แปลความหมาย​ สูเราะฮ์ Al-Baqarah - คำแปลภาษาลิทัวเนีย - โดยศูนย์การแปลรุว๊าด - หมายเลข​หน้า​ 9 - สารานุกรมอัลกุรอาน

อายะฮ์: 58

وَإِذۡ قُلۡنَا ٱدۡخُلُواْ هَٰذِهِ ٱلۡقَرۡيَةَ فَكُلُواْ مِنۡهَا حَيۡثُ شِئۡتُمۡ رَغَدٗا وَٱدۡخُلُواْ ٱلۡبَابَ سُجَّدٗا وَقُولُواْ حِطَّةٞ نَّغۡفِرۡ لَكُمۡ خَطَٰيَٰكُمۡۚ وَسَنَزِيدُ ٱلۡمُحۡسِنِينَ

58. Ir (atminkite), kai Mes sakėme: „Įženkite į šį miestą (Jeruzalę) ir valgykite gausiai ten su malonumu ir džiaugsmu kur tik panorėsite, ir įeikite pro vartus kniūbsčiomis (arba nuolankiai nusilenkę) ir sakykite: „Atleiskite mums!“ Ir Mes atleisime jums jūsų nuodėmes ir padidinsime (atlygį) gera darantiesiems.“

อายะฮ์: 59

فَبَدَّلَ ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ قَوۡلًا غَيۡرَ ٱلَّذِي قِيلَ لَهُمۡ فَأَنزَلۡنَا عَلَى ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ رِجۡزٗا مِّنَ ٱلسَّمَآءِ بِمَا كَانُواْ يَفۡسُقُونَ

59. Bet tie, kurie elgėsi neteisingai, pakeitė jiems pasakytą žodį kitu, tad Mes nusiuntėme jiems Ridžz (bausmę) iš dangaus už jų maištavimą prieš paklusnumą Allahui.

อายะฮ์: 60

۞ وَإِذِ ٱسۡتَسۡقَىٰ مُوسَىٰ لِقَوۡمِهِۦ فَقُلۡنَا ٱضۡرِب بِّعَصَاكَ ٱلۡحَجَرَۖ فَٱنفَجَرَتۡ مِنۡهُ ٱثۡنَتَا عَشۡرَةَ عَيۡنٗاۖ قَدۡ عَلِمَ كُلُّ أُنَاسٖ مَّشۡرَبَهُمۡۖ كُلُواْ وَٱشۡرَبُواْ مِن رِّزۡقِ ٱللَّهِ وَلَا تَعۡثَوۡاْ فِي ٱلۡأَرۡضِ مُفۡسِدِينَ

60. Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) paprašė vandens savo žmonėms, Mes tarėme: „Suduok savo lazda į akmenį.“ Tada ištryško iš ten dvylika versmių. Kiekvienas žmogus (jų grupė) žinojo savo vandens vietą. „Valgykite ir gerkite tai, ką Allahas suteikė, ir nesielkite nedorai, darydami piktadarybes žemėje.“

อายะฮ์: 61

وَإِذۡ قُلۡتُمۡ يَٰمُوسَىٰ لَن نَّصۡبِرَ عَلَىٰ طَعَامٖ وَٰحِدٖ فَٱدۡعُ لَنَا رَبَّكَ يُخۡرِجۡ لَنَا مِمَّا تُنۢبِتُ ٱلۡأَرۡضُ مِنۢ بَقۡلِهَا وَقِثَّآئِهَا وَفُومِهَا وَعَدَسِهَا وَبَصَلِهَاۖ قَالَ أَتَسۡتَبۡدِلُونَ ٱلَّذِي هُوَ أَدۡنَىٰ بِٱلَّذِي هُوَ خَيۡرٌۚ ٱهۡبِطُواْ مِصۡرٗا فَإِنَّ لَكُم مَّا سَأَلۡتُمۡۗ وَضُرِبَتۡ عَلَيۡهِمُ ٱلذِّلَّةُ وَٱلۡمَسۡكَنَةُ وَبَآءُو بِغَضَبٖ مِّنَ ٱللَّهِۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ كَانُواْ يَكۡفُرُونَ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ وَيَقۡتُلُونَ ٱلنَّبِيِّـۧنَ بِغَيۡرِ ٱلۡحَقِّۚ ذَٰلِكَ بِمَا عَصَواْ وَّكَانُواْ يَعۡتَدُونَ

61. Ir (atminkite), kai jūs sakėte: „Mūsa (Moze), mes negalime pakęsti vienos maisto rūšies. Tad melsk savo Viešpaties dėl mūsų mums suteikti tai, ką žemė augina, jos augalus, jos agurkus, jos Fūm (javus arba česnakus), jos lęšius ir jos svogūnus.“ Jis tarė: „Ar jūs iškeistumėte tai, kas yra geriau, į tai, kas yra prasčiau? Leiskitės į bet kurį miestą ir jūs rasite, ko norite!” Ir juos apėmė pažeminimas ir vargas, ir jie užsitraukė ant savęs Allaho Rūstybę. Tai įvyko todėl, kad jie netikėdavo Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ir neteisėtai žudė Pranašus. Taip buvo todėl, nes jie nepakluso ir nusidėdavo (savo nepaklusnumu Allahui, t. y. darydami nusikaltimus ir nuodėmes).