2. Ši Knyga (Koranas), dėl kurios nėra abejonės, – teisingas vedimas (tiems, kurie yra) Al-Mutakūn (dievobaimingi tikintieji islamiškuoju monoteizmu, visuomet bijantys Allaho (susilaikantys nuo skirtingų rūšių nuodėmių ir blogų veiksmų, kuriuos Jis uždraudė) ir labai mylintys Allahą (darantys visų rūšių gerus darbus, kuriuos Jis nurodė daryti)),
3. kurie tiki į Ghaib [1] ir atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat), [2] ir leidžia iš to, ką Mes jiems suteikėme [t. y. duoda Zakat [3], leidžia savo, savo tėvų, vaikų, žmonų ir t. t. naudai, ir taip pat duoda labdarą neturtingiesiems ir taip pat dėl Allaho atlieka Džihadą [4] ir pan.].
[1] Al-Ghaib: tiesiogiai tai reiškia „nematomas daiktas“, tačiau šis žodis turi daug prasmių – tai tikėjimas Allahą, angelus, Knygas, Allaho pasiuntinius, Prikėlimo dieną ir Al-Kadar (Dieviškąjį Nulėmimą). Jo reikšmė taip pat apima tai, ką Allahas ir Jo Pasiuntinys ﷺ pranešė apie praeities, dabarties ir ateities dalykus, t. y. žinios apie dangų ir žemės sukūrimą, augmenijos ir gyvūnijos gyvenimą, žinios apie buvusias tautas bei apie Rojų ir Pragarą. [2] Ikamat-as-Salat: salat (maldų) atlikimas. [3] Zakat: nuo tam tikros nustatytos turto dalies, o taip pat ir nuo kiekvienos nuosavybės rūšies musulmonas turi kasmet mokėti zakat musulmonų bendruomenės neturtingųjų naudai. Zakat mokėjimas yra privalomas, nes tai vienas iš penkių islamo ramsčių. Zakat yra svarbi ekonominė priemonė, kuri užtikrina socialinį teisingumą ir suteikia musulmonų bendruomenei klestėjimą bei saugumą. (Žr. Sahih Al-Bukhari, t. 2, „Zakat knyga“, hadisas Nr. 24). [4] Džihadas: reiškia stengimąsi arba pastangas. Pirmiausia, tai yra kiekvieno musulmono asmeninės pastangos kovojant su savo vidiniu aš, stengimasis skatinant tai, kas yra gera ir draudžiant tai, kas yra bloga. Antra, tai gali reikšti fizines pastangas.
4. Ir kurie tiki tuo (Koranu ir Sunna), kas buvo apreikšta tau (Muchammedai ﷺ ) ir tuo, kas buvo apreikšta iki tavęs [Tauratas (Tora) ir Indžylis (Evangelija) ir t. t.], ir užtikrintai tiki Pomirtiniu Gyvenimu (t. y. prikėlimu, atpildu už gerus ir blogus darbus, Rojumi ir Pragaru).
13. O kai jiems (veidmainiams) sakoma: „Tikėkite kaip žmonės (Muchammedo ﷺ pasekėjai – Al-Ansar ir Al-Muhadžirūn) patikėjo!”, jie sako: „Argi mes patikėsime kaip kvailiai patikėjo?“ Iš tiesų, kvailiai – jie, bet to nežino.
14. O kai jie sutinka tuos, kurie tiki, sako: „Mes tikime." Bet kai jie vieni su savo Šajatin (šėtonais – daugiadieviais, veidmainiais), sako: „Iš tikrųjų mes esame su jumis. Iš tiesų mes tik juokavome.“
17. Jų pavyzdys yra kaip to, kuris užkūrė ugnį. Tada, kai ji apšvietė viską aplink jį, Allahas paėmė jų šviesą ir paliko juos tamsoje. (Taigi), jie negalėjo matyti.
19. Arba kaip liūtis iš dangaus. Joje sutema, griaustinis ir žaibas. Jie spraudžia pirštus į ausis, tildydami perkūnijos trenksmą, bijodami mirties. Bet Allahas apima netikinčiuosius (t. y. Allahas surinks juos visus kartu).
20. Žaibas beveik atima jų regėjimą. Kai tik jis tvyksteli jiems, jie jame eina, o kai juos apgaubia tamsa, jie stovi nejudantys. Ir jei Allahas panorėtų, Jis galėtų atimti jų klausą ir jų regėjimą. Iš tiesų, Allahas yra Visa Galintis.
21. Žmonės! Garbinkite savo Viešpatį (Allahą), Kuris sukūrė jus ir tuos, kurie buvo prieš jus, kad jūs taptumėte Al-Mutakūn (dievobaimingi – žr. ają 2:2).
22. Kuris padarė žemę jums poilsio vieta ir dangų – skliautu, ir nuleido lietų iš dangaus ir suteikė juo vaisius, aprūpindamas jus. Taigi nepriskirkite lygių Allahui (garbinime), žinodami (kad Jis Vienintelis turi tam teisę).
23. O jei jūs (arabų pagonys, judėjai ir krikčionys) abejojate dėl to, ką Mes atskleidėme (t. y. Koranu) Savo vergui (Muchammedui ﷺ ), tai sukurkite panašią sūrą (Korano skyrių) ir kvieskite savo liudytojus (rėmėjus ir padėjėjus) be Allaho, jei esate teisūs.
24. Bet jei jūs to nepadarysite, o jūs niekada nesugebėsite to padaryti, tada bijokite Ugnies, kurios pakuros yra žmonės ir akmenys, paruošti netikintiesiems.
25. Ir praneškite gerą žinią tiems, kurie tiki ir daro gerus darbus, - jiems bus Sodai, po kuriais teka upės (Rojus). Kaskart, kai jiems bus duotas vaisius iš ten, jie sakys: „Tai mums buvo duota prieš tai.“ Jiems bus duoti panašūs dalykai (t. y. tokios pačios formos kaip žemėje, bet kitokio skonio), ir jie turės ten Azvadžun Mutahara [5] (tyrus partnerius arba žmonas) ir jie gyvens ten amžinai.
26. Iš tiesų, Allahas nesigėdija pateikti palyginimą, net apie uodą ar tą, kas pranoksta jį. Tie, kurie tiki, žino, kad tai – jų Tiesa iš jų Viešpaties, o tie, kurie netiki, sako: „Ką Allahas norėjo pasakyti šiuo palyginimu?“ Taip Jis paklaidina daugelį ir daugelį tokiu būdu Jis veda tiesiu keliu. Ir Jis paklaidina taip tik tuos, kurie yra Al-Fasikūn (maištaujantys, nepaklūstantys Allahui).
27. Tie, kurie pažeidžia Allaho Sutartį po jos patvirtinimo, ir nutraukia tai, ką Allahas nurodė sujungti (turint galvoje Allaho tikėjimą – islamiškąjį monoteizmą, ir jo taisyklių taikymą žemėje, ir taip pat turint galvoje gerų santykių su pažįstamais ir giminėmis palaikymą), ir daro žemėje piktadarybes, jie – pralaimėtojai.
28. Kaip galite netikėti į Allahą, matant, kad buvote negyvi ir Jis suteikė jums gyvybę. Tada Jis suteiks jums mirtį, tada vėl prikels gyvenimui (Prikėlimo Dieną) ir tada pas Jį sugrįšite. (žr. ają 40:11)
29. Jis yra Tas, Kuris sukūrė jums visiems tai, kas yra žemėje. Tada Jis pakilo (istava) link dangaus ir padarė juos septyniais dangumis. Jis - apie viską Žinantis.
30. Ir (atminkite), kaip jūsų Viešpats sakė angelams: „Iš tiesų, aš apgyvendinsiu (žmonijos) kartas po kartų žemėje.“ Jie tarė: „Ar Tu apgyvendinsi ten tuos, kurie darys piktadarybes ir lies kraują, kai mes garbiname Tave šlovindami ir dėkodami ir šventiname Tave.“ Jis (Allahas) tarė: „Aš žinau tai, ko jūs nežinote.“
33. Jis tarė: „Adamai (Adomai), pranešk jiems jų vardus!”. Ir kai jis pranešė jiems jų vardus, Jis tarė: „Argi Aš nesakiau jums, kad Aš žinau Ghaib (Nematomą) danguose ir žemėje ir Aš žinau, ką jūs atskleidžiate ir tai, ką jūs slepiate?“
34. Ir (atminkite), kai Mes tarėme angelams: „Pulkite kniūbsčiomis priešais Adamą (Adomą).“ Ir jie puolė kniūbsčiomis, išskyrus Iblisą (Šėtoną). Jis atsisakė ir parodė išdidumą, ir buvo vienas netikinčiųjų (nepaklusęs Allahui).
35. Ir Mes tarėme: „Adamai (Adomai), gyvenk tu ir tavo žmona Rojuje ir maitinkitės abu laisvai, mėgaudamiesi ir gėrėdamiesi, tuo, kas ten yra, ir kur tik panorėsite, bet nesiartinkite prie šio medžio, nes jūs abu tapsite Zalimūn (nusidėjėliais).“
36. Tada Šaitan (Šėtonas) privertė juos paslysti iš ten (Rojaus) ir išleisdamas juos iš buvimo vietos. Mes tarėme: „Nusileiskite jūs, visi, priešiški vieni kitiems. Žemėje bus buveinė jums ir laikinas malonumas.“
37. Tada Adamas (Adomas) gavo iš savo Viešpaties Žodžius [6]. Ir jo Viešpats atleido jam (priėmė jo atgailą). Iš tiesų, Jis – Tas, Kuris atleidžia (priima atgailą), Gailestingiausiasis.
[6] Šie žodžiai paminėti Korane, ajoje 7:23: „Mūsų Viešpatie, mes nuskriaudėme save! Jei Tu mums neatleisi ir nesuteiksi mums Savo Gailestingumo, mes be abejonės būsime pralaimėtojais.“
38. Mes tarėme: „Nusileiskite visi jūs iš šios vietos (Rojaus). Ir kada bepasiektų jus Mano Vedimas, ir kas bepasektų Mano Vedimu, nebus jiems baimės ir jie nesielvartaus.
39. Bet tie, kurie netiki ir neiga Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), – jie yra Ugnies gyventojai. Jie gyvens ten amžinai.
40. Israelio (Izraelio) vaikai, prisiminkite Mano Malonę, kurią suteikiau jums ir vykdykite (savo įsipareigojimus) Mano Susitarimą (su jumis) tam, kad Aš vykdyčiau (Savo įsipareigojimus) jūsų susitarimą (su Manimi), ir nebijokite nieko, tik Manęs.
41. Ir tikėkite tuo, ką Aš atskleidžiau (t. y. šiuo Koranu), patvirtinančiu tai, kas yra su jumis [Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)], ir nebūkite pirmieji tai neigę, ir neiškeiskite Mano ajatų [Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)] už mažą kainą (gaudami mažą vertę, pardavus Mano ajatus), ir bijokitės Manęs, tik Manęs Vienintelio.
42. Ir nemaišykite tiesos su neteisybe, ir neslėpkite tiesos [ t. y. Muchammedas ﷺ yra Allaho Pasiuntinys ir jo savybės yra įrašytos jūsų Raštuose, Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje)], žinodami (tiesą).
43. Ir atlikite As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duokite Zakat, ir lenkitės (arba nuolankiai pakluskite Allahui) kartu su Ar-Rakiun [7].
[7] Ar-Rakiun: tie, kurie lenkiasi ir nuolankiai paklūsta Allahui ir Muchammedui ﷺ kaip tai darė musulmonai, t. y. priima islamą (negarbina nieko kito, tik Allahą Vienintelį, ir daro gerą vien tik siekdami Allaho Patenkinimo).
44. Ar jūs reikalaujate Al-Bir (dievobaimingumo ir teisingumo visame kame, paklūstant Allahui) iš žmonių ir pamirštate (praktikuoti tai) patys? Ir jūs recituojate Knygą [Tauratą (Torą)]! Argi jūs nesuvokiate?
45. Ir ieškokite pagalbos kantrybėje ir As-Salat (maldoje). Iš tiesų tai ypatingai sunku, išskyrus Al-Khašiūn [t. y. tikriesiems tikintiesiems Allahą – tiems, kurie paklūsta Allahui visiškai atsiduodami, visuomet bijodami Jo Bausmės ir tiki Jo Pažadu (Rojumi) ir Jo Perspėjimu (Pragaru)].
48. Ir bijokite (Teismo) Dienos, kai vienas žmogus nebus naudingas kitam, ir jo užtarimo prašymas nebus patenkintas, ir jo kompensacija nebus priimta, ir jiems nebus pagelbėta.
49. Ir (atminkite), kai Mes išgelbėjome jus nuo Firauno (Faraono) žmonių, kurie kėlė jums siaubingas kančias, žudė jūsų sūnus ir pasigailėdavo jūsų moterų, ir tame buvo didžiulis išbandymas, skirtas jūsų Viešpaties.
50. Ir (atminkite), kai Mes perskyrėme jūrą ir išgelbėjome jus ir paskandinome Firauno (Faraono) žmones, o jūs žiūrėjote (į juos, kai jūros vanduo juos uždengė).
51. Ir (atminkite), kai Mes paskyrėme Mūsai (Mozei) keturiasdešimt naktų ir (jam išėjus) jūs pasirinkote veršiuką (garbinimui), ir būdami Zalimūn (daugiadieviais ir nusidėjėliais).
54. Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) tarė savo žmonėms: „Mano žmonės, iš tiesų, jūs nuskriaudėte save, garbindami veršiuką. Tad kreipkitės atgailaudami į savo Kūrėją ir nužudykite savuosius (nekaltieji nužudykite nusidėjėlius iš savo tarpo), - tai bus geriau jūsų Kūrėjo akivaizdoje.“ Tada Jis priėmė jūsų atgailą. Iš tiesų, Jis – Tas, Kuris priima atgailą, Gailestingiausiasis.
