Маънолар таржимаси Сура Зухруф сураси - Литвача таржимаси - Қуръони Карим қомуси

Sūra Az-Zukhruf

Оят: 1

حمٓ

1. Ha, Mym. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

Оят: 2

وَٱلۡكِتَٰبِ ٱلۡمُبِينِ

2. (Prisiekiu) Aiškia Knyga (t. y. šiuo Koranu, kuris viską išaiškina).

Оят: 3

إِنَّا جَعَلۡنَٰهُ قُرۡءَٰنًا عَرَبِيّٗا لَّعَلَّكُمۡ تَعۡقِلُونَ

3. Iš tiesų, Mes padarėme tai Koranu arabų kalbą tam, kad jūs galėtumėte suprasti (jo reikšmes ir jo perspėjimus).

Оят: 4

وَإِنَّهُۥ فِيٓ أُمِّ ٱلۡكِتَٰبِ لَدَيۡنَا لَعَلِيٌّ حَكِيمٌ

4. Ir iš tiesų, tai (šis Koranas) yra Knygos Motinoje (t. y. al-lauh-al-mahfuz) su Mumis, iš tiesų, išaukšintoje, kupinoje išminties.

Оят: 5

أَفَنَضۡرِبُ عَنكُمُ ٱلذِّكۡرَ صَفۡحًا أَن كُنتُمۡ قَوۡمٗا مُّسۡرِفِينَ

5. Ar Mes turėtume (neperspėti jūsų ir) pasiimti atgal Priminimą (Koraną) iš jūsų, nes jūs esate musrifūn žmonės. ^[1]

[1] Musrifūn: tie, kurie peržengia ribas, tokie kaip nuodėmiautojai, daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai ir netikintys Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ.

Оят: 6

وَكَمۡ أَرۡسَلۡنَا مِن نَّبِيّٖ فِي ٱلۡأَوَّلِينَ

6. Ir kiek Pranašų Mes siuntėme iš senųjų žmonių.

Оят: 7

وَمَا يَأۡتِيهِم مِّن نَّبِيٍّ إِلَّا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ

7. Ir niekada neatėjo Pranašas jiems, iš kurio jie nebūtų šaipęsi.

Оят: 8

فَأَهۡلَكۡنَآ أَشَدَّ مِنۡهُم بَطۡشٗا وَمَضَىٰ مَثَلُ ٱلۡأَوَّلِينَ

8. Tad Mes sunaikinome žmones stipresnius (galioje) nei šie – ir senovės pavyzdys pranyko (anksčiau jų).

Оят: 9

وَلَئِن سَأَلۡتَهُم مَّنۡ خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ لَيَقُولُنَّ خَلَقَهُنَّ ٱلۡعَزِيزُ ٱلۡعَلِيمُ

9. Ir iš tiesų, jei jų paklaustum: „Kas sukūrė dangus ir žemę?“ Jie tikrai sakys: „Visa Galingiausias, Visa Žinantysis sukūrė juos.“

Оят: 10

ٱلَّذِي جَعَلَ لَكُمُ ٱلۡأَرۡضَ مَهۡدٗا وَجَعَلَ لَكُمۡ فِيهَا سُبُلٗا لَّعَلَّكُمۡ تَهۡتَدُونَ

10. Kas padarė jums žemę lyg lovą ir padarė jums kelius joje tam, kad rastumėte savo kelia.

Оят: 11

وَٱلَّذِي نَزَّلَ مِنَ ٱلسَّمَآءِ مَآءَۢ بِقَدَرٖ فَأَنشَرۡنَا بِهِۦ بَلۡدَةٗ مَّيۡتٗاۚ كَذَٰلِكَ تُخۡرَجُونَ

11. Ir Kas nuleidžia vandens (lietaus) iš dangaus tinkamą kiekį, tada Mes atgaiviname mirusią žemę juo ir netgi taip jūs būsite išvesti (iš kapų).

Оят: 12

وَٱلَّذِي خَلَقَ ٱلۡأَزۡوَٰجَ كُلَّهَا وَجَعَلَ لَكُم مِّنَ ٱلۡفُلۡكِ وَٱلۡأَنۡعَٰمِ مَا تَرۡكَبُونَ

12. Ir Kas sukūrė visas poras ir paskyrė jums laivus ir galvijus, kuriais jūs jojate:

Оят: 13

لِتَسۡتَوُۥاْ عَلَىٰ ظُهُورِهِۦ ثُمَّ تَذۡكُرُواْ نِعۡمَةَ رَبِّكُمۡ إِذَا ٱسۡتَوَيۡتُمۡ عَلَيۡهِ وَتَقُولُواْ سُبۡحَٰنَ ٱلَّذِي سَخَّرَ لَنَا هَٰذَا وَمَا كُنَّا لَهُۥ مُقۡرِنِينَ

13. Tam, kad jūs užsėstumėte ant jų nugarų, ir tada atmintumėte savo Viešpaties Malonę, kai ten užsėdate ir sakytumėte: „Garbė Tam, Kuris pavergė tai mums, ir mes galėjome niekada to neturėti (savo pastangomis).

