含义的翻译 章 开海菲 - 立陶宛语翻译 - 《古兰经》合辑

Sūra Al-Kahf’

段: 1

ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ ٱلَّذِيٓ أَنزَلَ عَلَىٰ عَبۡدِهِ ٱلۡكِتَٰبَ وَلَمۡ يَجۡعَل لَّهُۥ عِوَجَاۜ

1. Visa šlovė ir dėkingumas yra Allahui, Kuris nuleido Savo vergui (Muchammedui ﷺ) Knygą (Koraną) ir nepaliko jame jokių iškraipymų.

段: 2

قَيِّمٗا لِّيُنذِرَ بَأۡسٗا شَدِيدٗا مِّن لَّدُنۡهُ وَيُبَشِّرَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ ٱلَّذِينَ يَعۡمَلُونَ ٱلصَّٰلِحَٰتِ أَنَّ لَهُمۡ أَجۡرًا حَسَنٗا

2. (Jis padarė jį) aiškiai perspėjantį (netikinčiuosius) apie žiaurią bausmę nuo Jo ir suteikiantį gerą žinią tikintiesiems (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą), kurie daro teisingus darbus, kad gautų teisingą atlygį (t. y. Rojų).

段: 3

مَّٰكِثِينَ فِيهِ أَبَدٗا

3. Jie gyvens ten amžinai.

段: 4

وَيُنذِرَ ٱلَّذِينَ قَالُواْ ٱتَّخَذَ ٱللَّهُ وَلَدٗا

4. Ir perspėjantį tuos (judėjus, krikščionis ir pagonis), kurie sako: „Allahas pagimdė sūnų (arba palikuonis arba vaikus).“

段: 5

مَّا لَهُم بِهِۦ مِنۡ عِلۡمٖ وَلَا لِأٓبَآئِهِمۡۚ كَبُرَتۡ كَلِمَةٗ تَخۡرُجُ مِنۡ أَفۡوَٰهِهِمۡۚ إِن يَقُولُونَ إِلَّا كَذِبٗا

5. Neturi jie jokių žinių apie tai, nei turėjo jų tėvai. Galingas yra žodis, išeinantis iš jų burnų [t. y. Jis gimdo sūnus ir dukteris]. Jie nekalba nieko kito, tik melą.

段: 6

فَلَعَلَّكَ بَٰخِعٞ نَّفۡسَكَ عَلَىٰٓ ءَاثَٰرِهِمۡ إِن لَّمۡ يُؤۡمِنُواْ بِهَٰذَا ٱلۡحَدِيثِ أَسَفًا

6. Galbūt tu nusižudytum (Muchammedai ﷺ) iš sielvarto dėl jų žingsnių (dėl jų nusigręžimo nuo tavęs), nes jie netiki šiuo pasakojimu (Koranu).

段: 7

إِنَّا جَعَلۡنَا مَا عَلَى ٱلۡأَرۡضِ زِينَةٗ لَّهَا لِنَبۡلُوَهُمۡ أَيُّهُمۡ أَحۡسَنُ عَمَلٗا

7. Iš tiesų, Mes padarėme tai, kas yra ant žemės kaip puošmeną jai tam, kad Mes galėtume juos (žmoniją) išbandyti – kurie iš jų yra geriausi savo poelgiais [t. y. kurie daro gerus darbus geriausiu būdu, tai reiškia daryti juos (darbus) visiškai vardan Allaho ir Pranašo ﷺ nurodytais būdais].

段: 8

وَإِنَّا لَجَٰعِلُونَ مَا عَلَيۡهَا صَعِيدٗا جُرُزًا

8. Ir iš tiesų, Mes padarysim viską, kas yra ant jos (žemės) plika sausa dirva (be jokios augmenijos ar medžių).

段: 9

أَمۡ حَسِبۡتَ أَنَّ أَصۡحَٰبَ ٱلۡكَهۡفِ وَٱلرَّقِيمِ كَانُواْ مِنۡ ءَايَٰتِنَا عَجَبًا

9. Argi manai, kad Urvo žmonės ir Įrašas (žinios arba Urvo žmonių vardai) buvo Mūsų Ženklų stebuklas?

段: 10

إِذۡ أَوَى ٱلۡفِتۡيَةُ إِلَى ٱلۡكَهۡفِ فَقَالُواْ رَبَّنَآ ءَاتِنَا مِن لَّدُنكَ رَحۡمَةٗ وَهَيِّئۡ لَنَا مِنۡ أَمۡرِنَا رَشَدٗا

10. (Atmink) kai jauni vyrai pabėgo (ieškodami) prieglobsčio (nuo savo netikinčiųjų žmonių) į Urvą. Jie sakė: „Mūsų Viešpatie, suteik mums Savo gailestingumą ir palengvink mums mūsų reikalus teisingu būdu!”.

段: 11

فَضَرَبۡنَا عَلَىٰٓ ءَاذَانِهِمۡ فِي ٱلۡكَهۡفِ سِنِينَ عَدَدٗا

11. Taigi, Mes uždengėme jų girdėjimo (pojūtį) (priversdami juos giliai įmigti) Urve keletui metų.

段: 12

ثُمَّ بَعَثۡنَٰهُمۡ لِنَعۡلَمَ أَيُّ ٱلۡحِزۡبَيۡنِ أَحۡصَىٰ لِمَا لَبِثُوٓاْ أَمَدٗا

12. Tada Mes pakėlėme juos (iš jų miego), kad galėtume išbandyti, kuri iš dviejų grupių buvo geriausia laiko, kurį jie užgaišo, skaičiavime.

段: 13

نَّحۡنُ نَقُصُّ عَلَيۡكَ نَبَأَهُم بِٱلۡحَقِّۚ إِنَّهُمۡ فِتۡيَةٌ ءَامَنُواْ بِرَبِّهِمۡ وَزِدۡنَٰهُمۡ هُدٗى

13. Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ) jų istoriją teisingai: iš tiesų jie buvo jauni vyrai, tikėję savo Viešpačiu (Allahu) ir Mes padidinome juos teisingame vedime.

段: 14

وَرَبَطۡنَا عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ إِذۡ قَامُواْ فَقَالُواْ رَبُّنَا رَبُّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ لَن نَّدۡعُوَاْ مِن دُونِهِۦٓ إِلَٰهٗاۖ لَّقَدۡ قُلۡنَآ إِذٗا شَطَطًا

14. Ir Mes padarėme jų širdis tvirtas ir stiprias (su Tikėjimo Allahą šviesa ir suteikėme jiems kantrybės pakelti išsiskyrimą su jų pažįstamais ir giminėmis bei namais), kai jie atsistojo ir tarė: „Mūsų Viešpats yra dangų ir žemės Viešpats, niekada mes nesikreipsime į jokį ilah (dievybę), išskyrus į Jį. Jei mes taip darytume, mes tikrai sakytume netikėjimo baisybę.

段: 15

هَٰٓؤُلَآءِ قَوۡمُنَا ٱتَّخَذُواْ مِن دُونِهِۦٓ ءَالِهَةٗۖ لَّوۡلَا يَأۡتُونَ عَلَيۡهِم بِسُلۡطَٰنِۭ بَيِّنٖۖ فَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّنِ ٱفۡتَرَىٰ عَلَى ٱللَّهِ كَذِبٗا

15. „Šie mūsų žmonės paėmė garbinimui kitas aliha (dievybes) nei Jis (Allahas). Kodėl jie nesuteikia jiems aiškios valdžios? Ir kas daro blogiau nei tas, kuris sako netiesą apie Allahą?