55. Ir (atminkite), kai jūs sakėte: „Mūsa (Moze), mes niekada netikėsime tavimi, kol aiškiai nepamatysime Allaho.“ Bet apėmė jus žaibo blykstelėjimas, jums bežiūrint.
57. Ir Mes užstojome jums šviesą debesimis ir nuleidome jums Al-Mana ir putpeles, (sakydami): „Valgykite gerus, leistinus dalykus, kuriuos Mes suteikėme jums.“ (Bet jie maištavo). Ir jie nenuskriaudė Mūsų, bet nuskriaudė save.
58. Ir (atminkite), kai Mes sakėme: „Įženkite į šį miestą (Jeruzalę) ir valgykite gausiai ten su malonumu ir džiaugsmu kur tik panorėsite, ir įeikite pro vartus kniūbsčiomis (arba nuolankiai nusilenkę) ir sakykite: „Atleiskite mums!“ Ir Mes atleisime jums jūsų nuodėmes ir padidinsime (atlygį) gera darantiesiems.“
59. Bet tie, kurie elgėsi neteisingai, pakeitė jiems pasakytą žodį kitu, tad Mes nusiuntėme jiems Ridžz (bausmę) iš dangaus už jų maištavimą prieš paklusnumą Allahui.
60. Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) paprašė vandens savo žmonėms, Mes tarėme: „Suduok savo lazda į akmenį.“ Tada ištryško iš ten dvylika versmių. Kiekvienas žmogus (jų grupė) žinojo savo vandens vietą. „Valgykite ir gerkite tai, ką Allahas suteikė, ir nesielkite nedorai, darydami piktadarybes žemėje.“
61. Ir (atminkite), kai jūs sakėte: „Mūsa (Moze), mes negalime pakęsti vienos maisto rūšies. Tad melsk savo Viešpaties dėl mūsų mums suteikti tai, ką žemė augina, jos augalus, jos agurkus, jos Fūm (javus arba česnakus), jos lęšius ir jos svogūnus.“ Jis tarė: „Ar jūs iškeistumėte tai, kas yra geriau, į tai, kas yra prasčiau? Leiskitės į bet kurį miestą ir jūs rasite, ko norite!” Ir juos apėmė pažeminimas ir vargas, ir jie užsitraukė ant savęs Allaho Rūstybę. Tai įvyko todėl, kad jie netikėdavo Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ir neteisėtai žudė Pranašus. Taip buvo todėl, nes jie nepakluso ir nusidėdavo (savo nepaklusnumu Allahui, t. y. darydami nusikaltimus ir nuodėmes).
62. Iš tiesų, tie, kurie tiki, ir tie, kurie yra judėjai ir krikščionys, ir sabėjai, [8] kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną ir daro teisingus gerus darbus, turės atlygį pas savo Viešpatį, nebus jiems baimės, anei jie liūdės.
[8] Buvusi tauta, gyvenusi Mūsal (Irake) ir sakiusi "La ilaha illallah" (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas), ir skaičiusi Az-Zabur (Sabėjų Pslames).
63. Ir (atminkite, Israelio (Izrealio) vaikai), kai Mes priėmėme jūsų pažadą ir iškėlėme virš jūsų Kalną (sakydami): „Tvirtai laikykitės to, ką Mes suteikėme jums (t. y. apreiškimo), ir atminkite tai, kas yra čia, kad taptumėte Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).
65. Ir tikrai jūs žinojote iš savo tarpo tuos, kurie nusidėjo dėl Šabo (t. y. šeštadienio). Mes tarėme jiems: „Tapkite beždžionėmis, niekinamomis ir atstumtomis.“
66. Taigi Mes padarėme šią bausmę kaip pavyzdį jiems patiems ir ateinančioms kartoms ir kaip pamoką tiems, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).
67. Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) tarė savo žmonėms: „Iš tiesų, Allahas liepia jums paskersti karvę.“ Jie atsakė: „Ar tu juokiesi iš mūsų?“ Jis tarė: „Aš radau Allaho Prieglobstį nuo buvimo tarp Al-Džahilūn (neišmanėlių arba kvailių).“
68. Jie tarė: „Kreipkis į savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis paaiškintų mums, kokia ji yra!” Jis tarė: „Jis sako: „Iš tiesų, tai – karvė, nei per sena, nei per jauna, bet (yra) tarp šių dviejų savybių“, taigi, darykite, kas jums įsakyta.“
69. Jie tarė: „Kreipkis į savo Viešpatį dėl mūsų, kad Jis nurodytų jos spalvą.“ Jis tarė: „Jis sako: „Tai geltona karvė, šviesi savo spalva, patraukli visiems, kas ją matė.“
70. Jie tarė: „Kreipkis į savo Viešpatį dėl mūsų, kad paaiškintų, kokia ji yra. Iš tiesų, mums visos karvės vienodos. Ir tikrai, jei Allahas panorės, mes būsim pamokyti.“
71. Jis [Mūsa (Mozė)] tarė: „Jis sako: „Tai – karvė, nei naudojama arti žemę, nei drėkinti laukus, sveika.“ Jie tarė: „Dabar tu atėjai su tiesa.“ Taigi jie paskerdė ją, nors buvo arti to neįvykdymo.
73. Taigi Mes sakėme: „Suduokite jam (mirusiam žmogui) šios (karvės) dalimi.“ Taip Allahas grąžina mirusius į gyvenimą ir parodo jums Savo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), kad jūs suprastumėte.
74. Ir tada jūsų širdys buvo sukietintos ir tapo kaip akmenys arba net kietesnės. Ir iš tiesų, yra akmenų, iš kurių trykšta versmės, ir iš tiesų, yra iš jų (akmenų), kurie skyla pusiau, ir vanduo liejas iš jų, ir iš tiesų, yra iš jų (akmenų), kurie krenta žemyn iš baimės Allahui. Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.
75. Ar jūs (ištikimi tikintieji) geidžiate, kad jie patikėtų jūsų religija, nepaisant to, kad dalis jų (judėjų rabinai) girdėdavo Allaho Žodį [Tauratą (Torą)], tada jie tyčia pakeisdavo tai, apie tai žinodami?
76. Ir kai jie (judėjai) sutinka tuos, kurie tiki (musulmonus), sako: „Mes tikime“, o kai jie susitinka vienas kitą nuošaliai, sako: „Ar jūs pasakysite jiems (musulmonams) tai, ką Allahas apreiškė jums [apie Pranašo Muchammedo ﷺ savybes, kurios parašytos Taurate (Toroje)], kad jie (musulmonai) galėtų ginčytis su jumis apie tai prieš jūsų Viešpatį?“ Argi jūs (judėjai) nesuvokiate?
79. Tada vargas tiems, kurie rašo Knygą savo pačių rankomis ir tada sako: „Tai – iš Allaho.“, kad gautų už tai mažą kainą! Vargas jiems dėl to, ką jų rankos parašė, ir vargas jiems dėl to, ką jie už tai įgyja.
80. Ir jie (judėjai) sako: „Ugnis (t. y. Pragaro Ugnis Prikėlimo Dieną) nepalies mūsų, išskyrus kelias paskirtas dienas.“ Sakyk (Muchammedai ﷺ jiems): „Argi jūs gavote pažadą iš Allaho – ir Allahas niekada nesulaužo Savo pažado – o gal jūs sakote apie Allahą tai, ko nežinote?“
82. O tie, kurie tiki (Allaho Vienumu – islamiškuoju monoteizmu) ir daro teisingus gerus darbus, - jie yra Rojaus gyventojai. Jie gyvens ten amžinai. (žr. Aja 2:257)
83. Ir (atminkite), kai Mes priėmėme Israelio (Izrealio) vaikų pasižadėjimą, (bylojantį): „Negarbinkite nieko, tik Allahą (Vienintelį), ir būkite paklusnūs bei geri tėvams ir giminėms, ir našlaičiams, ir Al-Masakin [9] (vargingiesiems), ir sakykite gerą žmonėms (t. y. reikalaukite teisingumo ir drauskite blogį, ir sakykite tiesą apie Muchammedą ﷺ ], ir atlikite As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duokite Zakat.“ Tada jūs nusigręžėte, išskyrus kelis iš jūsų, būdami abejingais.
[9] (2:83) Abu Hurairah (lai Allahas būna juo patenkintas) perdavė: Allaho Pasiuntinys ﷺ pasakė: „Al-Miskin (vargingasis) nėra tas, kuris sukinėjasi tarp žmonių ir prašo jų kąsnio. Al-Miskin (vargingasis) yra tas, kuris neturi pakankamai (pinigų), kad patenkintų savo poreikius, ir kurio padėtis nėra žinoma kitiems, kad jie galėtų suteikti jam kokią nors labdarą, ir tas, kuris neprašo žmonių išmaldos. (Žr. Sahyh Al-Bukhari, t. 2, hadisas Nr. 557).
84. Ir (atminkite), kai Mes priėmėme jūsų pasižadėjimą, (bylojantį): „Neliekite savo (žmonių) kraujo ir nevarykite savo pačių žmonių iš jų būstų. Tada, jūs (tai) patvirtinote ir (apie tai) jūs liudijate.
85. Ir po to, tai jūs, kurie žudote vienas kitą ir išvarote jūsiškių grupę iš jų namų, padedami (jų priešams) prieš juos nuodėmėje ir nusižengime. Ir jei atitenka jie jums kaip belaisviai, jūs išperkate juos, nors jų išvarymas jums buvo uždraustas. Ar jūs tikite dalimi Rašto, bet atmetate kitą? Tagi koks atlygis tiems iš jūsų, kurie taip elgiasi, jei ne nemalonė šiame gyvenime, o Prikėlimo Dieną jie bus pasiųsti į pačią skausmingiausią kankynę. Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.
87. Ir iš tiesų, Mes davėme Mūsai (Mozei) Knygą ir siuntėme po jo kitus (Pasiuntinius). Ir Mes davėme Isai (Jėzui), Marjamos (Marijos) sūnui, aiškius ženklus ir parėmėme jį Rūh-ul-Kudus [Džibrilį (Gabrielių)]. Kodėl gi kaskart, kai ateidavo pas jus Pasiuntinys su tuo, ko jūs netrokšdavote, jūs išpuikdavote? Kai kuriuos jūs atmesdavote, o kai kuriuos jūs nužudėte.
88. Ir jie sako: „Mūsų širdys apsiaustos (t. y. negirdi ir nesupranta Allaho Žodžio).“ Dar daugiau, Allahas prakeikė juos už jų netikėjimą. Ir toks mažas yra jų tikėjimas.
89. Ir kai atsidūrė pas juos (žydus) Knyga (šis Koranas) iš Allaho, patvirtinantis tai, kas yra su jais [Taurate (Toroje)], nors kadaise jie maldavo Allaho (Muchammedo ﷺ atėjimo) tam, kad laimėtų prieš netikinčiuosius, bet kai atėjo pas juos tai, ką jie atpažino, jie nepatikėjo tuo. Lai Allaho Prakeiksmas tenka netikintiesiems!
90. Kokia varginga kaina, už ką jie pardavė save – už netikėjimą tuo, ką Allahas apreiškė (Korane), pavydėdami, kad Allahas suteikia Savo Malonę tiems iš Savo vergų, kuriems Jis nori. Taigi jie užsitraukė rūstybę ant rūstybės, o netikintiesiems – gėdinga kančia.
91. Ir kai sakome jiems (judėjams): „Tikėkite tuo, ką Allahas apreiškė.“, jie sako: „Mes tikime tuo, kas buvo apreikšta mums.“ Ir jie netiki tuo, kas atėjo po to, nors tai yra tiesa, patvirtinanti tai, kas yra su jais (t. y. jų Šventraščius). Sakyk (Muchammedai ﷺ jiems): „Kodėl tuomet kadaise jūs žudėte Allaho Pranašus, jei buvote tikintieji?“
92. Ir iš tiesų Mūsa (Mozė) atėjo pas jus su aiškiais įrodymais, tačiau jūs garbinote veršiuką, kai jis išėjo, ir jūs buvote Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).
93. Ir (atminkite), kai Mes priėmėme jūsų pasižadėjimą ir iškėlėme virš jūsų Kalną (sakydami): „Tvirtai laikykitės to, ką Mes jums suteikėme ir išgirskite (Mūsų Žodį).“ Jie sakė: „Mes girdime ir nepaklūstame.“ Ir jų širdys įniko į veršiuką (jo garbinimą) dėl jų netikėjimo. Sakyk: „Iš tiesų, pikta yra tai, ką įsako jums jūsų tikėjimas, jei jūs esate (tikri) tikintieji [Tauratą (Torą)].“
95. Bet jie niekada jos nesiilgės dėl to, ką jų rankos pasiuntė prieš juos (t. y. to ką jie darė). Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).
96. Ir iš tiesų, jūs pamatysite juos (judėjus) esant godžiausius iš žmonijos gyvenimui ir (netgi dar godesnius) nei tie, kurie priskiria Allahui partnerius (ir netiki Prikėlimą – t. y. pagonys ir stabmeldžiai). Kiekvienas iš jų trokšta, kad jam būtų suteiktas tūkstančio metų gyvenimas. Tačiau tokio gyvenimo suteikimas neišgelbės jų net truputį nuo (užsitarnautos) bausmės. Ir Allahas yra Visa Matantis tai, ką jie daro.
97. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas bebūtų Džibrilio (Gabrielio) priešas (lai miršta savo įtūžyje), nes iš tiesų, Allaho leidimu jis apreiškė jį (šį Koraną) į tavo širdį, patvirtinantį tai, kas atėjo iki jo [t. y. Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)], ir (duodantį) teisingą vedimą bei gerą žinią tikintiesiems.