Оят: 14

وَإِنَّآ إِلَىٰ رَبِّنَا لَمُنقَلِبُونَ

14. Ir tikrai, pas Savo Viešpatį mes tikrai sugrįšime.“

Оят: 15

وَجَعَلُواْ لَهُۥ مِنۡ عِبَادِهِۦ جُزۡءًاۚ إِنَّ ٱلۡإِنسَٰنَ لَكَفُورٞ مُّبِينٌ

15. Tačiau vis tiek jie priskiria kai kuriems Jo vergams Jo dalį (apsimesdami, kad Jis turi vaikų arba laikydami juos lygiais Jam arba Jo partneriais garbinime). Iš tiesų, žmogus tikrai yra aiškiame nedėkingume.

Оят: 16

أَمِ ٱتَّخَذَ مِمَّا يَخۡلُقُ بَنَاتٖ وَأَصۡفَىٰكُم بِٱلۡبَنِينَ

16. Arba argi Jis prisiėmė dukras iš to, ką Jis sukūrė arba Jis parinko jums sūnus?

Оят: 17

وَإِذَا بُشِّرَ أَحَدُهُم بِمَا ضَرَبَ لِلرَّحۡمَٰنِ مَثَلٗا ظَلَّ وَجۡهُهُۥ مُسۡوَدّٗا وَهُوَ كَظِيمٌ

17. Ir jei vienam iš jų pranešamos naujienos apie (dukros gimimą), kurį jis pateikia kaip panašumą Malononingiausiajam (Allahui), jo veidas tampa tamsus, ir persipildo liūdesio.

Оят: 18

أَوَمَن يُنَشَّؤُاْ فِي ٱلۡحِلۡيَةِ وَهُوَ فِي ٱلۡخِصَامِ غَيۡرُ مُبِينٖ

18. (Mėgsta jie tada Allahui) kūrinį, kuris yra išauginamas puošmenose (dėvint šilką ir auksinius papuošalus, t. y. moteris) ir kuris ginče negali savęs paaiškinti?

Оят: 19

وَجَعَلُواْ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةَ ٱلَّذِينَ هُمۡ عِبَٰدُ ٱلرَّحۡمَٰنِ إِنَٰثًاۚ أَشَهِدُواْ خَلۡقَهُمۡۚ سَتُكۡتَبُ شَهَٰدَتُهُمۡ وَيُسۡـَٔلُونَ

19. Ir jie padaro angelus, kurie patys yra Maloningiausiojo (Allaho) vergai, moterimis. Ar jie matė jų sukūrimą? Jų liudijimas bus įrašytas, ir jie bus apklausti.

Оят: 20

وَقَالُواْ لَوۡ شَآءَ ٱلرَّحۡمَٰنُ مَا عَبَدۡنَٰهُمۗ مَّا لَهُم بِذَٰلِكَ مِنۡ عِلۡمٍۖ إِنۡ هُمۡ إِلَّا يَخۡرُصُونَ

20. Ir jie sakė: „Jei tokia būtų buvus Maloningiausiojo (Allaho) Valia, mes nebūtume jų (netikrų dievybių) garbinę.“ Neturi jie apie tai jokių žinių. Jie nedaro nieko kito, tik meluoja.

Оят: 21

أَمۡ ءَاتَيۡنَٰهُمۡ كِتَٰبٗا مِّن قَبۡلِهِۦ فَهُم بِهِۦ مُسۡتَمۡسِكُونَ

21. Arba ar Mes davėme jiems kokią nors Knygą prieš šią (Koraną), kurios jie tvirtai laikosi?

Оят: 22

بَلۡ قَالُوٓاْ إِنَّا وَجَدۡنَآ ءَابَآءَنَا عَلَىٰٓ أُمَّةٖ وَإِنَّا عَلَىٰٓ ءَاثَٰرِهِم مُّهۡتَدُونَ

22. Ne. Jie sako: “Mes radome savo tėvus sekančius tam tikru keliu ir religija, ir mes vedame save jų pėdomis.“

Оят: 23

وَكَذَٰلِكَ مَآ أَرۡسَلۡنَا مِن قَبۡلِكَ فِي قَرۡيَةٖ مِّن نَّذِيرٍ إِلَّا قَالَ مُتۡرَفُوهَآ إِنَّا وَجَدۡنَآ ءَابَآءَنَا عَلَىٰٓ أُمَّةٖ وَإِنَّا عَلَىٰٓ ءَاثَٰرِهِم مُّقۡتَدُونَ

23. Ir panašiai, Mes nesiuntėme perspėtojo anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ) į jokį kitą miestą (žmones), tačiau turtingi iš jų sakė: „Mes radome savo tėvus sekančius tam tikru keliu ir religija, tad mes tikrai seksime jų pėdomis.“

Оят: 24

۞ قَٰلَ أَوَلَوۡ جِئۡتُكُم بِأَهۡدَىٰ مِمَّا وَجَدتُّمۡ عَلَيۡهِ ءَابَآءَكُمۡۖ قَالُوٓاْ إِنَّا بِمَآ أُرۡسِلۡتُم بِهِۦ كَٰفِرُونَ