段: 16

وَإِذِ ٱعۡتَزَلۡتُمُوهُمۡ وَمَا يَعۡبُدُونَ إِلَّا ٱللَّهَ فَأۡوُۥٓاْ إِلَى ٱلۡكَهۡفِ يَنشُرۡ لَكُمۡ رَبُّكُم مِّن رَّحۡمَتِهِۦ وَيُهَيِّئۡ لَكُم مِّنۡ أَمۡرِكُم مِّرۡفَقٗا

16. (Jauni vyrai tarė vienas kitam): „Ir kai jūs pasitraukiate nuo jų ir to, ką jie garbina, išskyrus Allahą, tada ieškokite prieglobsčio Urve. Jūsų Viešpats atvers jums kelią iš Savo Gailestingumo ir palengvins jums jūsų reikalus (t. y. suteiks jums tai, ko jums reikia aprūpinimui, būstui).“

段: 17

۞ وَتَرَى ٱلشَّمۡسَ إِذَا طَلَعَت تَّزَٰوَرُ عَن كَهۡفِهِمۡ ذَاتَ ٱلۡيَمِينِ وَإِذَا غَرَبَت تَّقۡرِضُهُمۡ ذَاتَ ٱلشِّمَالِ وَهُمۡ فِي فَجۡوَةٖ مِّنۡهُۚ ذَٰلِكَ مِنۡ ءَايَٰتِ ٱللَّهِۗ مَن يَهۡدِ ٱللَّهُ فَهُوَ ٱلۡمُهۡتَدِۖ وَمَن يُضۡلِلۡ فَلَن تَجِدَ لَهُۥ وَلِيّٗا مُّرۡشِدٗا

17. Ir galėjote matyti saulę, kai ji pakilo, slenkančią į dešinę nuo jų Urvo, ir kai ji leidosi, besigręžiančią nuo jų į kairę, kai jie gulėjo Urvo vidury. Tai (vienas) iš Allaho Ajat (įrodymų, įkalčių, ženklų). Tas, kurį Allahas veda, yra teisingai vedamas, tačiau tam, kurį Jis paklaidina, nerasi jam jokio Vali (vedančio draugo), kad išvestų jį (į teisingą Kelią).

段: 18

وَتَحۡسَبُهُمۡ أَيۡقَاظٗا وَهُمۡ رُقُودٞۚ وَنُقَلِّبُهُمۡ ذَاتَ ٱلۡيَمِينِ وَذَاتَ ٱلشِّمَالِۖ وَكَلۡبُهُم بَٰسِطٞ ذِرَاعَيۡهِ بِٱلۡوَصِيدِۚ لَوِ ٱطَّلَعۡتَ عَلَيۡهِمۡ لَوَلَّيۡتَ مِنۡهُمۡ فِرَارٗا وَلَمُلِئۡتَ مِنۡهُمۡ رُعۡبٗا

18. Ir galėjote manyti juos esant pabudus, kai jie miegojo. Ir Mes pavertėme juos ant jų dešiniojo ir ant jų kairiojo šonų, ir jų šunį, tiesiantį savo dvi priekines letenas prie įėjimo [Urvo arba erdvės, šalia įėjimo į Urvą (kaip vartų saugotoją)]. Jei būtum pažiūrėjęs į juos, tikrai būtum nusisukęs nuo jų bėgdamas, ir tikrai būtum kupinas baimės dėl jų.

段: 19

وَكَذَٰلِكَ بَعَثۡنَٰهُمۡ لِيَتَسَآءَلُواْ بَيۡنَهُمۡۚ قَالَ قَآئِلٞ مِّنۡهُمۡ كَمۡ لَبِثۡتُمۡۖ قَالُواْ لَبِثۡنَا يَوۡمًا أَوۡ بَعۡضَ يَوۡمٖۚ قَالُواْ رَبُّكُمۡ أَعۡلَمُ بِمَا لَبِثۡتُمۡ فَٱبۡعَثُوٓاْ أَحَدَكُم بِوَرِقِكُمۡ هَٰذِهِۦٓ إِلَى ٱلۡمَدِينَةِ فَلۡيَنظُرۡ أَيُّهَآ أَزۡكَىٰ طَعَامٗا فَلۡيَأۡتِكُم بِرِزۡقٖ مِّنۡهُ وَلۡيَتَلَطَّفۡ وَلَا يُشۡعِرَنَّ بِكُمۡ أَحَدًا

19. Panašiai, Mes pažadinom juos (iš jų ilgo gilaus miego), kad jie klausinėtų vienas kitą. Kalbėtojas iš jų tarpo sakė: „Kiek laiko jūs (čia) praleidote?“ Jie atsakė: „(Galbūt) mes praleidome dieną arba dalį dienos.“Jis tarė: „(Vienintelis) jūsų Viešpats geriausiai žino, kiek jūs (čia) prabuvote. Taigi siųskite vieną iš jūsų su šia sidabrine jūsų moneta į miestą ir lai jis išsiaiškina, koks maistas yra geras ir leistinas ir atneša dalį jo jums. Ir lai jis būna atsargus ir neleidžia jokiam žmogui sužinoti apie jus.

段: 20

إِنَّهُمۡ إِن يَظۡهَرُواْ عَلَيۡكُمۡ يَرۡجُمُوكُمۡ أَوۡ يُعِيدُوكُمۡ فِي مِلَّتِهِمۡ وَلَن تُفۡلِحُوٓاْ إِذًا أَبَدٗا

20. „Nes, jei jie sužinos apie jus, jie užmuš jus (mirtinai arba smurtaus arba jus sužalos) arba grąžins jus į savo religiją. Ir tokiu atveju jūs niekada nebūsite sėkmingi.“

段: 21

وَكَذَٰلِكَ أَعۡثَرۡنَا عَلَيۡهِمۡ لِيَعۡلَمُوٓاْ أَنَّ وَعۡدَ ٱللَّهِ حَقّٞ وَأَنَّ ٱلسَّاعَةَ لَا رَيۡبَ فِيهَآ إِذۡ يَتَنَٰزَعُونَ بَيۡنَهُمۡ أَمۡرَهُمۡۖ فَقَالُواْ ٱبۡنُواْ عَلَيۡهِم بُنۡيَٰنٗاۖ رَّبُّهُمۡ أَعۡلَمُ بِهِمۡۚ قَالَ ٱلَّذِينَ غَلَبُواْ عَلَىٰٓ أَمۡرِهِمۡ لَنَتَّخِذَنَّ عَلَيۡهِم مَّسۡجِدٗا

21. Ir taip Mes padarėme jų istoriją žinomą (žmonėms), kad jie galėtų žinoti, jog Allaho Pažadas yra tiesa, ir kad negali būti jokios abejonės dėl Valandos. (Atmink) kai jie (miesto žmonės) ginčijosi tarp savęs apie jų istoriją, jie tarė: „Pastatykite pastatą virš jų, jų Viešpats žino geriausiai apie juos.“ (Tada) tie, kurie pasiekė savo tikslą tarė (greičiausiai netikintieji): „Mes tikrai pastatysime garbinimo vietą virš jų.“

段: 22

سَيَقُولُونَ ثَلَٰثَةٞ رَّابِعُهُمۡ كَلۡبُهُمۡ وَيَقُولُونَ خَمۡسَةٞ سَادِسُهُمۡ كَلۡبُهُمۡ رَجۡمَۢا بِٱلۡغَيۡبِۖ وَيَقُولُونَ سَبۡعَةٞ وَثَامِنُهُمۡ كَلۡبُهُمۡۚ قُل رَّبِّيٓ أَعۡلَمُ بِعِدَّتِهِم مَّا يَعۡلَمُهُمۡ إِلَّا قَلِيلٞۗ فَلَا تُمَارِ فِيهِمۡ إِلَّا مِرَآءٗ ظَٰهِرٗا وَلَا تَسۡتَفۡتِ فِيهِم مِّنۡهُمۡ أَحَدٗا

22. (Kai kurie) sako, kad jų buvo trys, o šuo buvo ketvirtas iš jų. O (kiti) sako, kad jų buvo penki, šuo buvo šeštas, - spėliojantys apie nematomą. (Dar kiti) sako, kad jų buvo septyni, o šuo buvo aštuntas. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano Viešpats geriausiai žino jų skaičių, niekas nežino to, tik keli.“ Taigi nesiginčykit (dėl jų skaičiaus), išskyrus su aiškiais įrodymais (kuriuos Mes apreiškėme jums). Ir nesitarkite su nė vienu iš jų (Rašto žmonėmis – judėjais ir krikščionimis) apie Urvo žmonių (istoriją).