98. „Kas bebūtų priešas Allahui, Jo angelams, Jo Pasiuntiniams, Džibriliui (Gabrieliui) ir Mikaylui (Mikaeliui), tada iš tiesų Allhas yra priešas netikintiesiems.“
99. Ir iš tiesų Mes atskleidėme jums akivaizdžius Ajat (šias Korano eilutes, smulkiai informuojančias apie judėjus ir jų slaptus norus ir t. t.), ir nepatikėjo jais tik Fasikūn (tie, kurie priešinasi Allaho įsakymui).
101. Ir kai pas juos atėjo Pasiuntinys nuo Allaho (t. y. Muchammedas ﷺ ), patvirtinantis tai, kas buvo pas juos, dalis tų, kuriems buvo suteiktas Raštas, numetė Allaho Knygą sau už nugarų lyg jie būtų nežinoję!
102. Jie sekė tuo, ką Šajatin (šėtonai) paskelbė (klaidingai, per magiją) Suleimano (Saliamono) laikais. Suleimanas (Saliamonas) neišėjo iš tikėjimo, bet Šajatin (šėtonai) išėjo iš tikėjimo, mokydami žmones burtų ir tokių dalykų, kurie buvo nuleisti Babilone dviem angelam, Harūtui ir Marūtui. Bet nė vienas iš dviejų (angelų) nemokė nė vieno (tokių dalykų), nepranešęs: „Mes esame tik išbandymas, taigi nepalikite tikėjimo (mokydamiesi šių burtų iš mūsų).“ Ir iš šių (angelų) žmonės išmoko tai, kuo sukelia vyro ir jo žmonos skyrybas, pasėdami tarp jų neapykantą, bet tokiu būdu jie negalėtų niekam pakenkti, išskyrus Allaho leidimu. Ir jie išmoksta tai, kas kenkia jiems ir nenuoda jiems naudos. Ir iš tiesų, jie žinojo, kad šito (burtų) pirkėjas neturės vietos Amžinybėje. Ir iš tiesų kaip nedora buvo tai, už ką jie pardavė patys save, jei jie būtų žinoję.
103. O jei jie būtų patikėję ir saugoję save nuo blogio ir vykdę savo pareigą Allahui, daug geresnis būtų atlyginimas iš jų Viešpaties, jei jie būtų žinoję!
104. O jūs, kurie tikite! Nesakykite (Pasiuntiniui ﷺ ): „Raina“ [10], bet sakykite: „Unzurna (duok mums suprasti)“ ir klausykitės (įdėmiai). O netikintiesiems – skausminga kančia.
[10] (2:104) Raina: arabų kalboje reiškia: „Būk atsargus, išklausyk mus ir mes klausomės tavęs“, o hebrajų kalboje tai reiškia įžeidimą. Judėjai sakydavo tai Pranašui ﷺ turėdami blogus ketinimus. (Žr. ają 4:46).
105. Nei tie, kurie netikėjo iš Rašto žmonių (judėjai ir krikščionys), nei Al-Mušrikūn (stabmeldžiai, daugiadieviai, netikintieji Allaho Vienumu, pagonys ir t. t.) norėtų, kad jums būtų nuleista kas nors gero nuo jūsų Viešpaties. Bet Allahas pasirenka Savo Gailestingumui tą, ką Jis nori. Ir Allahas yra Didžio Dosnumo Savininkas.
106. Kurią tik eilutę (apreiškimą) Mes panaikiname arba priverčiame užmiršti, Mes suteikiame geresnę arba panašią į ją. Argi nežinote, kad Allahas gali viską?
107. Argi nežinojote, kad Allahui priklauso dangų ir žemės valdžia? Ir be Allaho jūs neturite nei jokio vali (globėjo ar sergėtojo), nei jokio padėjėjo.
108. Ar jūs norite prašyti savo Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ ) kaip buvo paprašytas Mūsa (Mozė) prieš tai (t. y. parodyk mums aiškiai mūsų Viešpatį)? Ir tas, kuris iškeičia Tikėjimą į netikėjimą, iš tiesų, nuklydo nuo Tiesaus Kelio.
109. Daugelis Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) norėtų, kad jie galėtų jus grąžinti į netikėjimą po to, kai jūs patikėjote, iš jų pačių pavydo, netgi po to, kai tiesa (jog Muchammedas ﷺ yra Allaho Pasiuntinys) tapo jiems akivaizdi. Bet atleiskite ir dovanokite (jiems), iki Allahas duos Savo Įsakymą. Iš tiesų, Allahas gali viską. [11]
[11] Šios eilutės nuostatos buvo panaikintos aja 9:29.
110. Ir atlikite As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duokite Zakat, ir kad ir kokį gerą (Allaho mėgstamą darbą) jūs atliksite, rasite jį (t. y. atlygį) pas Allahą. Be abejonės, Allahas yra Matantis tai, ką jūs darote.
111. Ir jie sako: „Niekas neįžengs į Rojų, nebent jis bus judėjas arba krikščionis.“ Tai tėra troškimai. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Pateikite savo įrodymus, jei esate teisūs.“
112. Taip! Tas, kuris nulenkia savo veidą priešais Allahą (t. y. seka Allaho tikėjimu – islamiškuoju monoteizmu) ir yra Muhsin [12], - jo atlygis pas jo Viešpatį (Allahą). Tokiam nebus baimės, anei jis liūdės.
[12] (2:212) Muhsin – geradaris, kuris atlieka gerus darbus visiškai vien tik dėl Allaho, nesistengdamas tik gerai pasirodyti ar užsitarnauti šlovę ar garbę ir t. t., ir daro tai pagal Allaho Pasiuntinio Muchammedo ﷺ Sunną.
113. Judėjai sako, kad krikščionys niekuo nesivadovauja (t. y. yra neteisingo tikėjimo), ir krikščionys sako, kad judėjai niekuo nesivadovauja (t. y. yra neteisingo tikėjimo), nors jie visi recituoja Raštą. Panašius į jų žodžius sakė ir tie (pagonys), kurie neišmano. Allahas spręs tarp tų, kurie nesutaria Prikėlimo Dieną.
114. Ir kas yra neteisesni, nei tie, kurie uždraudė Allaho Vardo garbinimą ir dažną minėjimą (t. y. maldas, maldavimus ir t. t.) Allaho mečetėse ir siekia sunaikinti? Nederėjo tokiems įžengti į jas (Allaho mečetes), išskyrus iš baimės. Jiems – nemalonė šiame gyvenime ir jie patirs didžiulę kančią Amžinybėje.
115. Ir Allahui priklauso rytai ir vakarai, taigi kur besigręšite, ten – Allaho Veidas (ir Jis yra Aukštai, virš Savo Sosto). Be abejo, Allahas yra Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.
116. Ir jie (judėjai, krikščionys ir pagonys) sako: „Allahas turi sūnų (vaikus arba palikuonis). Šlovė Jam (Išaukštintas Jis virš visko, ką Jam priskiria). Ne, Jam priklauso viskas, kas yra danguose ir žemėje, ir visi paklusniai pasiduoda Jam (garbinime).
118. O tie, kurie neišmano, sako: „Kodėl Allahas nekalba su mumis (akis į akį) arba kodėl mums nepasirodo ženklas?“ Taip sakė žmonės iki jų, panašios reikšmės žodžius. Jų širdys vienodos. Mes tikrai paruošėme aiškius ženklus žmonėms, kurie tvirtai tiki.
119. Iš tiesų, Mes siuntėme tave (Muchammedai ﷺ ) su tiesa (islamu), geros žinios nešėją (tiems, kurie tiki tuo, ką tu atnešei, kad jie įžengs į Rojų) ir perspėtoją (tiems, kurie netiki tuo, ką tų atnešei, kad jie pateks į Pragaro Ugnį). [13] Ir tu nebūsi klausinėjamas apie liepsnojančios Ugnies gyventojus.
120. Niekada nei judėjai, nei krikščionys nebus patenkinti tavimi (Muchammedai ﷺ ), kol tu nepaseksi jų tikėjimu. Sakyk: „Iš tiesų, Allaho Teisingas Vedimas (t. y. islamiškasis monoteizmas) - tai (vienintelis) Teisingas Vedimas.“ Ir jei tu (Muchammedai ﷺ), sektum jų (judėjų ir krikščionių) norais po to, ką gavai iš Žinojimo (t. y. Koraną), neturėtum prieš Allahą nei jokio vali (globėjo ar sergėtojo), nei jokio padėjėjo.
121. Tie (iš Bani Israyl, kurie priima islamą), kuriems Mes davėme Knygą [Tauratą (Torą)] [arba tie (Muchammedo ﷺ kompanjonai), kuriems Mes davėme Knygą (Koraną)], recituoja ją (t. y. paklūsta jos nurodymams ir seka jos mokymais) taip, kaip ji turi būti recituojama (t. y. sekama), jie – tie, kurie tuo tiki. O kas netiki juo (Koranu), jie yra tie, kurie yra pralaimėtojai.
122. Israelio (Izraelio) vaikai, atminkite Mano Malonę, kurią suteikiau jums ir tai, jog skyriau jums pirmenybę prieš Alamyn [(jūsų laikų) žmoniją ir džinus].
123. Ir bijokite (Teismo) Dienos, kai nė vienas žmogus nebus naudingas kitam, ir kompensacija nebus priimta iš jo, ir užtarimas nebus jam naudingas, ir jiems nebus pagelbėta.
124. Ir (atminkite), kai Ibrahimo (Abraomo) Viešpats [t. y. Allahas] išbandė jį (tam tikrais) Įsakymais, kuriuos jis įvykdė. Jis (Allahas) tarė (jam): „Iš tiesų, Aš ketinu paskirti tave Imam (vedliu) žmonijai (kad jie sektų tavimi).“ [Ibrahimas] paklausė: „Ir iš mano palikuonių tarpo (paskirti vedliais)?“ (Allahas) tarė: „Mano Pažadas (dėl Pranašavimo) neapima Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių).“
125. Ir (atminkite), kai Mes padarėme Namą (Kaabą Mekkoje) lankoma vieta žmonijai ir saugia vieta. Ir naudokite jūs (žmonės) Ibrahimo (Abraomo) Makam (vietą) [arba akmenį ant kurio Ibrahimas (Abraomas) stovėjo, kai jis statė Kaabą] maldos vieta. Ir Mes įsakėme Ibrahimui (Abraomui) ir Ismailui (Izmaeliui) apvalyti Mano Namą (Kaabą Mekkoje) tiems, kurie suka ratus (Tavaf) [14] aplink ją, arba pasilieka (Itikaf) [15], arba lenkiasi, arba puola kniūbsčiomis (maldos metu).
[14] Tavaf - garbinimo forma, susidedanti iš ėjimo aplink Kaabą. [15] Itikaf - atsiskyrimas tam tikram laiko tarpui, kurio metu atsiduodama tiktai Allho garbinimui ir liekama nuošalyje nuo žeimiškų dalykų.
126. Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) sakė: „Mano Viešpatie, padaryk šį miestą (Mekką) saugia vieta ir suteik jos gyventojams vaisių, tiems iš jų, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną.“ Jis (Allahas) atsakė: „O tiems, kurie netiki, Aš paliksiu jį pasitenkinime kuriam laikui, paskui Aš priversiu jį kankintis Ugnyje ir iš tiesų blogiausias tai tikslas!”
127. Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) ir (jo sūnus) Ismailis (Izmaelis) kėlė Namo (Kaabos Mekkoje) pamatus, (sakydami): „Mūsų Viešpatie, priimk (šį tarnavimą) iš mūsų. Iš tiesų, Tu esi Visa Girdintis, Visa Žinantis.“
128. „Mūsų Viešpatie, padaryk mus paklusniais Tau ir (padaryk mūsiškius) iš mūsų tautos paklusniais Tau, ir parodyk mums mūsų Manasik (piligriminės kelionės – Hadžo ir Umros – ritualus). Iš tiesų, Tu esi Priimantis Atgailą, Gailestingiausiasis.
129. „Mūsų Viešpatie, atsiųsk jiems Pasiuntinį iš jų pačių tarpo (ir tikrai Allahas atsakė į jų maldavimą, atsiųsdamas Muchammedą ﷺ ), kuris recituos jiems Tavo Eilutes ir mokys juos Knygos (šio Korano) ir Al-Hikma (visiško islamo įstatymų ir teisės išmanymo arba išminties arba Pranašavimo), ir apvalys juos. Iš tiesų, Tu esi Visagalis, Visa Išmanantis.“
130. Ir kas nusigręžia nuo Ibrahimo (Abraomo) tikėjimo (t. y. islamiškojo monoteizmo), jei ne tas, kuris apkvailina save patį? Tikrai, Mes išrinkome jį šiame gyvenime ir, iš tiesų, Amžinybėje jis bus tarp teisingųjų.
131. Kai jo Viešpats tarė jam: „Paklusk (t. y. būk musulmonu)!” Jis atsakė: „Aš paklusau (kaip musulmonas) Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpačiui.“
132. Ir tai (paklusimą Allahui) įsakė savo sūnums Ibrahimas (Abraomas) ir Jakūbas (Jokūbas), (sakydami): „Mano sūnūs, Allahas parinko jums (tikrąjį) tikėjimą, taigi nemirkite niekaip kitaip, tik islamo tikėjime (kaip musulmonai – islamiškajame monoteizme).“
133. Arba buvote jūs liudytojai, kai mirtis pasiekė Jakūbą (Jokūbą)? Kai jis sakė savo sūnums: „Ką jūs garbinsite po manęs?“ Jie atsakė: „Mes garbinsime tavo Ilah (Dievą – Allahą), mūsų tėvų – Ibrahimo (Abraomo), Ismailio (Izmaelio), Ishako (Izaoko) Ilah (Dievą), Vieną Ilah (Dievą) ir Jam mes paklusime (islame).“
134. Tai buvo bendruomenė, kuri išnyko. Jie gaus atlyginimą už tai, ką jie įgijo, o jūs – už tai, ką jūs įgijote. Ir jūs nebūsite klausinėjami apie tai, ką jie darė.