24. (Perspėtojas) sakė: „Net jei aš atnešiu jums geresnį vedimą nei tą, kurį jus radote savo tėvus sekančius?“ Jie sakė: „Iš tiesų, mes netikime tuo, su kuo tu buvai siųstas.“

Оят: 25

فَٱنتَقَمۡنَا مِنۡهُمۡۖ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُكَذِّبِينَ

25. Taigi Mes atkeršijome jiems, tada žiūrėkit kokia buvo pabaiga tų, kurie neigė (islamiškąjį monoteizmą).

Оят: 26

وَإِذۡ قَالَ إِبۡرَٰهِيمُ لِأَبِيهِ وَقَوۡمِهِۦٓ إِنَّنِي بَرَآءٞ مِّمَّا تَعۡبُدُونَ

26. Ir (Atminkite) kai Ibrahimas (Abraomas) sakė savo tėvui ir savo žmonėms: „Iš tiesų, aš nekaltas dėl to, ką jūs garbinate.“

Оят: 27

إِلَّا ٱلَّذِي فَطَرَنِي فَإِنَّهُۥ سَيَهۡدِينِ

27. „Išskyrus Jį (t. y. aš negarbinu nieko kito, tik Allahą Vienintelį), Kuris mane sukūrė. Ir iš tiesų, Jis mane išves.“

Оят: 28

وَجَعَلَهَا كَلِمَةَۢ بَاقِيَةٗ فِي عَقِبِهِۦ لَعَلَّهُمۡ يَرۡجِعُونَ

28. Ir jis padarė tai [t. y. la ilaha illallah (niekas neturi teisės būti garbinamas tik Allahas Vienintelis)] Žodžiu, besitęsiančių tarp jo palikuonių (tikrajį monoteizmą), tam, kad jie atsigręžtų (t. y. atgailautų Allahui arba gautų perspėjimą).

Оят: 29

بَلۡ مَتَّعۡتُ هَٰٓؤُلَآءِ وَءَابَآءَهُمۡ حَتَّىٰ جَآءَهُمُ ٱلۡحَقُّ وَرَسُولٞ مُّبِينٞ

29. Ne, bet Aš suteikiau (gerus šio gyvenimo dalykus) jiems (daugiadieviams) ir jų tėvams pasimėgauti iki tol, kol atėjo pas juos tiesa (Koranas) ir Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ), išaiškinantis viską.

Оят: 30

وَلَمَّا جَآءَهُمُ ٱلۡحَقُّ قَالُواْ هَٰذَا سِحۡرٞ وَإِنَّا بِهِۦ كَٰفِرُونَ

30. Ir kai tiesa (šis Koranas) atėjo pas juos, jie (netikintieji šiuo Koranu) sakė: „Tai magija, ir mes juo netikime.“

Оят: 31

وَقَالُواْ لَوۡلَا نُزِّلَ هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانُ عَلَىٰ رَجُلٖ مِّنَ ٱلۡقَرۡيَتَيۡنِ عَظِيمٍ

31. Ir jie sakė: „Kodėl šis Koranas nėra siųstas su kokiu nors didžiu žmogumi iš dviejų miestų (Mekkos ir Taif)?“

Оят: 32

أَهُمۡ يَقۡسِمُونَ رَحۡمَتَ رَبِّكَۚ نَحۡنُ قَسَمۡنَا بَيۡنَهُم مَّعِيشَتَهُمۡ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۚ وَرَفَعۡنَا بَعۡضَهُمۡ فَوۡقَ بَعۡضٖ دَرَجَٰتٖ لِّيَتَّخِذَ بَعۡضُهُم بَعۡضٗا سُخۡرِيّٗاۗ وَرَحۡمَتُ رَبِّكَ خَيۡرٞ مِّمَّا يَجۡمَعُونَ

32. Ar tai jie, kurie dalina jūsų Viešpaties Gailestingumą? Tai Mes, Kurie daliname tarp jų pragyvenimo šaltinius šiame pasaulyje, ir Mes iškeliame kai kuriuos iš jų virš kitų padėtyje tam, kad kai kurie samdytų kitus savo darbe. Tačiau tavo Viešpaties (Muchammedai ﷺ) Gailestingumas (Rojus) yra geriau nei (šio pasaulio turtas) tai, ką jie sukaupia.