段: 23

وَلَا تَقُولَنَّ لِشَاْيۡءٍ إِنِّي فَاعِلٞ ذَٰلِكَ غَدًا

23. Ir niekada nesakykite apie ką nors: „Aš padarysiu tai ir tai rytoj.“

段: 24

إِلَّآ أَن يَشَآءَ ٱللَّهُۚ وَٱذۡكُر رَّبَّكَ إِذَا نَسِيتَ وَقُلۡ عَسَىٰٓ أَن يَهۡدِيَنِ رَبِّي لِأَقۡرَبَ مِنۡ هَٰذَا رَشَدٗا

24. Išskyrus (kartu sakydami): „Jei Allahas panorės!“ Ir prisiminkite savo Viešpatį, kai pamirštate ir sakykite: „Gali būti, kad mano Viešpats veda mane link artimesnio tiesos kelio nei tai.“

段: 25

وَلَبِثُواْ فِي كَهۡفِهِمۡ ثَلَٰثَ مِاْئَةٖ سِنِينَ وَٱزۡدَادُواْ تِسۡعٗا

25. Ir jie pasiliko savo Urve tris šimtus (saulės) metų, pridedant devynis (prie mėnulio metų).

段: 26

قُلِ ٱللَّهُ أَعۡلَمُ بِمَا لَبِثُواْۖ لَهُۥ غَيۡبُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۖ أَبۡصِرۡ بِهِۦ وَأَسۡمِعۡۚ مَا لَهُم مِّن دُونِهِۦ مِن وَلِيّٖ وَلَا يُشۡرِكُ فِي حُكۡمِهِۦٓ أَحَدٗا

26. Sakyk: „Allahas žino geriausiai, kiek ilgai jie pasiliko. Pas Jį yra (Žinios apie) dangų ir žemės Nematomą. Kaip aiškiai Jis mato ir girdi (viską)! Neturi jie jokio kito Vali (Padėjėjo, Reikalų tvarkytojo, Globėjo), išskyrus Jį, ir niekas nesidalina su Juo Jo Sprendime ir Jo Valdyme.“

段: 27

وَٱتۡلُ مَآ أُوحِيَ إِلَيۡكَ مِن كِتَابِ رَبِّكَۖ لَا مُبَدِّلَ لِكَلِمَٰتِهِۦ وَلَن تَجِدَ مِن دُونِهِۦ مُلۡتَحَدٗا

27. Ir recituok, kas buvo apreikšta tau (Muchammedai ﷺ) iš Knygos (Korano) tavojo Viešpaties (t. y. recituok tai, suprask ir sek jo mokymais ir elkis pagal jo nurodymus bei skelbk tai žmonėms). Niekas negali pakeisti Jo Žodžių, ir nerasi tu nieko kito kaip prieglobsčio, išskyrus Jį.

段: 28

وَٱصۡبِرۡ نَفۡسَكَ مَعَ ٱلَّذِينَ يَدۡعُونَ رَبَّهُم بِٱلۡغَدَوٰةِ وَٱلۡعَشِيِّ يُرِيدُونَ وَجۡهَهُۥۖ وَلَا تَعۡدُ عَيۡنَاكَ عَنۡهُمۡ تُرِيدُ زِينَةَ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۖ وَلَا تُطِعۡ مَنۡ أَغۡفَلۡنَا قَلۡبَهُۥ عَن ذِكۡرِنَا وَٱتَّبَعَ هَوَىٰهُ وَكَانَ أَمۡرُهُۥ فُرُطٗا

28. Ir būk (Muchammedai ﷺ) kantrus su tais, kurie šaukiasi savo Viešpaties (t. y. savo kompanjonais, kurie prisimena savo Viešpatį garbindami, šlovindami maldose, ir kitais teisingais darbais) rytą ir popietę, siekdami Jo Veido. Ir neleisk savo akim žiūrėti pro pirštus į juos, trokštant šio pasaulio gyvenimo pompastikos ir spindesio. Ir nepaklusk tam, kurio širdį Mes padarėme nesirūpinančia Mūsų Prisiminimu, ir kuris seka savo paties geiduliais, ir kurio reikalai (darbai) buvo prarasti.

段: 29

وَقُلِ ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّكُمۡۖ فَمَن شَآءَ فَلۡيُؤۡمِن وَمَن شَآءَ فَلۡيَكۡفُرۡۚ إِنَّآ أَعۡتَدۡنَا لِلظَّٰلِمِينَ نَارًا أَحَاطَ بِهِمۡ سُرَادِقُهَاۚ وَإِن يَسۡتَغِيثُواْ يُغَاثُواْ بِمَآءٖ كَٱلۡمُهۡلِ يَشۡوِي ٱلۡوُجُوهَۚ بِئۡسَ ٱلشَّرَابُ وَسَآءَتۡ مُرۡتَفَقًا

29. Ir sakyk: „Tiesa yra iš tavo Viešpaties.“ Tada tas, kas nori, lai tiki, o kas nori, lai netiki. Iš tiesų, Mes paruošėme Zalimūn (daugiadieviams ir nusidėjėliams) Ugnį, kurios sienos apsups juos (netikinčiuosius Allaho Vienumą). Ir jei jie prašys pagalbos (palengvinimo, vandens), jiems bus duotas vanduo kaip verdantis aliejus, kuris nuplikys jų veidus. Siaubingas yra gėrimas, ir bloga Murtafak (buveinė, poilsio vieta)!

段: 30

إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ إِنَّا لَا نُضِيعُ أَجۡرَ مَنۡ أَحۡسَنَ عَمَلًا

30. Iš tiesų, tiems, kurie patikėjo ir darė gerus darbus, be abejonės, Mes nepadarysime nė vieno, kuris darė savo (teisingus) darbus tobuliausiu būdu, atlygio pamesto.

段: 31

أُوْلَٰٓئِكَ لَهُمۡ جَنَّٰتُ عَدۡنٖ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهِمُ ٱلۡأَنۡهَٰرُ يُحَلَّوۡنَ فِيهَا مِنۡ أَسَاوِرَ مِن ذَهَبٖ وَيَلۡبَسُونَ ثِيَابًا خُضۡرٗا مِّن سُندُسٖ وَإِسۡتَبۡرَقٖ مُّتَّكِـِٔينَ فِيهَا عَلَى ٱلۡأَرَآئِكِۚ نِعۡمَ ٱلثَّوَابُ وَحَسُنَتۡ مُرۡتَفَقٗا

31. Tie! Jiems bus Adn (Edeno) Rojus (amžinieji Sodai), kuriuose upės teka po jais. Ten jie bus papuošti aukso apyrankėmis, ir jie dėvės žalius apdarus geriausio ir storiausio šilko. Jie sėdės atsirėmę iškeltuose sostuose. Koks geras yra atlygis, ir kokia puiki Murtafak (buveinė, poilsio vieta)!

段: 32

۞ وَٱضۡرِبۡ لَهُم مَّثَلٗا رَّجُلَيۡنِ جَعَلۡنَا لِأَحَدِهِمَا جَنَّتَيۡنِ مِنۡ أَعۡنَٰبٖ وَحَفَفۡنَٰهُمَا بِنَخۡلٖ وَجَعَلۡنَا بَيۡنَهُمَا زَرۡعٗا

32. Ir pateikite jiems pavyzdį apie du vyrus: vienam iš jų Mes davėme du vynuogių sodus, ir Mes apsupome abu juos datulių palmėmis, ir pasodinome tarp jų pašarines žoles (dirbamus laukus).

段: 33

كِلۡتَا ٱلۡجَنَّتَيۡنِ ءَاتَتۡ أُكُلَهَا وَلَمۡ تَظۡلِم مِّنۡهُ شَيۡـٔٗاۚ وَفَجَّرۡنَا خِلَٰلَهُمَا نَهَرٗا

33. Kiekvienas iš šių dviejų sodų išaugino savo produktus, ir nė kiek nežlugo tame, ir Mes privertėme upę trykšti vidury jų.

段: 34

وَكَانَ لَهُۥ ثَمَرٞ فَقَالَ لِصَٰحِبِهِۦ وَهُوَ يُحَاوِرُهُۥٓ أَنَا۠ أَكۡثَرُ مِنكَ مَالٗا وَأَعَزُّ نَفَرٗا

34. Ir jis turėjo turtą (arba vaisių) ir tarė savo kompanjonui, tarpusavio pokalbio metu: „Aš esu pranašesnis turtu ir stipresnis tarp žmonių.“

段: 35

وَدَخَلَ جَنَّتَهُۥ وَهُوَ ظَالِمٞ لِّنَفۡسِهِۦ قَالَ مَآ أَظُنُّ أَن تَبِيدَ هَٰذِهِۦٓ أَبَدٗا

35. Ir jis nuėjo į savo sodą būdamas tos būsenos (pasididžiavimo ir netikėjimo), neteisingas sau. Jis tarė: „Nemanau, kad tai kada nors pražus.“

段: 36

وَمَآ أَظُنُّ ٱلسَّاعَةَ قَآئِمَةٗ وَلَئِن رُّدِدتُّ إِلَىٰ رَبِّي لَأَجِدَنَّ خَيۡرٗا مِّنۡهَا مُنقَلَبٗا

36. „Ir aš nemanau,kad Valanda kada nors ateis, ir jei iš tiesų aš būsiu grąžintas savo Viešpačiui (Prikėlimo Dieną), aš tikrai rasiu geriau nei tai, kai grįšiu pas Jį.“

段: 37

قَالَ لَهُۥ صَاحِبُهُۥ وَهُوَ يُحَاوِرُهُۥٓ أَكَفَرۡتَ بِٱلَّذِي خَلَقَكَ مِن تُرَابٖ ثُمَّ مِن نُّطۡفَةٖ ثُمَّ سَوَّىٰكَ رَجُلٗا

37. Jo kompanjonas tarė jam, kalbėdamas su juo: „Ar tu netiki Tuo, Kuris sukūrė tave iš dulkės (t. y. tavo tėvą Adamą (Adomą), tada iš nutfa (vyriškųjų ir moteriškųjų išskyrų mišinio), tada suformavo tave į žmogų?