135. Ir jie sako: „Būkite judėjai arba krikščionys, tada jūs būsite teisingai vedami.“ Sakyk (jiems Muchammedai ﷺ ): „Ne, (mes sekame) tik Ibrahimo (Abraomo) tikėjimu, Hanifa [islamiškuoju monoteizmu, t. y. nieko kito, tik Allaho (Vienintelio) garbinimas] ir nebuvo jis iš Al-Mušrikūn (tų, kurie garbino kitus šalia Allaho - žr. aja 2:105).“
136. Sakykite (musulmonai): „Mes tikime Allahą ir tuo, kas buvo mums apreikšta, ir tuo, kas buvo apreikšta Ibahimui (Abraomui), Ismailiui (Izmaeliui), Ishakui (Izaokui), Jakūbui (Jokūbui) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo (Jokūbo) sūnų palikuonims], ir tuo, kas buvo suteikta Mūsai ((Mozei) ir Isai (Jėzui), ir tuo, kas buvo suteikta Pranašams iš jų Viešpaties. Mes neišskiriame nė vieno iš jų ir Jam mes paklusome (islame).“
137. Taigi jei jie tiki taip, kaip tikite jūs, tada jie yra teisingai vedami. Bet jei jie nusigręžia, tada jie tėra tik (tiesos) priešingybėje. Taigi Allahas padės jums prieš juos. Ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.
139. Sakyk (Muchammedai ﷺ judėjams ir krikščionims): „Ar jūs ginčijatės su mumis apie Allahą, kai Jis yra mūsų Viešpats ir jūsų Viešpats? Ir mums bus atlyginta už mūsų darbus ir jums – už jūsų darbus. Ir mes esame nuoširdūs Jam [garbinimu ir paklusnumu (t. y. mes garbiname Jį Vienintelį ir nieko kito ir mes paklūstame Jo Įsakymams)].“
140. Arba jūs sakote, kad Ibrahimas (Abraomas), Ismailis (Izmaelis), Ishakas (Izaokas), Jakūbas (Jokūbas) ir Al-Asbat [dvylikos Jakūbo (Jokūbo) sūnų palikuonys] buvo judėjai arba krikščionys? Sakyk: „Jūs geriau žinote ar Allahas (žino geriau, kad jie visi buvo musulmonai)? Ir kas yra labiau neteisus nei tas, kuris slepia liudijimą [t. y. tikėti Pranašu Muchammedu ﷺ, kai jis ateis, kaip įrašyta jų Knygose (žr. aja 7:157)], iš Allaho? Ir Allahas nėra nežinantis apie tai, ką jūs darote.“
141. Tai buvo bendruomenė, kuri išnyko. Jie gaus atlyginimą už tai, ką jie įgijo, o jūs – už tai, ką jūs įgijote. Ir jūs nebūsite klausinėjami apie tai, ką jie darė.
142. Kvailiai iš žmonių tarpo (pagonys, veidmainiai ir judėjai) sakys: „Kas nusuko juos (musulmonus) nuo jų Kiblos [maldos krypties (į Jėruzalės pusę)], į kurią jie gręždavosi maldoje?“ Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Allahui priklauso rytai ir vakarai. Jis išveda į Teisingą Kelią tuos, kuriuos nori.“
143. Taigi Mes padarėme jus [tikrus musulmonus – teisingai tikinčius islamiškuoju monoteizmu, teisingus Pranašo Muchammedo ﷺ ir jo Sunnos (teisinių papročių) pasekėjus] teisinga (ir geriausia) tauta tam, kad jūs būtumėte liudytojai žmonijai, o Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) būtų liudytojas jums. Ir Mes padarėme Kiblą (maldos kryptį į Jeruzalės pusę), į kurią jūs gręždavotės, tam, kad atskirtume tuos, kurie sekė Pasiuntiniu (Muchammedu ﷺ), nuo tų, kurie nusisuks (t. y. nepaklus Pasiuntiniui). Iš tiesų tai buvo sunku, išskyrus tiems, kuriuos Allahas vedė teisingai. Ir Allahas niekada neleis jums prarasti tikėjimo (t. y. tų maldų, kurios buvo atliktos į Jeruzalės pusę). Iš tiesų, Allahas yra pilnas Geranoriškumo, Gailestingiausiasis žmonijai.
144. Iš tiesų, Mes matėme, kaip gręžei savo (Muchammedai ﷺ) veidą į dangų. Be abejo, Mes atgręšime jus į Kiblą (maldos kryptį), kuri jums patiks. Taigi, gręžkite savo veidus į Al-Masdžid-Al-Haram pusę (Mekkoje). Ir kur jūs bebūtumėte, gręžkite savo veidus (maldoje) į tą pusę. Neabejotinai žmonės, kuriems buvo duotas Raštas (t. y. judėjai ir krikščionys) gerai tai žino, kad (jūsų gręžimasis į Kaabos pusę Mekkoje) yra Jų Viešpaties tiesa. Ir Allahas nėra nežinantis to, ką jie daro.
145. Ir net jei jūs pateiktumėte Rašto žmonėms (judėjams ir krikščionims) visus Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), jie nesektų jūsų Kibla (maldos kryptimi), ir jūs neseksite jų Kibla (maldos kryptimi). Ir jie neseks vienas kito Kibla (maldos kryptimi). Iš tiesų, jei jūs seksite jų pageidavimais po to, kai gavote žinojimą (iš Allaho), tada iš tikrųjų jūs būsite iš Zalimūn (daugiadievių, nusidėjėlių).
146. Tie, kuriems Mes davėme Raštą (judėjai ir krikščionys) atpažįsta jį (Muchammedą ﷺ arba Kaabą Mekkoje) kaip jie atpažįsta savo sūnus. Bet iš tiesų, dalis jų slepia tiesą, ją žinodami [t. y. Muchammedo ﷺ savybes, kurios yra aprašytos Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje)].
148. Kiekvienai tautai yra kryptis, į kurią jie gręžiasi (savo maldose). Taigi skubėkite link to, kas yra gera. Kad ir kur bebūtumėte, Allahas surinks jus kartu (Prikėlimo Dieną). Iš tiesų, Allahas turi galią viskam.
149. Ir kur tik imatės (maldų), gręžkite savo veidus į Al-Masdžid-Al-Haram pusę (Mekkoje). Tai tikrai yra tiesa iš jūsų Viešpaties. Ir Allahas nėra nežinantis to, ką jūs darote.
150. Ir kur tik imatės (maldų), gręžkite savo veidus į Al-Masdžid-Al-Haram pusę (Mekkoje), ir kur tik jūs esate, gręžkite savo veidus link jos (kai meldžiatės), kad žmonės neturėtų prieš jus jokių įrodymų, išskyrus tuos, kurie yra nusidėjėliai. Taigi nebijokite jų, bet bijokite Manęs! Ir tam, kad Aš užbaigčiau Savo Malones jums, ir tam, kad jūs būtumėte teisingai vedami.
151. Kaip Mes siuntėme jums Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ) iš jūsų tarpo (kad užbaigčiau Savo Malones jums), recituojantį jums Mūsų Eilutes (Koraną) ir apvalantį jus, ir mokantį jus Knygos (Korano) ir Hikma (t. y. Sunnos, islamo nurodymų ir fikh – teisės), ir mokantį jus to, ko jūs nežinojote.
152. Taigi, prisiminkite Mane (melsdamiesi, šlovindami), Aš prisiminsiu jus. Ir būkite dėkingi Man (už Mano nesuskaičiuojamas Malones jums) ir nebūkite Man nedėkingi.
157. Jie yra tie, kuriems yra (duotas) Salavat (t. y. kurie yra palaiminti ir kuriems bus atleista) iš jų Viešpaties, ir (jie yra tie, kurie) patiria Jo Gailestingumą, ir jie yra tie, kurie yra teisingai vedami.
158. Iš tiesų, As-Safa ir Al-Marva (dvi kalvos Mekkoje) yra Allaho Ženklai. Taigi tam, kuris atlieka Hadžą arba Umrą (piligriminę kelionę) į Namą (Kaabą Mekkoje), nėra nuodėmės jam atlikti ėjimą (Tavaf) tarp jų (As-Safa ir Al-Marva). Ir tas, kas daro gera savo noru, - iš tiesų, Allahas Visa Suprantantis, Visa Žinantis.
159. Iš tiesų, tie, kurie slepia aiškius įrodymus, įkalčius ir teisingą vedimą, po to, kai Mes padarėme tai akivaizdžiu Knygos žmonėms, jie yra prakeikti Allaho ir prakeikti tų, kurie prakeikia.
160. Išskyrus tuos, kurie gailisi ir daro gerus darbus, ir atvirai pripažįsta (tiesą, kurią jie nuslėpė). Šie! Aš priimsiu jų atgailą. Ir Aš esu Tas, Kuris priima atgailą, Gailestingiausiasis.
163. Ir jūsų Ilah (Dievas) yra Vienas Ilah (Dievas – Allahas), La ilaha illa Huva (nėra nieko, kas turėtų teisę būti garbinamas, tik Jis vienas), Maloningiausiasis, Gailestingiausiasis.
164. Iš tiesų, dangų ir žemės sukūrime, bei nakties ir dienos kaitoje, ir laivuose, kurie skrodžia jūra su tuo, kas teikia naudą žmonijai, ir vandenyje (lietuje), kurį Allahas nuleidžia iš dangaus ir tuo atgaivina žemę po jos mirties, ir visų rūšių būtybių, kurias Jis ten paskleidė, judėjime (gyvenime), ir vėjų bei debesų, kurie laikomi tarp dangaus ir žemės, krypties pakeitime, tikrai yra Ajat (įrodymai, įkalčiai, ženklai ir t. t.) suvokiantiems žmonėms.
165. Ir tarp žmonių yra keli, kurie priskiria (garbinimui) kitus šalia Allaho kaip priešininkus (Allahui). Jie myli juos kaip jie turėtų mylėti Allahą. Bet tie, kurie tiki, myli Allahą labiau (nei ką nors kitą). Jei tik tie, kurie elgiasi blogai, galėtų suvokti, (jog) matydami jų bausmę, (jie bus tikri), kad visa galia priklauso Allahui ir kad Allahas yra Rūstus bausdamas.
167. Ir tie, kurie (paklaidinti) sekėjai, sakys: „Jei tik mes turėtume dar vieną galimybę grįžti (į žemiškąjį gyvenimą), mes išsižadėtume (sakytume esantys nekalti dėl) jų, kaip jie išsižadėjo (sakė esantys nekalti dėl) mūsų.“ Taigi Allahas parodys jiems jų darbus kaip apgailestavimą jiems. Ir jie niekada neištrūks iš Ugnies.
170. Kai jiems sakoma: „Sekite tuo, ką Allahas nuleido.“ Jie sako: „Ne, mes seksime tuo, ką mūsų tėvai sekė.“ (Argi jie taip darytų!), net jei jų tėvai nieko nesuvokė ir nebuvo teisingai vedami?
171. Ir pavyzdys tų, kurie netiki, yra kaip tas, kuris rėkia tai (avių bandai), kuri nieko negirdi, tik šauksmus ir verskmus. (Jie yra) kurti, nebylūs ir akli. Taigi jie nesuvokia.
172. O jūs, kurie tikite (Allaho Vienumu – islamiškuoju monoteizmu), valgykite iš leistinų dalykų tai, ką Mes jums suteikėme, ir būkite dėkingi Allahui, jei iš tiesų Jis yra Tas, Kurį jus garbinate.
173. Jis uždraudė jums tik Maita (negyvus gyvūnus) ir kraują, ir kiaulės mėsą, ir tai, kas paskersta kaip auka kitų nei Allaho vardan (arba buvo paskersta stabams, neminint Allaho Vardo skerdimo metu). Tačiau, jei kas nors yra priverstas, esant būtinam reikalui, nenorint tyčia nepaklusti ar peržengti nustatytas ribas, - tada nėra jam nuodėmės. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.
174. Iš tiesų, tie, kurie slepia iš Knygos tai, ką Allahas nuleido, ir už tai įgyja mažą naudą (žemiškuosius dalykus), jie nieko nededa į savo pilvus, išskyrus ugnį. Allahas nekalbės jiems Prikėlimo Dieną, nei ištyrins juos, ir jiems bus skausminga kančia.
175. Tai yra tie, kurie nusipirko nuodėmę už Teisingo Vedimo kainą, ir kančią už Atleidimo kainą. Taigi, kokie jie drąsūs (atlikdami blogus darbus, kurie įstums juos) į Ugnį.
177. Al-Bir (dievobaimingumas, teisingumas ir visi paklusnūs Allahui veiksmai ir t. t.) nėra tai, kad jūs gręžiate veidus į rytus ir (arba) į vakarus (maldose). Tačiau Al-Bir yra (savybė) to, kuris tiki Allahą, Paskutiniąją Dieną, angelus, Knygas, Pranašus ir dalina savo turtą, nepaisydamas meilės jam, giminėms, našlaičiams ir Al-Masakin (vargingiesiems), ir keliautojams, ir tiems, kurie prašo, ir vergų išlaisvinimui. (Pamaldus yra tas, kuris) atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duoda Zakat, ir tas, kuris ištęsi savo pažadą, jį davęs, ir tas, kuris yra kantrus dideliam skurde ir negalavime (ligoje) ir kovos metu (per mūšius). Tokie yra tiesos žmonės ir jie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji - žr. aja 2:2).