Оят: 33

وَلَوۡلَآ أَن يَكُونَ ٱلنَّاسُ أُمَّةٗ وَٰحِدَةٗ لَّجَعَلۡنَا لِمَن يَكۡفُرُ بِٱلرَّحۡمَٰنِ لِبُيُوتِهِمۡ سُقُفٗا مِّن فِضَّةٖ وَمَعَارِجَ عَلَيۡهَا يَظۡهَرُونَ

33. Ir jei žmonija nebūtų tapus viena bendruomene (visi netikintieji, trokštantys tik žemiškojo gyvenimo), Mes būtume suteikę tiems, kurie netiki Maloningiausiąjį (Allahą) sidabrinius stogus jų namams ir liftus, kuriais jie pakyla

Оят: 34

وَلِبُيُوتِهِمۡ أَبۡوَٰبٗا وَسُرُرًا عَلَيۡهَا يَتَّكِـُٔونَ

34. ir jų namams, duris (iš sidabro), ir sostus (iš sidabro), ant kurių jie galėtų atsilošti

Оят: 35

وَزُخۡرُفٗاۚ وَإِن كُلُّ ذَٰلِكَ لَمَّا مَتَٰعُ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۚ وَٱلۡأٓخِرَةُ عِندَ رَبِّكَ لِلۡمُتَّقِينَ

35. ir aukso puošmenas. Tačiau visa tai (t. y. jų namų stogai, durys, laiptai, liftai, sostai) būtų niekis, tik šio pasaulio pramoga. O Amžinybė su jūsų Viešpačiu yra (skirta tik) Al-Mutakūn. ^[2]

[2] Al-Mutakūn: reiškia dievobaimingus tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą, kurie labai bijo Allaho (susilaiko nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Jis uždraudė) ir stipriai myli Allahą (atlieka visų rūšių gerus darbus, kuriuos Jis įsakė).

Оят: 36

وَمَن يَعۡشُ عَن ذِكۡرِ ٱلرَّحۡمَٰنِ نُقَيِّضۡ لَهُۥ شَيۡطَٰنٗا فَهُوَ لَهُۥ قَرِينٞ

36. Ir kas aklai nusigręžia nuo Maloningiausiojo (Allaho) prisiminimo (t. y. šio Korano ir Allaho garbinimo), Mes paskiriame jam Šaitan (Šėtoną – velnią) būti jam Karin (kompanjonu).

Оят: 37

وَإِنَّهُمۡ لَيَصُدُّونَهُمۡ عَنِ ٱلسَّبِيلِ وَيَحۡسَبُونَ أَنَّهُم مُّهۡتَدُونَ

37. Ir iš tiesų, jie (Šėtonai/velniai) klaidina juos nuo (Allaho) Kelio, tačiau jie galvoja, kad jie teisingai vedami

Оят: 38

حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءَنَا قَالَ يَٰلَيۡتَ بَيۡنِي وَبَيۡنَكَ بُعۡدَ ٱلۡمَشۡرِقَيۡنِ فَبِئۡسَ ٱلۡقَرِينُ

38. Kol, kai (toks) ateina pas Mus, jis sako (savo Karin (Šėtonui/velniui kompanjonui)]: „Kad tarp manęs ir tavęs būtų dviejų rytų (arba rytų ir vakarų) atstumas“ - blogiausias kompanjonas (iš tiesų).

Оят: 39

وَلَن يَنفَعَكُمُ ٱلۡيَوۡمَ إِذ ظَّلَمۡتُمۡ أَنَّكُمۡ فِي ٱلۡعَذَابِ مُشۡتَرِكُونَ

39. Tai neduos jums naudos šią Dieną (jūs, kurie nusigręžiate nuo Allaho prisiminimo ir Jo garbinimo, (nes jūs elgėtės blogai, (ir) kad jūs (jūs ir jūsų Karin) būsite bausmės dalininkai.

Оят: 40

أَفَأَنتَ تُسۡمِعُ ٱلصُّمَّ أَوۡ تَهۡدِي ٱلۡعُمۡيَ وَمَن كَانَ فِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٖ

40. Ar gali tu (Muchammedai ﷺ) padaryti girdintįjį kurčiu arba ar gali tu išvesti aklą ar tą, kuris yra aiškioje klaidoje?

Оят: 41

فَإِمَّا نَذۡهَبَنَّ بِكَ فَإِنَّا مِنۡهُم مُّنتَقِمُونَ

41. Ir netgi jei Mes pašalinsime tave (Muchammedai ﷺ), Mes tikrai atkeršysime jiems.

Оят: 42

أَوۡ نُرِيَنَّكَ ٱلَّذِي وَعَدۡنَٰهُمۡ فَإِنَّا عَلَيۡهِم مُّقۡتَدِرُونَ

42. Arba (jei) Mes parodytume jums tai, kuo Mes grasiname jiems: tada tiktai Mes turime puikų vadovavimą jiems.

Оят: 43

فَٱسۡتَمۡسِكۡ بِٱلَّذِيٓ أُوحِيَ إِلَيۡكَۖ إِنَّكَ عَلَىٰ صِرَٰطٖ مُّسۡتَقِيمٖ

43. Taigi laikykis (Muchammedai ﷺ) tvirtai to, kas apreikšta tau. Iš tiesų, tu esi Teisingame Kelyje.

Оят: 44

وَإِنَّهُۥ لَذِكۡرٞ لَّكَ وَلِقَوۡمِكَۖ وَسَوۡفَ تُسۡـَٔلُونَ

44. Ir tikrai tai (Koranas) yra tikras Priminimas tau (Muchammedai ﷺ) ir tavo žmonėms (Kuraišų žmonėms, arba tavo pasekėjams) ir tu būsi klausinėjamas (apie tai).