段: 38

لَّٰكِنَّا۠ هُوَ ٱللَّهُ رَبِّي وَلَآ أُشۡرِكُ بِرَبِّيٓ أَحَدٗا

38. „Tačiau aš (tikiu), kad Jis yra Allahas, mano Viešpats, ir nieko aš nepriskirsiu partneriu savo Viešpačiui.“

段: 39

وَلَوۡلَآ إِذۡ دَخَلۡتَ جَنَّتَكَ قُلۡتَ مَا شَآءَ ٱللَّهُ لَا قُوَّةَ إِلَّا بِٱللَّهِۚ إِن تَرَنِ أَنَا۠ أَقَلَّ مِنكَ مَالٗا وَوَلَدٗا

39. „Geriau tau sakyti, įeinant į savo sodą: „Taip, kaip Allahas panorės (įvyks)! Nėra jokios kitos galios, tik su Allahu! Jei matai mane mažiau (turintį) nei tu, turtu ir vaikais,

段: 40

فَعَسَىٰ رَبِّيٓ أَن يُؤۡتِيَنِ خَيۡرٗا مِّن جَنَّتِكَ وَيُرۡسِلَ عَلَيۡهَا حُسۡبَانٗا مِّنَ ٱلسَّمَآءِ فَتُصۡبِحَ صَعِيدٗا زَلَقًا

40. Gali būti,kad mano Viešpats suteiks man ką nors geriau nei tavo sodas ir pasiųs jam Husban (kančią, žaibą) iš dangaus, tada tai bus slidi žemė.

段: 41

أَوۡ يُصۡبِحَ مَآؤُهَا غَوۡرٗا فَلَن تَسۡتَطِيعَ لَهُۥ طَلَبٗا

41. Arba vanduo iš jų (iš sodų) nuseks (po žeme) taip, kad tu niekada nesugebėsi jo rasti.“

段: 42

وَأُحِيطَ بِثَمَرِهِۦ فَأَصۡبَحَ يُقَلِّبُ كَفَّيۡهِ عَلَىٰ مَآ أَنفَقَ فِيهَا وَهِيَ خَاوِيَةٌ عَلَىٰ عُرُوشِهَا وَيَقُولُ يَٰلَيۡتَنِي لَمۡ أُشۡرِكۡ بِرَبِّيٓ أَحَدٗا

42. Taigi jo vaisiai buvo apsupti (pražuvimu). O jis liko ploti savo rankomis (iš liūdesio) dėl to, ką jis išleido tam, nors visa tai buvo sunaikinta ant treliažų, ir jis tegalėjo sakyti: „O kad nebūčiau priskyręs jokių partnerių savo Viešpačiui!“ (Tafsir Ibn Kathir)

段: 43

وَلَمۡ تَكُن لَّهُۥ فِئَةٞ يَنصُرُونَهُۥ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَمَا كَانَ مُنتَصِرًا

43. Ir jis neturėjo jokių žmonių, kurie padėtų jam prieš Allahą, nei jis galėjo apginti (arba išgelbėti) save.

段: 44

هُنَالِكَ ٱلۡوَلَٰيَةُ لِلَّهِ ٱلۡحَقِّۚ هُوَ خَيۡرٞ ثَوَابٗا وَخَيۡرٌ عُقۡبٗا

44. Ten (Prikėlimo Dieną) Al-Valaja (apsauga, galia, valdžia ir viešpatija) bus tik Allaho (Vienintelio), Tikrojo Dievo. Jis (Allahas) yra Geriausias atlyginti ir Geriausias paskutinei pabaigai. (La ilaha illallah) – niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas.

段: 45

وَٱضۡرِبۡ لَهُم مَّثَلَ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا كَمَآءٍ أَنزَلۡنَٰهُ مِنَ ٱلسَّمَآءِ فَٱخۡتَلَطَ بِهِۦ نَبَاتُ ٱلۡأَرۡضِ فَأَصۡبَحَ هَشِيمٗا تَذۡرُوهُ ٱلرِّيَٰحُۗ وَكَانَ ٱللَّهُ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ مُّقۡتَدِرًا

45. Ir pateik jiems šio pasaulio gyvenimo pavyzdį: tai kaip vanduo (lietus), kurį Mes nuleidome iš dangaus, ir žemės augmenija sąveikauja su juo, ir tampa šviežia ir žalia. Tačiau (vėliau) ji išdžiūsta ir suskilinėja į gabalus, kuriuos vėjas išmėto. Ir Allahas yra Galintis padaryti viską.

段: 46

ٱلۡمَالُ وَٱلۡبَنُونَ زِينَةُ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۖ وَٱلۡبَٰقِيَٰتُ ٱلصَّٰلِحَٰتُ خَيۡرٌ عِندَ رَبِّكَ ثَوَابٗا وَخَيۡرٌ أَمَلٗا

46. Turtas ir vaikai yra šio pasaulio gyvenimo puošmenos. Tačiau teisingi geri darbai, ^[1] kurie tęsiasi, yra geriau tavo Viešpačiui dėl atlygio ir geresni dėl vilties.

[1] teisingi geri darbai – penkios privalomos maldos, veiksmai, paklūstantys Allahui, geros ir gražios kalbos, Allaho prisiminimas jį šlovinant, garbinant ir dėkojant Jam.

段: 47

وَيَوۡمَ نُسَيِّرُ ٱلۡجِبَالَ وَتَرَى ٱلۡأَرۡضَ بَارِزَةٗ وَحَشَرۡنَٰهُمۡ فَلَمۡ نُغَادِرۡ مِنۡهُمۡ أَحَدٗا

47. Ir (atmink) Tą Dieną Mes priversime kalnus dingti (kaip dulkių debesis), ir jūs pamatysit žemę kaip nulygintą lygumą, ir mes surinksime juos visus kartu, kad nepaliktume nė vieno iš jų nuošaly.

段: 48

وَعُرِضُواْ عَلَىٰ رَبِّكَ صَفّٗا لَّقَدۡ جِئۡتُمُونَا كَمَا خَلَقۡنَٰكُمۡ أَوَّلَ مَرَّةِۭۚ بَلۡ زَعَمۡتُمۡ أَلَّن نَّجۡعَلَ لَكُم مَّوۡعِدٗا

48. Ir jie bus išstatyti priešais tavo Viešpatį (linijomis, tokiomis kaip) eilėmis, (ir Allahas sakys): „Dabar iš tiesų, jūs atėjote pas Mus taip, kaip Mes sukūrėme jus pirmą sykį. Ne, tačiau jūs manėte, kad Mes nepaskyrėme jums jokio susitikimo (su Mumis).“

段: 49

وَوُضِعَ ٱلۡكِتَٰبُ فَتَرَى ٱلۡمُجۡرِمِينَ مُشۡفِقِينَ مِمَّا فِيهِ وَيَقُولُونَ يَٰوَيۡلَتَنَا مَالِ هَٰذَا ٱلۡكِتَٰبِ لَا يُغَادِرُ صَغِيرَةٗ وَلَا كَبِيرَةً إِلَّآ أَحۡصَىٰهَاۚ وَوَجَدُواْ مَا عَمِلُواْ حَاضِرٗاۗ وَلَا يَظۡلِمُ رَبُّكَ أَحَدٗا

49. Ir Knyga (kiekvieno iš jų Įrašas) bus įdėta (į dešinę ranką tikinčiojo Allaho Vienumą ir į kairę ranką netikinčiojo Allaho Vienumą) ir jūs pamatysite Mudžrimūn (nusikaltėlius, daugiadievius, nuodėmiautojus), bijančius to, kas yra ten (įrašyta). Jie sakys: „Vargas mums! Kokia tai Knyga, kuri nepalieka nei mažo, nei didelio, tačiau įrašė viską su skaičiais?!“ Ir jie atras viską, ką jie darė, išstatytą priešais juos, ir jūsų Viešpats nesielgia su niekuo neteisingai.

