitus šalia Allaho - žr. aja 2:105).“

Ajeti: 136

قُولُوٓاْ ءَامَنَّا بِٱللَّهِ وَمَآ أُنزِلَ إِلَيۡنَا وَمَآ أُنزِلَ إِلَىٰٓ إِبۡرَٰهِـۧمَ وَإِسۡمَٰعِيلَ وَإِسۡحَٰقَ وَيَعۡقُوبَ وَٱلۡأَسۡبَاطِ وَمَآ أُوتِيَ مُوسَىٰ وَعِيسَىٰ وَمَآ أُوتِيَ ٱلنَّبِيُّونَ مِن رَّبِّهِمۡ لَا نُفَرِّقُ بَيۡنَ أَحَدٖ مِّنۡهُمۡ وَنَحۡنُ لَهُۥ مُسۡلِمُونَ

136. Sakykite (musulmonai): „Mes tikime Allahą ir tuo, kas buvo mums apreikšta, ir tuo, kas buvo apreikšta Ibahimui (Abraomui), Ismailiui (Izmaeliui), Ishakui (Izaokui), Jakūbui (Jokūbui) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo (Jokūbo) sūnų palikuonims], ir tuo, kas buvo suteikta Mūsai ((Mozei) ir Isai (Jėzui), ir tuo, kas buvo suteikta Pranašams iš jų Viešpaties. Mes neišskiriame nė vieno iš jų ir Jam mes paklusome (islame).“

Ajeti: 137

فَإِنۡ ءَامَنُواْ بِمِثۡلِ مَآ ءَامَنتُم بِهِۦ فَقَدِ ٱهۡتَدَواْۖ وَّإِن تَوَلَّوۡاْ فَإِنَّمَا هُمۡ فِي شِقَاقٖۖ فَسَيَكۡفِيكَهُمُ ٱللَّهُۚ وَهُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡعَلِيمُ

137. Taigi jei jie tiki taip, kaip tikite jūs, tada jie yra teisingai vedami. Bet jei jie nusigręžia, tada jie tėra tik (tiesos) priešingybėje. Taigi Allahas padės jums prieš juos. Ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

Ajeti: 138

صِبۡغَةَ ٱللَّهِ وَمَنۡ أَحۡسَنُ مِنَ ٱللَّهِ صِبۡغَةٗۖ وَنَحۡنُ لَهُۥ عَٰبِدُونَ

138. [Mūsų Sibgha (tikėjimas) yra] Allaho Sibgha (tikėjimas) ir kuris Sibgha (tikėjimas) gali būti geresnis nei Allaho? Ir mes esame Jo garbintojai.

Ajeti: 139

قُلۡ أَتُحَآجُّونَنَا فِي ٱللَّهِ وَهُوَ رَبُّنَا وَرَبُّكُمۡ وَلَنَآ أَعۡمَٰلُنَا وَلَكُمۡ أَعۡمَٰلُكُمۡ وَنَحۡنُ لَهُۥ مُخۡلِصُونَ

139. Sakyk (Muchammedai ﷺ judėjams ir krikščionims): „Ar jūs ginčijatės su mumis apie Allahą, kai Jis yra mūsų Viešpats ir jūsų Viešpats? Ir mums bus atlyginta už mūsų darbus ir jums – už jūsų darbus. Ir mes esame nuoširdūs Jam [garbinimu ir paklusnumu (t. y. mes garbiname Jį Vienintelį ir nieko kito ir mes paklūstame Jo Įsakymams)].“

Ajeti: 140

أَمۡ تَقُولُونَ إِنَّ إِبۡرَٰهِـۧمَ وَإِسۡمَٰعِيلَ وَإِسۡحَٰقَ وَيَعۡقُوبَ وَٱلۡأَسۡبَاطَ كَانُواْ هُودًا أَوۡ نَصَٰرَىٰۗ قُلۡ ءَأَنتُمۡ أَعۡلَمُ أَمِ ٱللَّهُۗ وَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّن كَتَمَ شَهَٰدَةً عِندَهُۥ مِنَ ٱللَّهِۗ وَمَا ٱللَّهُ بِغَٰفِلٍ عَمَّا تَعۡمَلُونَ

140. Arba jūs sakote, kad Ibrahimas (Abraomas), Ismailis (Izmaelis), Ishakas (Izaokas), Jakūbas (Jokūbas) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo (Jokūbo) sūnų palikuonys] buvo judėjai arba krikščionys? Sakyk: „Jūs geriau žinote ar Allahas (žino geriau, kad jie visi buvo musulmonai)? Ir kas yra labiau neteisus nei tas, kuris slepia liudijimą [t. y. tikėti Pranašu Muchammedu ﷺ, kai jis ateis, kaip įrašyta jų Knygose (žr. aja 7:157)], iš Allaho? Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.“

Ajeti: 141

تِلۡكَ أُمَّةٞ قَدۡ خَلَتۡۖ لَهَا مَا كَسَبَتۡ وَلَكُم مَّا كَسَبۡتُمۡۖ وَلَا تُسۡـَٔلُونَ عَمَّا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

141. Tai buvo bendruomenė, kuri išnyko. Jie gaus atlyginimą už tai, ką jie įgijo, o jūs – už tai, ką jūs įgijote. Ir jūs nebūsite klausinėjami apie tai, ką jie darė.