178. O jūs, kurie tikite! Al-Kisas (lygiateisiškumo bausmės įstatymas) yra nurodytas jums žmogžudystės atveju: laisvasis už laisvąjį, vergas už vergą, moteris už moterį. Bet jei žudikui atleidžia nužudytojo brolis (arba giminės ir t. t.) už kraujo pinigus, tada tvirtai ir sąžiningai to laikytis ir sąžiningai sumokėti kraujo pinigus paveldėtojams. Tai – palengvinimas ir gailestingumas iš jūsų Viešpaties. Ir po to, tas, kuris peržengs nustatytas ribas (t. y. paėmęs kraujo pinigus nužudys žudiką), tai jam (bus paskirta) skausminga kančia.
179. Al-Kisas (lygiateisiškumo bausmės įstatyme) yra gyvybė (jos išgelbėjimas) jums, suvokiantys žmonės, tam, kad taptumėte jūs Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais – žr. aja 2:2).
180. Nurodyta jums, jog mirčiai pasiekus kurį iš jūsų, jei jis palieka turto, kad jis paliktų testamentą tėvams ir artimiausiems giminaičiams, protingai paskirstęs. (Tai yra) Al-Mutakūn (dievobaimingųjų – žr. aja 2:2) pareiga.
182. Tačiau, jei jis baiminasi testamento palikėjo kokio nors neteisingo poelgio arba skriaudos, ir dėl to sudaro taiką tarp suinteresuotų šalių, nebus nuodėmės jam. Be abejo, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.
183. O jūs, kurie tikite! As-Saum (pasninko) [16] laikymasis yra nurodytas jums, kaip jis buvo nurodytas tiems, iki jūsų, tam, kad galėtumėte tapti Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais – žr. 2:2)
[16] As-Saum reiškia pasninką, t. y. susilaikymą nuo valgymo, gėrimo, lytinių santykių ir t. t. nuo Fadžr (ankstaus ryto, aušros) maldos pradžios iki saulėlydžio.
184. [Saum (pasninkavimo) laikymasis yra] nustatytą dienų skaičių. Tačiau jei kuris iš jūsų serga arba yra kelionėje, - tas pats skaičius (turėtų būti kompensuotas) iš kitų dienų. O tie, kurie gali pasninkauti apsunkintai (pavyzdžiui, seni žmonės), jie turi (pasirinkimą – pasninkauti arba) pamaitinti Miskin (vargingąjį) (už kiekvieną dieną). Tačiau bet kuriam, darančiam gera savo noru, - jam bus geriau. Ir pasninkavimas – geriau tau, jei tik žinotum. [17]
[17] Šios eilutės nuostatos buvo panaikintos toliau esančia aja 2:185, su keleta išimčių, t. y. dėl labai senų žmonių, nėštumo ir t. t.
185. Ramadano mėnuo, kuriame buvo apreikštas Koranas, teisingas vedimas žmonijai ir aiškūs įrodymai vedimui ir kriterijus (tarp teisingo ir klaidingo). Taigi kuris iš jūsų mato (pusmėnulį pirmąją naktį) menėsį (Ramadano, t. y. yra savo namuose), turi laikytis Saum (pasninko) tą mėnesį, o kuris serga arba yra kelionėje, - tas pats skaičius [dienų, kuriomis jis nesilaikė Saum (pasninko) turi būti kompensuojamas] iš kitų dienų. Allahas nori jums palengvinimo ir Jis nenori jūsų apsunkinti. (Jis nori, kad jūs) išpildytumėte tą patį skaičių (dienų) ir tada jūs turite aukštinti Allahą [t. y. sakyti Takbir (Allahu Akbar - Allahas yra Didis)] dėl to, kad jus išvedė į tiesų kelią tam, kad jūs būtumėte Jam dėkingi.
186. Ir kai Mano vergai klausia (Muchammedai ﷺ ) apie Mane, tada (atsakyk jiems). Aš iš tiesų esu arti (Savo Žinojimu). Aš atsakau į prašančiojo kreipimąsi, kai jis šaukiasi Manęs (be jokių tarpininkų). Taigi lai jie paklūsta Man ir tiki Mane, tam, kad jie būtų vedami teisingai.
187. Leistina jums turėti intymius santykius su savo žmonomis As-Saum (pasninko) naktį. Jos yra Libas [t. y. kūno apdangalas arba priedanga arba Sakan (t. y. jūs mėgaujatės gyvenimu su jomis – kaip sakoma ajoje 7:189)] jums ir jūs esate tas pats joms. Allahas žino, kad jūs apgaudinėdavote save, taigi Jis atsigręžė į jus (priėmė jūsų atgailą) ir atleido jums. Taigi dabar turėkite intymius santykius su jomis ir siekite to, ką Allahas nulėmė jums (palikuonių), ir valgykite bei gerkite iki baltą aušros giją (šviesą) galėsite atskirti nuo juodosios gijos (nakties tamsos). Tada tęskite savo Saum (pasninką) iki sutemos. Ir neturėkite intymių santykių su jomis (savo žmonomis), būdami Itikaf (t. y. atsiriboję nuo žemiškųjų reikalų maldoms) mečetėse. Yra Allaho (nustatytos) ribos, taigi nesiartinkite prie jų. Taip Allahas padaro aiškiais Savo Ajat (įrodymus, įkalčius, pamokas, ženklus, apreiškimus, eilutes, įstatymus, leistinus ir draudžiamus dalykus, Allaho nustatytas ribas, nurodymus) žmonijai tam, kad jie taptų Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais – žr. aja 2:2).
188. Ir nevalgykite vienas kito turto neteisėtai (neleistinais būdais, pavyzdžiui, vogdami, grobdami, apgaudinėdami ir t. t.), anei duokite kyšius valdovams (teisėjams, prieš dėstydami savo reikalą), kad tyčia nuodėmingai nesurytumėte kitų turto dalį.
189. Jie klausia tavęs (Muchammedai ﷺ) apie mėnulio fazes. Sakyk: „Tai ženklai, skirti pažymėti nustatytus laiko tarpus, žmonėms ir piligriminei kelionei. Al-Bir (dievobaimingumas, teisingumas) nėra tai, kad jūs įžengtumėte į namus iš galo. [18] Tačiau Al-Bir (yra savybė tų), kurie bijo Allaho. Taigi ženkite į namus pro tinkamas duris ir bijokite Allaho tam, kad būtumėte sėkmingi.
[18] Arabų pagonys turėjo prietaringą paprotį iš piligriminės kelionės grįžtant namo žengti į namus pro galines, bet ne priekines, duris.
190. Ir kaukitės vardan Allaho su tais, kurie kaunasi su jumis, bet neperženkite ribų. Iš tiesų, Allahas nemėgsta nusidėjėlių. [Tai pirmoji apreikšta eilutė, susijusi su Džihadu, bet ji buvo papildyta kita eilute 9:36].
191. Ir žudykite juos ten, kur tik su jais susidursite (kovoje), ir priverskite juos palikti vietą, kurią jie privertė jus palikti - tai yra Mekka. Ir Al-Fitna [19], kuri sustabdo tikinčiuosius nuo garbinimo, verčia grįžti prie netikėjimo ir nedėkingumo, yra blogiau nei žudymas. Ir nekovokite su jais Al-Masdžid-Al-Haram (Mekkos draustinyje), nebent jie (pirmieji) kovoja su jumis. Bet jei jie puola jus, tada žudykite juos. Toks yra atpildas netikintiesiems.
[19] Al-Fitna: daugiadievystė, nebetikėjimas po to, kai buvo patikėta Allahą, arba priespauda, arba išbandymai, arba didžiulės nelaimės arba bėdos.
193. Ir kovokite su jais tol, kol daugiau nebelieka Fitnah (netikėjimo ir kitų šalia Allaho garbinimo) ir (visas ir visų rūšių) garbinimas yra tik Allahui (Vieninteliam) [20]. Tačiau jei jie liaunasi, tada nustokite su jais kovoti. Negali būti jokios agresijos, išskyrus prieš Az-Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius, kurie slegia ir neleidžia žmonėms eiti Allaho keliu).
194. Draudimų mėnuo yra dėl draudimų mėnesio, ir dėl draudžiamų dalykų yra Lygiateisiškumo teisė (Kisas). Taigi, jei kas peržengia draudimus priešais jus, jūs taip pat perženkite draudimus prieš jį. Ir bijokite Allaho, ir žinokite, kad Allahas yra su Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais – žr. ają 2:2).
195. Ir leiskite vardan Allaho (t. y. visų rūšių Džihadas) ir nepulkite į susinaikinimą (nenaudodami savo turto vardan Allaho), ir darykite gerą. Iš tiesų, Allahas myli Al-Muhsinūn [21] (gera darančius).
196. Ir tinkamai atlikite (t. y. visus ritualus pagal Pranašo Muchammedo ﷺ mokymą) Hadžą ir Umrą (t. y. piligriminę kelionę į Mekką) vardan Allaho. Tačiau jei jums sutrukdoma (pabaigti juos), aukokite Hadi (gyvulį, t. y. avį, karvę arba kupranugarį) tokį, kokį išgalite, ir neskuskite savo galvų iki Hadi pasiekia aukojimo vietą. O jei kuris jūsų serga arba turi galvos odos negalavimų (dėl ko reikia skusti galvą), jis turi sumokėti Fidja (išpirką) - arba laikytis Saum (pasninko) (tris dienas), arba duoti Sadaka (labdarą – pamaitinti šešis varginguosius), arba paaukoti (vieną avį). O taikos metu, kas atliko Umrą Hadžo mėnėsiais prieš (atlikdamas) Hadžą (t. y. Hadž-at-Tamatu ir Al-Kiran), jis turi paskersti Hadi tokį, kokį išgali, bet jei jis neišgali to, jis turi laikytis Saum (pasninko) tris dienas Hadžo metu ir septynias dienas po grįžimo (į savo namus), iš viso dešimt dienų. Tai tam, kurio šeimos nėra Al-Masdžid-Al-Haram (t. y. ne Mekkos gyventojui). Ir stipriai bijokite Allaho ir žinokite, kad Allahas Rūstus bausdamas [22].
[22] Islamo priėmimas panaikina visas buvusias nuodėmes, kaip ir persikėlimas (vardan Allaho) bei Hadžas (piligriminė kelionė į Mekką).
197. Hadžas (piligriminė kelionė) yra gerai žinomais mėnesiais (t. y. islamiškojo kalendoriaus dešimtąjį, vienuoliktąjį ir pirmosiomis dešimt dvyliktojo mėnesio dienomis). Taigi kas ketina atlikti Hadžą [23] tuo metu (pereidamas į Ihram būseną), neturėtų turėti intymių santykių (su savo žmona), nei daryti nuodėmių, nei ginčytis Hadžo metu. Ir visa, ką gero darote, (būkite tikri), Allahas žino. Ir pasiimkite atsargų (su savimi) kelionei, bet geriausias aprūpinimas yra At-Takva (dievobaimingumas, teisingumas). Taigi bijokite Manęs, suvokiantys žmonės!
[23] Kas sakoma apie Hadž At-Tamatu, Hadž Al-Kiran ir Hadž Al-Ifrad? Kas neatsivedė Hadi su savimi, jis turėtų pabaigti Hadž Ihram būseną ir laikyti tai Umra (ir tada pereiti į kitą Ihram būseną Hadžui iš Mekkos ir t. t.). Yra trys būdai atlikti Hadž: a) Hadž At-Tamatu: tai reiškia, kad jūs neturite Hadi su savimi ir jūs pereinate į Ihram būseną pirmiausia atlikdami tik Umrą, o po Umros jūs pabaigiate savo Ihram ir pereinate į kitą Ihram – Hadžui iš Mekkos, tačiau jūs turite paskersti Hadi.
b) Hadž Al-Kiran: tai reiškia, kad jūs turite turėti Hadi su savimi ir turite atlikti Umrą, o tada Hadžą su ta pačia Ihram būsena.
c) Hadž Al-Ifrad: tai reiškia,kad turite pereiti į Ihram būseną su intencija atlikti tik Hadžą, o Umros – neatlikti.
198. Nėra nuodėmės jums, jei jūs siekiate savo Viešpaties Dosnumo (prekiaudami piligriminės kelionės metu). Tada, kai jūs paliekate Arafate [24], prisiminkite Allahą (garsiai sakydami Jo Šlovinimą) Mašar-il-Haram (vietoje) [25]. Ir prisiminkite Jį (maldaudami Allaho viso gėrio), nes Jis išvedė jus į tiesą, ir iš tiesų, prieš tai jūs buvote iš paklydusiųjų.
[24] Arafat: gerai žinoma vietovė netoli Mekkos, kur piligrimai turi praleisti 9-ąją Zul-Hidža mėnesio dieną. [25] Al-Mašar Al-Haram, t. y. Muzdalifa: gerai žinoma vietovė netoli Mekkos, kur piligrimai turi stabtelėti ir praleisti visą, arba didžiąją dalį, 10-ios Zul-Hidža mėnesio nakties.
199. Tada išvykite iš vietovės, iš kurios visi žmonės išvyksta, ir prašykite Allaho Jo Atleidimo. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.
200. O kai pabaigsite savo Manasik [26], prisiminkite Allahą taip, kaip jūs prisimenate savo protėvius arba dar gilesniu prisiminimu. Bet iš žmonių yra keletas, kurie sako: „Mūsų Viešpatie, suteik mums (Savo Dosnumą) šiame gyvenime!“. Ir tokiems nėra vietos Amžinybėje.
[26] Manasik, t. y. Ihram, Tavaf aplink Kaabą bei As-Safa ir Al-Marva, pasilikimas Arafate, Muzdalifoje ir Minoje, Džamarat Rami (apmėtymas akmenimis nurodytų stulpų Minoje), Hadi (gyvulio) skerdimas.
