Përkthimi i kuptimeve Surja El Bekare - Përkthimi lituanisht - Qendra

Ajeti: 30

وَإِذۡ قَالَ رَبُّكَ لِلۡمَلَٰٓئِكَةِ إِنِّي جَاعِلٞ فِي ٱلۡأَرۡضِ خَلِيفَةٗۖ قَالُوٓاْ أَتَجۡعَلُ فِيهَا مَن يُفۡسِدُ فِيهَا وَيَسۡفِكُ ٱلدِّمَآءَ وَنَحۡنُ نُسَبِّحُ بِحَمۡدِكَ وَنُقَدِّسُ لَكَۖ قَالَ إِنِّيٓ أَعۡلَمُ مَا لَا تَعۡلَمُونَ

30. Ir (atminkite), kaip jūsų Viešpats sakė angelams: „Iš tiesų, aš apgyvendinsiu (žmonijos) kartas po kartų žemėje.“ Jie tarė: „Ar Tu apgyvendinsi ten tuos, kurie darys piktadarybes ir lies kraują, kai mes garbiname Tave šlovindami ir dėkodami ir šventiname Tave.“ Jis (Allahas) tarė: „Aš žinau tai, ko jūs nežinote.“

Ajeti: 31

وَعَلَّمَ ءَادَمَ ٱلۡأَسۡمَآءَ كُلَّهَا ثُمَّ عَرَضَهُمۡ عَلَى ٱلۡمَلَٰٓئِكَةِ فَقَالَ أَنۢبِـُٔونِي بِأَسۡمَآءِ هَٰٓؤُلَآءِ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

31. Ir Jis išmokė Adamą (Adomą) visų dalykų vardus, tada Jis parodė juos angelams ir tarė: „Pasakykite Man jų vardus, jei jūs sakot teisybę.“

Ajeti: 32

قَالُواْ سُبۡحَٰنَكَ لَا عِلۡمَ لَنَآ إِلَّا مَا عَلَّمۡتَنَآۖ إِنَّكَ أَنتَ ٱلۡعَلِيمُ ٱلۡحَكِيمُ

32. Jie (angelai) tarė: „Šlovė Tau, mes neturime žinių išskyrus tai, ko Tu mus išmokei. Iš tiesų, Tu – Visa Žinantis, Visa Išmanantis.“

Ajeti: 33

قَالَ يَٰٓـَٔادَمُ أَنۢبِئۡهُم بِأَسۡمَآئِهِمۡۖ فَلَمَّآ أَنۢبَأَهُم بِأَسۡمَآئِهِمۡ قَالَ أَلَمۡ أَقُل لَّكُمۡ إِنِّيٓ أَعۡلَمُ غَيۡبَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَأَعۡلَمُ مَا تُبۡدُونَ وَمَا كُنتُمۡ تَكۡتُمُونَ

33. Jis tarė: „Adamai (Adomai), pranešk jiems jų vardus!”. Ir kai jis pranešė jiems jų vardus, Jis tarė: „Argi Aš nesakiau jums, kad Aš žinau Ghaib (Nematomą) danguose ir žemėje ir Aš žinau, ką jūs atskleidžiate ir tai, ką jūs slepiate?“

Ajeti: 34

وَإِذۡ قُلۡنَا لِلۡمَلَٰٓئِكَةِ ٱسۡجُدُواْ لِأٓدَمَ فَسَجَدُوٓاْ إِلَّآ إِبۡلِيسَ أَبَىٰ وَٱسۡتَكۡبَرَ وَكَانَ مِنَ ٱلۡكَٰفِرِينَ

34. Ir (atminkite), kai Mes tarėme angelams: „Pulkite kniūbsčiomis priešais Adamą (Adomą).“ Ir jie puolė kniūbsčiomis, išskyrus Iblisą (Šėtoną). Jis atsisakė ir parodė išdidumą, ir buvo vienas netikinčiųjų (nepaklusęs Allahui).

Ajeti: 35

وَقُلۡنَا يَٰٓـَٔادَمُ ٱسۡكُنۡ أَنتَ وَزَوۡجُكَ ٱلۡجَنَّةَ وَكُلَا مِنۡهَا رَغَدًا حَيۡثُ شِئۡتُمَا وَلَا تَقۡرَبَا هَٰذِهِ ٱلشَّجَرَةَ فَتَكُونَا مِنَ ٱلظَّٰلِمِينَ

35. Ir Mes tarėme: „Adamai (Adomai), gyvenk tu ir tavo žmona Rojuje ir maitinkitės abu laisvai, mėgaudamiesi ir gėrėdamiesi, tuo, kas ten yra, ir kur tik panorėsite, bet nesiartinkite prie šio medžio, nes jūs abu tapsite Zalimūn (nusidėjėliais).“

Ajeti: 36

فَأَزَلَّهُمَا ٱلشَّيۡطَٰنُ عَنۡهَا فَأَخۡرَجَهُمَا مِمَّا كَانَا فِيهِۖ وَقُلۡنَا ٱهۡبِطُواْ بَعۡضُكُمۡ لِبَعۡضٍ عَدُوّٞۖ وَلَكُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ مُسۡتَقَرّٞ وَمَتَٰعٌ إِلَىٰ حِينٖ

36. Tada Šaitan (Šėtonas) privertė juos paslysti iš ten (Rojaus) ir išleisdamas juos iš buvimo vietos. Mes tarėme: „Nusileiskite jūs, visi, priešiški vieni kitiems. Žemėje bus buveinė jums ir laikinas malonumas.“

Ajeti: 37

فَتَلَقَّىٰٓ ءَادَمُ مِن رَّبِّهِۦ كَلِمَٰتٖ فَتَابَ عَلَيۡهِۚ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلتَّوَّابُ ٱلرَّحِيمُ

37. Tada Adamas (Adomas) gavo iš savo Viešpaties Žodžius ^[6]. Ir jo Viešpats atleido jam (priėmė jo atgailą). Iš tiesų, Jis – Tas, Kuris atleidžia (priima atgailą), Gailestingiausiasis.

[6] Šie žodžiai paminėti Korane, ajoje 7:23: „Mūsų Viešpatie, mes nuskriaudėme save! Jei Tu mums neatleisi ir nesuteiksi mums Savo Gailestingumo, mes be abejonės būsime pralaimėtojais.“