Оят: 45

وَسۡـَٔلۡ مَنۡ أَرۡسَلۡنَا مِن قَبۡلِكَ مِن رُّسُلِنَآ أَجَعَلۡنَا مِن دُونِ ٱلرَّحۡمَٰنِ ءَالِهَةٗ يُعۡبَدُونَ

45. Ir paklausk (Muchammedai ﷺ) tų iš Mūsų Pasiuntinių, kuriuos Mes siuntėme anksčiau tavęs: „Ar Mes kada nors paskyrėme aliha (dievus) garbinti šalia Maloningiausiojo (Allaho)?“

Оят: 46

وَلَقَدۡ أَرۡسَلۡنَا مُوسَىٰ بِـَٔايَٰتِنَآ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِۦ فَقَالَ إِنِّي رَسُولُ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

46. Ir iš tikrųjų Mes siuntėme Mūsą (Mozę) su Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) Firaunui (Faraonui) ir jo vyriausiesiems (kviesdami juos į Allaho religiją – islamą). Jis sakė: „Tikrai, aš esu Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpaties Pasiuntinys.

Оят: 47

فَلَمَّا جَآءَهُم بِـَٔايَٰتِنَآ إِذَا هُم مِّنۡهَا يَضۡحَكُونَ

47. Tačiau kai jis atėjo pas juos su Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais). Štai, jie pasijuokė iš jo.

Оят: 48

وَمَا نُرِيهِم مِّنۡ ءَايَةٍ إِلَّا هِيَ أَكۡبَرُ مِنۡ أُخۡتِهَاۖ وَأَخَذۡنَٰهُم بِٱلۡعَذَابِ لَعَلَّهُمۡ يَرۡجِعُونَ

48. Ir kad ir kokį Ajat (ženklą ir t. t.) Mes rodėme jiems, jis buvo didesnis nei jo porininkas, ir Mes pričiupome juos su kančia, tam, kad jie atsigręžtų [nuo savo daugiadievystės į Allaho religiją (islamiškąjį monoteizmą)].

Оят: 49

وَقَالُواْ يَٰٓأَيُّهَ ٱلسَّاحِرُ ٱدۡعُ لَنَا رَبَّكَ بِمَا عَهِدَ عِندَكَ إِنَّنَا لَمُهۡتَدُونَ

49. Ir jie sakė [Mūsai (Mozei)]: „Tu, burtininke, maldauk savo Viešpaties už mus, pagal tai, ką Jis įpareigojo tave. Iš tiesų, mes išvesime save (teisingai).“

Оят: 50

فَلَمَّا كَشَفۡنَا عَنۡهُمُ ٱلۡعَذَابَ إِذَا هُمۡ يَنكُثُونَ

50. Tačiau kai Mes pašalinome kančią nuo jų, štai, jie pažeidė savo susitarimą (kad jie tikės, jei Mes pašalinsime nuo jų kančią).

Оят: 51

وَنَادَىٰ فِرۡعَوۡنُ فِي قَوۡمِهِۦ قَالَ يَٰقَوۡمِ أَلَيۡسَ لِي مُلۡكُ مِصۡرَ وَهَٰذِهِ ٱلۡأَنۡهَٰرُ تَجۡرِي مِن تَحۡتِيٓۚ أَفَلَا تُبۡصِرُونَ

51. Ir Firaun (Faraonas) paskelbė savo žmonėms (sakydamas): „Mano žmonės, argi ne mano valdžia Egipto, ir šių upių, tekančių po manimi. Argi jūs nematote?“

Оят: 52

أَمۡ أَنَا۠ خَيۡرٞ مِّنۡ هَٰذَا ٱلَّذِي هُوَ مَهِينٞ وَلَا يَكَادُ يُبِينُ

52. „Argi aš nesu geresnis nei šis [Mūsa (Mozė)], kuris yra niekingas ir vos ne vos gali aiškiai išsireikšti?“

Оят: 53

فَلَوۡلَآ أُلۡقِيَ عَلَيۡهِ أَسۡوِرَةٞ مِّن ذَهَبٍ أَوۡ جَآءَ مَعَهُ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةُ مُقۡتَرِنِينَ

53. „Kodėl tada jam nesuteiktos auksinės apyrankės, arba angelai nesiųsti su juo?“

Оят: 54

فَٱسۡتَخَفَّ قَوۡمَهُۥ فَأَطَاعُوهُۚ إِنَّهُمۡ كَانُواْ قَوۡمٗا فَٰسِقِينَ

54. Tad jis [Firaun (Faraonas)] apkvailino (ir paklaidino) savo žmones, ir jie pakluso jam. Iš tiesų, jie buvo žmonės, kurie buvo Fasikūn (maištingi, nepaklusnūs Allahui).