201. Ir iš jų yra keletas, kurie sako: „Mūsų Viešpatie, suteik mums šiame gyvenime tai, kas yra gera, ir Amžinybėje tai, kas yra gera, ir apsaugok mus nuo Ugnies kančios!“
203. Ir prisiminkite Allahą nustatytomis Dienomis [27]. Tačiau nėra nuodėmės tam, kuris skuba išvykti per dvi dienas, ir nėra nuodėmės tam, kuris pasilieka, jei jo tikslas – daryti gera ir paklusti Allahui (bijoti Jo). Ir žinokite, kad jūs tikrai būsite surinkti pas Jį.
[27] Tai trys dienos, kuriomis pasiliekama Minoje Hadžo metu – 11-oji, 12-oji ir 13-oji Zul-Hidža mėnesio dienos, daug kartų kartojant Allahu Akbar (Allahas yra Didis), taip pat skerdžiant Hadi (gyvulius) ir atliekant Džamarat Rami ritualą.
204. Ir iš žmonių yra tas, kurio kalba gali būti maloni tau (Muchammedai ﷺ) šiame žemiškajame gyvenime, ir jis šaukiasi Allaho paliudyti tai, kas yra jo širdyje, tačiau jis yra labiausiai vaidingas iš priešininkų.
205. O kai jis nusigręžia (nuo tavęs, Muchammedai ﷺ), tai jo pastangos šioje žemėje – daryti piktadarybes ir naikinti pasėlius ir galvijus. O Allahas nemėgsta piktadarybių.
206. Ir kai jam sakoma: „Bijokis Allaho“, išdidumas skatina jį (dar) nusižengti. Taigi, užteks jam Pragaro ir, iš tiesų, tai blogiausia iš poilsio vietų!
208. O jūs, kurie tikite! Priimkite islamą visiškai (paklusdami visiems islamo tikėjimo taisyklėms ir nurodymams) ir nesekite Šaitan (Šėtono) pėdomis. Tikrai! Jis jums yra akivaizdus priešas.
209. Tada, jei jūs svyruojate po to, kai aiškūs ženklai (Pranašas Muchammedas ﷺ ir šis Koranas bei islamas) atėjo pas jus, žinokite, kad Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.
210. Ar jie laukia, kad Allahas ateitų pas juos debesų ir angelų šešėlyje? (Tada) šis reikalas jau būtų nuspręstas. Ir pas Allahą grįžta visi reikalai (sprendimui).
211. Paklauskite Israilio (Izrealio) vaikų, kiek aiškių Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų ir t. t.) Mes jiems suteikėme. Ir jei kas pakeičia Allaho Malonę po to, kai ji atėjo pas jį (pavyzdžiui, išsižada Allaho tikėjimo (islamo) ir priima Kufr (netikėjimą)], tada Allahas yra Rūstus bausdamas.
212. Išpuoštas yra šio pasaulio gyvenimas tiems, kurie netiki, ir jie šaiposi iš tų, kurie tiki. Tačiau tie, kurie paklūsta Allaho Įsakymams ir laikosi atokiai nuo to, ką Jis uždraudė, bus virš jų Prikėlimo Dieną. Ir Allahas suteikia (Savo Dosnumą, Palaimą, Malones, Pagerbimą Prikėlimo Dieną) tiems, kuriems Jis nori, neribotai.
213. Žmonija buvo viena bendruomenė ir Allahas siuntė Pranašus su geromis žiniomis ir perspėjimais, ir su jais Jis apreiškė Raštą tiesoje, kad spręstų tarp žmonių, kame jie nesutarė. Ir tie, kuriems buvo suteiktas (Raštas), nesutarė dėl jo, kai aiškūs įrodymai atėjo pas juos, tik dėl neapykantos vienas kitam. Tada Allahas Savo Leidimu išvedė į teisingą kelią jų nesutarimuose tuos, kurie tikėjo tiesa tame, kame jie nesutarė. Ir Allahas išveda į Tiesų Kelią tuos, kuriuos nori.
214. Ar galvojate, kad jūs pateksite į Rojų be tokių (išbandymų), kokius patyrė buvę iki jūsų? Jie buvo kamuojami didelio skurdo ir negalavimų ir buvo taip priblokšti, kad net Pasiuntinys ir tie, kurie tikėjo su juo, sakė: „Kada (ateis) Allaho Pagalba?“ Taip, be abejo, Allaho Pagalba yra arti!
215. Jie klausia tavęs (Muchammedai ﷺ), ką jie turėtų leisti (turtą labdarai)? Sakyk: „Kad ir ką jūs gero leidžiate, tai turi būti tėvams ir giminėms, ir našlaičiams, ir Al-Masakin (vargingiesiems), ir keliautojams, ir kokius gerus darbus jūs darote, tikrai, Allahas žino tai gerai.
216. Džihadas (kova vardan Allaho) yra įsakytas jums (musulmonai) nors jūs to nemėgstate. O gali būti, kad jums nepatinka kažkas, kas yra jums gerai, ir patinka kažkas, kas jums yra blogai. Allahas žino, o jūs – nežinote.
217. Jie klausia tavęs dėl kovojimo Draudimų Mėnesiais (t. y. islamiškojo kalendoriaus 1-ąjį, 7-ąjį ir 12-ąjį mėnesiais). Sakyk: „Kovojimas jų metu yra didis (nusižengimas), bet didesnis (nusižengimas) Allahui yra kliudyti žmonijai sekti Allaho keliu, netikėti Juo, kliudyti pasiekti Al-Masdžid-Al-Haram (Mekkoje), ir išvaryti jos gyventojus, ir Al-Fitna yra blogiau nei žudymas.“ Ir jie niekada nesiliaus kovoję su jumis, kol jie išves jus iš jūsų tikėjimo (islamiškojo monoteizmo), jei tik galės. Ir jei kas iš jūsų palieka savo tikėjimą ir miršta kaip netikintysis, tada jo darbai bus prarasti šiame gyvenime ir Amžinybėje, ir jie bus Ugnies gyventojai. Jie gyvens ten amžinai.
218. Iš tiesų, tie, kurie patikėjo, ir tie, kurie persikėlė (dėl Allaho tikėjimo) ir stipriai stengėsi Allaho Kelyje, visi šie tikisi Allaho Gailestingumo. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.
219. Jie klausia tavęs (Muchammedai ﷺ) apie alkoholinius gėrimus ir lošimus. Sakyk: „Tame yra didelė nuodėmė ir (šiek tiek) naudos žmonėms, tačiau jų nuodėmė yra didesnė nei jų nauda.“ Ir jie klausia tavęs, ką jie turėtų leisti (labdarai). Sakyk: „Tai, kas viršija jūsų poreikius.“ Tuo Allahas išaiškina jums Savo Įsakymus tam, kad jūs susimąstytumėte [28].“
[28] Šios eilutės nuostatos dėl alkoholinių gėrimų ir lošimų buvo panaikintos eilute 5:90.
220. Šiame žemiškajame gyvenime ir Amžinybėje. Ir jie klausia tavęs dėl našlaičių. Sakyk: „Geriausia yra elgtis sąžiningai su jų turtu. Ir jei jūs sumaišote savo reikalus su jų, - tada jie yra jūsų broliai. Ir Allahas atskiria tą, kuris kėsinasi (pasisavinti jų turtą) nuo to, kuris nori gero (apsaugoti jų turtą). Ir jei Allahas panorėtų, Jis galėtų pastatyti jus į keblią padėtį. Iš tiesų, Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.“
221. Ir neveskite Al-Mušrikat (stabmeldžių ir t. t.) iki tol, kol jos patiki (garbina Vienintelį Allahą). Ir iš tiesų, tikinti vergė yra geriau nei (laisva) Mušrika (stabmeldė), net jei ji jums patinka. Ir neduokite (savo dukrų) santuokai su Al-Mušrikūn [29] iki tol, kol jie patiki (Vienintelį Allahą) ir iš tiesų, tikintis vergas yra geriau nei (laisvas) Mušrik (stabmeldys), net jei jis jums patinka. Jie (Al-Mušrikūn) kviečia jus į Ugnį, bet Allahas kviečia (jus) į Rojų ir Atleidimą Savo Leidimu, ir padaro Savo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) aiškius žmonijai, kad jie galėtų prisiminti.
[29] Al-Mušrikūn: daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai ir netikintieji Allaho Vienumą bei Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ .
222. Jie klausia tavęs apie menstruacijas. Sakyk: „Tai yra Adha (žalinga sutuoktiniui turėti intymius santykius su savo žmona, kol ji kraujuoja), taigi neturėkite intymių santykių su moterimis jų mėnesinių laiku tol, kol jos apsivalys (baigsis menstruacijos ir jos išsimaudys). O kai jos apsivalys, tada eikite į jas, kaip Allahas nurodė jums (įeiti į jas bet kokiu būdu kol tai yra pro jų vaginą). Iš tiesų, Allahas myli tuos, kurie atsigręžia į Jį atgailaudami, ir myli tuos, kurie apsivalo (išsimaudydami ir nusiprausdami savo intymias vietas bei kūnus maldoms).
223. Jūsų žmonos yra jums ariama žemė (jos gimdo jums vaikus, kaip žemė duoda derlių), taigi eikite į savo žemę [30] kada ir kaip jūs norite, ir prieš tai pasiųskite (gerus darbus arba prašykite Allaho suteikti jums dievobaimingus palikuonis) sau. Ir bijokite Allaho bei žinokite, kad jūs sutiksite Jį (Amžinybėje), ir (Muchammedai ﷺ ) pranešk geras žinias tikintiesiems.
[30] turėkite lytinius santykius su savo žmonomis bet kokiu būdu, kol tai yra vagina, bet ne išangė.
224. Ir nenaudokite Allaho (Vardo) savo priesaikose kaip pasiteisinimo daryti gerą ir elgtis dievobaimingai, ir sutaikyti žmones. Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis (t. y. neprisiekinėkite per dažnai, o jei pasižadėjote padaryti kažką gero – tada duokite išpirką už priesaiką ir padarykite gerą). [31]
225. Allahas nekvies jūsų atsiskaityti už tai, kas buvo netyčia jūsų priesaikose. Tačiau jis kvies jus atsiskaityti už tai, ko troško jūsų širdys. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Pakančiausiasis.
226. Tie, kurie prisiekia neturėti lytinių santykių su savo žmonomis, turi išlaukti keturis mėnesius, tada jei jie sugrįžta (pakeičia savo ketinimą per tą laiką), iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.
228. O išsiskyrusi moteris turi laukti tris menstruacijų laikotarpius. Ir neleistina joms nuslėpti tai, ką Allahas sukūrė jų gimdose, jei jos tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną. Ir jų sutuoktiniai turi didesnę teisę susigrąžinti jas tuo laikotarpiu, jei jie siekia susitaikymo. Ir jos (moterys) turi teises (į išlaikymą) panašias į jų (sutuoktinių teises į paklusnumą ir pagarbą) pagal pripažintas normas, bet vyrai turi aukštesnį (pareigų mastą) joms. Ir Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.
229. Skyrybos yra (atšaukiamos) dukart. Po to – arba tu išlaikai ją priimtinomis sąlygomis arba geranoriškai ją paleidi. Ir neleistina jums (vyrai) atsiimti (iš savo žmonų) jokio savo Mahr (sutuoktinio, santuokos sudarymo metu, nuotakai dovanotų pinigų), kurį jūs davėte joms, išskyrus jei abi pusės bijo, kad nesugebės laikytis Allaho nustatytų ribų (pavyzdžiui, elgtis vienas su kitu sąžiningai). Taigi, jei jūs baiminatės, kad nesugebėsite laikytis Allaho nustatytų ribų, tada nė vienam iš jų nėra nuodėmės, jei ji grąžina (Mahr ar dalį jo) už savo Al-Khul (skyrybas) [32]. Tokios yra Allaho nustatytos ribos, taigi neperženkite jų. Ir kas peržengia Allaho nustatytas ribas, tada tokie yra Zalimūn (nusidėjėliai).
[32] Al-Khul reiškia žmonos atsiskyrimą nuo savo sutuoktinio, suteikiant jam tam tikrą kompensaciją.
230. Ir jei jis išsiskyrė su ja (trečiąjį kartą), tada ji yra neleistina jam iki tol, kol ji susituokia su kitu sutuoktiniu. Tada, jei kitas sutuoktinis išsiskiria su ja, nėra jiems abiem nuodėmės vėl susijungti, jei jie jaučia, kad gali laikytis Allaho nustatytų ribų. Tokios yra Allaho nustatytos ribos, kurias Jis padarė paprastas žmonėms, turintiems žinių.
231. Ir kai jūs išsiskyrėte su žmonomis ir jos pabaigė joms nustatytą laikotarpį, arba susigrąžinkite jas priimtinomis sąlygomis arba paleiskite jas priimtinomis sąlygomis. Bet nesigrąžinkite jų tam, kad pakenktumėte joms, ir tas, kuris taip daro, - jis pakenkė pats sau. Ir nelaikykite Allaho Eilučių (Įstatymų) juokais, bet prisiminkite Allaho Malones jums (t. y. islamą) ir tai, ką Jis atskleidė jums iš Knygos (t. y. Koraną) ir Al-Hikma (Pranašo Sunną – teisinius papročius – islamiškąją jurisprudenciją), kuriais Jis moko jus. Ir bijokite Allaho ir žinokite, kad Allahas yra Žinantis apie viską.
232. Ir kai jūs išsiskyrėte su žmonomis ir jos pabaigė joms nustatytą laikotarpį, nekliudykite joms susituokti su jų (buvusiais) vyrais, jei tie abipusiškai sutaria priimtinomis sąlygomis. Šitas (pamokymas) yra perspėjimas tam iš jūsų, kuris tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną. Tai teisingiau ir tyriau jums. Allahas žino, o jūs nežinote.
