وَخُذۡ بِيَدِكَ ضِغۡثٗا فَٱضۡرِب بِّهِۦ وَلَا تَحۡنَثۡۗ إِنَّا وَجَدۡنَٰهُ صَابِرٗاۚ نِّعۡمَ ٱلۡعَبۡدُ إِنَّهُۥٓ أَوَّابٞ
44. „Ir paimk į savo ranką pluoštą plonos žolės ir suduok ją (savo žmonai) ir nelaužyk savo priesakos. [1] Iš tiesų, Mes radome jį kantriu. Koks puikus tarnas. Iš tiesų, jis atsigręždavo (į Mus) atgailoje.
[1] Kai Ajūbas (Jobas) sirgo, jo žmona maldaudavo jo, ir Šėtonas pasakė jai tarti netikėjimo žodį ir ji pasakė savo vyrui [Ajūbui (Jobui)]. Taigi jis supyko ant jos ir prisiekė suduoti jai šimtą kirčių. Taigi Allahas liepė Ajūbui (Jobui) išpildyti savo pažadą, suduodant jai smulkios žolės pluoštu.
阿拉伯语经注:
含义的翻译 段: (44) 章: 隋德
《古兰经》译解 - 立陶宛语翻译 - 译解目录
古兰经立陶宛文译解，拉瓦德翻译中心团队与伊斯兰之家合作翻译 islamhouse.com