Оят: 55

فَلَمَّآ ءَاسَفُونَا ٱنتَقَمۡنَا مِنۡهُمۡ فَأَغۡرَقۡنَٰهُمۡ أَجۡمَعِينَ

55. Taigi kai jie supykdė Mus, Mes nubaudėme juos ir nuskandinome juos visus.

Оят: 56

فَجَعَلۡنَٰهُمۡ سَلَفٗا وَمَثَلٗا لِّلۡأٓخِرِينَ

56. Ir Mes padarėme juos precedentu (kaip pamoka tiems, kurie ateis po jų) ir pavyzdžiu vėlesnėms kartoms.

Оят: 57

۞ وَلَمَّا ضُرِبَ ٱبۡنُ مَرۡيَمَ مَثَلًا إِذَا قَوۡمُكَ مِنۡهُ يَصِدُّونَ

57. Ir kai Marjamos (Marijos) sūnumi remiamasi kaip pavyzdžiu [t. y. Isa (Jėzus) yra garbinamas kaip jų stabai], štai, tavo žmonės garsiai šaukia (juokiasi iš pavyzdžio).

Оят: 58

وَقَالُوٓاْ ءَأَٰلِهَتُنَا خَيۡرٌ أَمۡ هُوَۚ مَا ضَرَبُوهُ لَكَ إِلَّا جَدَلَۢاۚ بَلۡ هُمۡ قَوۡمٌ خَصِمُونَ

58. Ir sako: „Ar mūsų aliha (dievai) geresni, ar jis [Isa (Jėzus)]?“ Jie nesiremia ankstesniu pavyzdžiu, tik ginčui. Ne. Tačiau jie yra besiginčyjantys žmonės. (Žr. eilutę 21:98-101)

Оят: 59

إِنۡ هُوَ إِلَّا عَبۡدٌ أَنۡعَمۡنَا عَلَيۡهِ وَجَعَلۡنَٰهُ مَثَلٗا لِّبَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

59. Jis [Isa (Jėzus)] nebuvo niekas daugiau nei vergas. Mes suteikėme Savo Malonę jam ir Mes padarėme jį pavyzdžiu Israelio (Izraelio) Vaikams (t. y. jo sukūrimą be tėvo).

Оят: 60

وَلَوۡ نَشَآءُ لَجَعَلۡنَا مِنكُم مَّلَٰٓئِكَةٗ فِي ٱلۡأَرۡضِ يَخۡلُفُونَ

60. Ir būtų buvus tokia Mūsų Valia, Mes būtume [sunaikinę jus, (žmones), visus, ir] privertę angelus pakeisti jus žemėje.

Оят: 61

وَإِنَّهُۥ لَعِلۡمٞ لِّلسَّاعَةِ فَلَا تَمۡتَرُنَّ بِهَا وَٱتَّبِعُونِۚ هَٰذَا صِرَٰطٞ مُّسۡتَقِيمٞ

61. Ir jis [Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus] bus žinomas ženklas (ateinančiai) Valandai (Prikėlimo Dienai) [t. y. Isos (Jėzaus) nusileidimas į žemę]. Taigi, neturėkit abejonių dėl to (t. y. Prikėlimo Dienos). Ir sekit Manimi (Allahu) (t. y. būkite paklusnūs Allahui ir darykite tai, ką Jis jums įsako, žmonės). Tai Teisingas Kelias (islamiškasis monoteizmas, vedantis pas Alalhą ir į Jo Rojų).

Оят: 62

وَلَا يَصُدَّنَّكُمُ ٱلشَّيۡطَٰنُۖ إِنَّهُۥ لَكُمۡ عَدُوّٞ مُّبِينٞ

62. Ir neleiskite Šaitan (Šetonui) klaidinti jus (nuo teisingos religijos, t. y. islamiškojo monoteizmo). Iš tiesų, jis (Šėtonas) jums yra aiškus priešas.

Оят: 63

وَلَمَّا جَآءَ عِيسَىٰ بِٱلۡبَيِّنَٰتِ قَالَ قَدۡ جِئۡتُكُم بِٱلۡحِكۡمَةِ وَلِأُبَيِّنَ لَكُم بَعۡضَ ٱلَّذِي تَخۡتَلِفُونَ فِيهِۖ فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَأَطِيعُونِ

63. Ir kai Isa (Jėzus) atėjo su (Mūsų) aiškiais Įrodymais, jis sakė: „Aš atėjau pas jus su Al-Hikma (Pranašyste), ir tam, kad paaiškinčiau jums kai ką (kai kuriuos dalykus), dėl ko jūs ginčijatės. Taigi bijokite Allaho ir pakluskite man.“

Оят: 64

إِنَّ ٱللَّهَ هُوَ رَبِّي وَرَبُّكُمۡ فَٱعۡبُدُوهُۚ هَٰذَا صِرَٰطٞ مُّسۡتَقِيمٞ

64. „Iš tiesų, Allahas. Jis yra mano Viešpats (Dievas) ir jūsų Viešpats (Dievas). Taigi garbinkite Jį (Vienintelį). Tai yra (vienintelis) Teisingas Kelias (t. y. Allaho tikrojo islamiškojo monoteizmo religija).“

Оят: 65

فَٱخۡتَلَفَ ٱلۡأَحۡزَابُ مِنۢ بَيۡنِهِمۡۖ فَوَيۡلٞ لِّلَّذِينَ ظَلَمُواْ مِنۡ عَذَابِ يَوۡمٍ أَلِيمٍ

65. Tačiau sektos tarpusavyje išsiskyrė. Taigi vargas tiems, kurie daro bloga [priskirdami dalykus Isai (Jėzui), kurie nėra tiesa] dėl kančios skausmingą Dieną (t. y. Prikėlimo Dieną).

