لَّقَد تَّابَ ٱللَّهُ عَلَى ٱلنَّبِيِّ وَٱلۡمُهَٰجِرِينَ وَٱلۡأَنصَارِ ٱلَّذِينَ ٱتَّبَعُوهُ فِي سَاعَةِ ٱلۡعُسۡرَةِ مِنۢ بَعۡدِ مَا كَادَ يَزِيغُ قُلُوبُ فَرِيقٖ مِّنۡهُمۡ ثُمَّ تَابَ عَلَيۡهِمۡۚ إِنَّهُۥ بِهِمۡ رَءُوفٞ رَّحِيمٞ
117. Allahas atleido Pranašui ( ﷺ), Muhadžirūn (musulmonams išeiviams, kurie paliko savo namus ir atvyko į Mediną) ir Ansar (Medinos musulmonams), kurie sekė juo (Muchammedu ﷺ) nelaimių metu (Tabūk žygio metu), po to, kai dalies jų širdys beveik nuklydo (nuo Teisingo Kelio), tačiau Jis priėmė jų atgailą. Iš tiesų, Jis jiems visiškai Geranoriškas, Gailestingiausiasis.
阿拉伯语经注:
含义的翻译
段: (117) 章: 讨拜
《古兰经》译解 - 立陶宛语翻译 - 拉瓦德翻译中心 - 译解目录
由拉瓦德翻译中心团队与拉布瓦 الدعوة协会和伊斯兰内容服务协会合作翻译。