段: 50

وَإِذۡ قُلۡنَا لِلۡمَلَٰٓئِكَةِ ٱسۡجُدُواْ لِأٓدَمَ فَسَجَدُوٓاْ إِلَّآ إِبۡلِيسَ كَانَ مِنَ ٱلۡجِنِّ فَفَسَقَ عَنۡ أَمۡرِ رَبِّهِۦٓۗ أَفَتَتَّخِذُونَهُۥ وَذُرِّيَّتَهُۥٓ أَوۡلِيَآءَ مِن دُونِي وَهُمۡ لَكُمۡ عَدُوُّۢۚ بِئۡسَ لِلظَّٰلِمِينَ بَدَلٗا

50. Ir (atmink), kai Mes sakėme angelams: „Nusižeminkite Adomui.“ Taigi jie nusižemino, išskyrus Iblis (Šėtoną). Jis buvo vienas iš džinų. Jis nepakluso savo Viešpaties Įsakymui. Ar tu tada laikysi jį (Iblis) ir jo palikuonis globėjais ir padėjėjais, o ne Mane, kai jie yra priešai tau? Koks blogas pakaitalas Zalimūn (daugiadieviams ir bloga darantiesiems).

段: 51

۞ مَّآ أَشۡهَدتُّهُمۡ خَلۡقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَلَا خَلۡقَ أَنفُسِهِمۡ وَمَا كُنتُ مُتَّخِذَ ٱلۡمُضِلِّينَ عَضُدٗا

51. Aš (Allahas) padariau juos (Iblis ir jo palikuonis) nematančius (ir nesinaudojau jų pagalba) dangų ir žemės kūrimo ir (netgi) jų pačių sukūrimo, nei Aš (Allahas) ėmiau klaidinančiuosius padėjėjais.

段: 52

وَيَوۡمَ يَقُولُ نَادُواْ شُرَكَآءِيَ ٱلَّذِينَ زَعَمۡتُمۡ فَدَعَوۡهُمۡ فَلَمۡ يَسۡتَجِيبُواْ لَهُمۡ وَجَعَلۡنَا بَيۡنَهُم مَّوۡبِقٗا

52. Ir (Atmink) Tą Dieną Jis sakys: „Kvieskite tuos (taip vadinamus) Mano partnerius, kuriuos jūs laikėte.“ Tada jie verks jiems, tačiau šie jiems neatsakys, ir Mes pastatysime Maubik (barjerą) ^[2] tarp jų.

[2] Maubik – iš arabų kalbos taip pat reiškia priešiškumą arba sunaikinimą, arba slėnio Pragare pavadinimą.

段: 53

وَرَءَا ٱلۡمُجۡرِمُونَ ٱلنَّارَ فَظَنُّوٓاْ أَنَّهُم مُّوَاقِعُوهَا وَلَمۡ يَجِدُواْ عَنۡهَا مَصۡرِفٗا

53. Ir Mudžrimūn (nusikaltėliai, daugiadieviai, nuodėmiautojai) pamatys Ugnį ir suvoks, kad jie turi ten įkristi. Ir neras jie jokio būdo pabėgti iš ten.

段: 54

وَلَقَدۡ صَرَّفۡنَا فِي هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانِ لِلنَّاسِ مِن كُلِّ مَثَلٖۚ وَكَانَ ٱلۡإِنسَٰنُ أَكۡثَرَ شَيۡءٖ جَدَلٗا

54. Ir iš tiesų Mes parodėme visų rūšių pavyzdžius šiame Korane žmonijai. Tačiau žmogus yra visada labiau priešgyniaujantis nei bet kas kitas.

段: 55

وَمَا مَنَعَ ٱلنَّاسَ أَن يُؤۡمِنُوٓاْ إِذۡ جَآءَهُمُ ٱلۡهُدَىٰ وَيَسۡتَغۡفِرُواْ رَبَّهُمۡ إِلَّآ أَن تَأۡتِيَهُمۡ سُنَّةُ ٱلۡأَوَّلِينَ أَوۡ يَأۡتِيَهُمُ ٱلۡعَذَابُ قُبُلٗا

55. Ir niekas nesulaiko žmonių nuo tikėjimo (dabar), kai teisingas vedimas (Koranas) atėjo jiems, ir nuo prašymo savo Viešpaties Atleidimo išskyrus tai, kad sentėvių būdai kartojami jiems (t. y. Allaho nulemtas jų sunaikinimas) arba jiems veidas į veidą pristatyta kančia?

段: 56

وَمَا نُرۡسِلُ ٱلۡمُرۡسَلِينَ إِلَّا مُبَشِّرِينَ وَمُنذِرِينَۚ وَيُجَٰدِلُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ بِٱلۡبَٰطِلِ لِيُدۡحِضُواْ بِهِ ٱلۡحَقَّۖ وَٱتَّخَذُوٓاْ ءَايَٰتِي وَمَآ أُنذِرُواْ هُزُوٗا

56. Ir Mes nesiuntėme Pasiuntinių, išskyrus kaip geros žinios nešėjus ir perspėtojus. Tačiau tie, kurie netiki, ginčijasi su klaidingais argumentais tam, kad paneigtų tuo tiesą. Ir jie laiko Mano Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir tai, kuo jie buvo perspėti, juokais ir pašaipa!

段: 57

وَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّن ذُكِّرَ بِـَٔايَٰتِ رَبِّهِۦ فَأَعۡرَضَ عَنۡهَا وَنَسِيَ مَا قَدَّمَتۡ يَدَاهُۚ إِنَّا جَعَلۡنَا عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ أَكِنَّةً أَن يَفۡقَهُوهُ وَفِيٓ ءَاذَانِهِمۡ وَقۡرٗاۖ وَإِن تَدۡعُهُمۡ إِلَى ٱلۡهُدَىٰ فَلَن يَهۡتَدُوٓاْ إِذًا أَبَدٗا

57. Ir kas elgiasi blogiau, nei tas, kuriam primenama apie jo Viešapties Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.), tačiau jis nusigręžia nuo jų, pamiršdamas tai (tuos darbus), ką jo rankos skleidė. Iš tiesų, Mes užtraukėme apdangalus ant jų širdžių, kad jie nesuprastų to (Korano), ir jų ausyse – kurtumas. Ir jei tu (Muchammedai ﷺ) kviesi juos į teisingą vedimą, netgi tada jie niekada nebus teisingai vedami.

段: 58

وَرَبُّكَ ٱلۡغَفُورُ ذُو ٱلرَّحۡمَةِۖ لَوۡ يُؤَاخِذُهُم بِمَا كَسَبُواْ لَعَجَّلَ لَهُمُ ٱلۡعَذَابَۚ بَل لَّهُم مَّوۡعِدٞ لَّن يَجِدُواْ مِن دُونِهِۦ مَوۡئِلٗا

58. Ir jūsų Viešpats yra Atlaidžiausias, Gailestingumo Valdytojas. Jei Jis pakviestų juos atsiskaityti už tai, ką jie įgijo, tada tikrai, Jis paspartintų jų bausmę. Tačiau jie turi jiems paskirtą laiką, po kurio jie nebeturės jokio pabėgimo.

段: 59

وَتِلۡكَ ٱلۡقُرَىٰٓ أَهۡلَكۡنَٰهُمۡ لَمَّا ظَلَمُواْ وَجَعَلۡنَا لِمَهۡلِكِهِم مَّوۡعِدٗا

59. Ir šiuos miestus (gyventojus - Ad, Samud) Mes sunaikinome, kai jie elgėsi blogai. Ir Mes paskyrėme nustatytą laiką jų sunaikinimui.