233. Motinos turi žindyti savo vaikus dvejus pilnus metus. (Tai yra) tiems (tėvams), kurie nori išpildyti žindymo terminą, bet vaiko tėvas turės prisiimti motinos maisto ir aprangos išlaidas priimtinomis sąlygomis. Niekas nebus apkrautas didesne našta nei jis gali pakelti. Su nė viena motina nebus elgiamasi neteisingai dėl jos vaiko, nei su tėvu – dėl jo vaiko. Ir (tėvo) palikuonims privalu tas pats (kas buvo privalu tėvui). Jei jie abu nusprendžia dėl atjunkymo, bendrai sutarę ir tinkamai pasitarę, nėra nuodėmės jiems. O jei jūs nusprendžiate dėl žindyvės jūsų vaikams, nėra nuodėmės jums, jei jūs sumokate (motinai) tai, ką jūs sutarėte (duoti jai) pagal normas. Ir bijokite Allaho ir žinokite, kad Allahas yra Matantis tai, ką jūs darote.
234. O tie iš jūsų, kurie miršta ir palieka po savęs žmonas, jos turi išlaukti keturis mėnesius ir dešimt dienų. Tada, kai jos pabaigė savo terminą, nėra nuodėmės jums (globėjams), jei jos perleidžia save teisingu ir garbingu būdu (t. y. jos gali susituokti). Ir Allahas yra Geriausiai Informuotas apie tai, ką jūs darote.
235. Ir nėra nuodėmės jums, jei jūs užsimenate apie santuoką arba paslepiate tai savyje, Allahas žino, kad jūs prisiminsite jas. Tačiau nesudarinėkite sutarties dėl pažado su jomis slaptai, kalbėkite tik garbingai. [33] Ir neišbaikite santuokos iki tol, kol pasibaigia nustatytas terminas. Ir žinokite, kad Allahas žino, kas yra jūsų mintyse, taigi bijokite Jo. Ir žinokite, kad Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Pakančiausiasis.
[33] pavyzdžiui, galima pasakyti jai: „Jei kas rastų tokią žmoną kaip tu – būtų laimingas.“
236. Nėra nuodėmės jums, jei jūs išsiskiriate su moterimis, jų dar nepalietę (neturėję su jomis lytinių santykių), anei paskyrę joms jų Mahr (sutuoktinio nuotakai dovanotų pinigų). Tačiau duokite joms (tinkamą dovaną). Turtingasis pagal savo išgales, o neturtingas – pagal savo išgales. Dovana tinkamo kiekio yra pareiga gera darantiesiems.
237. Ir jei jūs išsiskiriate su jomis iki jas palietę (turėję lytinių santykių su jomis) ir paskyrę joms Mahr (kraičio), tada sumokėkite pusę to (Mahr), nebent jos (moterys) sutinka to atsisakyti arba jis (sutuoktinis), kurio rankose yra santuokos saitai, sutinka atsisakyti (ir duoti jai pilnai paskirtą Mahr). Tiek (Mahr gavimo) atsisakymas, tiek (pilno Mahr) davimas yra arčiau At-Takva (dievobaimingumo, tiesingumo). Ir nepamirškite būti dosnūs vienas kitam. Iš tiesų, Allahas yra Matantis tai, ką jūs darote.
239. Ir jei jūs bijote (priešo), atlikite Salat (maldą) eidami pėsčiomis arba jodami. Ir kai esate saugūs, atlikite Salat (maldą) tokiu būdu, kokiu Jis jus išmokė, kurio jūs (iki tol) nežinojote.
240. Ir tie iš jūsų, kurie miršta ir palieka žmonas, turėtų testamentu palikti savo žmonoms metinį išlaikymą ir būstą, neišvarydami jų. Tačiau jei jos (žmonos) palieka, nėra nuodėmės jums už tai, ką jos pačios daro, jei tai garbinga (pavyzdžiui, teisėta santuoka). Ir Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis [35].
[35] Šios eilutės nuostatos buvo panaikintos eilute 4:12.
243. Ar tu (Muchammedai ﷺ ) negalvojai apie tuos, kurie paliko savo namus tūkstančiais, bijodami mirties? Allahas sakė jiems: „Mirkite.“ O tada Jis grąžino juos į gyvenimą. Iš tiesų, Allahas kupinas dosnumo žmonėms, bet dauguma žmonių nedėkingi.
245. Kas suteiks Allahui didelę paskolą tam, kad Jis ją daug kartų padaugintų? Ir tai yra Allahas, kuris sumažina arba padidina (jūsų išlaikymą), ir pas Jį jūs sugrįšite.
246. Ar jūs nepagalvojote apie Israilio (Izrealio) vaikų grupę po Mūsos (Mozės) laikotarpio? Kai jie sakė savo Pranašui: „Paskirk mums karalių ir mes kovosime vardan Allaho.“ Jis tarė: „Ar jūs susilaikytumėte nuo kovojimo, jei kova jums būtų įsakyta?“ Jie sakė: „Kodėl mes turėtume nekovoti vardan Allaho, jei buvome išvaryti iš savo namų bei mūsų vaikai (šeimos buvo paimtos į nelaisvę)?“ Tačiau kai kova buvo jiems įsakyta, jie nusigręžė visi, išskyrus kelis iš jų. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).
247. Ir jų Pranašas (Samuelis) tarė jiems: „Iš tiesų Allahas paskyrė Talūtą (Saulių) karaliumi jums.“ Jie sakė: „Kaip jis gali būti karaliumi mums, jei mes tinkamesni karalystei, ir jam nebuvo duota jokio turto.“ Jis tarė: „Iš tiesų, Allahas parinko jį jums ir padidino gausiai jo žinias ir stotą. Ir Allahas suteikia Savo karalystę tam, kam nori. Ir Allahas yra Visa Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.“
248. Ir jų Pranašas (Samuelis) tarė jiems: „Iš tiesų, Jo karalystės ženklai yra tai, kad atsidurs pas jus angelų nešama At-Tabūt (medinė dėžė), kurioje yra Sakina (taika ir nusiraminimas) iš jūsų Viešpaties ir likutis to, ką Mūsa (Mozė) ir Harūnas (Aronas) paliko po savęs. Iš tiesų, tame yra ženklas jums, jei jūs tikrai tikintieji.
249. Ir kai Talūtas (Saulius) išsirikiavo su armija, tarė: „Iš tiesų, Allahas išbandys jus upe. Taigi kas gers iš jos, tas nėra su manimi, o kas neragaus jos – tas su manimi, išskyrus tą, kuris gers iš saujos.“ Tačiau jie gėrė iš jos, išskyrus kelis iš jų. Taigi, kai jis ir tie, kurie tikėjo, perėjo ją (upę), jie tarė: „Mes neturime galios šią dieną prieš Džalūtą (Galiotą) ir jo kariuomenę.“ Tačiau tie, kurie buvo tikri, kad jie sutiks Allahą, sakė: „Kaip dažnai maža grupė Allaho Leidimu nugali galingą grupę?“ Ir Allahas yra su As-Sabirūn (kantriaisiais).
250. Ir kai jie žengė į priekį susitikti su Džalūtu (Galiotu) ir jo kariuomene, jie šaukėsi: „Mūsų Viešpatie, apiberk mus kantrybe ir įtaisyk tvirtai mūsų kojas ir padaryk mus pergalingais prieš netikinčiuosius žmones.“
251. Taigi Allaho Leidimu jie sutriuškino juos ir Davūdas (Deividas) nužudė Džalūtą (Galiotą), ir Allahas suteikė jam [Davūdui (Deividui)] karalystę [po Talūto (Sauliaus) ir Samuelio mirties], ir Al-Hikma (Pranašavimą), ir išmokė jį to, ko Jis norėjo. Ir jei Allahas nekontroliuotų vienos grupės žmonių kita grupe, žemėje tikrai būtų daug piktadarybių. Bet Allahas yra kupinas dosnumo Alamyn (žmonijai, džinams ir visam, kas egzistuoja).
253. Tie Pasiuntiniai! Mes išaukšitnome kai kuriuos iš jų labiau nei kitus. Kai kuriems iš jų Allahas kalbėjo (tiesiogiai). Kitus Jis pagerbė. Ir Isai (Jėzui), Marjamos (Marijos) sūnui, Mes davėme aiškius įrodymus bei įkalčius, bei parėmėme jį Rūh-ul-Kudus [Džibriliu (Gabrieliu)]. Jei Allahas būtų norėjęs, vėlesnės kartos nebūtų kovojusios viena prieš kitą, kai joms atėjo aiškios Allaho eilutės, bet jos nesutarė – vienos iš jų patikėjo, o kitos – netikėjo. Jei Allahas būtų norėjęs, jos nebūtų kovojusios viena prieš kitą, tačiau Allahas daro tai, ką Jis nori.
254. O jūs, kurie tikite! Leiskite (labdarai) tai, ką Mes jums suteikėme, iki ateis Diena, kai nebeliks jokių derybų, nei draugysčių, nei užtarimų. Ir netikintieji yra Zalimūn (nusidėjėliai).
255. Allahas! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Al-Hajul-Kajum (Amžinas, Tas, Kuris išlaiko ir saugo visa, kas egzistuoja). Nei snaudulys, nei miegas Jo neapima. Jam priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Kas gali prašyti Jo užtarimo, išskyrus su Jo Leidimu? Jis žino, kas nutinka jiems (Jo kūrinijai) šiame pasaulyje ir kas nutiks jiems Amžinybėje. Ir jie niekada nesupras nieko iš Jo Žinių, išskyrus tai, ką Jis panorės. Jo Kursi [36] driekiasi virš dangų ir žemės, ir Jis nejaučia jokio nuovargio sergėdamas ir saugodamas juos. Ir Jis – Aukščiausiasis, Didingiausiasis. [Ši aja 2:255 vadinama Ajat-ul-Kursi.]
[36] Kursi: tiesiogiai tai reiškia pakojį arba kėdę ir kartais klaidingai verčiama kaip Sostas. Kursi, paminėtas šioje ajoje nėra tas pats, kas Arš (Sostas), paminėtas ajoje 7:54, 10:3, 85:15 ir kitur. Pranašas Muchammedas ﷺ sakė: „Kursi, lyginant su Arš, yra kaip žiedas, išmestas į atvirą dykumos erdvę.“ Jei Kursi driekiasi virš visos visatos, tai kiek didesnis tada yra Arš?! Iš tiesų, Allahas, abiejų, tiek Kursi, tiek Arš Kūrėjas, yra Didingiausiasis.
256. Nėra prievartos tikėjime. Iš tiesų, Tiesus kelias tapo aiškiu nuo klaidingo kelio. Kas netiki Taghūt [37] ir tiki Allahą, tai jis nusitvėrė pačios patikimiausios rankos, kuri niekada nepalūš. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.
[37] Žodis Taghūt apima daug reikšmių - jis reiškia bet ką, garbinamą šalia Tikrojo Dievo (Allaho), tačiau tas, kuris nepritaria būti garbinamas, nebus laikomas Taghūt, t. y. visos netikros dievybės. Tai gali būti Šėtonas, velniai, stabai, akmenys, saulė, žvaigždės, angelai, žmonės, kurie buvo klaidingai garbinami ir laikomi Taghūt. Panašiai, šventieji, kapai, valdovai, lyderiai ir t. t., kurie klaidingai yra garbinami ir kuriais neteisingai yra sekama. Kartais Taghūt reiškia neteisingą teisėją, kuris priima klaidingą sprendimą (žr. ają 4:60).
257. Allahas yra Vali (Saugotojas arba Globėjas) tų, kurie tiki. Jis išveda juos iš tamsos į šviesą. Tačiau tų, kurie netiki, - jų Aulija (rėmėjai ir padėjėjai) yra Taghūt [netikros dievybės ir netikri lyderiai], jie išveda juos iš šviesos į tamsą. Tie yra Ugnies gyventojai ir jie gyvens ten amžinai. (žr. ajas 2:81-82).
258. Ar tu nežinojai to, kuris ginčijosi su Ibrahimu (Abraomu) apie jo Viešpatį (Allahą), nes Allahas suteikė jam karalystę? Kai Ibrahimas (Abraomas) tarė (jam): „Mano Viešpats (Allahas) yra Tas, Kuris suteikia gyvenimą ir sukelia mirtį.“ Jis pasakė: „Aš suteikiu gyvenimą ir sukeliu mirtį.“ Ibrahimas (Abraomas) tarė: „Iš tiesų, Allahas išneša saulę iš rytų, taigi, išnešk ją iš vakarų!“ Taigi netikintysis buvo visiškai sužlugdytas. Ir Allahas neveda teisingu keliu žmonių, kurie yra Zalimūn (nusidėjėliai).
259. Arba kaip tas, kuris praėjo pro miestą paverstą griuvėsiais. Jis tarė: „O kaip Allahas kada nors sugrąžins jį į gyvenimą po mirties?“ Taigi Allahas privertė jį mirti šimtui metų, tada jį prikėlė. Jis tarė: „Kiek laiko tu išbuvai (miręs)?“ Jis atsakė: „(Galbūt) dieną ar dalį dienos.“ Jis tarė: „Ne, tu išbuvai (miręs) šimtą metų. Žvilgtelk į savo maistą ir savo gėrimą, juose jokių pakitimų, ir žvilgtelk į savo asilo (likučius)! Ir taip Mes padarėme tave ženklu žmonėms. Pažiūrėk į kaulus, kaip Mes surenkame juos ir apdengiame juos mėsa.“ Kai tai buvo aiškiai jam parodyta, jis tarė: „(Dabar) aš žinau, kad Allahas Gali padaryti viską.“
260. Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) sakė: „Mano Viešpatie, parodyk man, kaip Tu suteiki gyvenimą mirusiajam.“ Jis (Allahas) tarė: „Ar tu netiki?“ Jis [Ibrahimas (Abraomas)] tarė: „Taip (aš tikiu), bet tam, kad būčiau stipresnis Tikėjime.“ Jis tarė: „Paimk keturis paukščius, tada priversk juos linkti į tave (tada paskersk juos, supjaustyk juos į gabalus), ir tada išdėstyk jų dalis ant kiekvienos kalvos, ir pakviesk juos, - jie atlėks pas tave paskubomis. Ir žinok, kad Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.“
261. Tie, kurie leidžia savo turtą vardan Allaho, panašūs į (javų) grūdą. Jis sunokina septynias varpas ir kiekviena varpa turi šimtus grūdų. Allahas daugeriopai padaugina tam, kuriam nori. Ir Allahas yra Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.
