แปลความหมาย​ อายะฮ์ 12 สูเราะฮ์ Yūnus - الترجمة الليتوانية - สารานุกรมอัลกุรอาน

อายะฮ์: 12

وَإِذَا مَسَّ ٱلۡإِنسَٰنَ ٱلضُّرُّ دَعَانَا لِجَنۢبِهِۦٓ أَوۡ قَاعِدًا أَوۡ قَآئِمٗا فَلَمَّا كَشَفۡنَا عَنۡهُ ضُرَّهُۥ مَرَّ كَأَن لَّمۡ يَدۡعُنَآ إِلَىٰ ضُرّٖ مَّسَّهُۥۚ كَذَٰلِكَ زُيِّنَ لِلۡمُسۡرِفِينَ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

12. Ir kai žmogų užklumpa bėda, jis šaukiasi Mūsų, gulėdamas ant savo šono ar sėdėdamas ar stovėdamas. Tačiau kai Mes pašaliname jo bėdą nuo jo, jis eina toliau taip, lyg niekada Mūsų nesišaukęs dėl jį užklupusios bėdos! Tokiu būdu tai atrodo teisinga Musrifūn ^[3] tai, ką jie darydavo.

[3] Musrifūn: tie, kurie neigė Allahą ir Jo Pranašus bei peržengė Allaho nustatytas ribas, darydami visų rūšių nusikaltimus ir nuodėmes.