段: 60

وَإِذۡ قَالَ مُوسَىٰ لِفَتَىٰهُ لَآ أَبۡرَحُ حَتَّىٰٓ أَبۡلُغَ مَجۡمَعَ ٱلۡبَحۡرَيۡنِ أَوۡ أَمۡضِيَ حُقُبٗا

60. Ir (atmink), kai Mūsa (Mozė) sakė savo tarnui: „Aš nesiliausiu (keliavęs), kol pasieksiu dviejų jūrų susiliejimą arba (kol) praleisiu daugybę metų kelionėje.“

段: 61

فَلَمَّا بَلَغَا مَجۡمَعَ بَيۡنِهِمَا نَسِيَا حُوتَهُمَا فَٱتَّخَذَ سَبِيلَهُۥ فِي ٱلۡبَحۡرِ سَرَبٗا

61. Tačiau kai jie pasiekė dviejų jūrų susiliejimą, jie pamiršo savo žuvis, ir jos išėjo per jūrą kaip per tunelį.

段: 62

فَلَمَّا جَاوَزَا قَالَ لِفَتَىٰهُ ءَاتِنَا غَدَآءَنَا لَقَدۡ لَقِينَا مِن سَفَرِنَا هَٰذَا نَصَبٗا

62. Taigi, kai jie toliau keliavo (už tos paskirtos vietos) Mūsa (Mozė) tarė savo tarnui: „Atnešk mums mūsų ryto maistą. Iš tiesų, mes kentėme didelį nuovargį šioje mūsų kelionėje.“

段: 63

قَالَ أَرَءَيۡتَ إِذۡ أَوَيۡنَآ إِلَى ٱلصَّخۡرَةِ فَإِنِّي نَسِيتُ ٱلۡحُوتَ وَمَآ أَنسَىٰنِيهُ إِلَّا ٱلشَّيۡطَٰنُ أَنۡ أَذۡكُرَهُۥۚ وَٱتَّخَذَ سَبِيلَهُۥ فِي ٱلۡبَحۡرِ عَجَبٗا

63. Jis tarė: „Ar atsimeni, kai mes prisiglaudėme uoloje? Aš iš tiesų pamiršau žuvį. Niekas kitas, tik Šaitan (Šėtonas), privertė mane pamiršti tai. Ji išvyko į jūrą keistai (keistu keliu)!“

段: 64

قَالَ ذَٰلِكَ مَا كُنَّا نَبۡغِۚ فَٱرۡتَدَّا عَلَىٰٓ ءَاثَارِهِمَا قَصَصٗا

64. [Mūsa (Mozė)] sakė: „Tai yra tai, ko mes ieškojome.“ Taigi jie grįžo atgal sekdami savo pėdsakais.

段: 65

فَوَجَدَا عَبۡدٗا مِّنۡ عِبَادِنَآ ءَاتَيۡنَٰهُ رَحۡمَةٗ مِّنۡ عِندِنَا وَعَلَّمۡنَٰهُ مِن لَّدُنَّا عِلۡمٗا

65. Tada jie rado vieną iš Mūsų vergų, kuriam Mes suteikėme Savo gailestingumą, ir kurį Mes išmokėme Mūsų žinojimo.

段: 66

قَالَ لَهُۥ مُوسَىٰ هَلۡ أَتَّبِعُكَ عَلَىٰٓ أَن تُعَلِّمَنِ مِمَّا عُلِّمۡتَ رُشۡدٗا

66. Mūsa (Mozė) tarė jam (Khidr): „Ar aš galiu sekti tavimi, kad tu išmokytum mane ko nors iš to žinojimo (teisingo vedimo ir teisingo kelio), kurio tave išmokė (Allahas)?“

段: 67

قَالَ إِنَّكَ لَن تَسۡتَطِيعَ مَعِيَ صَبۡرٗا

67. Jis (Khidr) tarė: „Iš tiesų, tu neturėsi kantrybės su manimi!“

段: 68

وَكَيۡفَ تَصۡبِرُ عَلَىٰ مَا لَمۡ تُحِطۡ بِهِۦ خُبۡرٗا

68. „Ir kaip tu gali būti kantrus dėl kažko, ko tu nežinai?“

段: 69

قَالَ سَتَجِدُنِيٓ إِن شَآءَ ٱللَّهُ صَابِرٗا وَلَآ أَعۡصِي لَكَ أَمۡرٗا

69. Mūsa (Mozė) tarė: „Jei Allahas panorės, tu pamatysi mane esant kantriu, ir aš paklusiu tau tame.“

段: 70

قَالَ فَإِنِ ٱتَّبَعۡتَنِي فَلَا تَسۡـَٔلۡنِي عَن شَيۡءٍ حَتَّىٰٓ أُحۡدِثَ لَكَ مِنۡهُ ذِكۡرٗا

70. Jis (Khidr) tarė: „Tada, jei tu seksi mane, neklausinėk manęs apie nieką tol, kol aš pats tau apie tai paminėsiu.“

段: 71

فَٱنطَلَقَا حَتَّىٰٓ إِذَا رَكِبَا فِي ٱلسَّفِينَةِ خَرَقَهَاۖ قَالَ أَخَرَقۡتَهَا لِتُغۡرِقَ أَهۡلَهَا لَقَدۡ جِئۡتَ شَيۡـًٔا إِمۡرٗا

71. Taigi jie abu keliavo tol, kol, jiems įlipus į laivą, jis (Khidr) pramušė skyles jame. Mūsa (Mozė) tarė: „Ar tu pramušei jame skyles tam, kad paskandintum jo žmones?“ Iš tiesų, tu padarei Imr (Munkar – blogą, baisų dalykas).“

段: 72

قَالَ أَلَمۡ أَقُلۡ إِنَّكَ لَن تَسۡتَطِيعَ مَعِيَ صَبۡرٗا

72. Jis (Khidr) tarė: „Argi aš nesakiau tau, kad tu nesugebėsi būti kantrus su manimi?“

段: 73

قَالَ لَا تُؤَاخِذۡنِي بِمَا نَسِيتُ وَلَا تُرۡهِقۡنِي مِنۡ أَمۡرِي عُسۡرٗا

73. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Neliepk man atsiskaityti už tai, ką pamiršau, ^[3] ir nebūk man griežtas dėl mano reikalo (su tavimi).“

[3] Jei kas nors padaro ką nors priešinga jo priesaikai dėl užmarštumo (ar jam reikia tai išpirkti?). Ir Allaho Žodžiai: „Ir nėra nuodėmės tau, dėl to, kame padarei klaidą.“ (33:5) Ir Allahas sakė: „[Mūsa (Mozė)] tarė: „Neliepk man atsiskaityti už tai, ką pamiršau.“(18:73)

段: 74

فَٱنطَلَقَا حَتَّىٰٓ إِذَا لَقِيَا غُلَٰمٗا فَقَتَلَهُۥ قَالَ أَقَتَلۡتَ نَفۡسٗا زَكِيَّةَۢ بِغَيۡرِ نَفۡسٖ لَّقَدۡ جِئۡتَ شَيۡـٔٗا نُّكۡرٗا

74. Tada jie abu keliavo tol, kol sutiko berniuką, ir jis (Khidr) jį užmušė. Mūsa (Mozė) tarė: „Ar tu užmušei šį nekaltą žmogų, kuris nieko nenužudė?“ Iš tiesų, tu padarei Nukr (Munkar – draudžiamą, blogą, baisų dalyką)!“

段: 75

۞ قَالَ أَلَمۡ أَقُل لَّكَ إِنَّكَ لَن تَسۡتَطِيعَ مَعِيَ صَبۡرٗا

75. (Khidr) tarė: „Argi aš nesakiau tau, kad neturėsi kantrybės su manimi?“

段: 76

قَالَ إِن سَأَلۡتُكَ عَن شَيۡءِۭ بَعۡدَهَا فَلَا تُصَٰحِبۡنِيۖ قَدۡ بَلَغۡتَ مِن لَّدُنِّي عُذۡرٗا

76. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Jei aš tavęs paklausiu ko nors po šito, nelaikyk manęs savo draugijoj, aš tau atleidžiu.“

段: 77

فَٱنطَلَقَا حَتَّىٰٓ إِذَآ أَتَيَآ أَهۡلَ قَرۡيَةٍ ٱسۡتَطۡعَمَآ أَهۡلَهَا فَأَبَوۡاْ أَن يُضَيِّفُوهُمَا فَوَجَدَا فِيهَا جِدَارٗا يُرِيدُ أَن يَنقَضَّ فَأَقَامَهُۥۖ قَالَ لَوۡ شِئۡتَ لَتَّخَذۡتَ عَلَيۡهِ أَجۡرٗا

77. Tada jie abu keliavo tol, kol, priėję miesto žmones, paprašė jų maisto, tačiau jie atsisakė juos pavaišinti. Tada jie rado tenais bebaigiančią griūti sieną ir jis (Khidr) ją atstatė. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Jei būtum panorėjęs, iš tiesų, būtum galėjęs už tai užsidirbti!“

段: 78

قَالَ هَٰذَا فِرَاقُ بَيۡنِي وَبَيۡنِكَۚ سَأُنَبِّئُكَ بِتَأۡوِيلِ مَا لَمۡ تَسۡتَطِع عَّلَيۡهِ صَبۡرًا

78. (Khidr) tarė: „Tai yra mano ir tavo išsiskyrimas. Aš pasakysiu tau (šių) dalykų, dėl kurių tu neturėjai kantrybės, paaiškinimą.