Оят: 66

هَلۡ يَنظُرُونَ إِلَّا ٱلسَّاعَةَ أَن تَأۡتِيَهُم بَغۡتَةٗ وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ

66. Argi jie tik laukia Valandos, kuri ateis pas juos staiga, jiems nesuvokiant?

Оят: 67

ٱلۡأَخِلَّآءُ يَوۡمَئِذِۭ بَعۡضُهُمۡ لِبَعۡضٍ عَدُوٌّ إِلَّا ٱلۡمُتَّقِينَ

67. Draugai tą Dieną bus priešais vienas kitam, išskyrus Al-Mutakūn (dievobaiminguosius. žr. eilutę 2:2)

Оят: 68

يَٰعِبَادِ لَا خَوۡفٌ عَلَيۡكُمُ ٱلۡيَوۡمَ وَلَآ أَنتُمۡ تَحۡزَنُونَ

68. (Bus pasakyta tikriesiems islamiškojo monoteizmo tikintiesiems): „Mano garbintojai, nebus jums jokios baimės šią Dieną, nei jūs liūdėsite,

Оят: 69

ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ بِـَٔايَٰتِنَا وَكَانُواْ مُسۡلِمِينَ

69. (Jūs), kurie tikėjote Mūsų Ajat (įrodymais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ir buvote musulmonai (t. y. kurie visiškai paklūsta Allaho Valiai, ir tiki Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą).

Оят: 70

ٱدۡخُلُواْ ٱلۡجَنَّةَ أَنتُمۡ وَأَزۡوَٰجُكُمۡ تُحۡبَرُونَ

70. Įženkite į Rojų, jūs ir jūsų žmonos, laimėje.

Оят: 71

يُطَافُ عَلَيۡهِم بِصِحَافٖ مِّن ذَهَبٖ وَأَكۡوَابٖۖ وَفِيهَا مَا تَشۡتَهِيهِ ٱلۡأَنفُسُ وَتَلَذُّ ٱلۡأَعۡيُنُۖ وَأَنتُمۡ فِيهَا خَٰلِدُونَ

71. Aukso padėklai ir puodeliai praslinks aplink juos. Juose (bus) viskas, ko patys galėtų trokšti ir viskas, kuo akys galėtų būti pamalonintos ir jūs gyvensite ten amžinai.

Оят: 72

وَتِلۡكَ ٱلۡجَنَّةُ ٱلَّتِيٓ أُورِثۡتُمُوهَا بِمَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

72. Tai yra Rojus, kurį jūs buvote priversti paveldėti dėl savo darbų, kuriuos darydavote (žemiškajame gyvenime).

Оят: 73

لَكُمۡ فِيهَا فَٰكِهَةٞ كَثِيرَةٞ مِّنۡهَا تَأۡكُلُونَ

73. Jame jums bus gausu vaisių, kuriuos jūs valgysite (kaip norėsite).

Оят: 74

إِنَّ ٱلۡمُجۡرِمِينَ فِي عَذَابِ جَهَنَّمَ خَٰلِدُونَ

74. Iš tiesų, Al-Mudžrimūn (nusikaltėliai, nuodėmiautojai, netikintieji) bus Pragaro kančioje, gyventi tenais amžinai.

Оят: 75

لَا يُفَتَّرُ عَنۡهُمۡ وَهُمۡ فِيهِ مُبۡلِسُونَ

75. (Kančia) nebus palengvinta jiems, ir jie bus panardinti į sunaikinimą giliai apgailestaujantys, sielvartaudami ir neviltyje tenais.

Оят: 76

وَمَا ظَلَمۡنَٰهُمۡ وَلَٰكِن كَانُواْ هُمُ ٱلظَّٰلِمِينَ

76. Mes nenuskriaudėme jų, tačiau jie buvo Zalimūn (daugiadieviai, bloga darantieji).

Оят: 77

وَنَادَوۡاْ يَٰمَٰلِكُ لِيَقۡضِ عَلَيۡنَا رَبُّكَۖ قَالَ إِنَّكُم مَّٰكِثُونَ

77. Ir jie šauks: „Malik (Pragaro sarge), lai tavo Viešpats pribaigia mus.“ Jis atsakys: „Iš tiesų, jūs gyvensite amžinai.“

Оят: 78

لَقَدۡ جِئۡنَٰكُم بِٱلۡحَقِّ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَكُمۡ لِلۡحَقِّ كَٰرِهُونَ