262. Tie, kurie leidžia savo turtą vardan Allaho ir nesekioja savo dovanų su priminimais apie savo dosnumą arba su žalingais (žodžiais), jų atlygis – pas jų Viešpatį. Nebus jiems baimės, anei jie liūdės.
263. Nuoširdūs žodžiai ir nusižengimų (netinkamo būdo) atleidimas yra geriau nei Sadaka (labdara), sekama žalos (darymo). Ir Allahas yra Turtingas (Neturintis jokių poreikių), Pakančiausiasis.
264. O jūs, kurie tikite! Nepaverskite savo Sadaka (labdaros) beverte su priminimais apie savo dosnumą arba žalinga (žodžiais), kaip tas, kuris leidžia savo turtą, kad žmonės tai pamatytų, ir jis netiki Allahą, nei Paskutiniąją Dieną. Jis panašus į lygią uolą, ant kurios yra šiek tiek dulkių. Ant jos stipriai lyja ir ji tampa plika. Jie nesugeba nieko padaryti su tuo, ką jie įgijo. Ir Allahas neveda teisingu keliu netikinčiųjų.
265. O tie, kurie leidžia savo turtą siekdami Allaho Patenkinimo, patys būdami tikri ir užtikrinti, kad Allahas juos apdovanos (už tai, kad jie leido vardan Jo), panašūs į sodus aukštumose. Stiprūs lietūs lyja ant jų ir tai padvigubina jų derliaus vaisius. O jei jie negauna stipraus lietaus, užtenka lengvo lietaus. Ir Allahas yra Visa Matantis (žino viską), ką jūs darote.
266. Ar kuris iš jūsų norėtų turėti sodą su datulių palmėmis ir vynmedžiais, su upėmis, tekančiomis po juo, ir visų rūšių vaisais, tuo tarpu jį apima senyvas amžius, o jo vaikai yra silpni (nesugeba pasirūpinti savimi), liepsnojantis viesulas atėjęs viską sudegintų? Taip Allahas padaro aiškiais Savo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes) jums, kad jūs susimąstytumėte.
267. O jūs, kurie tikite! Leiskite iš geriausių dalykų, kuriuos jūs (teisėtai) įgijote, ir iš to, ką Mes davėme jums iš žemės, ir nesiekite to, iš ko yra bloga leisti, (bet) jūs neimtumėte to, nebent užsimerkę. Ir žinokite, kad Allahas yra Turtingas (Neturintis jokių poreikių) ir Vertas visos šlovės.
268. Šaitan (Šėtonas) grasina jums skurdu ir liepia jums daryti Fahša (blogus darbus, neteisėtus intymius santykius, nuodėmes), o Allahas pažada jums Savo Atleidimą ir Dosnumą. Ir Allahas yra Pakankamas Savo kūrinijos poreikiams, Visa Žinantis.
269. Jis dovanoja Hikma [38] tam, kam nori, ir tas, kuriam Hikma yra dovanota, iš tiesų yra apvodanotas gausiu gėriu. Tačiau niekas nebus tam atidus, išskyrus suvokiantys žmonės.
[38] Hikma: tiesiogiai tai reiškia išmintį, tačiau čia tai reiškia žinias, Korano ir Sunnos supratimą bei gebėjimą kalbėti ir elgtis teisingai.
270. Ir visa, ką jūs išleidžiate (pavyzdžiui, dėl Sadaka – labdaros vardan Allaho), ir kad ir kokius pažadus jūs duodate, - būkite tikri, Allahas žino visa tai. O Zalimūn (nusidėjėliams) nėra padėjėjų.
271. Jei jūs paskelbsite apie savo Sadakat (išmaldų davimą), - tai bus gerai. Tačiau jei jūs nuslėpsite tai ir duosite ją vargingiesiems, - tai geriau jums. (Allahas) atleis jums kai kurias iš jūsų nuodėmių. Ir Allahas yra Geriausiai Žinantis apie tai, ką jūs darote.
272. Nuo tavęs (Muchammedai ﷺ ) nepriklauso jų teisingas vedimas, tačiau Allahas veda teisingai tą, ką nori. Ir visa, ką išleidžiate teisingai, yra dėl jūsų pačių, kai jūs leidžiate ne vien siekdami Allaho Palaikymo. Ir visa, ką jūs leidžiate teisingai, bus pilnai jums atlyginta, ir nebūsite jūs nuskriausti.
273. (Labdara yra skirta) Fukara (vargingiesiems), kurie vardan Allaho yra apriboti (dėl keliavimo) ir negali judėti žemėje (dėl prekybos ar darbo). Tie, kurie jų nepažįsta, galvoja, kad jie – turtingi dėl jų kuklumo. Jūs galite atpažinti juos iš jų požymio – jie visiškai neprašinėja žmonių. [39] Ir visa, ką jūs išleisite teisingai, be abejonių, Allahas tai gerai žino.
[39] Žodis Ilhafa arabų kalboje tiesiogiai reiškia: „įkyriai prašinėti išmaldos“, tačiau Imam Tabari savo Tafsire ir dauguma religijos mokslininkų sutaria, kad aja reiškia: „Jie visiškai neprašinėja žmonių.“
274. Tie, kurie leidžia savo turtą (vardan Allaho) dieną ir naktį, slaptai ir atvirai, jiems bus atlygis pas jų Viešpatį. Nebus jiems baimės, nei jie liūdės.
275. Tie, kurie vartoja Riba [40] (palūkanas) stovės (Prikėlimo Dieną) kaip stovi žmogus, mušamas Šaitan (Šėtono), varantis jį į pamišimą. Taip yra todėl, kad jie sako: „Prekiavimas yra kaip Riba (palūkanos)“. Tuo tarpu Allahas leido prekiauti, tačiau uždraudė Riba (palūkanas). Taigi kas gauna perspėjimą iš savojo Viešpaties ir liaujasi vartojęs Riba (palūkanas) nebus baudžiamas už praeitį. Jo reikalas – Allahui (nuspręsti). Tačiau kas grįžta [į Riba (palūkanas)], tokie yra Ugnies gyventojai – jie gyvens ten.
[40] Riba: palūkanos, kurios yra dviejų rūšių: 1. Riba An-Nasia, t. y. palūkanos nuo paskolintų pinigų, 2. Riba Al-Fadl, t. y. tos pačios rūšies geresnės kokybės produktų paėmimas, grąžinant daugiau tos pačios rūšies, bet prastesnės kokybės produktų, pavyzdžiui, geresnės kokybės datulės už didelį kiekį prastesnės kokybės datulių.
277. Tikrai, tie, kurie tiki ir daro teisingus darbus, ir atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duoda Zakat, - gaus atlygį pas savąjį Viešpatį. Nebus jiems baimės, anei jie liūdės.
278. O jūs, kurie tikite! Bijokite Allaho ir atsisakykite to, kas lieka (mokėtina jums) iš Riba (palūkanų) (nuo dabar į ateitį), jei jūs esate (tikri) tikintieji.
279. O jei jūs to nedarysite, tada žinokite jog tarp jūsų ir Allaho bei Jo Pasiuntinio yra karas. Tačiau jei jūs atgailausite, jūs atgausite savo pradines sumas. Nesielkite neteisingai (prašydami daugiau nei jūsų pradinės sumos) ir su jumis nebus elgiamasi neteisingai (gaunant mažiau nei jūsų pradinės sumos).
280. O jei skolininkui sunkus metas (neturi pinigų), tada suteikite jam laiko iki jam bus lengviau grąžinti skolą. Tačiau jei jūs dovanosite tai kaip labdarą, tai geriau jums, jei tik žinotumėte.
282. O jūs, kurie tikite! Kai jūs skolinatės konkrečiam laikui, užrašykite tai. Lai raštininkas užrašo tai teisingai tarp jūsų. Neleiskite raštininkui atsisakyti to užrašyti, kaip Allahas jį išmokė, taigi leiskite jam užrašyti. Lai tas (skolininkas), kuris prisiima prievolę, diktuoja, ir jis privalo bijoti Allaho, savo Viešpaties, ir nesumažina nieko iš to, ką jis skolingas. Tačiau jei skolininkas gerai nesuvokia arba yra silpnas arba nesugeba pats padiktuoti, tada lai jo globėjas diktuoja teisingai. Ir pasiimkite du liudininkus iš savo vyrų tarpo. Ir jei nėra dviejų vyrų (tinkamų), tada vyrą ir dvi moteris, tokias, dėl kokių jūs sutariate kaip liudytojų, tam, kad vienai iš jų suklydus, kita galėtų jai priminti. Ir liudytojai neturėtų atsisakyti, kai jie kviečiami (parodymams). Jūs neturėtumėte pavargti rašyti ją (savo sutartį), ar ji būtų trumpa ar ilga, jos nustatytam terminui. Tai yra teisingiau Allahui, patikimiau kaip įrodymas ir patogiau, siekiant išvengti abejonių tarp jūsų. Nebent tai yra tuomet vykstantis sandoris, kurį jūs įvykdote čia pat tarp savęs, - tada nėra nuodėmės jums, jei to neužrašote. Tačiau pasiimkite liudydojus, kaskart kai sudarote verslo sandorį. Neleiskite nei raštininkui, nei liudytojui nukentėti, tačiau jei jūs taip pasielgiate (ir sukeliate žalą), tai bus blogas poelgis jums. Taigi bijokite Allaho. Allahas moko jus. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie viską.
283. O jei jūs esate kelionėje ir negalite rasti raštininko, tada lai užstatas būna paimamas. Tada, jei vienas iš jūsų patiki kitu, lai tas, kuriuo yra patikima, apmoka savo kreditą (tiksliai) ir lai jis bijosi Allaho, savo Viešpaties. Ir neslėpkite įrodymo, nes tas, kuris jį slepia, neabejotinai, jo širdis – nuodėminga. Ir Allahas yra Visa Žinantis, ką jūs darote.
284. Allahui priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje. Ir ar jūs rodysite, kas yra jumyse, arba nuslėpsite - Allahas pakvies jus už tai atsiskaityti. Jis atleidžia tam, kam nori, ir nubaudžia tą, ką nori. Ir Allahas gali viską.
285. Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ) tiki tuo, kas buvo nuleista jam jo Viešpaties, ir (taip pat elgiasi) tikintieji. Kiekvienas tiki Allahą, Jo angelus, Jo Knygas ir Jo Pasiuntinius. (Jie sako): „Mes neišskiriame nė vieno iš Jo Pasiuntinių.“ Ir jie sako: „Mes girdime ir mes paklūstame. (Mes siekiame) Tavo Atleidimo, mūsų Viešpatie, ir pas Tave yra (visų) sugrįžimas.“
286. Allahas neapsunkina žmogaus daugiau nei jo galimybės. Jis gauna atlygį už tą (gerą), ką jis įgijo, ir jis yra baudžiamas už tą (blogą), ką jis įgijo. „Mūsų Viešpatie, nebausk mūsų, jei mes pamirštame arba suklystame! Mūsų Viešpatie, neapkrauk mūsų tokia našta, kokią Tu užkrovei tiems, kurie buvo iki mūsų (judėjams ir krikščionims)! Mūsų Viešpatie, nesuteik mums naštos sunkesnės, nei mes turime jėgų pakelti! Dovanok mums ir suteik mums Atleidimą! Būk mums gailestingas! Tu esi mūsų Maula (Globėjas, Rėmėjas ir Saugotojas, ir t. t.) ir suteik mums pergalę prieš netikinčius žmones.“
Contents of the translations can be downloaded and re-published, with the following terms and conditions:
1. No modification, addition, or deletion of the content.
2. Clearly referring to the publisher and the source (QuranEnc.com).
3. Mentioning the version number when re-publishing the translation.
4. Keeping the transcript information inside the document.
5. Notifying the source (QuranEnc.com) of any note on the translation.
6. Updating the translation according to the latest version issued from the source (QuranEnc.com).
7. Inappropriate advertisements must not be included when displaying translations of the meanings of the Noble Quran.
Kết quả tìm kiếm:
API specs
Endpoints:
Sura translation
GET / https://quranenc.com/api/v1/translation/sura/{translation_key}/{sura_number} description: get the specified translation (by its translation_key) for the speicified sura (by its number)
Parameters: translation_key: (the key of the currently selected translation) sura_number: [1-114] (Sura number in the mosshaf which should be between 1 and 114)
Returns:
json object containing array of objects, each object contains the "sura", "aya", "translation" and "footnotes".
GET / https://quranenc.com/api/v1/translation/aya/{translation_key}/{sura_number}/{aya_number} description: get the specified translation (by its translation_key) for the speicified aya (by its number sura_number and aya_number)
Parameters: translation_key: (the key of the currently selected translation) sura_number: [1-114] (Sura number in the mosshaf which should be between 1 and 114) aya_number: [1-...] (Aya number in the sura)
Returns:
json object containing the "sura", "aya", "translation" and "footnotes".