段: 79

أَمَّا ٱلسَّفِينَةُ فَكَانَتۡ لِمَسَٰكِينَ يَعۡمَلُونَ فِي ٱلۡبَحۡرِ فَأَرَدتُّ أَنۡ أَعِيبَهَا وَكَانَ وَرَآءَهُم مَّلِكٞ يَأۡخُذُ كُلَّ سَفِينَةٍ غَصۡبٗا

79. „Dėl laivo, jis priklausė Masakin (vargingiems žmonėms), dirbantiems jūroje. Taigi aš norėjau padaryti jam trūkumą, nes už jų buvo karalius, kuris užgrobdavo kiekvieną laivą jėga.“

段: 80

وَأَمَّا ٱلۡغُلَٰمُ فَكَانَ أَبَوَاهُ مُؤۡمِنَيۡنِ فَخَشِينَآ أَن يُرۡهِقَهُمَا طُغۡيَٰنٗا وَكُفۡرٗا

80. Dėl berniuko, jo tėvai buvo tikintieji ir mes baiminomės kad jis spaus juos maištaudamas ir netikėdamas.“

段: 81

فَأَرَدۡنَآ أَن يُبۡدِلَهُمَا رَبُّهُمَا خَيۡرٗا مِّنۡهُ زَكَوٰةٗ وَأَقۡرَبَ رُحۡمٗا

81. „Taigi mes norėjome, kad jų Viešpats pakeistų jį jiems geresniu teisingumu ir artimesniu gailestingumui.“

段: 82

وَأَمَّا ٱلۡجِدَارُ فَكَانَ لِغُلَٰمَيۡنِ يَتِيمَيۡنِ فِي ٱلۡمَدِينَةِ وَكَانَ تَحۡتَهُۥ كَنزٞ لَّهُمَا وَكَانَ أَبُوهُمَا صَٰلِحٗا فَأَرَادَ رَبُّكَ أَن يَبۡلُغَآ أَشُدَّهُمَا وَيَسۡتَخۡرِجَا كَنزَهُمَا رَحۡمَةٗ مِّن رَّبِّكَۚ وَمَا فَعَلۡتُهُۥ عَنۡ أَمۡرِيۚ ذَٰلِكَ تَأۡوِيلُ مَا لَمۡ تَسۡطِع عَّلَيۡهِ صَبۡرٗا

82. „O dėl sienos, ji priklausė dviem našlaičiams mieste ir po ja buvo lobis, priklausantis jiems. Jų tėvas buvo teisingas žmogus ir jų Viešpats norėjo, kad jie pasiektų pilnos jėgos amžių ir pasiimtų savo lobį kaip gailestingumą iš savo Viešpaties. Ir aš padariau tai ne savo paties nutarimu. Tai yra tų (dalykų), dėl kurių tu negalėjai būti kantrus, paaiškinimas.“

段: 83

وَيَسۡـَٔلُونَكَ عَن ذِي ٱلۡقَرۡنَيۡنِۖ قُلۡ سَأَتۡلُواْ عَلَيۡكُم مِّنۡهُ ذِكۡرًا

83. Ir jie klausia tavęs apie Zul-Karnain. Sakyk: „Aš parecituosiu jums kai ką apie jo istoriją.“

段: 84

إِنَّا مَكَّنَّا لَهُۥ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَءَاتَيۡنَٰهُ مِن كُلِّ شَيۡءٖ سَبَبٗا

84. Iš tiesų, Mes įkurdinome jį žemėje, ir Mes suteikėme jam viską.

段: 85

فَأَتۡبَعَ سَبَبًا

85. Taigi jis ėjo keliu.

段: 86

حَتَّىٰٓ إِذَا بَلَغَ مَغۡرِبَ ٱلشَّمۡسِ وَجَدَهَا تَغۡرُبُ فِي عَيۡنٍ حَمِئَةٖ وَوَجَدَ عِندَهَا قَوۡمٗاۖ قُلۡنَا يَٰذَا ٱلۡقَرۡنَيۡنِ إِمَّآ أَن تُعَذِّبَ وَإِمَّآ أَن تَتَّخِذَ فِيهِمۡ حُسۡنٗا

86. Kol, pasiekęs saulės laidos vietą, rado ją benusileidžiančią į juodo purvino (arba karšto) vandens šaltinį. Ir rado jis šalia žmones. Mes (Allahas) tarėme (įkvėpimu): „Zul-Karnain, arba tu nubausk juos, arba elkis su jais maloniai.“

段: 87

قَالَ أَمَّا مَن ظَلَمَ فَسَوۡفَ نُعَذِّبُهُۥ ثُمَّ يُرَدُّ إِلَىٰ رَبِّهِۦ فَيُعَذِّبُهُۥ عَذَابٗا نُّكۡرٗا

87. Jis tarė: „Jį (netikintįjį Allaho Vienumą), kuris daro bloga, mes nubausime, o tada jis bus atneštas atgal savo Viešpačiui, Kuris nubaus jį siaubinga kančia (Pragaru).“

段: 88

وَأَمَّا مَنۡ ءَامَنَ وَعَمِلَ صَٰلِحٗا فَلَهُۥ جَزَآءً ٱلۡحُسۡنَىٰۖ وَسَنَقُولُ لَهُۥ مِنۡ أَمۡرِنَا يُسۡرٗا

88. „Tačiau tą, kuris tiki (Allaho Vienumą) ir daro teisingus darbus, jis turės geriausią atlygį (Rojų), ir mes (Zul-Karnain) sakysime jam švelnius žodžius (kaip nurodymus).“

段: 89

ثُمَّ أَتۡبَعَ سَبَبًا

89. Tada jis ėjo kitu keliu.

段: 90

حَتَّىٰٓ إِذَا بَلَغَ مَطۡلِعَ ٱلشَّمۡسِ وَجَدَهَا تَطۡلُعُ عَلَىٰ قَوۡمٖ لَّمۡ نَجۡعَل لَّهُم مِّن دُونِهَا سِتۡرٗا

90. Kol, pasiekęs saulės pakilimo vietą, jis rado ją bepakylančią žmonėms, kuriems Mes (Allahas) nesuteikėme jokio prieglobsčio nuo saulės.

段: 91

كَذَٰلِكَۖ وَقَدۡ أَحَطۡنَا بِمَا لَدَيۡهِ خُبۡرٗا

91. Taigi (tai buvo)! Ir Mes žinojome apie jį (Zul-Karnain) viską.

段: 92

ثُمَّ أَتۡبَعَ سَبَبًا

92. Tada jis sekė (kitu) keliu,

段: 93

حَتَّىٰٓ إِذَا بَلَغَ بَيۡنَ ٱلسَّدَّيۡنِ وَجَدَ مِن دُونِهِمَا قَوۡمٗا لَّا يَكَادُونَ يَفۡقَهُونَ قَوۡلٗا

93. Kol, pasiekęs (vietą) tarp dviejų kalnų, rado priešais (šalia) jų (tų dviejų kalnų) žmones, vos vos suprantančius žodį.