78. Iš tiesų, Mes atnešėme tiesą (Muchammedą ﷺ su Koranu) jums, tačiau dauguma jūsų neapkenčia tiesos.

Оят: 79

أَمۡ أَبۡرَمُوٓاْ أَمۡرٗا فَإِنَّا مُبۡرِمُونَ

79. Arba argi jie kuria kokį nors sąmokslą? Tada Mes irgi planuojame.

Оят: 80

أَمۡ يَحۡسَبُونَ أَنَّا لَا نَسۡمَعُ سِرَّهُمۡ وَنَجۡوَىٰهُمۚ بَلَىٰ وَرُسُلُنَا لَدَيۡهِمۡ يَكۡتُبُونَ

80. Arba ar jie galvoja, kad Mes negirdime jų paslapčių ir jų slaptų pasitarimų? (Taip, Mes girdime). Ir Mūsų pasiuntiniai (žmonijai paskirti angelai) yra šalia jų, įrašinėja.

Оят: 81

قُلۡ إِن كَانَ لِلرَّحۡمَٰنِ وَلَدٞ فَأَنَا۠ أَوَّلُ ٱلۡعَٰبِدِينَ

81. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Jei Maloningiausiasis (Allahas) turėtų sūnų (arba vaikų, kaip jūs apsimetate), tada aš esu pirmasis iš Allaho garbintojų [kuris neigia ir atmeta šį jūsų teiginį (ir pirmasis patikintis Allahą Vienintelį ir liudijantis, kad Jis neturi vaikų)].“

Оят: 82

سُبۡحَٰنَ رَبِّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ رَبِّ ٱلۡعَرۡشِ عَمَّا يَصِفُونَ

82. Pagerbtas lai būna dangų ir žemės Viešpats, Sosto Viešpats. Išaukštintas Jis virš visko ką jie (Jam) priskiria.

Оят: 83

فَذَرۡهُمۡ يَخُوضُواْ وَيَلۡعَبُواْ حَتَّىٰ يُلَٰقُواْ يَوۡمَهُمُ ٱلَّذِي يُوعَدُونَ

83. Tad palik juos (vienus) kalbėti nesąmones ir žaisti iki tol, kol jie sutiks savo Dieną, kuri jiems pažadėta.

Оят: 84

وَهُوَ ٱلَّذِي فِي ٱلسَّمَآءِ إِلَٰهٞ وَفِي ٱلۡأَرۡضِ إِلَٰهٞۚ وَهُوَ ٱلۡحَكِيمُ ٱلۡعَلِيمُ

84. Tai Jis (Allahas), Kuris yra vienintelis Ilah (Dievas, kurį reikia garbinti) danguje ir vienitnelis Ilah (Dievas, kurį reikia garbinti) žemėje. Ir Jis yra Visa Išmintingas, Visa Žinantis.

Оят: 85

وَتَبَارَكَ ٱلَّذِي لَهُۥ مُلۡكُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا بَيۡنَهُمَا وَعِندَهُۥ عِلۡمُ ٱلسَّاعَةِ وَإِلَيۡهِ تُرۡجَعُونَ

85. Ir lai būna Palaimintas Tas, Kuriam priklauso dangų ir žemės karalystė, ir viskas, kas yra tarp jų, ir pas Kurį yra žinojimas apie Valandą ir pas Kurį jūs (visi) būsite sugrąžinti.

Оят: 86

وَلَا يَمۡلِكُ ٱلَّذِينَ يَدۡعُونَ مِن دُونِهِ ٱلشَّفَٰعَةَ إِلَّا مَن شَهِدَ بِٱلۡحَقِّ وَهُمۡ يَعۡلَمُونَ

86. O tie, kurių jie šaukiasi vietoj Jo, neturi jokios galios tarpininkauti – išskyrus tiems, kurie liudija tiesą žinodami (t. y. patikėjo Allaho Vienumą ir pakluso Jo Įsakymams), ir jie žino (faktus apie Allaho Vienumą).

Оят: 87

وَلَئِن سَأَلۡتَهُم مَّنۡ خَلَقَهُمۡ لَيَقُولُنَّ ٱللَّهُۖ فَأَنَّىٰ يُؤۡفَكُونَ

87. O jei paklausi jų, kas sukūrė juos, jie tikrai sakys: „Allahas.“ Kaip tada jie yra nugręžti (nuo Allaho, Kuris sukūrė juos, garbinimo)?

Оят: 88

وَقِيلِهِۦ يَٰرَبِّ إِنَّ هَٰٓؤُلَآءِ قَوۡمٞ لَّا يُؤۡمِنُونَ

88. (Ir Allahas turi žinias) apie (Pranašo Muchammedo) sakymą: „Mano Viešpatie, iš tiesų, jie yra žmonės, kurie netiki.“

Оят: 89

فَٱصۡفَحۡ عَنۡهُمۡ وَقُلۡ سَلَٰمٞۚ فَسَوۡفَ يَعۡلَمُونَ

89. Taigi nusigrežk nuo jų (Muchammedai ﷺ) ir sakyk: „Salam (Taika).Tačiau jie sužinos. ^[3]

[3] Šios eilutės nuostatos buvo panaikintos, apreiškiant eilutę apie kovojimą su jais (eilutė 9:5).