段: 94

قَالُواْ يَٰذَا ٱلۡقَرۡنَيۡنِ إِنَّ يَأۡجُوجَ وَمَأۡجُوجَ مُفۡسِدُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِ فَهَلۡ نَجۡعَلُ لَكَ خَرۡجًا عَلَىٰٓ أَن تَجۡعَلَ بَيۡنَنَا وَبَيۡنَهُمۡ سَدّٗا

94. Jie sakė: „Zul-Karnain, iš tiesų, Jadžudž ir Madžudž (Gogas ir Magogas) daro piktadarybes žemėje. Ar turėtume mes sumokėti tau duoklę, kad tu iškeltum barjerą tarp mūsų ir jų?“

段: 95

قَالَ مَا مَكَّنِّي فِيهِ رَبِّي خَيۡرٞ فَأَعِينُونِي بِقُوَّةٍ أَجۡعَلۡ بَيۡنَكُمۡ وَبَيۡنَهُمۡ رَدۡمًا

95. Jis tarė: „Tai (turtas, valdžia ir galia), kurią mano Viešpats suteikė man yra geriau (nei jūsų duoklė). Taigi padėkite man (savo vyrų) galia, aš iškelsiu tarp jūsų ir jų barjerą.“

段: 96

ءَاتُونِي زُبَرَ ٱلۡحَدِيدِۖ حَتَّىٰٓ إِذَا سَاوَىٰ بَيۡنَ ٱلصَّدَفَيۡنِ قَالَ ٱنفُخُواْۖ حَتَّىٰٓ إِذَا جَعَلَهُۥ نَارٗا قَالَ ءَاتُونِيٓ أُفۡرِغۡ عَلَيۡهِ قِطۡرٗا

96. „Duokite man geležies gabalus (plytas).“ Tada, kai jis užpildė plyšį tarp dviejų kalnų skardžių, tarė: „Papūskite“. Tada, kai jis padarė juos (raudonus kaip) ugnimi, jis tarė: „Atneškite man išlydytą varį užpilti ant jų.“

段: 97

فَمَا ٱسۡطَٰعُوٓاْ أَن يَظۡهَرُوهُ وَمَا ٱسۡتَطَٰعُواْ لَهُۥ نَقۡبٗا

97. Taigi jie [Jadžudž ir Madžudž (Gogas ir Magogas)] negalėjo pašalinti jo arba pro jį prasikasti.

段: 98

قَالَ هَٰذَا رَحۡمَةٞ مِّن رَّبِّيۖ فَإِذَا جَآءَ وَعۡدُ رَبِّي جَعَلَهُۥ دَكَّآءَۖ وَكَانَ وَعۡدُ رَبِّي حَقّٗا

98. (Zul-Karnain) tarė: „Tai yra mano Viešpaties malonė, tačiau kai mano Viešpaties Pažadas išsipildys, Jis sulygins tai iki žemės. Ir mano Viešpaties Pažadas yra visada tiesa.“

段: 99

۞ وَتَرَكۡنَا بَعۡضَهُمۡ يَوۡمَئِذٖ يَمُوجُ فِي بَعۡضٖۖ وَنُفِخَ فِي ٱلصُّورِ فَجَمَعۡنَٰهُمۡ جَمۡعٗا

99. Ir Tą Dieną [t. y. Dieną, kai Jadžud ir Madžudž (Gogas ir Magogas) išeis], Mes paliksime juos banguoti, kaip bangos viena ant kitos. Ir bus papūstas Trimitas ir Mes surinksime juos (kūrinius) visus kartu.

段: 100

وَعَرَضۡنَا جَهَنَّمَ يَوۡمَئِذٖ لِّلۡكَٰفِرِينَ عَرۡضًا

100. Ir tą Dieną Mes pristatysime Pragarą netikintiesiems, aiškiai matomą -

段: 101

ٱلَّذِينَ كَانَتۡ أَعۡيُنُهُمۡ فِي غِطَآءٍ عَن ذِكۡرِي وَكَانُواْ لَا يَسۡتَطِيعُونَ سَمۡعًا

101. Tiems, kurių akys buvo po šydu nuo Mano Prisiminimo (šio Korano), ir kurie negalėjo (jo) girdėti.

段: 102

أَفَحَسِبَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ أَن يَتَّخِذُواْ عِبَادِي مِن دُونِيٓ أَوۡلِيَآءَۚ إِنَّآ أَعۡتَدۡنَا جَهَنَّمَ لِلۡكَٰفِرِينَ نُزُلٗا

102. Argi tada tie, kurie netikėjo, galvoja, kad jie gali laikyti Mano vergus [t. y. angelus, Allaho Pasiuntinius, Isa (Jėzų), Marjamos (Marijos) sūnų] Aulija (viešpačiais, dievais, globėjais) šalia Manęs? Iš tiesų, Mes paruošėme Pragarą kaip pasilinksminimą netikintiesiems ^[4].

[4] Visagalis Allahas sako: „Jie (judėjai ir krikščionys) laikė savo rabinus ir savo vienuolius savo viešpačiais šalia Allaho (paklusdami jiems tame, ką jie pagal savo pačių norus, nesant Allaho įsakymui, padarė leistinu arba neleistinu), ir (jie laikė savo Viešpačiu) Mesiją, Marjamos (Marijos) sūnų, nors jiems (judėjams ir krikščionims) buvo įsakyta [Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje)] negarbinti nieko kito, tik Vieną Ilah (Dievą – Allahą) La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis). Šlovė ir garbė Jam (aukščiau Jis yra) virš partnerių, kuriuos jie (Jam) priskiria, turėjimo.“ (Koranas, 9:31)

段: 103

قُلۡ هَلۡ نُنَبِّئُكُم بِٱلۡأَخۡسَرِينَ أَعۡمَٰلًا

103. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Ar pasakyti jums apie didžiausius pralaimėtojus dėl (savo) veiksmų?“

段: 104

ٱلَّذِينَ ضَلَّ سَعۡيُهُمۡ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَهُمۡ يَحۡسَبُونَ أَنَّهُمۡ يُحۡسِنُونَ صُنۡعًا

104. „Tie, kurių pastangos buvo iššvaistytos šiame gyvenime, kai jie manė, jog gauna gėrį savo veiksmais.“

段: 105

أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ بِـَٔايَٰتِ رَبِّهِمۡ وَلِقَآئِهِۦ فَحَبِطَتۡ أَعۡمَٰلُهُمۡ فَلَا نُقِيمُ لَهُمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ وَزۡنٗا

105. „Jie yra tie, kurie neigė savo Viešpaties Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir Susitikimą su Juo (Amžinybėje). Taigi jų darbai yra bergždi, ir Prikėlimo Dieną Mes nesuteiksime jiems jokio svorio.

段: 106

ذَٰلِكَ جَزَآؤُهُمۡ جَهَنَّمُ بِمَا كَفَرُواْ وَٱتَّخَذُوٓاْ ءَايَٰتِي وَرُسُلِي هُزُوًا

106. „Tai bus jų atlygis - Pragaras – dėl to, kad jie netikėjo ir laikė mano Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir Mano Pasiuntinius juokais ir pasityčiojimu.

段: 107

إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ كَانَتۡ لَهُمۡ جَنَّٰتُ ٱلۡفِرۡدَوۡسِ نُزُلًا

107. „Iš tiesų, tie kurie tikėjo (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir darė gerus darbus, turės Al-Firdaus (Rojaus) Sodus savo pasilinksminimui.

段: 108

خَٰلِدِينَ فِيهَا لَا يَبۡغُونَ عَنۡهَا حِوَلٗا

108. Kuriuose jie gyvens (amžinai). Neturės jie jokio troškimo būti iš jo perkeltais.

段: 109

قُل لَّوۡ كَانَ ٱلۡبَحۡرُ مِدَادٗا لِّكَلِمَٰتِ رَبِّي لَنَفِدَ ٱلۡبَحۡرُ قَبۡلَ أَن تَنفَدَ كَلِمَٰتُ رَبِّي وَلَوۡ جِئۡنَا بِمِثۡلِهِۦ مَدَدٗا

109. Sakyk (Muchammedai ﷺ žmonijai): „Jei jūra būtų rašalas mano Viešpaties Žodžiams (užrašyti), iš tiesų, jūra išsektų prieš tai, kol mano Viešpaties Žodžiai pasibaigtų, net jei Mes atneštume (kitą jūrą) panašią į tai padėti.“

段: 110

قُلۡ إِنَّمَآ أَنَا۠ بَشَرٞ مِّثۡلُكُمۡ يُوحَىٰٓ إِلَيَّ أَنَّمَآ إِلَٰهُكُمۡ إِلَٰهٞ وَٰحِدٞۖ فَمَن كَانَ يَرۡجُواْ لِقَآءَ رَبِّهِۦ فَلۡيَعۡمَلۡ عَمَلٗا صَٰلِحٗا وَلَا يُشۡرِكۡ بِعِبَادَةِ رَبِّهِۦٓ أَحَدَۢا

110. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš esu tik žmogus kaip ir jūs. Man buvo apreikšta, kad jūsų Ilah (Dievas) yra Vienas Ilah (Dievas, t. y. Allahas). Taigi kas tikisi Susitikimo su savo Viešpačiu, lai daro teisingus darbus ir nepriskiria partnerių garbinime savo Viešpačiui.“